- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1336-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14851-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Donata Kravčenkienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- M. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donatos Kravčenkienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui M. U. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Donatas Baranauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia 2013 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, kuria yra nustatomos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojant nuo šio vekselio išrašymo dienos, kaip sudaryta dėl esminio ieškovo suklydimo; 2) pakeisti 2013 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, nustatant 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šio vekselio išrašymo dienos; 3) iš dalies panaikinti 2022 m. birželio 16 d. dienos Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, kuriuo notaras Donatas Baranauskas reikalauja išieškoti iš ieškovo atsakovo M. U. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 1 798 Eur vekselio sumą bei 5 proc. mėnesines palūkanas, dalyje dėl 950 Eur skolos išieškojimo ir 5 proc. mėnesinių palūkanų, kitoje dalyje vykdomąjį įrašą palikti galioti; 4) palūkanų skaičiavimui taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą; 5) sumažinti 5 proc. mėnesines palūkanas pagal 2013 m. spalio 11 d. vekselį, jei nebus panaikinta ši sąlyga dėl ieškovo suklydimo, įpareigojant ieškovą mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos skolos, už 5 metus, iki visiško atsiskaitymo; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovas 2013 m. spalio 11 d. iš atsakovo pasiskolino 1 789 Eur, buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti 1 789 Eur, atsakovui pateikus vekselį apmokėti bei numatant, jog vekselis turi būti apmokėtas per 10 metų nuo išrašymo dienos. Vekseliu numatytos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo dienos.
Šalies argumentai
2.2. Atsakovas 2022 m. birželio 8 d. pateikė prašymą dėl vekselio apmokėjimo 2022 m. birželio 9 d., Vilniuje, kuris ieškovo buvo gautas tik 2022 m. birželio 20 d. Ieškovas kitais būdais apie vekselio apmokėjimą nebuvo informuotas, nors atsakovas turėjo kontaktus, todėl ieškovas 2022 m. birželio 9 d. neturėjo galimybės apmokėti vekselyje nurodytos skolos.
2.3. Iš atsakovo gautas 2022 m. birželio 10 d. pranešimas, kuriame nurodoma, jog vekselis neapmokėtas, o 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus 14-ajame notarų biure išduotas paprastojo vekselio vykdomasis įrašas, kuriuo reikalaujama iš ieškovo atsakovo naudai išieškoti 1 789 Eur bei 5 proc. mėnesines palūkanas.
2.4. Ieškovas 2022 m. birželio 28 d. gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo reikalaujama, jog ieškovas sumokėtų 1 832,49 Eur skolą bei 9 585,18 Eur palūkanas.
2.5. Ieškovas 2020 m. balandžio 5 d. atsakovui sumokėjo 950 Eur, todėl vykdomajame įraše nurodyta skolos suma yra neteisėta, o vykdomasis įrašas šioje dalyje naikintinas.
2.6. Antstolės reikalavimas sumokėti 9 585,18 Eur palūkanas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes palūkanos yra neprotingos, neproporcingos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalimi, palūkanoms turi būti taikoma senatis, jos skaičiuojamos ne ilgiau kaip už 5 metus.
2.7. Ieškovas neprieštarauja mokėti 5 proc. metines palūkanas, jas skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2020 m. balandžio 5 d., iš viso – 254,72 Eur bei nuo 848 Eur skolos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki šios dienos, iš viso – 95,39 Eur. Ieškovas atsakovui yra skolingas 350,05 Eur palūkanų, šio sumos neginčija.
2.8. Naikintina vekselio sąlyga, numatanti 5 proc. dydžio mėnesines palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio išrašymo dienos, nes ši sąlyga yra neprotinga, o vekselis pasirašytas suklystant, nes buvo manoma, jog pasirašoma dėl 5 proc. metinių palūkanų.
2.9. Vekselio davėjas (ieškovas) turėjo reikalavimo teisę į kitą asmenį, toje byloje teismo sprendimu nustatytos 5 proc. metinės palūkanos. Ieškovas, pasirašydamas atsakovo vekselį, nesuprato, jog numatytos mėnesinės palūkanos. Ieškovas su atsakovu tarėsi dėl 5 proc. metinių palūkanų, o dėl išsilavinimo stokos negalėjo įvertinti, jog vekselyje numatytos 5 proc. mėnesinės palūkanos. Ieškovas buvo apgautas, dėl teisinio išsilavinimo stokos, patirties trūkumo, negalėjimo tinkamai įvertinti tokių palūkanų reikšmės. Atsakovas turi teisinį išsilavinimą, o parengtas vekselio tekstas yra siekis pasipelnyti.
2.10. Ieškovas ir atsakovas buvo draugai, o pinigus skolinosi, nes buvo sunkioje finansinėje padėtyje, todėl neatkreipė dėmesio į ginčijamą vekselio sąlygą. Jeigu ieškovas būtų turėjęs teisinį išsilavinimą, patirtį, panašiomis sąlygomis vekselio nebūtų pasirašęs. Šiuo metu išieškoma palūkanų suma skolos sumą viršija penkis kartus. Grąžinus dalį vekselio sumos, skolos suma šiuo metu yra 848 Eur.
2.11. Remiantis CK 1.90 straipsniu, vekselio sąlyga dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, nustatant, jog šalys susitarė dėl 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vekselio išrašymo dienos.
2.12. Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 2022 m. birželio 16 d. išduotas vykdomasis įrašas naikintinas, nes jo išdavimo dieną skola buvo 848 Eur (1 798 Eur – 950 Eur), todėl vykdomasis įrašas dalyje dėl 950 Eur yra neteisėtas, kaip ir pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Apie skolos sumokėjimą atsakovas žinojo, nes pinigai sumokėti į atsakovo sąskaitą, nurodant, jog mokėjimas atliktas pagal 2013 m. spalio 11 d. vekselį.
2.13. Vykdomasis įrašas naikintinas taip pat dėl to, jog reikalavimui išieškoti 5 proc. mėnesinių palūkanų turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, o ieškovui suklydus dėl sandorio sąlygos, 5 proc. mėnesinės palūkanos išvis negali būti skaičiuojamos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovas suklaidino teismą, nurodydamas, jog dalį skolos yra padengęs. Remiantis CK 6.54 straipsnio 2 dalimi, ieškovo atsakovui pervesta 950 Eur suma buvo skirta ne vekselyje nurodytai sumai, o susikaupusioms palūkanoms padengti.
3.2. Ieškovas klaidina teismą, jog nesuprato palūkanų dydžio. Ieškovas į atsakovą kreipėsi dėl to, jog negalėjo gauti vartojimo kredito. Ieškovas eilę metų buvo kelių įmonių darbuotojas, vadovas, todėl suprato palūkanų dydžius. Ieškovas, remdamasis kitoje byloje priimtu sprendimu, supranta, jog sprendimu priteistos palūkanos yra procesinės palūkanos. Vekselio sudarymo metu vartojimo kredito palūkanos galėjo siekti ir 400 proc.
3.3. Nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, nes šį terminą galima pradėti taikyti tik nuo teisės pažeidimo ir reikalavimo momento, t. y. tik nuo dienos, kai po atsakovo reikalavimo ieškovas negražino vekselyje nurodytos sumos.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Donatas Baranauskas atsiliepime į ieškinį nurodė:
4.1. Notaras 2022 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DB-8910, vekselis apmokėti buvo pateiktas 2022 m. birželio 8 d.
4.2. Notaras, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, netikrina įsipareigojimo realumo, pagrįstumo ir/ar sudarymo aplinkybių. Notaras tiria, ar vekselyje nurodyti visi privalomi rekvizitai, ar atliktos visos reikiamos procedūros, kad būtų galima išduoti vykdomąjį įrašą.
Šalies argumentai
4.3. Vykdomojo įrašo išdavimo metu notarui nebuvo žinoma aplinkybė dėl ieškovo 2020 m. balandžio 5 d. atsakovui pervestos 950 Eur sumos. Vekselio turėtojas prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodo vekselio sumą ir neapmokėtą vekselio sumą. Už duomenų teisingumą atsako vekselio turėtojas. Notaras neturi teisės vertinti vekselyje nurodytų palūkanų dydžio. Apie mokamų ir įskaitomų sumų eiliškumą sprendžia antstolis.
4.4. Išduodant vykdomąjį įrašą buvo nustatyta, kad vekselyje yra visi privalomi rekvizitai, pateikti visi notariniam veiksmui atlikti reikalingi dokumentai.
5. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė:
5.1. Vekselio formą, turinį parengė atsakovas. Jeigu neprotestuotinu vekseliu būtų įrašytos, kaip įprastai kredito įstaigose, prašomos palūkanos, jos būtų nurodytos 72 proc. metinės palūkanos, juolab tekstas yra spausdintas, ieškovas galimai būtų pradėjęs aiškintis dėl palūkanų.
5.2. Šalims esant draugams, ieškovas negalėjo tikėtis tokios apgaulės dėl palūkanų dydžio. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, supratęs, jog atsakovas reikalaus 72 proc. metinių palūkanų, ieškovas būtų sunerimęs dėl palūkanų arba būtų ginčijęs sutarties normą iškart po pasirašymo, arba išvis būtų nepasirašęs.
5.3. Šalys 2020 m. gegužės 5 d. pradėjo tartis, jog ieškovas sumokės vekselyje numatytą sumą, pervedė 950 Eur. Vekseliui nesant pateiktam apmokėti, ieškovas turėjo teisę pasirinkti sumą, kurią apmoka. Sumokėjęs dalį paskolos, sulaukė iš atsakovo pretenzijų, jog sumokėta maža dalis palūkanų ir tada ieškovas sužinojo, jog jam yra skaičiuojamos 5 proc. mėnesinės palūkanos. Gavęs vekselį iš atsakovo, ieškovas pamatė, jog taikomos 5 proc. mėnesinės palūkanos, dėl kurių tartasi nebuvo. Taigi yra aiškus atsakovo siekis pasipelnyti. Atsakovo nesąžiningą elgesį pagrindžia tai, jog atsakovas nei notarui, nei antstolei nenurodė, jog ieškovas yra sumokėjęs 950 Eur.
5.4. Iš visų ieškovo turimų sudarytų kredito sutarčių matyti, jog sutartyse numatytos metinės palūkanos, niekur nenumatytos mėnesinės palūkanos.
5.5. Iš antstolės byloje pateiktų duomenų matyti, jog yra likusios nesumokėtos tik ginčytinos palūkanos, o skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra sumokėtos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė:
6.1. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pažeistos teisės. Pažeista teisė atsirado tik tuomet, kuomet atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu padengti vekselį ir ieškovas to nepadarė.
6.2. Sąlyga dėl mėnesinių palūkanų buvo nustatyta todėl, jog ieškovas palūkanas norėjo mokėti kiekvieną mėnesį. Ieškovas tuo metu užėmė vadovaujančias pareigas, šiuo metu tiksliai prisimena skaičius, todėl negalima teigti esant ieškovo suklydimą. Iš dokumentų matyti, jog ieškovas dėl pinigų buvo sutaręs su kitu asmeniu, tačiau pinigų grąžinimo terminas prasitęsė keturiems metams ir tik tada grąžinama ne visa suma.
6.3. Nėra galimybės sumažinti vekselyje nustatytos palūkanų normos.
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2023 m. sausio 9 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad ieškovas atsakovui sumokėjo jo neginčijamas metines 5 proc. palūkanas už 5 metus (senaties terminas), taikant palūkanų skaičiavimo senatį, kas sudaro nuo ginčo vekselio skolos sumos 1 798 Eur, 5 proc. metinių palūkanų, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 16 d. ir 2020 m. balandžio 5 d. po 89,90 Eur per metus, iš viso – 254,72 Eur, ir nuo likusios skolos sumos 848 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn. po 42,40 Eur. Iš viso atsakovui sumokėjo 364,17 Eur palūkanų pagal ginčo vekselį, t. y. taip, kaip ieškovas suprato ir susitarė su atsakovu dėl 5 proc. metinių palūkanų už jam paskolintą 1 798 Eur sumą. Sumokėjus tiesiogiai atsakovui ieškovo neginčijamas palūkanas, ieškovas antstolei papildomai neteikė jokių duomenų, nes teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, palūkanų išieškojimas iš ieškovo buvo sustabdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – taikė 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal 2013 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį reikalauti, senatį taikant palūkanoms iki 2017 m. birželio 16 d. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas taip pat 2023 m. kovo 15 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovo 205,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 21,25 Eur, o iš atsakovo – 5,31 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
10.1. 2013 m. spalio 11 d. buvo išduotas vekselis, pagal kurį R. L. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jį pateikus (vekselis turi būti apmokėtas per 10 metų nuo jo išrašymo dienos) vekselio turėtojui M. U. vekselio sumą – 1 798 Eur. Vekselyje nurodyta, kad šiuo vekseliu nustatomos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šio vekselio išrašymo dienos.
10.2. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuro notaras Donatas Baranauskas 2022 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalauja sumokėti 1 798 Eur vekselio sumą ir 5 proc. mėnesines palūkanas ir kitas sumas.
10.3. Antstolė Giedrė Vasiliauskaitė 2022 m. birželio 27 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2022 m. birželio 16 d. notaro vykdomąjį dokumentą, 2022 m. birželio 28 d. raginimu prašė įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą, piniginis išieškojimas – 1 832,49 Eur skola ir 9 585,18 Eur palūkanos (60 proc. metinė palūkanų norma nuo 1 832,49 Eur, skaičiuojama nuo 2013 m. spalio 11 d.).
10.4. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 5 d. ieškovas atsakovui pervedė 950 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „skolos grąžinimas pagal 2013.10.11 vekselį“.
10.5. Atsakovas 2022 m. birželio 8 d. raštu paprašė ieškovo apmokėti vekselį 2022 m. birželio 9 d., pateikė pašto kvitą, kad laiškas priimtas siųsti 2022 m. birželio 8 d. 12:40 val.
10.6. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą sustabdė išieškojimą dėl 950 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo, kitoje dalyje vykdymo nestabdant.
10.7. Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas antstolei pervedė 1 107,88 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas pagal 2013-10-11 vekselį 885,49 Eur, antstolio vykdymo išlaidos 225,39 Eur“.
10.8. 2022 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 364,147 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „5 proc., metinės palūkanos už 2017-06 iki 2022-09, civilinėje byloje Nr. e2-19576-937/2022“.
10.9. 2022 m. rugpjūčio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriame nurodyta, kad skola yra 10 640,61 Eur.
10.10. Antstolė 2022 m. spalio 29 d. raštu nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. M. U. pervesta 945,90 Eur (tarp jų – 882,49 Eur skola ir 63,41 Eur grąžintos būtinos vykdymo išlaidos) ir 161,98 Eur antstoliui vykdymo išlaidų. Į bylą pateiktas antstolės banko sąskaitos išrašas apie 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą.
10.11. Lietuvos bankas pateikė 2023 m. vasario 14 d. raštą, kuriame nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) nebuvo informacijos apie R. L. finansinius įsipareigojimus nuo 2013 iki 2014 metų imtinai, išskyrus įmonės SEB banko Vakarų regiono filialas, AB 2011 m. lapkričio 25 d. suteiktą ir 2017 m. spalio 6 d. uždarytą kredito kortelės kreditą (paskolos tipas „Sąskaitos kreditas“), kurios palūkanų norma buvo lygi 17 proc.
11. Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas dėl vekselio sąlygos pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
12. Teismas pažymėjo, kad ginčo nėra, kad vekselio tekstą rengė ir pateikė ieškovui pasirašyti būtent atsakovas. Vekselio sąlyga dėl palūkanų ir jų dydžio įrašyta iškart po pastraipos apie įsipareigojimą sumokėti 1 798 Eur sumą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp šalių nebuvo rašytinių derybų dėl vekselio sąlygų. Ieškovas teigė, kad buvo tartasi tik dėl skolinamos sumos, kad šalys dėl palūkanų dydžio iki vekselio pasirašymo nesitarė, tačiau taip pat nurodė, kad palūkanos ne tos, apie kurias kalbėjo. Atsakovas nurodė, kad palūkanos buvo mėnesinės, nes ieškovas skolinosi pinigus keliems mėnesiams. Teismas iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad ieškovas vekselio tekstą peržvelgė akimis, perskaitė sumą (skolinamos sumos), labai nekreipė dėmesio, neįsigilino (į vekselio tekstą), buvo prasta finansinė situacija, bloga nuotaika. Pasak ieškovo, jis nebūtų pasirašęs vekselio su 5 proc. mėnesinėmis palūkanomis.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad vekselio tekstą rengė atsakovas, kuris yra teisininkas, kad šalys buvo pažįstamos/draugai, sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog vekselio tekstas (tad ir sąlyga dėl palūkanų) ieškovui turėjo būti priimtinas ir jo suprastas. Ieškovas pažymėjo, kad jam buvo reikalingi pinigai, tad, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad palūkanų dydis jam nebuvo ypatingai svarbus, tuo labiau, kad nei viena iš šalių nepatvirtino iki vekselio pasirašymo momento buvus diskusijoms/deryboms ar ginčui dėl palūkanų dydžio.
14. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigė, kad iki vekselio pasirašymo dėl palūkanų dydžio nesitarė, tačiau taip pat teigė ir tai, kad vekselyje įrašytos ne tos palūkanos, apie kurias kalbėjo. Tokie prieštaravimai, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, kad susitarimas dėl palūkanų buvo, tačiau ieškovo įsivaizdavimas, kad turėjo būti skaičiuojamos ne mėnesinės, o metinės palūkanos, yra gynybinė taktika. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas pinigus skolinosi keliems mėnesiams, dėl ko ir buvo nustatyta tokia palūkanų suma. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog palūkanų dydis, paskolintą sumą tikintis grąžinti operatyviai, galėjo neturėti ieškovui esminės reikšmės, ypač, kai ieškovui buvo skubiai reikalinga pinigų suma.
15. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti esant suklydimą dėl vekselio sąlygos nustatant palūkanų dydį. Teismas taip pat nurodė, kad net ir vertinant ieškovo versiją, kad jis nesigilino į vekselio tekstą, nekreipė labai dėmesio, tas iš esmės parodo ieškovo neapdairumą, neatidumą, o, esant tokioms aplinkybėms, vekselio dalis negali būti pripažinta suklydimu (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai apie kituose jo santykiuose nustatytą palūkanų dydį negali patvirtinti ar paneigti ginčo vekselyje nurodytos sąlygos dėl palūkanų dydžio. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 5 proc. metinės, o ne mėnesinės palūkanos, rinkoje buvo visiškai suprantamos ir priimtinos, negali paneigti vekselio sąlygos, tuo labiau, kad ieškovas nenurodė, kodėl jis tuomet rinkoje ir nepasiskolino reikiamos sumos. Teismas pastebėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas neįvardino, kam tiksliai iš atsakovo pasiskolinta suma buvo reikalinga, tik paminėjo, kad jis buvo skolingas.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia 2013 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, kuria yra nustatomos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojant nuo šio vekselio išrašymo dienos, kaip sudarytą dėl esminio ieškovo suklydimo.
18. Netenkinęs pirmojo ieškinio reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti 2013 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, nustatant 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šio vekselio išrašymo dienos. Teismas nenustatė, kad šalys vekseliu tarėsi dėl 5 proc. metinių palūkanų.
19. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašė palūkanų skaičiavimui taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 10 dalies). Atsakovas su tuo nesutiko ir nurodė, kad šį terminą galima pradėti taikyti tik nuo teisės pažeidimo ir reikalavimo momento, t. y. tik nuo dienos, kai po atsakovo reikalavimo ieškovas negražino vekselyje nurodytos sumos.
20. Teismas pažymėjo, kad prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
21. Teismas, nurodė, kad ieškovas sutiko mokėti palūkanas nuo 2017 m. birželio 16 d., t. y. 5 metus atgal nuo 2022 m. birželio 16 d. vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovui nesumokėjus visos vekselyje nurodytos sumos, atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Įvertinęs šios bylos specifiką (antstolis vykdo išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad senaties terminą galima pradėti taikyti tik nuo dienos, kai po atsakovo reikalavimo ieškovas negrąžino vekselyje nurodytos sumos. Ieškovui prašant taikyti 5 metų senaties terminą palūkanoms reikalauti, teismas tokį reikalavimą tenkino, senatį palūkanoms taikydamas iki 2017 m. birželio 16 d. (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).
22. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė sumažinti 5 proc. mėnesines palūkanas pagal 2013 m. spalio 11 d. vekselį, jei nebus panaikinta ši sąlyga dėl ieškovo suklydimo, įpareigojant ieškovą mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos skolos, už 5 metus, iki visiško atsiskaitymo. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad vekselyje nurodytos 5 proc. mėnesinės palūkanos yra lupikavimas. Vekselio suma yra 1 832,49 Eur, o antstolės paskaičiuota palūkanų suma yra 9 585,18 Eur, taikant 60 proc. metinę palūkanų normą.
23. Teismas, įvertinęs ieškovo pasirašytą vekselį ir jame nurodytą palūkanų sumą, į tai, kad ieškovui buvo skubiai reikalingi pinigai ir jų jis, tikėtina, negalėjo gauti kitais būdais, sprendė, kad ieškovui buvo priimtina palūkanų suma ir ją drastiškai mažinti nuo 60 proc. iki 5 proc. metinių palūkanų nėra jokio pagrindo, be to, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad už tokią palūkanų normą jis apskritai būtų galėjęs pasiskolinti pinigų rinkoje. Be to, Lietuvos bankas pateikė į bylą duomenis, kad AB SEB bankas ieškovui 2011 m. lapkričio 25 d. (iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo suteikęs kreditą su 17 proc. palūkanų norma. Byloje pritaikius 5 metų ieškinio senaties terminą, palūkanų suma už 5 metus, teismo vertinimu, yra adekvati. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovo reikalavimą sumažinti palūkanų normą iki 5 proc. atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 2022 m. birželio 16 d. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, kuriuo notaras Donatas Baranauskas reikalauja išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 1 798 Eur vekselio sumą bei 5 proc. mėnesines palūkanas, dalyje dėl 950 Eur skolos išieškojimo ir 5 proc. mėnesinių palūkanų, kitoje dalyje vykdomąjį įrašą palikti galioti.
25. Teismas pažymėjo, kad tokį reikalavimą ieškovas grindė aplinkybe, kad jis 2020 m. balandžio 5 d. sumokėjo atsakovui 950 Eur sumą. Teismas nustatė, kad atsakovas šios informacijos neatskleidė notarui ir antstoliui, kadangi laikė ieškovo sumokėta palūkanų suma. Teismas nurodė, kad pritaikius palūkanoms senaties terminą, 950 Eur suma į palūkanas įskaityta nepagrįstai.
26. Teismas taip pat pastebėjo, kad išduodamas vykdomąjį įrašą, notaras netikrina vekselio sumos pagrįstumo, aplinkybių apie galimus mokėjimus. Todėl, teismo vertinimu, faktas, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 950 Eur sumą, nėra pagrindas pripažinti vykdomąjį įrašą iš dalies negaliojančiu, dėl ko šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, turėtų 950 Eur suma sumažinti išieškomą sumą.
27. Teismas papildomame sprendime nustatė, kad ieškovas sumokėjo 276 Eur žyminį mokestį (229 Eur už ieškinį ir 47 Eur už reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir turėjo 750 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso – 1 026 Eur. Visos ieškovo išlaidos yra patvirtintos byloje pateiktais mokėjimo dokumentais.
28. Teismas sprendė, kad ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė penkis reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas vienas, todėl ieškinio patenkintų bei atmestų reikalavimų santykis sudaro atitinkamai 20 proc. ir 80 proc., t. y. ieškovui priteistina 20 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 80 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 205,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
29. Teismas pastebėjo, kad atsakovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
30. Kadangi byloje patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taikydamas anksčiau nurodytą proporciją, teismas valstybei iš ieškovo priteisė 21,25 Eur, o iš atsakovo – 5,31 Eur šių išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
31. Teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje priėmimo išieškojimo sustabdymą vykdymo procese, pradėtame pagal vykdomąjį įrašą antstolės Giedrės Vasiliauskaitės vykdomojoje byloje Nr. 0112/22/00981 dėl 950 Eur skolos ir 5 proc. mėnesinių palūkanų išieškojimo, kitoje dalyje vykdymo veiksmų nestabdant, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
32. Atsakovas M. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 15 d. papildomą sprendimą; panaikinti 2022 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal 2013 m. spalio 11 d. neprotestuotiną vekselį reikalauti, senatį taikant palūkanoms iki 2017 m. birželio 16 d., yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Kita sprendimo dalis yra teisėta ir paliktina nepakeista.
32.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-775-823/2020 išaiškino, kad „tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai“. Šiuo atveju atsakovas – vekselio gavėjas, pagrįstai tikėjosi gauti palūkanas, kurios numatytos vekselyje, todėl senaties pritaikymas pasirenkant neteisėtą senaties datos skaičiavimo pradžią yra neteisėtas ir nepagrįstas.
32.3. Teismas klaidingai nustatė pažeidimo momentą, kadangi vekselyje buvo numatyta, kad palūkanos „skaičiuojamos“, tačiau nebuvo nustatyta, kad jos mokamos kiekvieną mėnesį.
32.4. Atsakovas tik 2022 m. birželio 8 d. raštu pareikalavo, kad ieškovas apmokėtų vekselį 2022 m. birželio 9 d. Kadangi ieškovas to nepadarė, tai jis pažeidė prievolę ir tik nuo tos dienos galėjo būti pradedama skaičiuoti ieškinio senatis, t. y. nuo 2022 m. birželio 9 d. Iki šios datos nebuvo jokio teisės pažeidimo, nebuvo reikalavimo ir prievolės grąžinti vekselyje nurodytos sumos. Remiantis tuo, skaičiuojant nuo prievolės atsiradimo, sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms skaičiuoti baigsis tik 2027 m. birželio 9 d.
32.5. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisingas, tačiau, kadangi jis yra sudedamoji skundžiamo sprendimo dalis, jis taip pat turi būti panaikintas.
32.6. Turi būti panaikintos ir 2022 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
33. Ieškovas R. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
33.1. Ieškovas įgyvendino jam įstatymo numatytą teisę ir prašė taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms reikalauti, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimą nagrinėjo ir teisingai taikė ir skaičiavo palūkanoms taikytiną ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
33.2. Atsakovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kadangi bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Šioje byloje klausimas dėl senaties buvo sprendžiamas tarp verslo subjektų, turinčių teisę vykdyti verslą bei buvo sprendžiamas senaties termino taikymas delspinigiams. Senaties terminas pagal teismo nutartį buvo pagrįstai pritaikytas, atsisakius atnaujinti senaties terminą.
Atsiliepimas
33.3. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad pagal pasirašytą vekselį nurodė būtent tokio dydžio palūkanas, nes skolino tik keliems mėnesiams, ir todėl šios palūkanos nebūtų laikomos per didelėmis. Dėl to atsakovo savalaikis nesikreipimas dėl vekselio apmokėjimo, delsimas daugiau nei devynerius metus, akivaizdžiai rodo jo siekį nepagrįstai didele suma pasipelnyti iš kito asmens.
33.4. Atsakovas nepateikė teismui reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pareigos šio klausimo nagrinėti.
33.5. Atsakovas nepagrįstai ginčija imperatyviomis teisės normomis nustatytą ieškinio senaties terminą bei nepagrįstai jį skaičiuoja nuo vekselio pateikimo dienos, kadangi apie savo pažeistas teises į palūkanas, ir tuo pačiu teisę pareikšti savo reikalavimus, jis žinojo/turėjo žinoti nuo pirmos palūkanų nesumokėjimo termino suėjimo dienos, kai jos nebuvo sumokėtos.
Šalies argumentai
33.6. Ieškovas, neskundęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors ir nesutinka su palūkanų dydžiu bei nesumažintomis palūkanomis, kurios ženkliai viršija skolos sumą, bei sudaro ne verslo subjektui, fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės verstis skolintojo veikla, gauti tokio dydžio pelną, vertina, kad teismo sprendimas taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms, atsakovo teisių nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo, taip pat 2023 m. kovo 15 d. papildomo sprendimo, kuriuo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
37. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. L. (vekselio davėjas) 2013 m. spalio 11 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio gavėjui – atsakovui M. U., jį pateikus (vekselis turi būti pateiktas apmokėtas per 10 metų nuo jo išrašymo dienos) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio sumą – 1 798 Eur. Vekselyje numatyta, kad šiuo vekseliu nustatomos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šio vekselio išrašymo dienos.
38. Atsakovas 2022 m. birželio 8 d. raštu paprašė ieškovo apmokėti vekselį 2022 m. birželio 9 d. Ieškovui to nepadarius, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-asis notarų biuro notarą Donatą Baranauską, kuris 2022 m. birželio 16 d. išdavė paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. DB-8910, kuriame nurodė, kad reikalauja išieškoti iš R. L. vekselio turėtojui M. U. 1 798 Eur vekselio sumą, 34,49 Eur iš vekselio turėtojo paimtą notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą ir pašto išlaidas, iš viso – 1 832,49 Eur, bei 5 proc. mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnyje.
39. Antstolė Giedrė Vasiliauskaitė 2022 m. birželio 27 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-112-14400 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 14-asis notarų biuro notaro Donato Baranausko 2022 m. birželio 16 d. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. DB-8910 (vykdomoji byla Nr. 0112/22/00981). Antstolė 2022 m. birželio 28 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-22-112-14474 paragino skolininką R. L. sumokėti 1 832,49 Eur skolą ir 9 585,18 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2013 m. spalio 11 d., taikant 60 proc. metinę palūkanų normą, taip pat 68,15 Eur vykdymo išlaidas.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 2013 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, kuria numatytos 5 proc. mėnesinės palūkanos pripažinti negaliojančia dėl suklydimo; pakeisti čią vekselio dalį, numatant 5 proc. dydžio metines palūkanas; panaikinti notaro 2022 m. birželio 16 d. vykdomojo įrašo dalį, kuria reikalaujama išieškoti iš ieškovo 950 Eur skolą ir 5 proc. mėnesines palūkanas; palūkanų skaičiavimui taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą; sumažinti 5 proc. mėnesines palūkanas, numatant, kad ieškovas moka 5 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už 5 metus iki visiško atsiskaitymo.
41. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – taikė 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal 2013 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį reikalauti, senatį taikant palūkanoms iki 2017 m. birželio 16 d.; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą palūkanoms, nurodė, kad prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė ir šios prievolės nevykdymas reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną, todėl reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Įvertinęs vykdomojo įrašo išdavimo laiką (2022 m. birželio 16 d.), bylos specifiką (antstolis vykdo išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), teismas atmetė atsakovo argumentus, kad senaties terminą galima pradėti taikyti tik nuo dienos, kai po atsakovo reikalavimo ieškovas negrąžino vekselyje nurodytos sumos.
42. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad teismas, neteisingai nustatęs prievolės pažeidimo momentą, nepagrįstai taikė 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal vekselį reikalauti, senatį taikydamas palūkanoms iki 2017 m. birželio 16 d. Atsakovo teigimu, 5 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms reikalauti skaičiuotinas nuo to momento, kai atsakovas pareikalavo apmokėti vekselį ir ieškovas to nepadarė, t. y. nuo 2022 m. birželio 9 d., dėl ko šis terminas baigsis tik 2027 m. birželio 9 d. Atsakovo teigimu, jis, paskolinęs ieškovui pinigus, turi pagrįstą lūkestį už tai gauti ir visas sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas.
43. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 5 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo taikymo, šalims neginčijant teismo sprendimo kitais aspektais (įskaitant ir dėl palūkanų normos – 5 proc. mėnesinės palūkanos), bylai esant dispozityviai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių būtent su ieškinio senaties termino taikymu.
Dėl pagrindo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo (ne)buvimo
44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas; 2022 m. rugsėjo 22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212- 403/2022, 25 punktas).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 39 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020, 46 punktas). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 39 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atsakovui išduotame vekselyje numatytos 5 proc. mėnesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo dienos, yra mokėjimo (pelno) palūkanos, t. y. mokestis, kurį ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui už naudojimąsi pastarojo pinigais. Atsakovas, remdamasis apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, teigia, kad, vekselyje įtvirtinus sąlygą dėl palūkanų mokėjimo, jis turi pagrįstą lūkestį gauti pelno palūkanas už visą laikotarpį, kurį ieškovas naudojasi iš jo pasiskolintais pinigais, tuo tarpu, ieškovo vertinimu, šiuo atveju reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo yra pagrindas taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą.
47. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo argumentais, kad asmuo, skolindamas pinigus kitam asmeniui, esant jų susitarimui dėl palūkanų mokėjimo, turi pagrindą tikėtis gauti atlyginimą už naudojimąsi jo pinigais (pelno palūkanas), visgi tuo pačiu pažymi ir tai, kad nors įstatyme įtvirtintu ieškinio senaties institutu ir jo taikymo galimybe nėra paneigiama teisė į šių palūkanų gavimą, minėtu institutu yra užtikrinama, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis, nepriklausomai nuo jų pobūdžio (taigi ir dėl palūkanų išieškojimo), naudotųsi tinkamai ir laiku.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).
49. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tam tikrus ieškinio senaties instituto taikymo ypatumus tais atvejais, kai išieškojimas vyksta pagal ne teismo tvarka notaro išduotą vykdomąjį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 nurodė, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį.
50. Atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui (kreditoriui) kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo dėl įsiskolinimo išieškojimo padarymo, o ieškovui (skolininkui) manant, kad tuo jo teisės yra pažeistos ir siekiant jas apginti, jis turėjo pagrindą teismine tvarka kreditoriui pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo. Toks ieškovo reikalavimas, kaip jau minėta, savaime nepaneigia atsakovo teisės iš ieškovo gauti atlyginimą už naudojimąsi jo pinigais (pelno palūkanas), tačiau, siekiant civilinių teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, sudaro pagrindą vertinti, ar šią savo teisę atsakovas įgyvendino tinkamai, laikydamasis įstatyme numatytų ieškinio senaties terminų.
51. Pastebėtina tai, kad ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). CPK įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali būti nustatyti ir įvairios trukmės sutrumpinti terminai (CK 1.125 straipsnis). Šiam ginčui aktualioje CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
52. Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga reiškia teisės į pažeisto intereso gynimą pabaigą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad 5 metų ieškinio senaties termino pradžia palūkanoms išieškoti laikytinas momentas, kuomet jis pareikalavo ieškovą įvykdyti prievolę – apmokėti 2013 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau ieškovas to nepadarė, t. y. 2022 m. birželio 9 d. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
53. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nutarties 53 punkte aptarta bendroji taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 46 punktas).
55. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanoms (CK 6.37, 6.210 straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė ir šios prievolės nevykdymas reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek minėta kasacinio teismo praktika, ginčo vekselyje numačius 5 proc. mėnesines palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio išrašymo dienos, ir ieškovui nevykdant savo prievolės ne tik grąžinti visą paskolos sumą, tačiau ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi atsakovo pinigais, šiuo atveju 5 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms išieškoti skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį. Dėl šių aplinkybių bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi atsakovas, nagrinėjamu atveju netaikytina. Tai, kad atsakovas mano, jog jo teisės buvo pažeistos tik 2022 m. birželio 9 d., t. y. tuomet, kai ieškovas neapmokėjo vekselio, dėl ko, atsakovo teigimu, būtent nuo šios dienos prasideda ir 5 metų ieškinio senaties terminas, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl palūkanų pareikšti nustatoma remiantis ne subjektyviais, tačiau objektyviais kriterijais (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
58. Atsakovas taip pat teigia, kad vekselyje nurodymas, kad 5 proc. mėnesinės palūkanos „skaičiuojamos“ nuo vekselio išrašymo dienos, nereiškia to, kad šios palūkanos yra mokamos kas mėnesį, dėl to pažeidimo momentas, taigi ir ieškinio senaties termino pradžia, prasideda tik tuomet, kai atsakovui pareikalavus apmokėti vekselį, ieškovas to nepadarė (2022 m. birželio 9 d.). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir sprendžia, kad atsakovo teiginiai, kuriais jis dėl palūkanų mokėjimo siekia priešpastatyti ir skirtingai interpretuoti žodines išraiškas „skaičiuojamos“ ir „mokamos“ ne tik neatitinka bendros mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties ir tikslo, tačiau ir prieštarauja logikai.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo vekselyje panaudotas žodis „skaičiuojamos“ reiškia ne ką kitą kaip palūkanų mokėjimą, t. y. sąlygos, kad palūkanos skaičiuojamos kas mėnesį, įtvirtinimas vekselyje ir reiškia, kad palūkanos yra mokamos kas mėnesį. Tai, kad vekselio gavėjas (šiuo atveju – atsakovas) palūkanų, kurios mokėtinos kas mėnesį nuo vekselio išrašymo dienos (2013 m. spalio 11 d.), laiku negauna ir jų pats iš vekselio davėjo (šiuo atveju – ieškovo) ilgą laiką faktiškai sumokėti nereikalauja (iki 2022 m. birželio 9 d.), nereiškia, kad tuo yra pakeičiamas vekselyje sulygtų palūkanų skaičiavimo/mokėjimo terminas (šiuo atveju – kas mėnesį), taigi ir prievolės pažeidimo momentas, t. y. negalima teigti, jog pažeidimas dėl palūkanų nemokėjimo yra konstatuojamas tik tuomet, kai vekselio gavėjui pareikalavus vekselio davėjas nesumoka prašomų palūkanų. Priešingai, tokiu atveju, kaip jau minėta anksčiau, prievolės mokėti mėnesines palūkanas nevykdymas reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pelną už naudojimąsi jo pinigais pažeidimą ir jis vyksta kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovo šiuo aspektu dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
60. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 5 proc. mėnesinės palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti nuo vekselio išrašymo dienos (2013 m. spalio 11 d.), o ieškovui nevykdant savo prievolės apmokėti visą vekselio sumą ir palūkanas, atsakovo prašymu 2022 m. birželio 16 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti iš ieškovo vekselio sumą (1 798 Eur), išlaidas notarui (34,49 Eur), iš viso – 1 832,49 Eur, bei 5 proc. mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnyje. Taigi, įvertinus palūkanų skaičiavimo pradžios momentą ir vykdomojo įrašo išdavimo datą matyti, kad palūkanos ieškovui paskaičiuotos už kur kas ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, t. y. už daugiau nei 8,5 metus.
61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, tai, kad 2013 m. spalio 11 d. vekselio pagrindu vykdomasis įrašas išduotas 2022 m. birželio 16 d., atsakovui dėl anksčiau nurodytų motyvų turint teisę tik į palūkanų, neviršijančių 5 metų ieškinio senaties terminą, išieškojimą iš skolininko (už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms iki 2017 m. birželio 16 d. išieškoti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl pagrindo panaikinti papildomą sprendimą ir byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimo
63. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti 2023 m. kovo 15 d. papildomą sprendimą, kuriuo tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat panaikinti 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje priėmimo išieškojimo vykdymo procese, pradėtame pagal vykdomąjį įrašą antstolės Giedrės Vasiliauskaitės vykdomojoje byloje Nr. 0112/22/00981, dėl 950 Eur skolos ir 5 proc. mėnesinių palūkanų išieškojimo sustabdymą, kitoje dalyje vykdymo veiksmų nestabdant.
64. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prašymas panaikinti papildomą sprendimą yra grindžiamas tik tuo, kad jis yra sudedamoji skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (kuris, atsakovo vertinimu, dalyje dėl ieškinio senaties taikymo naikintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi), įvertinusi tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą nenustatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje priimtas papildomas sprendimas taip pat paliktinas nepakeistas. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde ir pats nenurodo jokių konkrečių ir savarankiškų argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priešingai, teigia, kad šiuo sprendimu šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo paskirstytos teisingai.
65. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
66. Kadangi pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime išsprendė 2022 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, nurodydamas, kad jos paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja šios nutarties priėmimo dieną (CPK 279 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad atsakovo prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenka teisinio aktualumo, todėl dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisakytina.
Dėl bylos baigties
67. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas turėtų būti pakeisti ar panaikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (susipažinimą su procesiniais dokumentais ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), taip pat šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
70. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
71. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokatės teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 98 straipsnis).
72. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo M. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.