- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-193-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02635-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- N. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį atsakovei N. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje atsakovės pusėje, S. P., institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui A. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, S. P., institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pakeisti teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė iš karto grįžo į darbą, dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos darbas pamaininis, ieškovo darbas taip pat pamaininis, todėl ieškovas nebeturi galimybių iš viso susitikinėti ir bendrauti su sūnumi, nes su atsakove nebeįmanoma suderinti susitikimo su sūnumi laiko; atsakovė yra nuolat išvykusi, o vaiko laikina globa yra skirta atsakovės mamai. Ieškovas dirba pagal kontraktų sistemą, kontraktų trukmė 8 savaitės, po kurių ieškovas turi 4 savaites laisvas ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis, kaip vaiko tėvas, yra diskriminuojamas, o sūnaus senelei yra suteikiama daugiau teisių už vaiko tėvą dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime; atsakovė nesutinka, kad ieškovas kartu su mažamečiu sūnumi praleistų laiką ieškovo bute. Tokiais veiksmais atsakovė varžo ieškovo teisę į laisvą judėjimą bei varžo ieškovo teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad atsakovės pozicija ir argumentai išdėstyti jos priešieškinyje. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, jis neatsižvelgia, jog vaikas nėra pripratęs prie tėvo ir vienas bendrauti su juo negalės, taip pat neįvertina savo darbo pobūdžio. Dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo virtualiomis ryšio priemonėmis ginčo nėra – ir šią dieną ieškovui nėra kliūčių su vaiku bendrauti internetu ar telefonu, tačiau pats ieškovas, teikdamas paaiškinimus, yra nurodęs, kad būdamas darbe jis niekada vaikui neskambina. Ieškovas prašo nustatyti bendravimą tik be vaiko motinos, tačiau matyti, kad iki šios dienos pagal laikiną bendravimo tvarką vaikas su tėvu bendrauja dalyvaujant motinai, motina užtikrina vaikui saugumo pojūtį, todėl, iki vaikas sulauks 5 metų amžiaus, jam būtina išlaikyti nusistovėjusią tvarką ir bendravimą su tėvu nustatyti dalyvaujant atsakovei. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti jos siūlomą vaiko bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi ne kartą tarp šalių kilo konfliktai. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Ieškovas turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Šalių vaikui nėra 2 metų, o tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui būtinas pastovus dienos režimas, ieškovui su šalių sūnumi nepertraukiamai bendraujant po 4 valandas bus pernelyg sutrikdytas vaiko dienos režimas, tokio amžiaus vaikui 20 valandą jau yra metas ruoštis miegui, patvirtinus bendravimo tvarką neturi kilti realios grėsmės vaiko dienos režimui. Vaikui šiuo metu dar neįpratus prie tėvo, nesudaromas pereinamasis laikotarpis, skirtas apsiprasti bendrauti su tėvu iš karto po 4 valandas per dieną. Atsižvelgiant į vaiko, kuriam dabar yra pusantrų metų, amžių, atsakovės įsitikinimu, vaikui būtinas nuolatinis režimas ir tinkama priežiūra, todėl ir buvo sutarta, jog, iki vaikui sukaks 5 metai, ieškovas su sūnumi bendraus dalyvaujant vaiko motinai. Nustatoma bendravimo tvarka turi užtikrinti, jog nesutarimai tarp nepilnamečio vaiko tėvų kiltų kuo rečiau arba nustatyta bendravimo tvarka būtų išspręsti. Būtina atsižvelgti į ieškovo darbo grafiką – dažni ilgalaikiai išplaukimai į jūrą, galimybė ieškovui bendrauti su sūnumi, iki vaikui sukaks 5 metai, turi būti sudaroma tik tuomet, kai šalys tuo pačiu metu yra (duomenys neskelbtini) ir neišvykę į darbą iš Lietuvos, į komandiruotę, atostogų, ar kitas aplinkybes.
3. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad jam nėra suprantamas skirstymas vaiko susitikinėjimo tvarkos iki 5 metų ir po 5 metų, taip pat nėra suprantama ir tai, kad visi susitikinėjimai ir bendravimas vyktų dalyvaujant sūnaus mamai. Atsakovė siekia užkirsti kelią jam susitikinėti ir bendrauti su sūnumi, nes įvertinus, kad atsakovė dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuolat yra išvykusi, tai reikštų, kad ieškovui bus užkirstas kelias susitikinėti su sūnumi ir su juo bendrauti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jo bendravimas su vaiku bei siūloma tvarka būtų žalinga vaikui. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Atsakovei esant nuolat išvykus dėl darbo iš Lietuvos Respublikos, atsakovės mamai suteikta laikina vaiko globa; dėl šios priežasties ieškovas yra eliminuojamas nuo sūnaus auklėjimo, pirmenybę suteikiant atsakovės mamai. Gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, S. P. atsiliepimų į ieškinį bei į priešieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismo psichologės K. Č.-L. 2019 m. gegužės 20 d. nuomone. mažametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, psichologinę būklę ir išsivystymo lygį, gali susitikti ir bendrauti su savo tėvu.
6. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės A. Š. išvadomis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, įvertinus šalių santykius, darbo pobūdį, atsakovo gyvenimą skyrium, vaiko amžių bei jo ypatumus, tikslinga būtų nustatyti minimalų pereinamąjį bendravimo laikotarpį atsakovui bendrauti dalyvaujant atsakovei, tačiau ne mėnesiais ir metais, nes atsakovui dėl darbo pobūdžio būnant ilgiau išvykus iš Lietuvos Respublikos ir vaikui nesimatant su tėvu, atsakovės dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravimuose galėtų tęstis iki dviejų dienų. Reikia įvertinti ir mamos išvykimą dėl jos darbo iš Lietuvos Respublikos, kad tuo metu vaiką prižiūri ir rūpinasi vaiko močiutė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kitos ieškinio ir priešieškinio dalies netenkinant, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 041,25 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 224 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017 nutraukiant šalių santuoką patvirtina šalių susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalys prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir sutinka, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra būtinas ir turi vykti, taip pat ir su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaiku dalyvaujant / nedalyvaujant vaiko motinai – atsakovei.
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad nepilnametis šalių vaikas nuo (duomenys neskelbtini) lanko Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lopšelio grupę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 1 d. parašė prašymą, nurodydama, jog neleidžia ieškovui bei jo tėvams, seseriai matytis – paimti vaiką iš darželio. Vaikas nustatyta tvarka ir laiku lankosi pas šeimos gydytoją uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), pas gydytoją atvyksta su mama arba močiute. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini) ir ieškovo darbas susijęs su periodiniu išvykimu dirbti laivuose, kontraktų trukmė du mėnesiai ir vienas mėnuo namie. Atsakovė dirbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) keleivius aptarnaujančia darbuotoja ir jai nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 8 d. buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai; atsakovė pateikė duomenis apie jos darbą (duomenys neskelbtini), taip pat darbo grafiką, iš kurio matosi, jog atsakovės darbas susijęs su periodiniu išvykimu dirbti objektuose (duomenys neskelbtini) jūroje, darbo trukmė nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
7.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo ir nepilnamečio jo sūnaus bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jam neigiamą poveikį. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat įvertinus ir nepilnamečio vaiko amžių, šalių elgesį bendraujant su nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio vaiko požiūrį ir supratimą dėl bendravimo su tėvu, taip pat įvertinus ir šalių darbo pobūdį, taip pat ir tai, jog byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų apie galimą neigiamą ar ir pavojingą nepilnamečiam vaikui aplinką bei sąlygas pas atsakovą ar atsakovo galimą neigiamą elgesį su nepilnamečiu vaiku, ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies ir nustatant ir pakeičiant teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu ir pateikimu teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu suvaržė apelianto teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Teigia, kad teismas apeliantą diskriminavo, kadangi pagal priimtą teismo sprendimą apeliantas negali susitikti ir bendrauti su sūnumi, kadangi jo susitikimai yra suvaržyti atsakovės privalomu dalyvavimu, nors pati atsakovė dirba užsienyje, o jos komandiruočių trukmė yra nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Nurodo, kad atsakovė siekia dalyvauti apelianto ir sūnaus bendravime, tačiau tam pagrindo nėra, kadangi nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apelianto susitikimai su vaiku jam daro neigiamą poveikį.
8.2. Apeliantas nurodo, kad neturi galimybių bendrauti su vaiku, nes atsakovė yra nuolat išvykusi, o vaiko laikina globa yra skirta atsakovės mamai. Pažymi, kad apeliantas dirba pagal kontraktų sistemą, kurių trukmė yra 8 savaitės, po kurių apeliantas 4 savaites yra laisvas ir gyvena Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad atsakovė apelianto atžvilgiu veikia piktybiškai ir siekia apriboti bendravimą su vaiku, o atsakovės reikalavimas, kad apeliantas su vaiku susitiktų atsakovės namuose, varžo apelianto teisę į laisvą judėjimą ir teisę dalyvauti sūnaus auklėjime. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto bendravimą su vaiku savaitgaliais iki 5 valandų bei kažkodėl nustatė bendravimo tvarką antradieniais ir ketvirtadieniais. Be to, apelianto teigimu, lieka neaišku, kodėl apeliantui nėra suteikiama galimybė savaitgaliais sūnų pasilikti per naktį savo namuose, kadangi byloje esantys įrodymai aptvirtina, kad tiek apeliantas, tiek sūnus nori bendrauti.
8.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas savo sprendimą privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą. Nurodo, kad dėl motyvų trūkumo pirmosios instancijos teismas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
9.1. Atsakovė nurodo, kad apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nenurodo diskriminavimo pagrindų, o pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta su tam tikrais pakeitimas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Nurodo, kad atsakovės dalyvavimas apelianto susitikimuose su vaiku yra nustatytas, iki vaikui sukaks 5 metai, be to, tik apeliantui grįžus iš darbo užsienyje.
9.2. Atsakovė nurodo, kad apelianto argumentai apie atsakovės darbo pobūdį yra nepagrįsti. Teigia, kad atsakovė yra bedarbė, todėl šiuo metu būna su sūnumi. Nurodo, kad vaiko susitikimas su tėvu antradieniais ir ketvirtadieniais buvo nustatytas tik sprendžiant klausimą dėl laikino bendravimo, todėl nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nėra privaloma priimant galutinį teismo sprendimą. Pažymi, kad atsakovė parašė prašymą neleisti vaiko apeliantui pasiimti iš darželio tik todėl, kad apeliantas vaiką pasiimdavo nesuderinęs su atsakove.
9.3. Atsakovė nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, ištyrė įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadas, be to, teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad priimtu teismo sprendimu yra diskriminuojamas, teigia, kad atsakovės dalyvavimas varžo apelianto teises bendrauti su vaiku, be to, nustatyta tvarka yra saistoma atsakovės buvimu Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad byloje lieka neaišku, kodėl apeliantas negali pasiimti vaiko nakvynei, kodėl bendrauja su vaiku savaitgaliais tik 5 valandas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog apelianto bendravimas darytų neigiamą poveikį vaiko interesams. Pažymi, kad lieka neaišku, kodėl teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką antradieniais ir ketvirtadieniais, nors pagal nusistovėjusią tvarką apeliantas su vaiku bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais. Teigia, kad, vertindamas šias aplinkybes, teismas netinkamai vertino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
13. Atsižvelgiant į nurodytus apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio ir priešieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas.
14. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
16. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia apelianto teises, apeliantą diskriminuoja, kadangi bendravimo tvarka yra saistoma atsakovės buvimo Lietuvos Respublikoje, nes apeliantė dirba užsienyje, be to, atsakovės dalyvavimas apelianto susitikimuose su vaiku varžo apelianto teisę dalyvauti sūnaus auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
17. Pirmiausia nesutinkama su apelianto nurodomais argumentais, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra saistoma apeliantės darbovietės užsienio valstybėje. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek apeliantas, ieškiniu siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama apelianto bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra savitikslis, todėl šalims atsiranda ne tik teisė, bet ir pareiga bendrauti nustatyta tvarka, o šios tvarkos nevykdant, šalys turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei į antstolį dėl nustatytos tvarkos įvykdymo užtikrinimo, todėl šiuo atveju atsakovė teikdama bendravimo su vaiku tvarkos projektą, kurios 1–2 dalyse nurodė, kad dalyvaus apelianto ir vaiko susitikimuose, iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tokios tvarkos privalėtų laikytis. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas, jog atsakovė apelianto susitikimuose su vaiku dalyvaus, iki vaikui sueis penkeri metai ir dalyvaus tik pirmosiomis tėvo ir vaiko bendravimo dienomis, skaičiuojant bendravimo dienas po apelianto grįžimo iš darbo užsienyje, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą neatsižvelgė į apelianto interesus, jį diskriminavo ir (ar) suvaržė apelianto galimybes bendrauti su vaiku. Priešingai, iš nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos matyti, kad apeliantas gali pakankamai intensyviai bendrauti su vaiku du kartus per savaitę darbo dienomis, savaitgaliais bei penkis kartus per savaitę ryšio priemonėmis.
18. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra būtinas nuo 12 mėnesių iki 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, vaiko susitikimuose su apeliantu dalyvaujant atsakovei (I e. tomas, e. b. l.147–148), be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. psichologo išvadoje nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, psichologinę būklę ir išsivystymo lygį, šiuo metu gali susitikti ir bendrauti su vaiko tėvu. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, jog apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra pažeidžianti apelianto interesus dėl atsakovės dalyvavimo susitikimo su vaiku metu, yra nepagrįsti, prieštaraujantys rašytiniams byloje esantiems įrodymams ir vaiko interesams, kadangi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus vaikui yra reikalingas ir būtinas pereinamasis laikotarpis.
19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto bendravimą su vaiku savaitgaliais iki penkių valandų, nesuteikė galimybės pasiimti sūnų į namus nakvynei, neatsižvelgė į nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pirmiausia atmetami apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 1.2 punktu nustatyta tvarka apriboja apelianto galimybes bendrauti su vaiku dėl nustatyto 5 valandų trukmės susitikimo savaitgaliais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pagal byloje esančius rašytinius įrodymus intensyvus bendravimas vargina vaiką (I e.tomas, e.b.l. 147–148) be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 ir 2.1 punktų matyti, jog apeliantas du kartus per savaitę su vaiku bendraus ir darbo dienomis dalyvaujant atsakovei bei turės galimybę bendrauti su vaiku 5 kartus per savaitę naudodamasis ryšio priemonėmis (bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktas), todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaiku tvarka su apeliantu savaitgaliais yra pakankamai intensyvi, todėl ją pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
21. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas apribojo apelianto teises bendrauti su vaiku, neleidžiant vaiko pasiimti nakvynei į apelianto gyvenamąją vietą. Nors nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas turi tinkamas sąlygas vaikui apgyvendinti (I e. tomas, e.b.l.176) ir yra pradėjęs lankyti edukacinę grupę tėvams (II e.tomas, e.b.l.11), tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikui yra būtinas pereinamasis bendravimo su tėvu laikotarpis (nutarties 20 punktas), todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principą, vaiko interesus, nagrinėjimu atveju darytina išvada, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti laikino vaiko bendravimo su tėvu pasiimant vaiką su nakvyne, kadangi byloje nėra rašytinių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvada, jog šalių vaikui apelianto gyvenamoji vieta yra įprasta, vaikui nesukeltų streso būti atskirtam nuo atsakovės ilgą laiko tarpą, pažymint tai, kad nagrinėjamu atveju pereinamasis laikotarpis, skirtas vaikui priprasti prie bendravimo su tėvu, nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, nėra pasibaigęs.
22. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo nusistovėjusią tvarką. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017 nutraukiant apelianto ir atsakovės santuoką konkreti bendravimo su vaiku tvarka nustatyta nebuvo ir šalys bendravimo su vaiku klausimus spręsdavo tarpusavio sutarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių argumentų, sudarančių pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 punktą, nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bendravimo tvarka yra nusistovėjusi antradieniais ir ketvirtadieniais, kadangi tokių aplinkybių apeliantas teikdamas ieškinį ir atsiliepimą į atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismui nenurodė.
23. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką ir jos 1.1–1.3 punktuose nurodydamas, jog, iki sūnus G. K. sulauks (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tėvo ir sūnaus bendravime atsakovė dalyvauja tik pirmąją tėvo ir vaiko bendravimo dieną, skaičiuojant bendravimo dienas po ieškovo grįžimo iš darbo užsienyje, nepakankamai atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad vaikui nors ir yra būtinas pereinamasis laikotarpis, tačiau jis neturi būti trumpesnis nei 12 mėnesių ir neturi būti ilgesnis kaip 18 mėnesių (I e.tomas, e.b.l.147–148). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu atsakovė jau faktiškai dalyvavo vaiko ir tėvo bendravime nuo 2018 m. balandžio 17 d. nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tai yra ilgiau kaip 17 mėnesių, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog apeliantas galbūt netinkamai įgyvendina tėvų valdžią dėl to tolimesnis atsakovės dalyvavimas susitikimuose, iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai, galėtų būti laikomas objektyviu. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog apeliantas lankosi vaiko mokykloje, domisi vaiko sveikata ir mityba (II e. tomas, e.b.l. 9–10), lanko edukacinę grupę tėvams (II e.tomas, e.b.l.11), bendrauja su vaiku (II e.tomas, e.b.l.27–68). Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 15 d. rekomendacijas dėl pereinamojo laikotarpio pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas keistinas nurodant – „Iki sūnus G. K. sulauks (duomenys neskelbtini) metus“ ir 2 punktas nurodant – „Sūnui G. K. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus“.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks tvarkos pakeitimas užtikrins šalių nepilnamečio vaiko interesus, apelianto teisę tiesiogiai bendrauti su vaiku įgyvendinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje pateiktas rekomendacijas dėl pereinamojo laikotarpio, kadangi atsižvelgiant į išvadų parengimo momentą (2019 m. kovo 15 d. ) ir tvarkos pakeitimo pabaigą laiko atžvilgiu (2020 m. liepos 8 d.) matyti, jog pereinamasis laikotarpis bus įgyvendintas per 16 mėnesių laikotarpį.
25. Dėl sprendimo motyvų nebuvimo apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas savo sprendimą privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą. Nurodo, kad dėl motyvų trūkumo pirmosios instancijos teismas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.
26. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti šalių pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai ištyrė ir vertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, tačiau nepakankamai atsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 15 d. rekomendacijas dėl pereinamojo laikotarpio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 2 punktai keistini 1 punkte nurodant – „Iki sūnus G. K. sulauks (duomenys neskelbtini) metus“ ir 2 punkte nurodant – „Sūnui G. K. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pakeistina tik nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės tik patikslinant bendravimo su vaiku tvarkos punktus dėl atsakovės dalyvavimo termino apelianto ir vaiko susitikimuose, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutaria bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, šalims neperskirstyti.
31. Apeliantas pateikė duomenis, jog patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti. Kadangi nagrinėjamu atveju iš esmės nedidele apimtimi tenkinus apelianto apeliacinį skundą, tai yra iš esmės tik patikslinus bendravimo su vaiku tvarkos punktus, dėl kurių nustatymo šalių interesai yra priešingi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad nagrinėjamu atveju yra patenkinta 10 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantui iš atsakovės priteisiama 60 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 600 EUR už suteiktą advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, atsakovei priteisiama 90 procentų (540 EUR) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei iš apelianto priteisiama 480 EUR bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (540–60=480).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą:
Pakeisti bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą, nurodant – „Iki sūnus G. K. sulauks (duomenys neskelbtini) metų amžiaus“, 2 punktą, nurodant – „Sūnui G. K. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus“.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. K. atsakovei N. K. 480 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.