Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

5. 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad apie paimtą kreditą sužinojo 2020 m. spalio mėnesį. Susisiekusi su kredito įstaiga, nurodė savo pasikeitusį telefono numerį bei gyvenamosios vietos adresą. Kaip ir kada paskola buvo perduota ieškovei, ji informuota nebuvo. 2021 m. kovo mėnesį paskambinusi pirminei kreditorei UAB „Bobutės paskola“ sužinojo apie reikalavimo perleidimą. Susisiekus su ieškovės atstovais, jie žadėjo kitą dieną jai paskambinti, tačiau po kelių dienų ji gavo dokumentus iš teismo.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

7. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena iš šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnis).

8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose prašė civilinę bylą Nr. e2-3029-956/2021 sustabdyti. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. jos vardu buvo paimti kreditai, apie kuriuos jai nebuvo žinoma, Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

9. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji (neprivalomo) civilinės bylos sustabdymo pagrindai.

10. Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis pagrindas civilinės bylos sustabdymui, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo procesas, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju.

11. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities 5 – jame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) gavus M. V. pareiškimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo d. iki (duomenys neskelbtini) buvo paimti greitieji kreditai 5 650 Eur sumai. Kreditus M. V. vardu suorganizavo paimti G. M., kuriam pareikšti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu.

13. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu duodama (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) jos sutikimu buvo paimtas 250 Eur kreditas iš UAB „BnPFinance“. Nurodė, kad greituosius kreditus ėmė savo vardu, taip pat leido G. M. disponuoti savo banko sąskaita, patvirtino, kad paimtas (duomenys neskelbtini) kreditas buvo pervestas į jos banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, A. K. savo vardu ėmė, tikėdamasi juos investuoti į kripto valiutas, ir tokiu būdu užsidirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentas, kad apie vartojimo kredito sutarties sudarymą ji nieko nežinojo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

14. (duomenys neskelbtini) atsakovė savo noru sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktas 250,00 Eur kreditas, todėl atsakovė privalo vykdyti prievoles. Pažymėtina, jog visos nagrinėjamai civilinei bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės šioje byloje gali būti nustatytos. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kasacinio teismo praktiką, teismas atmeta atsakovės prašymą sustabdyti šią civilinę bylą. Ieškovė, prašydama sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, neįrodė, jog egzistuoja šios bylos ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginis teisinis ryšys, kuris lemtų byloje nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis).

15. Pažymėtina, jog atsakovė, pripažinus ją nukentėjusiąja, turi teise reikšti civilinį ieškinį G. M. dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese, ir tokiu būdu bus apgintos jos galimai pažeistos teisės.

Dėl skolos priteisimo.

16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp vartojimo kredito davėjos UAB „BnPFinance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 36 mėnesių terminui suteiktas 250,00 Eur kreditas. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki (duomenys neskelbtini), tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

17. 2020 m. spalio 19 d. atsakovei išsiųstas raginimas Nr. (duomenys neskelbtini), padengti įsiskolinimą. Atsakovei, nevykdant sutarties, pirminė kreditorė 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą. (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė.

18. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė sudarė su ieškove UAB „L. B.“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 27 d. bylų priėmimo -perdavimo aktu Nr. 10 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

20. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 250,00 Eur kreditą ir nurodytą sumą atsakovė gavo. Atsakovė nurodo, kad jai netinkamai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, kad ieškovė (naujasis kreditorius) nebendradarbiavo su ja iki teismo. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji nebuvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. Nurodo, kad laiškai buvo siunčiami atsakovės gyvenamuoju adresu. Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo išsiųstas atsakovės el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Su atsakove buvo bandoma nuolat susisiekti sutartyje nurodytu tel. (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamos sms žinutės, el. laiškai. Atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, nebuvo susisiekusi dėl skolos dengimo, į skambučius neatsiliepė, neatrašė į siunčiamus el. laiškus, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota 2020 m. gruodžio 2 d. siunčiant jai pranešimą elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas elektroninio pašto adresas yra nurodytas paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose. Tai reiškia, kad sudarydama vartojimo kredito sutartį, atsakovė nurodė būtent šį adresą, kaip savo kontaktinį adresą, todėl pranešimai atsakovei ir buvo siunčiami šiuo adresu. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo pranešimai siunčiami paprastu paštu, faksu ir elektroniniu paštu šalių nurodytais adresais. Apie šalių adresų pasikeitimą turi būti pranešta raštu per 2 (dvi) kalendorines dienas nuo minėto adreso pasikeitimo. Taigi apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą) atsakovė turėjo informuoti kredito įstaigą, Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. teikdama rašytinius paaiškinimus, atsakovė nurodė, kad apie pasikeitusį kreditorių ji visgi sužinojo 2021 m. kovo mėnesį. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota tinkamai CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.

22. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 246,24 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 38,69 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini)

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

25. Pagal sudarytos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytas 177,68 Eur palūkanas iki (duomenys neskelbtini) Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

27. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 65,80 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pažymėtina, jog sutarties specialiosiose sąlygose yra numatytas sutarties sudarymo mokestis ir jo dydis –1,875 Eur/36 mėn., o Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis - Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas Vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pagal Sutarties 1.9 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su Vartojimo kredito davėjo iki tol Vartojimo kredito gavėjui suteiktais Vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovė buvo tinkamai informuota apie taikytiną sutarties sudarymo mokestį, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteistinas 65,80 Eur sutarties sudarymo mokestis.

28. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 32,63 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 246,24 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).

29. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

30. Bylos duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) sutartį su atsakove nutraukė, todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant. Atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,24 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos

35. Pažymėtina, kad kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios VKĮ įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

36. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 39 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

39. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas exofficio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).