- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 2-264-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01055-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Advokatai
- Ona Barkauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- 2.3.4.4Ginčai dėl vaikų
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui T. J., išvadą teikiančiai institucijai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 2-5)atsakovui T. J., išvadą teikiančiai institucijai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuriuo prašo: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J. ir T. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – „T.“; priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukros U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės. Šias lėšas uzufrukto teise perduodant valdyti nepilnamečio vaiko motinai R. J.; nustatyti nepilnametės dukros U. J. gyvenamąją vietą su jos motina R. J.; nustatyti kad atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje; transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo T. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. J..
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu T. J. įregistravo (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje pragyveno apie dvejus metus. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. J.. Santuokinis gyvenimas nebuvo darnus, dažnai kildavo konfliktai. Atsakovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio gyvena skyrium. Nepilnametė dukra U. J. gyvena su ieškove. Atsakovas jokių ryšių su ieškove nepalaiko, su nepilnamete dukra nebendrauja, išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Dėl santuokos metu trukusių nesutarimų, nesugebėjimo rasti bendros kalbos visais klausimais, dėl ieškovės nesugebėjimo prisitaikyti prie atsakovo, mano, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto šalys neįgijo. Transporto priemonė – automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruota atsakovo T. J., asmeninės nuosavybės teise paliktina atsakovui T. J.. Nurodė, kad kito turto, kuris galėtų būti bendroji sutuoktinių nuosavybė ir turėtų būti dalijamas teisme, ieškovė ir atsakovas neturi. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų šalys taip pat neturi. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę „T.“, dėl atsakovo pavardės reikalavimo nereiškia. Nepilnametė dukra U. J. gyvena su ieškove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su mergaitės motina R. J.. Nors atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra U. J., tačiau ieškovė sutinka ir neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su šalių nepilnamete dukra neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą U. J., jos mėnesinės pajamos yra apie 400,00Eur. Materialiai ieškovei padeda tėvai: maisto produktais, nemokamai suteikdami gyvenamąjį plotą. Atsakovas turi visas galimybes teikti dukrai išlaikymą, yra darbingas, neturi jokių sveikatos problemų, gali dirbti, tačiau išlaikymo nepilnametei dukrai visiškai neteikia. Nurodė, kad nepilnametės dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400,00Eur, didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaiko maitinimui apie 100,00 Eur, aprangai, avalynei – 50,00 Eur, būsto išlaikymui po 60,00 Eur vienam asmeniui, namų apyvokos daiktai, tenkantys vienam asmeniui – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 50,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, spalvinimo priemonės) – 40,00 Eur, higienos priemonės – 50,00 Eur, laisvalaikis 30,00 Eur. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš T. J. nepilnametės dukros U. J. išlaikymui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Mano, kad toks išlaikymo dydis yra protingas ir atitinka objektyviuosius vaiko poreikius. Nepilnametė dukra gyvena su ieškove, o tai reiškia, kad jai vienai tenka pareiga suteikti dukrai gyvenamąjį plotą (gyvena ieškovės tėvų namuose), sudaryti mergaitei tinkamas sąlygas auginimui ir vystymuisi, taip pat kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos jokio išlaikymo priteisimas. Šiuo metu visa nepilnametės dukros išlaikymo našta tenka ieškovei.
Ieškovė R. J. teismo posėdžio metu ieškinį jame nurodytais motyvus palaiko. Paaiškino, kad jau dveji metai kaip negyvena su atsakovu. Nurodė, kad smurto jos atžvilgiu, alkoholio atsakovas nevartojo, tiesiog nesutapo ieškovės ir atsakovo požiūriai, išsiskyrė interesai. Normalus santuokinis gyvenimas truko vos vienerius metus, skaičiuojant nuo vaiko gimimo datos. Mano, kad šeima yra visiškai iširusi, galimybės susitaikyti nėra. Paaiškino, kad kartu su atsakovu negyvena apie dvejus metus, santuokinių ryšių nepalaiko. Gyvenant atskirai bandymų atkurti bendrą santuokinį gyvenimą nebuvo. Gyvenant su atsakovu dažnai kildavo konfliktų, į kuriuos kišdavosi tėvai. Atsakovas, gyvendamas šeimoje, prisidėjo prie nepilnametės dukros išlaikymo. Santuokinio turto neįgijo, todėl nėra ką dalinti. Atsakovas prieš santuoką buvo įgijęs transporto priemonę. Kreditorių neturi, nežino apie atsakovo kreditorius. Kadangi nuo gimimo dukra gyvena kartu su ieškove, todėl prašo mažametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, leidžia dukrai bendrauti su atsakovu neribodama laiko. Paaiškino, kad mergaitė tėvą iš nuotraukų pažįsta, tačiau atsakovas nelanko savo vaiko, nes jis pastaruoju metu išvykęs į užsienį. Paaiškino, kad atsakovas T. J. nuo š.m. vasario 5 d. iki vasario 28 d. buvo sugrįžęs iš užsienio į Lietuvą, tačiau jis neaplankė netgi sergančio savo vaiko. Nurodė, kad atsakovas kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio mėnesio skiria dukros išlaikymui po 100,00 Eur, o vasario mėnesį dėl vaiko ligos papildomai pervedė 20,00 Eur. Su seneliais bendrauti mergaitei nedraudžia, tačiau jie patys mergaite nesidomi, jos taip pat nelanko. Atsakovas daugiau pinigų neskiria ir papildomai nieko neperka, atsakovo artimieji taip pat išlaikymo neteikia nei maistu, nei kitais produktais, nei finansiškai. Tarpusavio išlaikymo nutraukiant santuoką neprašo, yra sveika ir darbinga. Atsakovo gaunamos pajamos ir dirbamas darbas ieškovei nežinomas. Prašo priteisti išlaikymą po 200,00 Eur. Nurodo, kad moka už darželį po 2,50 Eur per dieną, 5,00 Eur duoda už priemones. Išleidžia 50,00 Eur aprangai per mėnesį, perka batus, kelnes, pėdkelnes, suknytes. Po 50,00 Eur per mėnesį skiria vaistams nuo kosulio, karščiavimo, slogos, nes mergaitė dažnai serga peršalimo ligomis, receptinių vaistų negauna. Kitomis ligomis mergaitė neserga. Dukra papildomų užsiėmimų nelanko. Su dukra gyvena pas savo motiną, kuri apmoka visus komunalinius mokesčius – kiekvienam tenka po 60,00 Eur išlaidų. Nuosavo būsto įgijusi neturi. Perka mergaitei laisvalaikio prekes – pieštukus, knygeles, vyksta į Kauną į žaidimų kambarį, kur valanda kainuoja po 5,00 Eur. Ieškovė dirba, per mėnesį gauna apie 400,00 Eur, į darbą vežioja darbdavys. Iš gaunamo darbo užmokesčio pusę jo skiria vaiko išlaikymui. Kito pajamų šaltinio neturi. Atsakovas santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru įsitikimu nesutiko. Bandymai nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nesėkmingi, nes atsakovui netiko sąlyga dėl priteisto 150,00 Eur išlaikymo dydžio, kurį jis geruoju sutiko mokėti, indeksacijos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (2018 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. – 27 min.).
Ieškovės atstovė prašo tenkinti ieškinio reikalavimus – nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad buvo paruoštas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau atsakovas jo nepasirašė, nes nesutiko su išlaikymo indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka formuluote. Prašė priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukros U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise perduodant valdyti nepilnamečio vaiko motinai R. J.; nustatyti nepilnametės dukros U. J. gyvenamąją vietą su jos motina R. J.; nustatyti kad atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje; transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo T. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. J. (2018 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. – 45 min.).
Atsiliepimas
Atsakovas T. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 30-32), kuriame nurodė, kad su ieškovės R. J. pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukros U. J. išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise perduodant valdyti ieškovei R. J., nustatyti, kad atsakovas su dukra U. J. turi teisę bendrauti neribojant laiko ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, suteikti galimybę nepilnametei dukrai U. J. bendrauti su trečiuoju asmeniu t. y. atsakovo mama V. J..
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės ir, kad nebūtų taikomos sutuoktinių taikinimo priemonės. Sutinka, kad būtinas materialus išlaikymas nepilnametei dukrai U. J.. Nurodė, jog ieškovė R. J. teigia, kad ji vienintelė išlaiko nepilnametę dukrą U. J. ir, kad jis išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Su šiuo teiginiu nesutinka, nes nuo 2015 m. vasaros iki šios dienos, kas mėnesį pervesdavo į ieškovės R. J. sąskaitą dukros išlaikymui po 100,00 Eur. Per visą tą laiko tarpą kaip galėdamas yra pirkęs dukrai dovanų (žaislų, drabužių, avalynės, higienos priemonių, maistelio, vitaminų). Kadangi šiuo metu neturi pastovių pajamų nesutinka, kad būtų iš atsakovo priteista po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros U. J. pilnametystės. Nepilnametės dukros išlaikymui gali skirti po 100,00 Eur kas mėnesį bei nupirkti aprangos, avalynės, vaistų, vitaminų, lavinimui skirtų priemonių. Dukros ligos atveju gali prisidėti prie jos gydymo išlaidų. Ieškovė R. J. nurodo, kad higienos priemonėms reikalinga 50,00 Eur, tačiau nepatikslina kokių konkrečių priemonių reikia, nes mergaitė sauskelnių nebenaudoja. Atsakovas sutinka, kad nepilnametė dukra U. J. gyventų su savo motina R. J.. Nurodė, kad su dukra U. J. turi teisę bendrauti neribojant laiko ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, bet nepilnametei dukrai suteikiant galimybę bendrauti su trečiuoju asmeniu, atsakovo motina V. J..
Atsakovas T. J. į 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 12 d. vykusius parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko, apie parengiamųjų teismo posėdžių vietą, datą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui (b. l. 50, 75). Pateikė prašymą 2017 m. gruodžio 13 d. parengiamąjį teismo posėdį nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 53). Nurodė, kad dirba Anglijoje ir negali nutraukti darbo sutarties, kuri baigiasi 2018 m. vasario mėnesį. Atsakovas į 2018 m. kovo 27 d. vykusį teismo posėdį taip pat neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui (b. l. 90). Atsakovas neatvykimo į teismą priežasčių daugiau nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 232 straipsnis). Teismo manymu, tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas teisminiam procesui. Priešieškinys byloje nepateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą byloje teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė (b. l. 36), kad nepilnametės U. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Pažymėjo, kad lankantis pas ieškovę namuose ši nurodė, kad leis atsakovui su dukra bendrauti maksimaliai neribojant laiko ir vietos, todėl daro išvadą, kad tokia bendravimo tvarka atitinka nepilnametės interesus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. J. teismo posėdžio duotą išvadą palaikė, visiškai sutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad lankėsi šeimoje, kur gyvenimo sąlygos nepilnametei U. J. geros. Atsakovės motina nurodė, kad ieškovė neleidžia jai bendrauti su anūke. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, mergaitė yra dar maža, todėl palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnametės dukros bendravimo su atsakovu ieškovės gyvenamojoje vietoje neribojant laiko (2018 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 37 min. – 38 min.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J. ir T. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Bylos duomenimis darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra tvirtai nusprendę nutraukti santuoką, prašo neskiriant termino susitaikymui, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išsakytą nuomonę, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. J. ir atsakovo T. J. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. J. (b. l. 9, 7). Ieškinyje ieškovė R. J. nurodė, kad dėl santuokos metu kilusių nesutarimų, nesugebėjimo rasti bendros kalbos visais klausimais, dėl pačios ieškovės negebėjimo prisitaikyti prie atsakovo ,šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės kaltės neįrodinėja, todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčo dėl to, kad šeima iširo esant abipusei kaltei byloje nėra. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovės R. J. ir atsakovo T. J. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti ikisantuokinę pavardę – T. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime dėl to nepasisakė, todėl ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – T. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl turto padalijimo
Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė R. J. nereikalauja sau išlaikymo, atsakovas išlaikymo iš ieškovės sau taip pat neprašo. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, ir/ar dėl to būtų nedarbingi, byloje nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas. Šalys kreditorinių įsipareigojimų nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai tretiesiems asmenims neturi.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, būtino registruoti dalintino bendro turto neįgijo (b. l. 10, 12, 13). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), kuri atsakovo įsigyta (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių santuokos sudarymo. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė ieškinyje prašė minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. J.. Atsižvelgiant į tai, į tai, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovo iki santuokos sudarymo, ginčo dėl transporto priemonės padalijimo tarp šalių nėra, transporto priemonė pripažintina atsakovo T. J. asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja skyrium gyvenančio tėvo bei jo giminaičių nustatymo
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 16, 17 punktus).
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros U. J. gyvenamąją vietą su jos motina R. J.. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog jo nepilnametė dukra U. J. gyventų su savo motina ieškove R. J.. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad emocinis ir biologinis ryšys tarp motinos ir dukters yra stiprus, U. J., tėvams gyvenant skyrium, auga su ieškove, todėl institucija daro išvadą, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatytas su motina R. J. geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, šalių poziciją dėl nepilnametės U. J. gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad mergaitė yra mažametė, gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi nepilnamete, teikia jai moralinę bei materialinę paramą, rūpinasi jos priežiūra, auklėjimu, kasdieninių poreikių tenkinimu, tuo tarpu atsakovas yra išvykęs į užsienį ir nusišalinęs nuo kasdieninio vaiko poreikių tenkinimo bei jo priežiūros, todėl nepilnametės U. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. J..
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo nustatyti, jog jis su dukra U. J. turi teisę bendrauti neribojant laiko ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad minimalus vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, mergaitė yra maža, prisirišusi prie motinos, todėl palaiko ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės bendravimo tvarką su atsakovu, nustatant, kad atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas pripažįsta, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje kaip, kad atsakovas nurodė savo atsiliepime į ieškinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas teismui pateiktame procesiniame dokumentu neprašė nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, priešieškinio dėl to byloje taip pat nebuvo gauta, duomenų, kad ieškovė draustų matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra artimiesiems giminaičiams iš atsakovo pusės taip pat nėra, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. gyvena skyrium, su nepilnamete dukra nebendrauja, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, prieraišumą prie ieškovės, į tai, kad atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą nusišalinęs nuo betarpiško dalyvavimo auklėjant ir ugdant savo vaiką, tuo pačiu tiesioginio bendravimo su mažamete dukra, teismas sprendžia, kad atsakovo T. J. bendravimas su nepilnamete dukra U. J. neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje labiausiai atitinka nepilnametės U. J. interesus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Be to, atsakovas T. J. atsiliepime į ieškinį prašė suteikti galimybę nepilnametei dukrai U. J. bendrauti su trečiuoju asmeniu, t. y. atsakovo mama V. J.. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.). Tokiu atveju teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais gali būti priimtas ir šis klausimas sprendžiamas CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.176 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Tuo atveju, jeigu tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė suteikti galimybę nepilnametei dukrai U. J. bendrauti su trečiuoju asmeniu t. y. atsakovo mama V. J., tačiau neprašė V. J. įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nesukonkretino reikalavimų, juo labiau, nepateikė įrodymų, kad jo motinai būtų draudžiama iš ieškovės pusės bendrauti su šalių dukra, ar buvo kreiptasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl sąlygų bendrauti su nepilnamete U. J. nustatymo, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas, nurodytas atsiliepime, nesant tam jokių pagrindžiančių įrodymų, atmestinas.
Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo
Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Bylos duomenimis ieškovė R. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 350,00 Eur (b. l. 14). Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma dėl faktinės gyvenamosios vietos patvirtina, jog ieškovė kartu su nepilnamete dukra U. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 10, 13). Nepilnametė U. J. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini), vienos dienos kaina atsieina – 2,50 Eur (b. l. 56). Iš ieškovės R. J. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 57-69) matyti, jog tiek atsakovas T. J., tiek jo vardu tretieji asmenys teikė išlaikymą nepilnametei U. J., tačiau nereguliariai: pvz., 2017 m. kovo 6 d. – 200,00 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. – 100,00 Eur, 2017 m. gegužės 8 d. – 100,00 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 100,00 Eur, 2017 m. liepos 5 d. – 100,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 100,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 4 d. – 100,00 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 100,00 Eur, 2017 m. lapkričio 13 d. – 100,00 Eur. Ieškovė teismui pateikė mėnesio išlaidų sąrašą, būtiną nepilnametės dukros U. J. tinkamam poreikių tenkinimui sudaro 400,00 Eur: maistas – 100,00 Eur, apranga, avalynė – 50,00 Eur, būsto išlaikymas – 60,00 Eur, namų apyvokos daiktai – 20,00 Eur, vaistai, vitaminai – 50,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės, žaislai (knygelės, spalvinimo reikmenys) – 40,00 Eur, higienos priemonės – 50,00 Eur, laisvalaikis – 30,00 Eur (b. l. 22). Atsakovas T. J. teismo reikalavimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį užsienyje – gaunamas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, prašęs teismo pratęsti terminą tokių įrodymų pateikimui, geruoju nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, atstovo nepaskyrė, baigti bylą taikiu būdu, sutikęs nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir kitomis santuokos nutraukimo sąlygomis, nesutiko dėl bylos baigties ypatingąja teisena tik dėl išlaikymo indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka formuluotės dalies (b. l. 76). Teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 376 straipsniu, buvo surinkti įrodymai apie atsakovo T. J. turtinę padėtį Lietuvoje – gautas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (b. l. 40-42), iš kurių matyti, jog atsakovas turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę (b. l. 43), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 44), Lietuvoje nedirba (b. l. 45), išmokų negauna (b. l. 45, 47, 48).
Akivaizdu, kad ikimokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės teismui pateiktoje vaikų poreikių lentelėje yra akivaizdžiai užaukštintos išlaidos vaistams ir vitaminams – po 50,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 600,00 Eur per metus. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių mergaitė dažnai serga peršalimo ligomis ir reikia pirkti vaistus nuo temperatūros, kosulio, slogos, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat kritiškai vertintinas ir ieškovės teiginys, kad mergaitė negauna kompensuojamųjų vaistų, kadangi visi vaikai iki 18 metų, taip pat bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai gali nemokamai gauti pirminės priežiūros, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, slaugos paslaugas. Jeigu yra reikalinga vaikams dengiamos ir kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidos. Iš dalies kritiškai vertintinos išlaidos vaiko lavinimo priemonės, žaislai (knygelės, spalvinimo reikmenys) – po 40,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 480,00 Eur per metus. Teismo nuomone, tokie vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymas atsieina 60,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad gyvena pas savo motiną namuose, kad ji padeda ieškovei. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1519-324/2017). Pastebėtina ir tai, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad mergaitei reikalinga po 50,00 Eur kas mėnesį higienos prekėms, tačiau nepateikė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, ką taip pat teismas vertina kritiškai ir mano esant padidintoms tokio pobūdžio išlaidoms. Bylos duomenimis šalių mažametė dukra ekstraordinariųjų poreikių neturi, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl manytina, kad 300,00 Eur per mėnesį suma ketverių metų amžiaus neturinčiam vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas sąlygas augti ir vystytis.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 350,00 Eur (b. l. 14). Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 10, 13). Atsakovas turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę (b. l. 43), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 44), Lietuvoje nedirba (b. l. 45), išmokų negauna (b. l. 45, 47, 48), duomenų apie užsienyje registruotą turtą ir gaunamas pajamas, turimus kitus išlaikytinius ar prastą sveikatos būklę, dėl kurios negalėtų dirbti ir gauti pajamų, atsakovas, žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, teismui nepateikė. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dirba užsienyje, sutinka dukrai mokėti po 100,00 Eur išlaikymą. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įvertinus atsakovo poziciją bei pasyvią elgseną bylos nagrinėjimo metu, kitus faktinius bylos duomenis, negalima teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur, pažeistų proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi su ja kartu gyvena nepilnametė šalių dukra. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo, kaip jauno ir darbingo asmens, materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t. y. po 150,00 Eur, dėl kurio beje jis neprieštaravo, kaip teigė ieškovė (b. l. 77-79), ir ketindamas nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Įvertinus aukščiau aptartus aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo šiuo metu teikiamas nereguliarus išlaikymas po 100,00 Eur yra nepakankamas užtikrinti būtiniausių nepilnamečio vaikų poreikių patenkinimą, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00Eur. Likusioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovei R. J. bylos duomenimis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 15, 55). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 n, gruodžio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. J. sudaro 182,00 Eur (b. l. 96). Minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 167,44 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis. Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 54,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 8,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką ieškovei R. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – T., atsakovui T. J. – J..
Nustatyti nepilnametės U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribojant laiko ieškovės gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui 2017 m. rugsėjo 21 d. iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise perduodant valdyti nepilnamečio vaiko motinai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesais.
Transporto priemonę – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo T. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 44 ct) už ieškovei R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.