- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1007-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02635-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- S. P.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K., trečiasis asmuo S. P., išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui A. K., išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017, 3 punktu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K. (G. K.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti kitą. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo ir vaiko bendravimo tvarką: 1) A. K. jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu turi teisę susitikinėti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) darbo dienomis pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, sūnų (duomenys neskelbtini) pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos, ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. 2) A. K. jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu turi teisę susitikinėti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) ieškovas su sūnumi bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val. tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai – atsakovei N. K.; 2) su sūnumi bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai; 3) vaikui susirgus atsakovė informuoja ieškovą, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms iš anksto; 4) ieškovas ir atsakovė gali bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti bei koreguoti ieškovo susitikimų, bendravimų, pasimatymų su nepilnamečiu vaiku dienas, laiką, trukmę ir kitas sąlygas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2018 m. balandžio pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1502-676/2017, 3 punktu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti jos prašomą.
4. Ieškovas 2018 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė prašymą pakeisti 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką – A. K. susitikinėja ir bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, sūnų (duomenys neskelbtini) pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos, ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. 2) A. K. susitikinėja ir bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.
4.1. Nurodė, kad sūnus jau priprato prie jo ir nesijaučia nejaukiai. Atsakovės darbas yra pamaininio pobūdžio, todėl susitikinėjimas su nepilnamečiu vaiku vyko ir nedalyvaujant atsakovei. Dėl atsakovės darbo pobūdžio didelę laiko dalį sūnus praleidžia su močiute. Tad išeina, jog jo teisės yra apribojamos ir jis yra diskriminuojamas, atsakovės mama turi daugiau teisių už patį vaiko tėvą dalyvaujant vaiko auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo tenkintas šalių prašymas dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai.
6. Mediatorė M. V. 2019 m. sausio 31 d. informavo teismą, kad teisminės mediacijos procesas civilinėje byloje baigtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė, kad ieškovas su sūnumi bendrauja: 1) darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 val. iki 19.00 val. vaiko motinos namuose arba tėvams susitarus ir nusprendus, o tais atvejais – kai vaiko mama išvykus iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai susitarus ir nusprendus, pasirinktoje kitoje nepilnamečiam vaikui tinkamoje, saugioje vietoje, tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai arba (mamai išvykus iš Lietuvos darbo reikalais) vaiko laikinajai globėjai; 2) kas antrą savaitgalį, pradedant nuo kovo 23 d., nuo 09.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 16.00 val. iki 19.00 val., vaiko motinos namuose arba tėvams susitarus ir nusprendus, o tais atvejais – kai vaiko mama išvykus iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai susitarus ir nusprendus, pasirinktoje kitoje nepilnamečiam vaikui tinkamoje, saugioje vietoje, tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai arba (mamai išvykus iš Lietuvos darbo reikalais) vaiko laikinajai globėjai; 3) nepilnamečiam vaikui susirgus, N. K. informuoja A. K., taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, atsakovė pagal galimybes informuoja ieškovą iš anksto. 4) tėvams, o tais atvejais, kai vaiko mama išvykus iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai, geranoriškai susitarus ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienotvarkę, vaiko sveikatos būklę ir / ar vaiko užimtumą būreliuose, galimas ir kitoks ieškovo ir vaiko bendravimo laikas, trukmė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7.1. Galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje dar nepriimtas. Tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), išvadose nurodyta, kad berniuko tėvas stokoja tėvystės įgūdžių, tačiau nepateikta duomenų, jog atsakovo bendravimas su sūnumi būtų žalingas nepilnamečiam vaikui. Šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus vaikui būtinas bendravimas, emocinio ryšio palaikymas tiek su mama, tiek su tėčiu. Atsižvelgus į susiformavusį tėvo ir vaiko ryšį, atsakovo darbo specifiką, siekiant padėti puoselėti vaiko ir tėvo santykius, yra pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. K. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti iš dalies ir išdėstyti ją taip: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 val. iki 19.00 val.; 2) kas antrą savaitgalį, pradedant nuo kovo 23 d., nuo 09.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 16.00 val. iki 19.00 val.; 3) nepilnamečiam vaikui susirgus atsakovė informuoja ieškovą, taip pat, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, atsakovė pagal galimybes informuoja ieškovą iš anksto. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nesutinka su nutarties dalimi, kuria teismas nustatė būtiną ir privalomą nepilnamečio vaiko mamos ar laikinosios globėjos dalyvavimą jo susitikimuose su vaiku. Teismas rėmėsi VTAS išvada, kurioje nurodyta, kad jis stokoja įgūdžių, tačiau jis su jokiais specialistais nebendravo. Įstaigos specialistė rėmėsi tik laikinosios globėjos paaiškinimais, tačiau S. P. yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimai subjektyvūs. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis negali bendrauti su vaiku be trečiųjų asmenų įsikišimo, nepateikta. Per šį laiką jis su vaiku bendravo nedalyvaujant atsakovei ir vaikas jautėsi komfortabiliai. Vaikas jau lanko darželį ir ši aplinkybė patvirtina jo gebėjimą adaptuotis socialinėje erdvėje. Pati mama nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymu nustatyta laikinoji globa. Dėl konfliktinių santykių su buvusia sutuoktine ir anyta teismas nepagrįstai riboja jo teises matytis su sūnumi.
Atsiliepimas
9. Atsakovė N. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas neskundžia nutarties dalies, kuria nustatytos bendravimo dienos ir valandos. Esminis nesutarimas kyla dėl jos ir jos mamos dalyvavimo vaiko bei tėvo susitikimuose. Ji savo priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas, iki vaikui sueis 5 m., galės su juo matytis tik jai ar jos motinai dalyvaujant. Taip siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų VTAS išvadoje nurodytus argumentus dėl jo tėviškų įgūdžių stokos. Parengiamojo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog tam tikrais atvejais su vaiku vienas nesusitvarkytų. Ieškovas būna dažnai išvykęs, vaikas nuo jo atpranta, jis nededa pastangų su vaiku bendrauti virtualiai jam esant išvykus, tad (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikas su tėvu neturi to tvirto ryšio. Laikinoji globėja, jos motina, skiriama tik tuo metu, kai ji būna jūroje. Visą kitą laiką ji pati būna su savo vaiku ir tarp jų yra labai tvirtas ryšys. Tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant jai vaikas po truputį atsipalaiduoja ir su tėvu atranda kontaktą, jos dalyvavimas dar yra būtinas. Be to, ieškovas pripažįsta, kad jam sudarytos sąlygos matytis su vaiku. Nutraukiant santuoką šalys įvertino vaiko amžių, ryšį su tėvu, dėl to abipusiu sutarimu ir susitarė dėl motinos dalyvavimo tėvo ir vaiko susitikimuose. Teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės galės spręsti, ar yra pagrindas keisti nusistatytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
10. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas iš dalies ieškovo prašymas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovas su sūnumi bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai – atsakovei N. K.; su sūnumi bendrauja kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai atsakovei; vaikui susirgus, atsakovė informuoja ieškovą, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, atsakovė pagal galimybes informuoja ieškovą iš anksto; ieškovas ir atsakovė gali bendru susitarimu, esant poreikiui bei galimybėms, susitarti bei koreguoti ieškovo susitikimų, bendravimų, pasimatymų su nepilnamečiu vaiku dienas, laiką, trukmę ir kitas sąlygas. Ši nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).
15. Teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones pakeitė iš dalies, t. y. nustatė, kad ieškovas su vaiku bendrauja: 1) darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 val. iki 19.00 val. vaiko motinos namuose arba, tėvams susitarus ir nusprendus, o tais atvejais – kai vaiko mama išvykusi iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai susitarus ir nusprendus, pasirinktoje kitoje nepilnamečiam vaikui tinkamoje, saugioje vietoje, tėvo ir sūnaus bendravime dalyvaujant vaiko mamai arba (mamai išvykus iš Lietuvos darbo reikalais) vaiko laikinajai globėjai; 2) kas antrą savaitgalį, pradedant nuo kovo 23 d., nuo 09.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 16.00 val. iki 19.00 val., vaiko motinos namuose arba tėvams susitarus ir nusprendus, o tais atvejais – kai vaiko mama išvykus iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai susitarus ir nusprendus, pasirinktoje kitoje nepilnamečiam vaikui tinkamoje, saugioje vietoje, tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvaujant vaiko mamai arba (mamai išvykus iš Lietuvos darbo reikalais) vaiko laikinajai globėjai; 3) nepilnamečiam vaikui susirgus, atsakovė N. K. informuoja ieškovą A. K., taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, atsakovė pagal galimybes informuoja ieškovą iš anksto; 4) tėvams, o tais atvejais – kai vaiko mama išvykusi iš Lietuvos darbo reikalais – tėvui ir laikinajai vaiko globėjai, geranoriškai susitarus ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienotvarkę, vaiko sveikatos būklę ir / ar vaiko užimtumą būreliuose, galimas ir kitoks ieškovo ir vaiko bendravimo laikas, trukmė. Ieškovas su šia teismo nutartimi nesutinka iš dalies. Atskiruoju skundu prašo leisti su vaiku bendrauti be atsakovės ar jos motinos teismo nutartyje nustatytomis valandomis bei dienomis. Jis nurodė, kad nepateikta duomenų, jog su sūnumi negalėtų bendrauti be trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
16. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
17. Ieškovas kaip esmines laikinųjų apsaugos priemonių keitimui aplinkybes nurodė, kad jis gali su vaiku matytis be trečiųjų asmenų buvimo, jam trukdoma bendrauti su vaiku, sūnaus močiutė turi daugiau teisių nei jis vaiko auklėjime. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingos institucijos išvadas, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams.
18. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pakeistos byloje, kurioje sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas. Esminis ginčas tarp šalių vyksta dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos be atsakovės ar jos motinos dalyvavimo juose. Šis šalių ginčas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, o ne šioje proceso stadijoje. Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo vykdomos, ieškovas šių aplinkybių neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Priešingai, ieškovui buvo sudarytos galimybės matytis su vaiku ir atsakovei nedalyvaujant. Ieškovas su atsakove išsiskyrė su vaiku, kai jam buvo 1 metai. Nuolatinio, sistemingo bendravimo, kurio pagrindu atsirastų ilgalaikis ir stiprus ryšys tarp vaiko ir jo tėvo, dėl ieškovo darbo pobūdžio šiuo metu nustatyti neįmanoma. Visų gyvenimo atvejų, galinčių susiklostyti vykdant teismo nutartį šeimos byloje, numatyti neįmanoma. Ryšys tarp tokio amžiaus vaiko ir tėvo turi būti kuriamas sistemingai, po truputį ir toje socialinėje erdvėje, kurioje vaikas jaučiasi saugus. Tai pažymėjo ir VTAS savo išvadoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai keisdamas laikinąsias apsaugos priemones numatė vaiko ir tėvo bendravimo tvarką dalyvaujant atsakovei ar jos motinai. Pažymėtina, kad teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, numatė galimybę šalims geranoriškai susitarus ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienotvarkę, vaiko sveikatos būklę ir / ar vaiko užimtumą būreliuose, susitarti dėl kitokio ieškovo ir vaiko bendravimo laiko ar trukmės.
19. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.