Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovui V. R., jo atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį A. J. (K.), trečiajam asmeniui K. R. dėl tėvystės nuginčijimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2005-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-875-225/2005 nutraukė V. R. ir A. R. (Klemauskaitės) santuoką. (duomenys neskelbtini) išduotas G. R. gimimo įrašas, kuriame nurodyta, kad jos motina A. R., tėvas V. R..

Ieškovas prašo nuginčyti G. R. gimimo įraše duomenis, kad jis yra tėvas.

Dėl senaties termino reikalavimui pareikšti.

Teismas nurodo, kad CK 3.152 straipsnio 2 dalis ieškinio senaties termino pradžią sieja su paties asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, sužinojimo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjimo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, momentu.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad aplinkybę, kad yra įrašytas G. R. tėvu sužinojo tik 2021 m. gegužės mėnesį, kai į jį kreipėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė. Atitinkamai netrukus pradėjo ir teisminį procesą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovu jokių ryšių nepalaikė, po vaiko gimimo įrašo išdavimo ieškovo neinformavo, kad jis nurodytas dukters tėvu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, kad ieškovas anksčiau žinojo, kad jis nurodytas gimimo įraše G. R. tėvu, nei į jį kreipėsi vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas nurodo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, todėl jo atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę.

Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Analogiško pobūdžio nuostatos įtvirtintos ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.

Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (žr. CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (žr. CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalį, 3.150 straipsnio 1 dalį), taip ginant ne tiek biologinę tėvystę, kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Vadovaujantis CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju duomenys G. R. gimimo įraše apie tėvą nurodyti santuokos sudarymo įrašo Nr. 64 (duomenys neskelbtini) Plungės CMS pagrindu. Byloje pateikti duomenys, t. y. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovo santuoka, patvirtina, kad šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio ilgą laiką iki nepilnamečio vaiko gimimo. Teismo posėdžio metu, tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad ieškovas nėra G. R. tėvas. Išvadą teikiant institucija nurodė, kad šiuo metu nepilnametis vaikas yra pas trečiąjį asmenį, kurį laiko savo tėvu. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas nepažįsta G. R., nėra su ja bendravęs, jokių emocinių ryšių tarp jų nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė, kad teismo posėdis būtų atidėtas ir jai suteikta galimybė pateikti priešieškinį byloje. Institucija teikiant išvadą byloje taip pat nurodė, kad byloje turi būti sprendžiamas reikalavimas ne tik dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau ir dėl tėvystės nustatymo, kad vaikas neliktų be tėvo.

Teismas nurodo, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę.

Nagrinėjamu atveju parengiamojo teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu buvo įtraukas asmuo, kuris galimai yra nepilnamečio vaiko tėvas. Atitinkamai buvo suteikta teisė atsakovei pateikti priešieškinį dėl tėvystės nustatymo. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pakartotinai prašė atidėti posėdį ir suteikti teisę pateikti priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Šio prašymo teismas netenkino. Pirmiausia, pastebėtinas, kad tėvystės nustatymas galimas ir neteisminiu būdu, atitinkamai dėl šio reikalavimo būtina atlikti mediacijos procesą. Atsakovė nurodė, kad privaloma mediacija buvo atlikta dar šių metų birželio mėnesį, tačiau tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Be to, nuo galimos mediacijos atlikimo iki teismo posėdžio praėjo pakankamai ženklus laiko tarpas, todėl atsakovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko turėjo procesinę galimybę nepilnamečio vaiko interesus ginti tiek savarankiškai pateikdama ieškinį, tiek šioje byloje pareikšdama priešieškinį.

Teismas nurodo, kad CK 3.147 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, t. y. pagal 1 dalį jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, atitinkamai 2 dalyje nustatyta, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad šiuo metu nepilnametis vaikas faktiškai globojamas ir šiuo metu gyvena pas trečiąjį asmenį, kurį laiko savo tėvu. Darytina išvada, kad biologinis tėvas yra žinomas ne tik vaiko motinai, tačiau ir vaiko teises ir interesus ginančiai institucijai. Dėl šios priežasties, teismui patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turi teisę reikšti ne tik abu vaiko tėvai, tačiau ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Būtent nuginčijus tėvystė bus suteikta galimybė didesniam asmenių skaičiui ginti nepilnamečio vaiko interesus ir suteikta teisė ne tik vaiko motinai ir biologiniam tėvui, kurie žinojo, kad vaiko gimimo liudijime esantys duomenys, neatitinka tikrovės, nesikreipė ir negynė nepilnamečio vaiko interesų, tačiau ir vaiko teisės ir interesus ginančiai institucijai.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir paaiškinimus, pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai yra nurodytas nepilnamečio vaiko tėvu, nes vaikas gimė nenutraukus santuokos su atsakove. Ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl skirti teismo DNR ekspertizę netikslinga.

Išdėstyti faktai, ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės dukros G. R. biologinis tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 54 punktas nustato, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo įrašo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis); teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas iš viso patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio bei 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė nesutinka su šiomis išlaidomis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Minėtų rekomendacijų 8 p. nurodomi maksimalūs dydžiai už išvardytas advokato suteiktas paslaugas; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 p.). Teismas nurodo, kad ieškovo nurodytos išlaidos ir dydžiai atitinka nurodytus reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad įrašas apie ieškovą, kaip nepilnamečio vaiko tėvą, padarytas ne vien dėl jos veiksmų, t. y. nebuvo bendravimo su ieškovu, todėl ji gimus dukrai ieškovo neinformavo, kad jos gimimo įraše jis nurodomas, kaip vaiko tėvas. Teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nuo nepilnamečio vaiko gimimo atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas nėra biologinis dukters tėvas, atitinkamai nei ji, nei biologinis vaiko tėvas nesiėmė jokių veiksmų šiai situacijai spręsti, tokiu būdu atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes, t. y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (Plungės rajono savivaldybės CMS gimimo įrašo Nr. 261) biologinis tėvas.

Priteisti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų teisinei pagalbai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.