Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Iš atsakovo gautas 2022-06-10 pranešimas, kuriame nurodoma, jog vekselis neapmokėtas, o 2022-06-16 Vilniaus 14-ajame notarų biure išduotas paprastojo vekselio vykdomasis įrašas, kuriuo reikalaujama iš ieškovo atsakovo naudai išieškoti 1 789 Eur bei 5 proc. mėnesinių palūkanų.

Ieškovas 2022-06-28 gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo reikalaujama, jog ieškovas sumokėtų 1 832,49 Eur skolą bei 9 585,18 Eur palūkanų.

Nurodo, jog ieškovas 2020-04-05 atsakovui sumokėjo 950 Eur, todėl vykdomajame įraše nurodyta skolos suma yra neteisėta, o vykdomasis įrašas šioje dalyje naikintinas. Teigia, jog antstolės reikalavimas sumokėti 9 585,18 Eur palūkanas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes palūkanos yra neprotingos, neproporcingos. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 str. 10 d., palūkanoms turi būti taikoma senatis, o jos skaičiuojamos ne ilgiau kaip už 5 m.

Remiantis CK 1.90 str. nuostata, ieškovas vekselio sąlygą dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, nustatyti, jog šalys sutarė dėl 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vekselio išrašymo dienos.

Nurodo, jog 2022-06-16 Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure išduotas vykdomasis įrašas naikintinas, nes jo išdavimo dieną skola buvo 848 Eur (1 798 Eur – 950 Eur), todėl vykdomasis įrašas, dalyje dėl 950 Eur yra neteisėtas, o pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai neteisėti. Apie skolos sumokėjim1 atsakovas žinojo, nes pinigai sumokėti į atsakovo sąskaitą, nurodant, jog mokėjimas atliktas pagal 2013-10-11 vekselį.

Vykdomasis įrašas naikintinas taip pat dėl to, jog reikalavimui išieškoti 5 proc. mėnesinių palūkanų turi būti taikomas penkių metų senaties terminas, o ieškovui suklydus dėl sandorio sąlygos, 5 proc. mėnesinės palūkanos išvis negali būti skaičiuojamos.

Ieškovas taip pat klaidina teismą, jog nesuprato palūkanų dydžio. Ieškovas į atsakovą kreipėsi dėl to, jog negalėjo gauti vartojimo kredito, taip pat tai, jog ieškovas eilę metų buvo kelių įmonių darbuotojas, vadovas, todėl suprato palūkanų dydžius. Ieškovas, remdamasis kitoje byloje priimtu sprendimu, supranta, jog sprendimu priteistos palūkanos yra procesinės palūkanos. Teigiama, jog vekselio sudarymo metu vartojimo kredito palūkanos galėjo siekti ir 400 proc.

Ieškovas, vykdydamas 2022-09-14 teismo posėdžio protokoline nutartimi priimtą įpareigojimą, teismui pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvos sumokėto pajamų mokesčio pažymas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2021 m.

Antstolė Giedrė Vasiliauskaitė teismui pateikė informaciją apie ieškovo įmokėtas, paskirstytas, likusias sumas vykdomojoje byloje Nr. 0112/22/00981.

Atsakovas pateikė 2023-01-23 prašymą išreikalauti iš Lietuvos banko duomenis apie R. L. esamų įsipareigojimų ir buvusių įsipareigojimų metines palūkanų normas ir bendras vartojimo kreditų kainos metines normas, taip pat prijungti prie bylos įrodymus.

Atsakovas 2022-06-08 raštu paprašė ieškovo apmokėti vekselį 2022-06-09, pateikė pašto kvitą, kad laiškas priimtas siųsti 2022-06-08 12:40 val.

Į bylą pateiktas 2022-08-03 mokėjimo nurodymas, kad ieškovas antstolei pervedė 1 107,88 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas pagal 2013-10-11 vekselį 885,49 Eur, antstolio vykdymo išlaidos 225,39 Eur“.

2022-08-23 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 364,147 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „5 proc., metinės palūkanos už 2017-06 iki 2022-09, civilinėje byloje Nr. e2-19576-937/2022“.

2022-08-03 antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriame nurodyta, kad skola yra 10 640,61 Eur.

Antstolė 2022-10-29 raštu nurodė, kad 2022-08-04 M. U. pervesta 945,90 Eur (tame tarpe 882,49 Eur skolos ir 63,41 Eur grąžintos būtinos vykdymo išlaidos) ir 161,98 Eur pervesta antstoliui vykdymo išlaidų. Į bylą pateiktas antstolės banko sąskaitos išrašas apie 2022-08-04 mokėjimo nurodymą.

Byloje, be kita ko, kilo klausimas dėl vekselio sąlygos pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str.).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (2 dalis).

Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Ieškovas 2022-10-24 teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties 2013 m. 10 mėn. kreipėsi į gerą pažįstamą (atsakovą) dėl pinigų skolinimo, pas atsakovą pasirašė atsakovo parengtą vekselį. Kadangi ieškovo sunki situacija tęsėsi, atsakovas sakė, kad palauks dėl atsiskaitymo. Tik 2020 m. atsakovas klausė dėl skolos grąžinimo, prašė grąžinti tiek, kiek ieškovas gali. 2020 metais per programėlę atsakovas atsiuntė vekselį ir ieškovas pamatė mėnesines palūkanas. Palūkanos įrašytos ne ieškovo ranka, o spausdinta, atsakovo paruošta vekselio forma. Ne tos palūkanos, apie kurias kalbėjo. Teigė, kad buvo nedidelis laiko skirtumas tarp prašymo paskolinti pinigų ir vekselio pasirašymo. Ieškovui buvo sunkus laikotarpis, jis ir jam buvo skolingi. Ieškovas pasitikėjo atsakovu kaip teisininku, geru pažįstamu, nekreipė labai dėmesio, finansinė situacija buvo bloga. Į teismo klausimą, ar ieškovas perskaitė vekselį, jis nurodė, kad peržvelgė akimis, perskaitė sumą, neįsigilino, buvo prasta finansinė situacija, bloga nuotaika. Ne į viską atkreipė dėmesį, nesuprato. Išsilavinimas vidurinis, darbo patirtis, susijusi su medienos pirkimu, pardavimu, medžio gaminiais. Anksčiau vekselių nėra pasirašinėjęs, tik paskolos sutartis. Nurodė, kad dėl palūkanų dydžio iki vekselio pasirašymo nesitarė, tarėsi tik dėl paskolos sumos. Pasitikėjo atsakovu, kaip juristu, draugu, kuris paruošė vekselį. Kai pasirašinėjo vekselį, ieškovas galvojo, kad metinės palūkanos, nes visi bankai taiko metines. Per 10 metų skolą reikėjo grąžinti, tad galėjo manipuliuoti. Nebūtų pasirašęs sutarties, suklaidino atsakovas dėl termino ir mėnesinių palūkanų. Teismui reziumuojant ieškovo paaiškinimus, kad šalys dėl palūkanų nesitarė, jokio susirašinėjimo nebuvo, ieškovas pasitikėjo atsakovu, ieškovas į vekselio tekstą labai nesigilino (tik į skolos sumą), ieškovas tai patvirtino. Ieškovas nurodė, kad po daug metų, kai atsakovas per programėlę atsiuntė vekselį, pamatė, ką jis pasirašė, pradėjo derėtis dėl palūkanų. Kai šalys kalbėjo, suma nėra didelė, kalbėjo apie 5 proc. net į galvą ieškovui neatėjo, kad gali būti mėnesinės, kalbėjo apie protingas sumas, nes pas draugą atėjo. Suklydimą nustatė vėliau, 2020 m., prasidėjo netaikios derybos, kalbėjo, kad tai yra lupikavimas (tokios sumos užaugintos). Ieškovas nelabai atkreipė dėmesį (į palūkanas), nesigilino, atsakovas suklaidino ieškovą.

Atsakovas 2022-10-24 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pats pasirašė vekselį, buvo sutartas palūkanų dydis. Nurodė, kad mėnesinės palūkanos buvo nustatytos, kadangi ieškovas sakė, kad pasiskolins keliems mėnesiams, bet suėjus tiems keliems mėnesiams, skambindavo, bet ieškovas vis negrąžindavo, prašė palaukti. Vekselyje įrašytas 10 metų terminas, kadangi vekselį reikėjo laikyti 10 metų, tai bendras senaties terminas, tiesiog tokia frazė. Taip susitarė su ieškovu, nežino, iš kur ta 10 metų frazė įrašyta. Mėnesinės palūkanos, nes prašė keliems mėnesiams paskolinti. Vekselis buvo pasirašytas pas jį namuose, paruoštas, atspausdintas ir pasirašytas. Dėl palūkanų nurodo, kad tuo metu vartojimo kreditų palūkanos buvo dar didesnės (iki 300 proc.). Tokios palūkanos buvo nurodytos, kadangi skolinosi pinigus keliems mėnesiams. Ieškovas sakė, kad tegul „kapsi“ tos palūkanos.

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad vekselio tekstą rengė ir pateikė ieškovui pasirašyti būtent atsakovas. Vekselio sąlyga dėl palūkanų ir jų dydžio įrašyta iškart po pastraipos apie įsipareigojimą sumokėti 1798 Eur sumą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp šalių nebuvo rašytinių derybų dėl vekselio sąlygų. Ieškovas teigė, kad buvo tartasi tik dėl skolinamos sumos, kad šalys dėl palūkanų dydžio iki vekselio pasirašymo nesitarė, tačiau taip pat nurodė, kad palūkanos ne tos, apie kurias kalbėjo. Atsakovas nurodė, kad palūkanos buvo mėnesinės, nes ieškovas skolinosi pinigus keliems mėnesiams.

Įvertinus, kad vekselio tekstą rengė atsakovas, kuris yra teisininkas, kad šalys buvo pažįstamos/draugai, labiausiai tikėtina, kad vekselio tekstas (tad ir sąlyga dėl palūkanų) ieškovui turėjo būti priimtinas ir jo suprastas. Ieškovas pažymėjo, kad jam buvo reikalingi pinigai, tad labiau tikėtina, kad palūkanų dydis jam nebuvo ypatingai svarbus, tuo labiau, kad nei viena iš šalių nepatvirtino iki vekselio pasirašymo momento buvus diskusijoms/deryboms ar ginčui dėl palūkanų dydžio. Nors ieškovas teigia, kad iki vekselio pasirašymo dėl palūkanų dydžio nesitarė, tačiau teigia ir tai, kad į vekselį rašytos ne tos palūkanos, apie kurias kalbėjo. Tokie prieštaravimai iš esmės patvirtina, kad susitarimas dėl palūkanų buvo, tačiau šiuo atveju ieškovo įsivaizdavimas, kad turėjo būti skaičiuojamos ne mėnesinės, o metinės palūkanos, yra gynybinė taktika. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas pinigus skolinosi keliems mėnesiams, dėl ko ir buvo nustatyta tokia palūkanų suma. Tikėtina, kad palūkanų dydis, paskolintą sumą tikintis grąžinti operatyviai, galėjo neturėti ieškovui esminės reikšmės, ypač, kai ieškovui buvo skubiai reikalinga pinigų suma. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas negali spręsti esant suklydimą dėl vekselio sąlygos nustatant palūkanų dydį. Be to, net ir vertinant ieškovo versiją, kad jis nesigilino į vekselio tekstą, nekreipė labai dėmesio, iš esmės tai parodo ieškovo neapdairumą, neatidumą, o, esant tokioms aplinkybėms, vekselio dalis negali būti pripažinta suklydimu (CK 1.90 str. 5 d.). Ieškovo nurodomi argumentai dėl kituose jo santykiuose nustatytą palūkanų dydį iš esmės negali patvirtinti ar paneigti ginčo vekselyje nurodytos sąlygos dėl palūkanų dydžio. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 5 proc. metinės, o ne mėnesinės palūkanos rinkoje buvo visiškai suprantamos ir priimtinos, negali paneigti vekselio sąlygos, tuo labiau, kad nenurodė, kodėl jis rinkoje ir nepasiskolino reikiamos sumos. Posėdžio metu ieškovas neįvardino, kam tiksliai iš atsakovo pasiskolinta suma buvo reikalinga, tik paminėjo, kad jis buvo skolingas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atmestinas ieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia 2013-10-11 paprastojo neprotestuotino vekselio dalį, kuria yra nustatomos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojant nuo šio vekselio išrašymo dienos, kaip sudaryta dėl esminio ieškovo suklydimo.

Ieškovas taip pat prašo palūkanų skaičiavimui taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 10 d.). Atsakovas nesutinka ir nurodo, kad šį terminą galima pradėti taikyti tik nuo teisės pažeidimo ir reikalavimo momento, t. y. tik nuo dienos, kai po atsakovo reikalavimo ieškovas negražino vekselyje nurodytos sumos.

Ieškovas taip pat prašo sumažinti 5 proc. mėnesines palūkanas pagal 2013-10-11 dienos vekselį, jei nebus panaikinta ši sąlyga dėl ieškovo suklydimo, įpareigojant ieškovą mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos skolos, už penkerius metus, iki visiško atsiskaitymo.