Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-18621-1191/2025 pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė S. V., KESKO OYJ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

15. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: 2025 m. balandžio 18 d. paaiškinimus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025.

17. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ 2026 m. sausio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nepriimti pareiškėjo rašytinių paaiškinimų. Nurodo, kad pareiškėjas teikia paaiškinimus ir įrodymus dėl aplinkybių, susijusių ne su nauja arbitražo byla Nr. (duomenys neskelbtini), bet su Helsinkio apeliacinio teismo nagrinėta byla. Pareiškėjo nurodomi argumentai ne tik nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, bet jais jis nesirėmė ir savo paties pateiktame atskirajame skunde. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą, ir įpareigoti antstolę sustabdyti vykdomąją bylą, iki bus išnagrinėta arbitražo byla Nr. (duomenys neskelbtini), o ne rašytiniuose paaiškinimuose minima Helsinkio apeliacinio teismo nagrinėjama byla. Pastarosios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos prašyme antstolei stabdyti vykdomąją bylą, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir jomis nebuvo grindžiamas atskirasis skundas. Teigia, kad nurodomos aplinkybės dėl bylos Suomijoje nėra naujos ir jos negali būti vertinamos kaip „naujai paaiškėjusios aplinkybės“. Kaip nurodo pats pareiškėjas, sprendimą Suomijos Aukščiausiasis Teismas nors ir priėmė 2025 m. rugsėjo 11 d., tačiau pačią bylą Suomijos Aukščiausiajame Teisme pareiškėjas inicijavo 2024 m. lapkričio 5 d. Suinteresuotas asmuo kartus su prašymu nepriimti pareiškėjo rašytinių paaiškinimų pateikė papildomus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023.

18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

19. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

20. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

21. Teismas, įvertinęs apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų turinį, pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal nutarties priėmimo metu buvusias ir vertintas faktines aplinkybes. Atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

22. Atsisakytina priimti ir pridėti apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktus papildomus įrodymus prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. rugpjūčio 21 d., suinteresuoto asmens pateikti papildomi įrodymai – 2025 m. balandžio 18 d. paaiškinimai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023 – iki skundžiamos nutarties priėmimo jam buvo žinomi, todėl suinteresuotas asmuo šiuos įrodymus galėjo pateikti teismui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23. Atsižvelgiant į tai, jog atsisakyta priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus, kartu pateikti įrodymai neturi įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, kaip matyti, apeliantas 2023 m. liepos 26 d. pateikė pareiškimą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl aplinkybės dėl bylos inicijavimo Suomijos teisme jam buvo žinomos nuo 2023 m. Šiuo atveju aplinkybė, jog Suomijos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Helsinkio apeliacinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo, UAB „R Investicija“, UAB „ERA Family“ ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, ir grąžino skundą iš esmės nagrinėti Helsinkio apeliaciniam teismui, šiai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, nes pareiškėjas nepašė šiuo pagrindu antstolės stabdyti vykdomąją bylą, nenurodė to skunde dėl antstolio veiksmų ir šis pagrindas nebuvo nagrinėtas ir vertintas pirmosios instancijos teismo, todėl tai nėra apeliacijos vertinimo dalykas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023, kuriuo pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo terminas eiti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., pareiškėjas įpareigotas, gavus arbitražo sprendimą, atsistatydinti iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigų.

25. 2025 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kadangi pareiškėjas kartu su kitais ieškovais UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „R Investicija“ ir UAB „ERA Family“ arbitražo teisme inicijavo arbitražo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš KESKO OYJ ir mano, kad šioje byloje priimtas sprendimas turės perjudicinę reikšmę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolės prašė ją sustabdyti. Antstolė 2025 m. balandžio 28 d. patvarkymu dėl skolininko skundo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinimo atsisakė jį patenkinti ir skundą perdavė nagrinėti teismui.

26. Pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institute bus išnagrinėta arbitražo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurios pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepatenkino.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodė, kad byla nėra sudėtinga ar kompleksinė, byloje dalyvaujantys asmenys yra atstovaujami profesionalių atstovų, kurie dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas dėl byloje sprendžiamo klausimo yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos, todėl pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetė.

28. Apeliantas su šiais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais nesutinka, mano, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnyje numatytą pareiškėjo teisę užduoti klausimus antstolei. Nurodo, kad jis neteko galimybės teismui efektyviai pristatyti savo pozicijos ir apginti savo pažeistas teises ir interesus.

29. CPK 442 straipsnyje nustatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas bylą nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, vienas iš jų – kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylos, kurios yra priskirtos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, nurodytus Kodekso V dalyje, kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Taigi bendroji taisyklė yra tokia, kad bylos dėl antstolio veiksmų yra priskirtinos ypatingąja teisena nagrinėtinų bylų kategorijai ir nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

30. Apeliantas patektame prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nurodė argumentus, kad tik žodinio posėdžio metu būtų galima tinkamai atskleisti reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitraže inicijuota arbitražo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išnagrinėjimo rezultatas gali turėti lemiamą įtaką bylos baigties bei vykdymo procesui. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka leistų bylą išnagrinėti operatyviau, kadangi būtų užtikrinta, jog kylantys neaiškumai iš karto galėtų būti paaiškinti. Teigė, kad rašytinio proceso metu iškilus papildomiems klausimams, teismas šalims jų užduoti negalėtų.

31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir koncentracijos principais (CPK 7 straipsnis), pagal pateiktų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį ir ginčijamo klausimo esmę, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tokio teismo procesinio sprendimo negalima vertinti procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėtų būti neteisingai išspręsta byla. Dalyvaujantys byloje asmenys išsamiai išdėstė savo argumentus procesiniuose dokumentuose ir teismas juos visapusiškai įvertino. Dėl šių aplinkybių apelianto atskirojo skundo argumentas, susijęs su teismo posėdžio formos pasirinkimu, laikomas teisiškai nepagrįstu. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nebuvo ar nebus atskleistos ir į kokius apelianto argumentus pirmosios instancijos teismas neatsakė. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka būtų pažeidęs apelianto procesines teises ir pareigas CPK 42 straipsnio aspektu.

Dėl antstolio veiksmų

32. Nagrinėjamu atveju byloje iškilo ginčas dėl antstolės veiksmų, atsisakius sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iki Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto nagrinėjamoje arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bus priimtas galutinis sprendimas.

33. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja, kad teismas suklydo sutapatindamas nagrinėjamos bylos teisme ir arbitraže institutus.

34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesutapatino nagrinėjamos bylos teisme ir arbitraže institutų, o atribojo civilinės bylos nagrinėjimą nuo vykdymo proceso, pažymėdamas, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas jau realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta pareiga privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnyje ir KAĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi vykdymo procese, sprendžiant vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, nėra priimami atskiri sprendimai, o yra tik vykdomi jau priimti ir vykdytini sprendimai, taigi nėra nustatomos naujos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo pirmiau nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, nusprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentais šiuo aspektu yra nepagrįsti.

35. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog tarp pareiškėjo ir KESKO OYJ vyksta ginčas naujoje arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad šioje arbitražo byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę vykdomajai bylai bei su ja susijusiems teisminiams procesams, todėl vykdomoji byla turi būti sustabdyta iki galutinio arbitražo sprendimo priėmimo.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

37. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal KAĮ 11 straipsnio 3 dalį, teismas privalo sustabdyti bylą, jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla. Taigi tokiu atveju, kai negalima nagrinėti civilinės bylos teisme, iki kol bus išnagrinėta arbitražo byla, civilinė byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas painioja civilinės bylos sustabdymo ir prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamų civilinių bylų nustatymo institutus su įsiteisėjusio sprendimo vykdymo procesu. Sprendimo vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekami įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, o civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo institutai vykdymo procese netaikomi. Įvertinus privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir esant pagrįstam pagrindui konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų.

40. Apeliantas teisingai atskirajame skunde pažymi, kad tik arbitražo teismas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą, papildomu sprendimu gali išaiškinti arbitražo teismo sprendimo rezoliucinę dalį ar jos punktą (KAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas taip pat nurodo, kad vykdymo procese antstolė ar pirmosios instancijos teismas neturi teisės aiškinti arbitražo priimtų sprendimų, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad antstolė vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šio sprendimo neaiškina, o jį vykdo CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat paminėto sprendimo neaiškino, o išsprendė klausimą dėl antstolio veiksmų vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo.

41. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, skundžiamu 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, o pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio atsiradus CPK numatytiems pagrindams, apeliantui kreiptis su nauju prašymu į antstolę dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

46. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinančius įrodymus – išrašą iš 2020 m. balandžio 22 d. atstovavimo sutarties, 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LPV Nr. 29417. Prašyme nurodo, kad suinteresuotas asmuo patyrė 4 990,50 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą parengimą, prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto, prašymas ir pateikti duomenys prijungtini prie bylos medžiagos.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti bylai duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant jai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

48. Rekomendacijų 8 punkto 8.16 papunktyje nurodoma, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 procentų koeficientas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens prašomos priteisti 4 990,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija pagal minėtą papunktį apskaičiuotą maksimalų priteistiną dydį, todėl mažintinos iki 971,04 Eur (0,4 proc. x 2025 m. III ketvirtis – bruto 2 427,60). Atsižvelgiant į tai suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteistina 971,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui KESKO OYJ iš pareiškėjo A. R. 971,04 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.