- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- eAN2-183-932/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 9.55pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pakeistas VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-3884-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir D. Ž., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. VĮ Registrų centras (toliau – ir Institucija) specialistės Veronikos Suchankovaitės 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Asociacija) vadovas (pirmininkas), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – JADIS Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus, investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 (toliau – PPTFPĮ) 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), JAR įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl informacija apie Asociacijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Už administracinį nusižengimą D. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu, D. Ž. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartimi D. Ž. skundas tenkintas iš dalies – VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-3884-2025 pakeistas ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. Ž. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Pirmiausia apeliaciniame skunde pasisakoma dėl ANK 39 straipsnio taikymo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi joje pagal pateiktus klaidinančius VĮ Registro centro duomenis buvo nustatyta klaidinga pažeidimo nustatymo data, kas turėjo esminės reikšmės ANK 39 straipsnį taikymui. Apeliantas neneigia, kad inkriminuotas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, o pareiga pateikti deklaraciją atsirado 2019 m. liepos 1 d., tačiau tvirtina, jog pažeidimo paaiškėjimo data nagrinėjamu atveju nepagrįstai laikytina 2025 m. spalio 22 d.
3.2. Toliau apeliaciniame skunde pasisakoma dėl su duomenų nepateikimu susijusių pažeidimų išaiškinimo datos. Apeliantas, pateikdamas nuorodas į viešai prieinamą informaciją, tvirtina, kad VĮ Registų centras jau nuo 2019 m. ne kartą teikė spaudai statistinę informaciją apie naudos gavėjus nedeklaravusius juridinius asmenis. Nuo 2021 m. kovo mėnesio VĮ Registrų centras žinojo ne tik visus duomenų nepateikusius pažeidėjus, bet ir padarė šią informaciją viešai prieinamą, ši informacija buvo ne tik statistinė ir anoniminė, o ir struktūrizuota, individuali bei VĮ Registrų centro, kaip informacinės sistemos tvarkytojo, laisvai pasiekiama, be kita ko, VĮ Registrų centro darbuotojų nuo pirmos registro darbo dienos naudojama kasdieniniame darbe ir teikiama kitoms institucijoms bei verslo subjektams (tokių duomenų rinkinių pavadinimas yra „Duomenų teikimas apie naudos gavėjus (JANGIS)“. Atsižvelgiant į tai, tvirtinama, kad Institucijai mažiausiai 5 metus yra žinomi pažeidimai su detaliais duomenimis apie kiekvieną pažeidėją bei pažeidimo datą (nuo juridinio asmens registracijos datos arba nuo 2019 m., kada atsirado pareiga pateikti duomenis). Toku būdu daroma išvada, kad jei ne nuo 2019 m. liepos 1 d., tai 2021 m. kovo mėn. (kada apdoroti nepateikusių ir pateikusių informaciją juridinių asmenų duomenys pradėti teikti viešai) yra akivaizdi visų su duomenų nepateikimu susijusių pažeidimų išaiškinimo data.
3.3. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 24 punktu, pažymi, kad VĮ Registrų centras, gavęs informacijos ar pastebėjęs, jog Sistemoje yra neteisingi, neišsamūs ar klaidingi duomenys, per 5 dienas turi kreiptis į duomenų teikėją, jog duomenys būtų pataisyti, šiuo atveju – įvesti, lygiagrečiai sprendžiant klausimą dėl nuobaudos už pažeidimą taikymo ar netaikymo. Visgi tai nebuvo daroma nuo pat duomenų teikimo pareigos atsiradimo, t. y. nuo 2019 m. Apelianto vertinimu, tai patvirtina, kad pažeidėjai ir jų pažeidimai VĮ Registrų centrui buvo žinomi visą laiką (viešai prieinamos informacijos duomenimis, šiai dienai yra 3 7715 pažeidėjų, nepateikusių informacijos apie naudos gavėjus), jų vykdomi pažeidimai VĮ Registrų centro nenagrinėjami metų metus (Institucija nevykdo savo funkcijų), o juridinių asmenų pažeidimai dažniausiai padaryti ne tyčia, o dėl informacijos stokos, daromų pažeidimų sąmoningai net nebandant nutraukti, informuojant atitinkamus subjektus apie pareigą pateikti duomenis.
3.4. Likusioje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl Institucijos cituojamos teismų praktikos aiškinant administracinės atsakomybės taikymo senatį, trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo momentą. Apelianto teigimu, Institucijos pateiktuose pavyzdžiuose nagrinėtos situacijos skiriasi nuo nagrinėjamos šioje byloje, išaiškinimai formuojami nagrinėjant kitų rūšių nusižengimus. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju informacija apie deklaracijos nepateikimą VĮ Registrų centras turėjo nuo pat pareigos pateikti duomenis pradžios 2019 m., ją žinojo ir naudojo, sąmoningai teikė kitoms institucijoms, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Nuo 2021 m. kovo mėn. VĮ Registrų centras ne tik žinojo visus duomenų pažeidėjus, bet ir padarė viešai prieinamą informaciją apie naudos gavėjų nepateikusius juridinius asmenis ir apie šią informaciją pateikusius juridinius asmenius, kadangi, pasak VĮ Registrų centro, duomenų nepateikusiems juridiniams asmenims bankai ir kiti finansines operacijas atliekantys subjektai turi taikyti ribojamąsias priemones, tačiau teikdamas tokią informaciją VĮ Registrų centras pats nesiėmė jokių veiksmų. Nustatęs pažeidimus, atskiru žymėjimu individualiai paženklinęs savo informacinėse sistemose duomenų nepateikusius juridinius asmenis, VĮ Registrų centras 6 metus nevykdė savo pareigos užkirsti kelią pažeidimams – nei pradėdamas administracinių nusižengimų teisenų, nei informuodamas ir perspėdamas pažeidėjus. Tokie veiksmai kelia apeliantui nuostabą, kadangi informacija apie pažeidimus visą laiką buvo teikiama kitoms kontrolės institucijoms, bankams ir kt., tuo tarpu patys pažeidėjai apie tai nebuvo informuoti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė Justina Plėdė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime akcentuojama, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog įmonė veiktų pagal teisės aktus. Institucija, vadovaudamasi JADIS Nuostatų 5 punktu, 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad visų juridinių asmenų pareiga atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus. Pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį už duomenų pateikimą laiku JADIS tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas.
4.2. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad VĮ Registrų centras turėjo žinoti apie nepateiktus duomenis jau nuo 2019 m. arba bent jau nuo 2021 m. kovo mėn., kai apdoroti nepateikusių juridinių asmenų duomenys pradėti teikti viešai. Institucijos vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad buvo vykdoma nuolatinė konkrečių juridinių asmenų prievolių vykdymo kontrolė ar individualus pažeidimų nustatymas. Atkreipiamas dėmesys, kad VĮ Registrų centras tvarko ir atnaujina duomenis pagal gaunamą informaciją, tačiau tai nėra tapatu aktyviai priežiūros ar kontrolės funkcijai, kurios metu sistemingai tikrinama kiekvieno subjekto atitiktis teisės aktų reikalavimams. Vien viešai prieinamos informacijos paskelbimas nereiškia pažeidimo konstatavimo konkretaus subjekto atžvilgiu. Pažymima, kad Asociacijos duomenys buvo patikrinti ir pažeidimas nustatytas tik Protokolo surašymo dieną (2025 m. spalio 22 d.), būtent kuri laikytina pažeidimo paaiškėjimo momentu. Be to, akcentuojama, kad pats apeliantas neneigia turėjęs pareigą pateikti duomenis apie naudos gavėjus, todėl negalima remtis vien Registro centro turimų ar skelbiamų duomenų apimtimi kaip pagrindu išvengti atsakomybės už šios pareigos nevykdymą.
4.3. Tolesnėje atsiliepimo dalyje Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu dėl senaties termino skaičiavimo trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015), nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apeliantui inkriminuojamas nusižengimas yra trunkamasis, be to, Institucijos vertinimu, šis nusižengimas nebuvo pasibaigęs Protokolo surašymo metu. Institucija laikosi pozicijos, kad nuobaudos skyrimo terminas apeliantui turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos – 2025 m. spalio 22 d., t. y. nuo Protokolo surašymo dienos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad informacijos JADIS tvarkytojui apie Asociacijos naudos gavėjus pateikimas būtų tikrintas anksčiau nei 2025 m. spalio 22 d., t. y. nėra žinoma jokia ankstesnė šio trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Apelianto argumentai, kad Institucijos žinojimas, jog jai nebuvo pateikti privalomi duomenys, atsiranda išsyk pasibaigus šiam terminui, vertinami kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad duomenys apie Asociacijos naudos gavėjus JADIS posistemėje JANGIS neatsirado iki 2025 m. spalio 22 d., nesudaro pagrindo išvadai, kad šis administracinis nusižengimas paaiškėjo anksčiau nei 2025 m. spalio 22 d. buvo atliktas tikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą apeliantui buvo paskirta 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu, daroma išvada, kad nuobauda (ANK 39 straipsnio kontekste) paskirta nepraleidus 2 metų jos skyrimo nuo pažeidimo nustatymo dienos termino.
4.4. Kaip jau minėta, atsiliepime nesutinkama, kad pažeidimo išaiškinimo data 2019 m. liepos 1 d. arba bent jau 2021 m. kovo mėn. Pažymima, kad juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS) pradėjo veikti tik 2022 m., todėl pareigos vykdymas iki 2022 m. nebuvo objektyviai įmanomas. Iki kol nepradėjo pilnai funkcionuoti JANGIS posistemis, t. y. iki 2022 m., asmenims nebuvo taikoma atsakomybė už informacijos apie naudos gavėjus nepateikimą, todėl nėra pagrindo laikyti ankstesnį laikotarpį pažeidimų išaiškinimo momentu. Vien tai, kad įstatyme nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 1 d. pateikti duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus nebuvo pratęstas, suderinant jį su realia JANGIS veikimo pradžia (2022 m. sausio mėn.), nesudaro pagrindo juridinių asmenų vadovus apskritai atleisti nuo pareigos pateikti minėtus duomenis. Jei nebūtų galima fiksuoti administracinio nusižengimo už duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimą, ANK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas netektų prasmės. Taip pat pažymima, kad 2022 m. pradėjus veikti JANGIS VĮ Registrų centras informaciją apie tai skelbė viešai internete, vadinasi, asmenys (taip pat ir apeliantas) turėjo galimybę susipažinti su viešai prieinama informacija, t. y. tuo, kad nuo 2022 m. pradėjo veikti JADIS posistemis JANGIS ir juridinių asmenų vadovai turi pareigą į minėtą posistemį teikti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus.
4.5. Institucijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas, Asociacijos vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad informacija apie naudos gavėjus Registrų centrui būtų pateikta laiku, t. y. iki 2019 m. liepos 1 d., todėl egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, taip pat nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi būtini administracinio nusižengimo elementai. Apelianto teiginiai, kad VĮ Registrų centras jau anksčiau turėjo informaciją apie nepateiktus duomenis ar viešai skelbė atitinkamus sąrašus, nepaneigia jo pareigos tinkamai ir laiku įvykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
4.6. Institucijos teigimu, pažeidimo nustatymas nagrinėjamu atveju yra siejamas su konkrečiu faktiniu patikrinimu, kuris šiuo atveju buvo atliktas 2025 m. spalio 22 d., surašant Protokolą, todėl būtent ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo momentu. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama, kad atsakomybė negali būti taikoma ar administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Be to, nuobaudos (įspėjimo) panaikinimas ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas šiuo atveju prieštarautų administracinės atsakomybės tikslams, ypač prevencijos tikslui.
5. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. balandžio 21 d. buvo gautos apelianto rašytinės pastabos, kuriose atkreipiamas dėmesys į naujausią teismų praktiką analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-495/2026), kurioje išaiškinta, nuo kada skaičiuotinas ir kada baigiasi administracinės nuobaudos pareiškėjui už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą (tapatų apeliantui) skyrimo terminas. Be to, pasisakydamas dėl Institucijos atsiliepimo apeliantas nurodo, kad Institucija, atsiliepime nurodydama, jog ji „atnaujina duomenis pagal gaunamą informaciją“, tokiu savo teiginiu pripažįsta informacijos gavimo faktą, kas rodo, jog institucijai šis pažeidimas buvo žinomas. Taip pat pažymi, kad ANK 39 straipsnis termino eigą sieja ne su aktyvių veiksmų, siekiant taikyti atsakomybę, pažeidimu, o su visai kita aplinkybe – pažeidimo paaiškėjimo diena. Apelianto vertinimu, VĮ Registrų centrui pažeidimo faktas neabejotinai tampa žinomas nuo informacijos apdorojimo (jos gavimo dienos), t. y. nustačius faktus: arba juridinio asmens naudos gavėjų sąrašas JANGIS posistemėje yra pateiktas, arba to nėra padaryta ir dėl to egzistuoja ANK pažeidimo sudėtis. VĮ Registrų centrui nereikėjo jokių papildomų veiksmų nustatyti pažeidimo faktą, o tai, kad buvo vėluojama taikyti administracinę atsakomybę (t. y. nesiimama veiksmų) niekaip nesustabdo, nenutraukia ir neatideda patraukimo administracinėn atsakomybės senaties termino eigos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Esamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apelianto pozicija, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momentą, kas atitinkamai nulėmė netinkamą ANK 39 straipsnio nuostatų taikymą.
7. Nagrinėjamoje byloje VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. Ž. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas (pirmininkas), per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus, kai pagal PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ši informacija turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis – blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju į PPTFPĮ ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymą.
9. 2017 m. birželio 29 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 1 straipsnyje išdėstyta nauja PPTFPĮ redakcija, PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinusi pareigą visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais) ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose įtvirtinta tvarka. PPTFPĮ pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d., tačiau jo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o joje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad D. Ž. iš esmės neneigė, jog jo vadovaujamas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) – turėjo pareigą pateikti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Ž. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2025 m. spalio 22 d., 16.22 val. Reikiama informacija JANGIS (JADIS naudos gavėjų posistemiui) pateikta po administracinio protokolo surašymo, t. y. 2025 m. spalio 22 d., 19.08 val. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esantis JANGIS-JADIS naudos gavėjų posistemio išrašas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, t. y. besitęsiantis tam tikrą laiko tarpą, šiuo atveju – nevykdant teisės akto pagrindu atsiradusios pareigos, o tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, informacija apie Bendrijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui dar nebuvo pateikta. Institucija teisingai nurodo, kad teismų praktikoje nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 223 straipsnyje numatytų nusižengimų nuosekliai akcentuojama, jog juridinio asmens vadovas yra atsakingas už visos juridinio asmens veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, kad įstatymų numatytų duomenų pateikimui valstybės institucijoms reikalingi procesai juridinio asmens viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, jog nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų. Tokiu būdu pritartina išvadai, kad D. Ž., būdamas vieninteliu Asociacijos dalyviu, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad JADIS tvarkytojui būtų pateikta informacija apie Asociacijos naudos gavėjus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, tiek šiame nutarime išdėstytiems argumentams pritaręs pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog D. Ž. veiksmuose yra ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
11. Vis tik administracinio nusižengimo byloje yra keliamas esminis klausimas, ar skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, nubausdama apeliantą D. Ž., nepažeidė ANK 39 straipsnyje įtvirtinto administracinės nuobaudos skyrimo termino.
12. Pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu ANK 565¹ straipsnio 7 punktas imperatyviai įtvirtina, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.
13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas Institucijos pozicijai, sprendė, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžia laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena – 2025 m. spalio 22 d., kai buvo atliktas Asociacijos duomenų patikrinimas ir jos vadovui (pirmininkui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Skundžiamojoje nutartyje pažymėta, kad Institucijos nutarimas, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda, buvo priimtas 2025 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo padaryto pažeidimo ir jo nustatymo, dėl ko sprendė, jog senaties terminas dėl padaryto pažeidimo nebuvo suėjęs, todėl laikė nesant pagrindo nutraukti teiseną suėjus senaties terinui. Apylinkės teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Visgi, apylinkės teismo vertinimu, ši padaryto nusižengimo turinyje nurodyta data yra įstatymo numatytas terminas pareigos vykdymui laiku, o ne padaryto nusižengimo laikas.
14. Nesutikdamas su tokiomis skundžiamą nutartį priėmusios teismo išvadomis, apeliantas tvirtina, kad Institucija negali paaiškėjimo apie daromą nusižengimą momento sieti su administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena, ir įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta klaidinga pažeidimo nustatymo data, o Institucijos cituojamos teismų praktikos išaiškinimai (dėl administracinės atsakomybės taikymo senaties, trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo momento) skiriasi nuo nagrinėjamos šioje byloje, kas turėjo esminės reikšmės ANK 39 straipsnio nuostatų taikymui. Apeliantas pažymi, kad iš jo pateiktų viešai prieinamų duomenų yra akivaizdu, jog VĮ Registrų centras žinojo, kad informacija apie naudos gavėjus yra nepateikta nuo 2019 m., kadangi šią informaciją teikė kitoms institucijoms. Nuo 2021 m. kovo mėn. VĮ Registrų centras ne tik žinojo visus duomenų nepateikusius pažeidėjus, bet ir padarė viešai prieinamą informaciją apie naudos gavėjus nepateikusius (taip pat ir pateikusius) juridinius asmeninis. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad jei ne 2019 m. liepos 1 d., tai bent jau 2021 m. kovo mėn. (kai apdoroti nepateikusių juridinių asmenų duomenys pradėti teikti viešai) yra akivaizdi visų su duomenų nepateikimu susijusių pažeidimų išsiaiškinimo data.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su anksčiau nurodytais apelianto argumentais ir konstatatuoja, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinę reikšmingų aplinkybių, administracinės nuobaudos skyrimo terminą nepagrįstai skaičiavo nuo Institucijos atlikto patikrinimo ir administracinio protokolo surašymo dienos.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad VĮ Registrų centro apylinkės teismui teiktame atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl administracinės nuobaudos taikymo senaties, trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo momento (pateikiant nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-15-507/2015, Nr. 2AT-19-648/2022, Nr. 2AT-80-594/2022 ir kt.) buvo formuojama nagrinėjant kur kas kitų rūšių nusižengimus (savavališko valstybinės žemės naudojimo, savavališkos statybos atvejais ir pan.), t. y. nusižengimus, kurių padarymai nėra akivaizdūs be suinteresuotų asmenų skundų, pranešimų, atsakingų institucijų specialaus tyrimo, patikrinimo, susijusių duomenų rinkimo ir analizės ir pan. Kita Institucijos cituojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-898/2020) taip pat skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos tuo aspektu, kad minėtose bylose administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti nepraėjus dvejiems metams nuo termino pateikti duomenis pabaigos, t. y. į asmenų daromus nusižengimus Institucijai reaguojant protingu terminu. Iš nurodytų galima išskirti nebent Kauno apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-65-1165/2024, toje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad nepateikė finansinių ataskaitų už 8 metus. Vis dėlto pabrėžtina, kad nurodyta nutartis nebuvo skundžiama, jos teisėtumas ir pagrįstumas aukštesniuose teismuose nepatikrintas, dėl ko nėra pagrindo vadovautis šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri neturi precedento galios. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, kiti Institucijos nurodomi sprendimai buvo priimti bylose, kuriose nagrinėtos situacijos nėra tapačios apelianto bylai. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju aktualus duomenų nepateikimas Institucijai, kurios pagrindinė veikla valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų ir juose esančių duomenų tvarkymas, kuri turi nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie šiose sistemose esančių duomenų. Atitinkamai tai reiškia, kad šios Institucijos žinojimas apie tai, kad jai privalomi teikti duomenys nebuvo pateikti įstatymo nustatytu terminu, atsiranda iš karto po to, kai šis terminas sueina, kadangi atitinkamuose valstybės registruose ir informacinėse sistemose neatsiranda reikiami duomenys. Neginčytina, kad Institucijos reakcija į daromą nusižengimą turėtų būti kuo greitesnė, o valstybė turi rūpintis, kad tam būtų sukurtos ir naudojamos reikalingos techninės ir programinės priemonės.
17. Sprendžiant dėl trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento, svarbu tai, kad PPTFPĮ pakeitimo įstatymu ir jo 2 straipsnio 4 dalis įtvirtino pareigą visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pirmą kartą informaciją apie savo naudos gavėjus JADIS pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., vėliau jie turėjo pareigą atnaujinti šią informaciją JADIS ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento, pažymima, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS) pradėjo veikti tik 2022 m. sausio mėn. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras nebuvo užtikrinęs tokiems duomenims pateikti reikalingo techninio funkcionalumo ir nesudarė galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą. Be to, PPTFPĮ pakeitimo įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta tokia pareiga, nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas šiai įstatymo įtvirtintai pareigai įvykdyti. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantui nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio mėn., kai pradėjo veikti JADIS posistemis JANGIS). Kita vertus, kaip matyti iš aktualaus teisinio reguliavimo, įstatymo nuostata, pareigos įvykdymą susiejusi su konkrečiu terminu, nebuvo keičiama. Tai leidžia spręsti, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktu nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, jos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d. Šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamas nusižengimas pirmą kartą buvo fiksuotas 2025 m. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Ž. parodė 2025 m. kovo 21 d. gavęs iš VĮ Registrų centro pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog jis turi pateikti šioje byloje aktualius duomenis. Tai patvirtina ir elektroninėje byloje esantis pranešimas. Tokiu būdu laikytina, kad VĮ Registrų centras, kaip JADIS tvarkytojas, paaiškėjimo apie daromą nusižengimą momento negali sieti su administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena ir, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantui administracinė nuobauda paskirta praleidus bet kokį protingą terminą, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įstatymo nustatyto termino duomenims apie naudos gavėjus pateikti.
18. Iš dalies sutiktina su atsiliepime nurodytais teiginiais, kad Institucijai, kaip duomenų tvarkytojai, kuri kaupia ir periodiškai atnaujina duomenis bei juos viešina, neįmanoma sistemingai tikrinti kiekvieno subjekto atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savo ruožtu nereiškia, kad ji (Institucija) į daromus pažeidimus gali nereaguoti protingu terminu. Akivaizdu, kad priešingu atveju duomenų tvarkytojas už duomenų nepateikimą galėtų taikyti administracinę atsakomybę iš esmės neribotą laikotarpį, argumentuodamas tuo, jog tik tuomet patikrino savo paties tvarkomo valstybinio registro duomenis ir nustatė įstatymo reikalaujamų duomenų nebuvimo jame faktą, kas iškreiptų tiek duomenų tvarkytojo veiklos vykdymo, tiek atsakomybės už teisės pažeidimus taikymo principus (pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovė pažymėjo, jog administracinė atsakomybė būtų taikoma praėjus net ir 50 metų, kas prieštarauja bet kokiai logikai). Juolab, pagal JADIS nuostatus, numačiusius JADIS funkciją rinkti, kaupti, apdoroti, tvarkyti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti sistemoje kaupiamus duomenis, VĮ Registrų centras, kaip šios sistemos tvarkytojas, nėra tik pasyvus šių duomenų saugotojas, jis turi pareigą tvarkyti ir inventorizuoti šios sistemos duomenis (JADIS nuostatų 10.4; 10.11 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-495/2026, kuri aktuali nagrinėjamu atveju, išaiškino, kad pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą nėra suderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą. Juo labiau, kad šiuo atveju pažeidimas susijęs su duomenų nepateikimu Institucijai, pagal JADIS nuostatus turinčiai nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų, o jos viena pagrindinių veiklos sričių – tokių duomenų tvarkymas.
19. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucijos nutarimu D. Ž. inkriminuoti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei JADIS nuostatų 13 punkto pažeidimai, tačiau šiuose teisės aktuose yra nustatyti skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms, t. y. pakeitus PPTFPĮ reguliavimą, pirminiai duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus turėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o 10 dienų terminas nustatytas pasikeitusiems duomenims pateikti. Tad ir šiuo aspektu kyla abejonių, kokius konkrečiai specialius teisės aktus pažeidė apeliantas – ar įstatyme nustatytą pareigą pateikti pirminius duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus iki 2019 m. liepos 1 d., ar pateikti pasikeitusius duomenis per 10 dienų nuo jų pasikeitimo. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kad aktualiu laikotarpiu keitėsi Asociacijos naudos gavėjai. Naujausioje teismų praktikoje kaip tik išaiškinta, kad tokių aplinkybių kontekste yra aišku, jog Institucijos surašytame administracinio nusižengimo nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; prieštaringai nurodyti specialusis įstatymas ir kiti teisės aktai, kuriuose reglamentuoti iš esmės skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms; terminai bendrovės vadovui pareigai įvykdyti nesiejami ir su realia galimybe įgyvendinti šią pareigą. Tai leidžia daryti išvadą, kad inkriminuoto administracinio nusižengimo nutarimo turinys yra neaiškus, prieštaringas, todėl, esant surašytam tokiam ydingam nutarimui, nėra galimybės tinkamai nustatyti pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo baigtumo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-495/2026).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, remdamasis nagrinėjamai bylai aktualia kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad administracinė nuobauda D. Ž. paskirta nesilaikant ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino bei jos skyrimo principų, dėl to Institucijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. Ž. patraukimas administracinėn atsakomybėn už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą yra nesuderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą. Dėl nurodytų argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartis naikintina ir D. Ž. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 7 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.