Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys A. J. ir K. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo dalies išduoti teismo leidimą paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos mamos A. J.

24. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarties dalį neatsižvelgė į ne kartą išsakytą kategorišką, pakankamo amžiaus ir brandos nepilnametės nuomonę dėl gyvenimo su jos motina, į per pakankamai ilgą laiko tarpą taip ir neatsikūrusį emocinį ryšį tarp jos ir jos mamos, taip pat į tai, kad G. turi pakankamo pagrindo jausti baimę dėl savo ateities, bijoti, kad jos mama gali vėl smurtauti, todėl nepilnametės grąžinimas jos motinai gali būti traumuojantis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

27. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – po skundžiamos teismo nutarties surašytus nepilnamečio vaiko paaiškinimą ir vaiko situacijos vertinimo anketą. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalėjo būti pateikti, kadangi jie atsirado vėliau. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

31. Kai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis). CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

32. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

33. CPK XXXIX skyriaus normos (579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

34. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams; sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai (CK 3.164 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte taip pat nurodyta, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Tarnybai šeima žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, jog nepilnametė G. R. ((duomenys neskelbtini)) galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtą. 2021 m. gegužės 5 d. buvo gautas pranešimas, jog 2021 m. gegužės 4 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui, mama A. J. trenkė vieną kartą rankos delnu savo nepilnametei dukrai G. į sprandą, taip jai sukeldama fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, o įtariamajai A. J. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 6 mėn. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021 buvo leista nepilnametę G. paimti iš jos atstovų pagal įstatymą – tėvų A. J. ir V. R. Po Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2146-944/2021, kurioje V. R. tėvystė buvo nuginčyta, nepilnametės tėvu įrašytas K. R., kuris tėvystę pripažino pareiškimu. Nustačius tėvystę, buvo nutraukta laikinoji globa G. R., vaikas liko augti tėvo K. R. šeimoje. Skyriuje 2022 m. birželio 22 d. gautas (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus pranešimas telefonu, kad yra atvykusi G. R., kuri darbuotojui nurodė, jog pamotė namuose girta, prieš nepilnametę naudoja psichologinį smurtą, tėvas taip pat yra išgėręs, nepilnametė nenorinti grįžti į namus. Atsižvelgiant į situaciją, nepilnametė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

37. Šioje byloje skundžiamos Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties neginčijama dalimi teismas leido Skyriui paimti nepilnametę G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo K. R. Tarnyba nesutinka su šios skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino prašymo dalies išduoti teismo leidimą paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš jos mamos A. J.

38. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021, kuria leista nepilnametę G. paimti iš jos atstovų pagal įstatymą – tėvų A. J. ir V. R., nurodyta, jog nepilnametės G. nuomonė ginčo klausimu buvo išklausyta net kelis kartus, t. y. jos nuomonė buvo išklausyta ir vaiko teisių specialistų, ir gydymo įstaigos darbuotojų, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaiko nuomonė išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologui. Teigiama, jog mergaitė nurodė, kad pas mamą grįžti nenori, toje šeimoje ji jaučiasi nesaugi, patiria smurtą, pas mamą norėtų grįžti tik dėl sesių, nes jų pasiilgo ir nori jas apsaugoti, taip pat, kad apsigyvenus pas tėtį K. R., jai nustojo drebėti rankos. Nurodyta, kad šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. R., kuris teigė, kad mergaitei atvykus į jo šeimą, jai dar mėnesį drebėjo rankos, o šiuo metu mergaitė jaučiasi gerai. Nutartyje teigiama, kad iš 2021 m. liepos 9 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto Nr. 9LPN-24 matyti, kad vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, kadangi vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl bus inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesas. Teigiama, kad tuo metu nepilnametei G. R. nebuvo galimybės likti jos motinos ar tėvo V. R. globoje, nes suinteresuoto asmens A. J. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai būtų nesuderinama su jos geriausiais interesais dėl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybės grėsmei vaikui kilti, o V. R. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visą tą laiką, t. y. nuo tada kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis 2021 m. gegužės 5 d. ir kai teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi leido paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų A. J. ir V. R., iki 2022 m. birželio 22 d. nepilnametė G. gyveno kartu su savo biologiniu tėvu K. R., jo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, jog santykiai tarp nepilnametės G. ir jos motinos būtų pagerėję, taip pat nėra duomenų, jog tarp jų būtų atsikūręs ar sustiprėjęs emocinis ryšys. Bylos duomenimis, santykiai tarp mamos ir vaiko motinos nėra pagerėję, net ir siekiant atkurti tarp jų ryšį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. inicijavus atvejo vadybos procesą ir teikiant nepilnametės motinai A. J. paslaugas, kurių A. J. vėliau atsisakė. A. J. 2022 m. birželio 30 d. taip pat atsisakė intensyvios Skyriaus mobiliosios komandos pagalbos. Byloje nėra duomenų, kad A. J. per visa laiką, kai pirmąkart nepilnametė buvo paimta iš jos, būtų siekusi susigrąžinti vaiką ar atkurti su ja emocinį ryšį. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, jog nepilnametei G., jos motinos gyvenamojoje vietoje bus saugi aplinka ir tinkamos gyvenimo sąlygos.

40. Svarbu ir tai, kad pati G. aiškiai, pagrįsdama savo išreikštą nuomonę, nuosekliai nurodo jog nenori gyventi su mama ir šiuo atveju nori toliau gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nes ten jaučiasi ramiai ir saugiai. Nepilnametė nurodė, kad ji grįžti pas mamą bijo, kadangi vėl gali patirti ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. yra nustatyta depresija, ji turi vartoti vaistus. Pažymėtina, kad G. nuomonė buvo išklausyta kelis kartus netiesiogiai per Tarnybos specialistus, taip pat tiesiogiai teismo posėdžio metu. Net ir po skundžiamos nutarties priėmimo G. 2022 m. liepos 26 d. rašytiniu paaiškinimu Tarnybai pakartotinai kategoriškai atsisakė grįžti gyventi su jos motina ir nurodė, kad jos motina smurtauja prieš kitus, su ja kartu gyvenančius mažamečius vaikus. Tarnybos teigimu, prie pateikto raštiško paaiškinimo nepilnametė G. pridėjo garso įrašą, todėl Tarnyba teisės aktuose numatytais terminais ir tvarka, ėmėsi tolimesnių veiksmų A. J. vaikų, gyvenančių kartu su ja, atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina, kad G. R. yra pakankamo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir brandos, kad gebėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negebėtų suformuluoti savo nuomonės, todėl į jos nuomonę turėtų būti atsižvelgiama.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau nustatytiems A. J. smurtinio elgesio atvejams nepilnametės dukros G. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nenustatyta naujų A. J. teisių pažeidimų tiek vaikų, šiuo metu gyvenančių jos šeimoje, tiek G. atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad G. grąžinimas gyventi su motina nebekelia grėsmės jos sveikatai ar gyvybei. Vien tai, kad praėjo tam tikras laikas, tačiau nesant jokių duomenų apie teigiamus pokyčius mamos ir dukros santykiuose, situacijos vertinimo nekeičia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, vien pats G. grąžinimas į jos motinos šeimą, G. kategoriškai su tuo nesutinkant, prieštaraujant, tikėtina, jog ir bijant, nagrinėjamu atveju gali ją psichologiškai dar labiau traumuoti, sukelti įvairių neigiamų emocinių išgyvenimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad iki pilnametystės mergaitei liko (duomenys neskelbtini). Mergaitei esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokantis, ypač svarbus emocinės ir psichologinės aplinkos stabilumas. Akivaizdu, kad šiuo metu vaiko charakteris, požiūris į santykius su mama ir kt. jau yra susiformavę, todėl net ir perdavus vaiką mamai, mažai tikėtina, kad mamos ir vaiko santykiai, elgesys greitai iš esmės pasikeistų. Neįvykdžius mergaitės paėmimo iš mamos yra didesnė galimybė ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams. Šių išvadų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia ir A. J. deklaratyvūs teiginiai, kad ji pageidauja, jog dukra G. grįžtų į šeimą, kad su G. sekėsi bendrauti sunkiai dėl jos nenoro prisidėti prie namų ruošos darbų, kad ji į bet kokias pastabas dukra sureaguodavo priešiškai, kad Tarnybos darbuotojų teikiama pagalba ji buvo nusivylusi ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, svarbu užtikrinti, jog esama situacija bent jau artimiausiu metu būtų išlaikyta.

42. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos A. J. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas nebūtų suderinamas su geriausiais mergaitės interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki pilnametystės, iki kurios liko tik šiek tiek mažiau nei vieneri metai, arba iki kol iš esmės pasikeis situacija, išlaikyti stabilią, saugią ir harmoningą aplinką, tenkinti mergaitės poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau gali būti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą. Tai reiškia, kad mamai ir dukrai atkūrus socialinį ir emocinį ryšį, pasikeitus mergaitės norui ir nuomonei ir kitoms aplinkybėms, dukra gali būti grąžinta mamai.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos A. J. tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti nepilnametį vaiką G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.