Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-452-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-08
Bylos Nr.: e2-452-863/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „POLUKS“
Advokatai: Giedrius Baziulis, Tomas Petkevičius

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,atsakovės atstovams advokatams Tomui Petkevičiui ir Edvinui Lenkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „POLUKS“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „NAPC“ ir RATO kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „JUMPS“(toliau ir ieškovė, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės LUAB „JUMPS” ir atsakovės UAB „POLUKS“ negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu; taikyti restituciją – grąžinti ieškovei LUAB „JUMPS” turtą – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7128:4353, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 201, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7139:4354, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 202, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7142:4355, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 203, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7156:4356, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 204, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7160:4357, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 205, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7171:4358, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 206, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7182:4359, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 207, Vilniuje; 9/35 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. 4400-4057-7082:4349, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. R1; 7/33 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1854-3090, kadastrinis Nr. 0101/0015:280 Vilniaus m. k. v., esančio adresu Gabijos g. 52, Vilniuje (toliau – Turtas arba ginčo turtas). Jei grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, prašo įpareigoti atsakovę UAB „POLUKS“ atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu. Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė UAB „POLUKS“ yra nesąžininga arba restitucija taikoma dėl jos kaltės, prašo įpareigoti atsakovę UAB „POLUKS“ atlyginti didžiausią ginčo turto vertę. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Bankroto byloje patvirtintas patikslintas ieškovės finansinių kreditorinių reikalavimų sąrašas ir nustatyta, kad įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai sudaro 25 998 604,98 Eur, pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 210,98 Eur, antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 7 901 148,73 Eur (2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-450-967/2022). Įsiteisėjusia 2023 m. balandžio mėn. 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1205-967/2023 nutarta pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu; pripažinti atsakingais už ieškovės tyčinį bankrotą suinteresuotus asmenis V. P. (V. P.) ir J. P. (J. P.).

1.2. Vykdydama įstatymo pavestas funkcijas ieškovės nemokumo administratorė nustatė, kad 2016 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1), ieškovė iš pardavėjo – statytojo UAB „SBJ BS“, nupirko šios bylos ginčo turtą už 713 900 Eur įskaitant PVM. Už ginčo turtą ieškovė atsiskaitė tokiu būdu ir tvarka: i) 100 000 Eur sumokėjo pardavėjo – statytojo UAB „SBJ BS“, kreditoriui prieš pasirašant Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 į pardavėjo – statytojo UAB „SBJ BS“ nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą AB DNB banke, likusią sumą – 613 900 Eur pirkėjas – ieškovė įsipareigojo sumokėti per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 pasirašymo dienos pardavėjo – statytojo UAB „SBJ BS“ kreditoriui į kreditoriaus nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.

1.3. Ieškovė įsipareigojo atlikti ginčo turto būtinuosius apdailos darbus ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 pasirašymo dienos. Ieškovė atliko Ginčo turto remonto – elektros instaliacijos darbų, santechnikos vamzdynų įregimo, potinkinių rėmų, dušo pado įrengimo, vagų el. laidams įrengimo, gipso kartono plokščių demontavimo ir kitus darbus, nurodytus 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte Nr. 2016.05 už 133 492 Eur su PVM. Ieškovei priklausęs ginčo turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui.

1.4. 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Ginčijama sutartis arba ginčo sandoris, sutartis) ieškovė ginčo turtą pardavė atsakovei už 634 161 Eur su PVM, po ko ginčo turte susijusios ieškovė, atsakovė ir UAB „NAPC” vykdė savo veiklą.

1.5. Ginčo turtas buvo parduotas mažiausiai 213 231 Eur žemesne nei rinkos kaina (731 900 Eur ieškovės nupirkto turto kaina + 133 492 Eur turto remonto kaina – 634 161 Eur parduoto turto kaina = 213 231 Eur), jau neskaitant to, kad ginčo turto vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo išaugusi. Ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, įsitikinimu, ginčijimas sandoris prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pažeidžia ieškovės kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teises. Todėl ieškiniu prašo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia ir grąžinti ginčo turtą ieškovei actio Pauliana instituto pagrindu, mano jog tam egzistuoja visos būtinos sąlygos.

1.6. Iki ginčijamos sutarties pasirašymo ieškovė turėjo 532 160,68 Eur įsiskolinimą UAB ,,LIT-INVEST“, ginčijamos sutarties pasirašymo metu ieškovės skola UAB „Moraugsa“ sudarė iki 91 600 Eur; 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-755-881/2023 nustatyta, kad mokėjimo terminai pagal sutarties pagrindu ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras baigėsi 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. rugsėjo 3 d. ir 2017 m. spalio 5 d., pateikta delspinigių apskaičiavimo lentelė patvirtina, jog po paskutinės sąskaitos išrašymo ieškovės skola buvo 9 004 463 Eur; atliekant dalinius mokėjimus iki 2019 m. balandžio 3 d. skola sumažėjo iki 6 723 935 Eur. Taigi pagrįsta daryti išvadą, kad ginčijamos sutarties pasirašymo metu ieškovės skola pradiniam kreditoriui Coral Energy PTE, kurio reikalavimą perėmė Soscor Energy PTE Ltd., buvo 9 004 463 Eur. Taip pat darytina išvada, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė ne mažiau kaip 9 628 223,68 Eur sumą (532 160,68 Eur + 91 600 Eur + 9 004 463 Eur). Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės turėto nekilnojamojo turto neužteko aukščiau nurodytiems kreditorių finansiniams kreditoriniams reikalavimams patenkinti.

1.7. Paminėtina ir tai, kad didinant ieškovės įsiskolinimą kreditoriams taip pat buvo išvaistytas ieškovės turtas, pavyzdžiui: i) 1 462 890 Eur buvo perleista susijusiai įmonei UAB „Amber oil“ už tikėtina fiktyvių tarpininkavimo paslaugų suteikimą; ii) išmokėta 756486,82 Eur lėšų ieškovės akcininkui pagal tariamas paskolų sutartis. Per kitas nei atsakovė susijusias įmones UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ buvę ieškovės vadovai ir akcininkai pasisavino mažiausiai 7 630 182,90 Eur Bendrovės lėšų. Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą buvo panaikintos ir dėl to, jog su ieškove susiję asmenys pasisavino ieškovės gautinas pinigines lėšas iš skolininkų. Per 2019–2021 metų laikotarpį Bendrovės prašymų pagrindu Bendrovės skolininkai pervesdavo pinigus ne ieškovei tiesiogiai, o į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitas. UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ yra susijusios su ieškove. Ieškovė buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, sykiu su atsakove veikė tose pačiose patalpose ir visų trijų įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir valdoma vienoje vietoje. Bendra ieškovės skolininkų pervesta suma į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitas sudaro net 7 630 182,90 Eur, iš kurių UAB „Energijos prekyba“ pervesta 7 011 470,01 Eur, o UAB „NAPC“ pervesta 618 712,89 Eur, kas vėl patvirtina, kad akivaizdžiai nenaudingais sandoriais ieškovė pažeidinėjo kreditorių teises ir veikė priešingai ieškovės ir jos kreditorių interesais, siekdama visą ieškovės turtą perleisti susijusiems asmenims ieškovei akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis.

1.8. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1205-967/2023 nustatyta, jog ieškovė buvo nemoki vėliausiai 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi jau 2017 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą. Vietoje to, kad ieškovės vadovas inicijuotų ieškovei bankroto bylos iškėlimą, kaip tai numatė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, ginčijama sutartimi jau nemoki ieškovė ne mažiau kaip 865 392 Eur (731 900 Eur nupirkto turto kaina +133 492 Eur turto remonto kaina) vertą turtą pardavė atsakovei – susijusiai įmonei už 634 161 Eur su PVM, tuo pablogindama jau nemokios įmonės finansinę būklę, kas vėl patvirtina, kad ginčo atveju egzistuoja actio Pauliana ieškinio sąlyga – ginčijama sutartis pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises.

1.9. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad gautomis lėšomis ieškovė su kreditoriais neatsiskaitė, kas vėl patvirtina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

1.10. Jokios imperatyvios pareigos sudaryti ginčijamą sandorį ieškovė neturėjo. Kaip minėta, ginčijamas sandoris sudarytas su atsakove – susijusia įmone, ieškovei skolinant lėšas ginčo turtui įsigyti ir tik su tikslu išvengti tikėto ir pagrįsto ieškovės kreditorių reikalavimo nukreipimo į ieškovės turtą.

1.11. Iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 31 d., t. y. prieš atsakovei atsiskaitant su ieškove ginčo turto kaina – 634 161 Eur – ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio mėn. 31 d. atliko 448 000 Eur mokėjimo pavedimą kitai susijusiai įmonei UAB „NAPC“, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“. Darytina pagrįsta išvada, kad ieškovei 2018 m. spalio 31 d. paskolinus UAB „NAPC“ 448 000 Eur, pastaroji juos tą pačią dieną pervedė atsakovei, kuri atsiskaitė su ieškove pagal ginčijamą sutartį.

1.12. 2018 m. gegužės 18 d. Turto nuomos sutartis patvirtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė ginčo turtą nuomojosi iš atsakovės, kas vėl įrodo, kad ginčijama sutartis tarp susijusių asmenų buvo sudaryta tam, kad išvengti ieškovės kreditorių reikalavimų nukreipimo į ginčo turtą.

1.13. Išdėstytos aplinkybes – piniginių lėšų, skirtų ginčo turtui įsigyti, pervedimai tarp susijusių įmonių, kai jau nuo 2017 m. nemoki ieškovė skolino pinigus susijusiems asmenims – ginčo turto pirkėjui tam, kad parduotų (prarastų) turimą vertingą turtą, vėl leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės finansinė būklė ir veikla buvo tyčia sužlugdytos siekiant neatsiskaityti su ieškovės kreditoriais, kas vėl įrodo ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą ieškovės kreditorių atžvilgiu.

1.14. Minėta, 2023 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1205-967/2023 nutarta pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Taigi įsiteisėjusiomis teismų nutartimis jau nustatyta, kad buvę ieškovės vadovai veikė nesąžiningai ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, kas vėl patvirtina, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos ieškinio patenkinimui.

1.15. Iki ginčijamo sandorio sudarymo viešai prieinamuose duomenyse (pvz. creditinfo.lt, LITEKO – buvo skelbiama ir viešai prieinama informacija apie ieškovės finansines problemas – teisme vyko ginčai dėl skolų priteisimo. Duomenys apie ieškovės nemokumo būklę taip pat viešai prieinami JADIS informacinėje sistemoje. Minėta, teismai nustatė, kad ieškovė buvo nemoki jau nuo 2017 metų pabaigos ir apie tai tiek buvusiam ieškovės vadovui, tiek atsakovei buvo žinoma / negalėjo būti nežinoma dėl ieškovės ir atsakovės sąsajumo, veiklos vykdymo tuo pačiu adresu ir pan. Šalys yra susijusios įmonės ir veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kas vėl patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma faktiškai nemokios ieškovės finansinė būklė ir kad ginčijamas sandoris ieškovei susijusiam asmeniui parduodant vienintelį vertingą nekilnojamąjį turtą žemesne nei rinkos kaina už savo pačios paskolintas lėšas ginčijamam sandoriui sudaryti lems visišką ieškovės žlugimą ir bankroto bylos iškėlimą. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė (kaip ir ieškovė) nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl atsakovė negali būti laikoma sąžiningu kontrahentu.

Motyvuojamoji dalis

1.16. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis iškelti ieškovei tyčinio bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-557-553/2023, ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti nepraleistas.

2. Atsakovė paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose į pirminį ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, nesutikimą grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais.

2.1. Atsakovė yra sąžininga Turto įgijėja, kuri teisėtai įgijo Turtą už ne mažesnę nei rinkos kainą ir bankiniu pavedimu sumokėjo visą pirkimo kainą į ieškovės banko sąskaitą. Šios aplinkybės sudaro savarankišką teisinį pagrindą patikslinto ieškinio atmetimui.

2.2. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas.

2.3. Turto pardavimo rinkos kaina yra nustatoma ne pagal tai, už kiek ir kokiomis sąlygomis ieškovė įsigijo Turtą, o pagal tai, kokia Turto rinkos kaina yra pardavimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pardavė Turtą atsakovei už 634 161 Eur. Turtas buvo parduotas už didesnę nei rinkos kainą, ką patvirtina į bylą pateiktos Turto vertinimo pažymos, atliktos tiek prieš ginčijamos sutarties sudarymą, tiek ir po sutarties sudarymo. Todėl, ieškovės pozicija, kad atsakovė įsigijo Turtą už mažesnę nei rinkos kainą, yra visiškai nepagrįsta.

2.4. Net jeigu visgi ir būtų nustatyta, kad ieškovės Turto įsigijimo kaina buvo didesnė nei pardavimo kaina, tai savaime nereiškia, jog toks sandoris automatiškai pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Ieškovė yra verslo subjektas, kuris tam tikru laikotarpiu, reaguodama į savo verslo padėtį, priima atitinkamus sprendimus tam, kad būtų pasiekta kuo didesnė ekonominė nauda bei būtų sukontroliuoti pinigų srautai. Kaip matyti, ieškovė priėmė sprendimą parduoti Turtą už rinkos kainą (nepaisant to, kad Turto įsigijimo kaina galimai buvo didesnė nei pardavimo) tam, kad, gavusi piniginių lėšų už Turto pardavimą, galėtų atsiskaityti su savo kitais kreditoriais ir (ar) kontrahentais, o Turtą toliau galėtų nuomotis. Tokie sandoriai yra įprasta verslo praktika, kai turto pardavėjui atsiranda papildomas apyvartinių lėšų poreikis.

2.5. Ieškovė akcentuoja, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė suteikė 448 000 Eur paskolą UAB „NAPC”, UAB „NAPC” tą pačią dieną pervedė atsakovei 492 445 Eur ir atsakovė sumokėjo ieškovei už Turtą 634 161 Eur, todėl daro išvadą, kad atsakovė Turtą įsigijo iš neva ieškovės piniginių lėšų. Su tokia interpretacija nesutiktina dėl kelių priežasčių: 1) atkreiptinas dėmesys, kad UAB „NAPC“ yra pelningai veikianti bendrovė (https://rekvizitai.vz.lt/ duomenimis 2022 m. UAB „NAPC“ pardavimo pajamos siekė 77 milijonus eurų, o grynasis pelnas sudarė beveik 1 milijoną eurų), todėl ieškovė, teigdama, kad UAB „NAPC“ negrąžino šios paskolos, turėtų pirmiausia kreiptis į UAB „NAPC“ dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo, o ne reikšti actio Pauliana ieškinį ir ginčyti atsakovės sąžiningai įgyto Turto nuosavybės teisę; 2) vien matematiškai pasižiūrėjus į atliktus pinigų pervedimus, niekaip negalima daryti išvados, kad atsakovė įsigijo Turtą iš ieškovės piniginių lėšų, kadangi 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė suteikė 448 000 Eur paskolą UAB „NAPC”, o atsakovė tą pačią dieną sumokėjo ieškovei 634 161 Eur. Skirtumas tarp 634 161 Eur ir 448 000 Eur yra daugiau nei akivaizdus; 3) 2018 m. gegužės 18 d. atsakovė negavo jokios paskolos iš UAB „NAPC“, 2018 m. gegužės 18 d. atsakovė gavo paskolą iš Estijos įmonės OU „Baltic Energy Holding“, kurios prašymu UAB „NAPC“ atliko mokėjimą atsakovei, t. y. UAB „NAPC“ įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „NAPC“ perskolino pinigus atsakovei; 4) atsakovės pajamų šaltiniai, kurie buvo panaudoti Turto įsigijimui, buvo atsakovės apyvartinės lėšos, kurias atsakovė gavo parduodama kitą nekilnojamąjį turtą, bei iš Estijos įmonės OU „Baltic Energy Holding“ gauta 492 445 Eur dydžio paskola.

2.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir atsakovė Sutarties sudarymo metu buvo „susiję asmenys“, nes: 1) Sutarties sudarymo metu atsakovės registruotos buveinės adresas buvo Savanorių pr. 178, Vilnius, o savo veiklą atsakovė pradėjo vykdyti adresu Gabijos g. 52-204 tik 2020 m. spalio 15 d., t. y. tada, kai ieškovė nebesinuomojo patalpų ir nebevykdė ten jokios veiklos; 2) nors teigiama, jog šalių buhalterinę apskaitą vykdė tos pačios buhalterės A. V. ir V. Ž., pažymėtina, kad buhalterė A. V. niekada nedirbo pas atsakovę, tuo tarpu buhalterė V. Ž. Sutarties sudarymo metu dirbo pas atsakovę, tačiau, atsakovo žiniomis, ši buhalterė vėliau dirbo ne tik pas ieškovę, bet ir dar kitose įmonėse. Tokia praktika yra įprasta tarp buhalterių. Be to, buhalteriai, dirbdami keliose įmonėse, privalo visą su darbdaviu susijusią konfidencialią informaciją saugoti ir jos neatskleisti kitiems asmenims, todėl buhalterių asmeninis disponavimas konfidencialia kelių įmonių finansine informacija nedaro šių įmonių susijusiomis; 3) atsakovė ir ją valdantys subjektai yra visiškai nesusiję su ieškove: Sutarties sudarymo metu atsakovės direktorės pareigas užėmė ir šiuo metu užima G. Z., o įmonės akcininke tuo metu buvo ir šiuo metu vis dar yra V. M., tuo tarpu Sutarties sudarymo metu ieškovės direktoriaus pareigas užėmė V. P., o akcininkas tuo metu buvo J. P.. Taigi, tiek atsakovei, tiek ieškovei vadovavo ir šiuo metu vis dar vadovauja skirtingi ir nesusiję valdymo organai, todėl atsakovė net negalėjo žinoti apie jokius tariamus ieškovės kreditorių teisių pažeidimus.

2.7. Nors kartu su ieškiniu ir dubliku yra pateikti net 59 ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai bei akcentuojamos didžiulės ieškovės skolos po Sutarties sudarymo, tačiau ieškovė pati pripažįsta, kad tik 3 iš 59 ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų galimai susidarė dar iki Sutarties sudarymo momento: UAB „LIT-INVEST“, UAB „Moraugsa“ ir Soscor Energy PTE. Ieškovės 532 160,68 Eur skola UAB „LIT-INVEST“ susidarė dar 2012–2013 metais, t. y. prieš daugiau nei 5 metus nuo ginčijamos Sutarties sudarymo momento, kreditorė nesikreipė į ieškovę dėl skolos sumokėjimo, nereiškė jokių pretenzijų bei nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o kreditorinį reikalavimą pareiškė tik ieškovei iškėlus bankroto bylą, t. y. praėjus net 8–9 metams nuo reikalavimo susidarymo momento. Akivaizdu, kad atsakovė, įsigydama Turtą, niekaip negalėjo pažeisti UAB „LIT-INVEST“ teisių, juolab, kad pati UAB „LIT-INVEST“ nedėjo jokių pastangų, siekiant realizuoti šitas teises (galimai net nelaikė, jog ieškovė yra apskritai skolinga). Jeigu UAB „LIT-INVEST“ dar 2013 metais būtų prisiteisusi skolą iš ieškovės, labai tikėtina, kad ta skola būtų buvusi išieškota dar iki ginčijamos sutarties sudarymo momento. UAB „Moraugsa“ kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2017 m. sausio 23 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties, tačiau byloje taip pat yra pateiktas šios tarpininkavimo sutarties 2019 m. rugpjūčio 7 d. pakeitimas, kuriame buvo pratęstas atsiskaitymo terminas iki 2020 m. sausio 6 d., todėl nelaikytina, kad UAB „Moraugsa“ turėjo reikalavimo teisę tada, kada buvo sudaryta ginčijama Sutartis. Dėl Soscor Energy PTE Ltd. reikalavimo vyko teisminis ginčas tik dėl delspinigių ir teismai nustatė, jog pirminis kreditorius Coral Energy PTE Ltd. delspinigių iš ieškovės pareikalavo tik 2019 m. gruodžio 21 d. ir tuo pačiu nustatė, kad šis kreditorius nereiškė jokių reikalavimų dėl delspinigių, todėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimas šiam kreditoriui neturėjo esminės reikšmės ir nedarė įtakos jo vykdomai komercinei veiklai. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius Coral Energy PTE Ltd., iš kurio reikalavimą vėliau perėmė Soscor Energy PTE Ltd., tik 2019 m. gruodžio 21 d. pareikalavo delspinigių ir teismai nustatė, kad šiam kreditoriui skolos praleidimo faktas neturėjo jokios reikšmės (nedarė įtakos jo vykdomai komercinei veiklai), darytina išvada, kad atsakovė, 2018 metais už ne mažesnę nei rinkos kainą įsigydama Turtą iš ieškovės, niekaip negalėjo pažeisti šio kreditoriaus teisių, juolab, kad teismai ženkliai sumažino Soscor Energy PTE Ltd. kreditorinį reikalavimą (teismų nutartys patvirtina, kad Soscor Energy PTE Ltd. šiuo metu turi 740 802,38 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę, o ne 9 004 463 Eur reikalavimą, kaip teigiama ieškinyje).

2.8. Sutartį pripažinus negaliojančia ir pritaikius restitucijos mechanizmą šiame ginče nebūtų atkurtas status quo, kadangi teisei į Turtą sugrįžus ieškovės naudai, atsakovė įgytų 634 161 Eur reikalavimo teisę ir stotų į bendrą kreditorių eilę, o tai nesąžiningai pablogintų atsakovės turtinę padėtį.

3. Trečiasis asmuo UAB „NAPC“ atsiliepime į patikslintą ieškinį išreiškė nesutikimą dėl įtraukimo į bylą trečiojo asmens statusu, akcentuodama, jog bylos baigtis jokiais atvejais neturės ir negali turėti jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi UAB „NAPC“ niekaip nedalyvavo ginčijamuose sandoriuose; dėl patikslintame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.

4. Trečiasis asmuo RATO kredito unija savo pozicijos dėl byloje kilusio ginčo neišreiškė, jokių procesinių dokumentų ar prašymų į bylą neteikė.

5. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovo atstovas advokatas Giedrius Baziulis patikslino, jog patikslintu ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra, tuo tarpu paaiškėjus, jog turtas yra sugadintas ar perleistas, t. y. nesant galimybės taikyti restituciją natūra, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 847 392 Eur suma, kurią sudaro 713 900 Eur ginčo turto įsigijimo kaina ir 133 492 Eur turto remonto išlaidos; patikslintą ieškinį palaikė pilnai, papildomai akcentavo šias aplinkybes:

5.1. Ieškovė ginčo turtą įsigijo brangiau nei pardavė, be to, prieš pardavimą buvo atliktas turto remontas (ieškovė atliko elektros instaliacijos darbus, santechnikos vamzdynų, potinkinių rėmų, dušo pado, vagų el. laidams įrengimo darbus, gipso kartono plokščių demontavimo ir kitus darbus, nurodytus 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte Nr. 2016.05 už 133 492 Eur su PVM). 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė turtą pardavė atsakovei už 634 161 Eur su PVM. Vadinasi, turtas parduotas mažiausiai 213 231 Eur žemesne nei rinkos kaina, net nevertinant to, kad ginčo turto vertė ginčo sandorio metu buvo išaugusi.

5.2. Sandorio sudarymo metu ieškovė jokio kito turto neturėjo, buvo nemoki, todėl pardavusi turtą pažeidė kreditorių teises. Sandorio sudarymo metu ieškovė buvo skolinga UAB „Moraugsa“, UAB „LIT-INVEST“ ir Coral Energy PTE, pradelsti įsipareigojimai šiems kreditoriams sudarė apie 9 milijonus eurų.

5.3. Iš esmės Turtas atsakovės buvo įsigytas už ieškovės trečiajam asmeniui paskolintus pinigus, t. y. pačios ieškovės pinigai jai ir sugrįžo, bet Turto ieškovė neteko, o paskolintų lėšų iš UAB „NAPC“ ieškovė taip ir neatgavo. Galima daryti išvadą, kad ieškovės vadovai ruošėsi bankrotui, todėl Turtą perleido susijusiam asmeniui, kad nereikėtų atsiskaityti su kreditoriais.

5.4. Ieškovės darbuotojas S. P., iš esmės buvo ieškovės faktinis vadovas, po bankroto bylos ieškovei iškėlimo perėjo dirbti pas atsakovę, kartu su juo perėjo beveik visi ieškovės darbuotojai.

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Teismo ekspertizę atlikusi ekspertė bendrauja su S. P., kas yra matyti iš jos socialinė paskyros, todėl ji yra suinteresuota šio ginčo baigtimi, be to, ekspertė netinkamai atliko jai pavestą ekspertizę – nepagrįstai nevertino Turto pajamų metodu, nors toks reikalavimas yra taikomas verslo vertinimo atveju; neįvertino aplinkybės, jog iš karto po Turto perleidimo šis buvo išnuomotas pačiai ieškovei; palyginimui ekspertė pasirinko 2013–2017 metų sandorius, nors viešojo registro duomenimis buvo daug 2018 metų sandorių, kurie turėtų atspindėti ženklų kainų pabrangimą.

5.6. Ginčo sandoriu atsakovei parduotos patalpos buvo reikalingos pačiai ieškovei, nes jose buvo vykdoma veikla. Apie ieškovės vadovų nesąžiningumą byloja tai, kad net po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, dar kelis metus jie sudarinėjo ir vykdė sandorius, o dokumentų nemokumo administratorei neperdavė.

6. Atsakovės atstovai su ieškovės reikalavimais nesutiko atsiliepimuose išdėstytais argumentais, papildomai akcentavo šiais aplinkybes:

6.1. Nors ieškovė teigia, jog ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas, nes turtas buvo perleistas atlygintinai ir už didesnę, nei rinkos kainą, ką patvirtina net keli byloje esantys turto vertinimai, iš jų vienas atliktas pačios ieškovės). Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai Turto vertę ginčo sandorio sudarymo metu vertina kaip Turto įsigijimo kainą. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė prieš įsigydama Turtą 2016 metais jį įsivertino, ar tuo metu Turto pirkimo kaina atitiko rinkos vertę.

6.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog Turtas atsakovės buvo įsigytas už pačios ieškovės lėšas; Turtą atsakovė nusipirko už iš Estijos bendrovės skolintas ir nuosavas lėšas. Pažymėtina, jog ieškovė neginčija jokių pinigų skolinimo sandorių; taip pat nereiškia trečiajam asmeniui UAB „NAPC“ reikalavimo grąžinti paskolintas lėšas, nors ši bendrovė yra sėkmingai veikianti.

6.3. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nes jokių duomenų apie finansinę jos būklę neturėjo, tačiau aplinkybė, jog iki ginčo sandorio sudarymo buvo panaikintas turto įkeitimas, t. y. kad buvo atsiskaityta su įkaito davėju, leido spręsti, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera.

7. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „NAPC“ ir RATO kredito unijos atstovai bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu teismas liudytojais apklausė dabartinę atsakovės vadovę G. Z. ir buvusią ieškovės darbuotoją – R. R., taip pat teismo ekspertizę byloje atlikusią teismo ekspertę I. K..

8.1. Liudytoja G. Z. nurodė, jog nuo 2018 metų eina UAB „POLUKS“ vadovės pareigas, iki to laiko dirbo UAB „JUMPS“ personalo vadove. UAB „POLUKS“ vadove ją paskyrė akcininkė V. M.. Apie patalpų Gabijos g. 52 įsigijimą paaiškino, jog šį sandorį sudarė, nes kaip palikimą nuo buvusio bendrovės vadovo A. K. gavo verslo projektą dėl šių patalpų įsigijimo nuomai. Nurodė, jog sudarė sandorį dėl finansavimo patalpų įsigijimui gavimo, tačiau dėl jo buvo suderėta dar iki jos vadovavimo; paimta paskola dar yra grąžinama, terminas nėra suėjęs. Sandorio sudarymo metu UAB „POLUKS“ turėjo kito nekilnojamojo turto: vykdė statybas Šilo gatvėje; bendrovės ofisas buvo Savanorių pr. 178. T. P. liudytoja įdarbino UAB „POLUKS“ per darbo biržą 2019 metais, ši dirbo administratore. Atsakydama apie UAB „POLUKS“ ir UAB „NAPC“ ryšius paaiškino, kad paskesnė bendrovė yra viena iš UAB „POLUKS“ nuomininkų. Taip pat nurodė, jog iškėlus UAB „JUMPS“ bankroto bylą, iš šios bendrovės į UAB „POLUKS“ dirbti buvo pakviestas S. P..

8.2. Liudytoja R. R. paaiškino, jog UAB „JUMPS“ dirbo apytiksliai nuo 2011 metų iki 2019 m. gruodžio mėnesio, dirbo teisininkės pareigose, be kito ko, ruošė įvairių sutarčių projektus; be jos bendrovėje buvo dar du teisininkai – A. A. ir Edgaras, kurio pavardės tiksliais neprisimena, bet gal Panavas, sutartis rengė taip pat ir kiti dirbantys teisininkai. Liudytojos darbo metu bendrovė turėjo du ofisus Gabijos gatvėje, pirmas jų prie troleibusų žiedo ir antrą – naują ofisą, kurio tikslaus adreso neprisimena. Naujų patalpų įsigijimo sutartį rengė liudytoja; perkamos patalpos buvo su daline apdaila, apie vėlesnį šių patalpų perleidimą jai nėra žinoma. Liudytojos žiniomis G. Z. buvo UAB „JUMPS“ personalo vadovė ir UAB „POLUKS“ vadovė, kokiais konkrečiai laikotarpiais tai buvo ir ar tuo pat metu, pasakyti negali; A. G. buvo UAB „JUMPS“ finansų direktorė, be jos finansų skyriuje buvo ir kitų darbuotojų, tiek finansų direktorė, tiek pati liudytoja dirbo naujame ofise; kur buvo G. Z. darbo vieta, negali pasakyti. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, kokie santykiai siejo UAB „JUMPS“ ir UAB „NAPC“, nurodė, jog galimai jos darbovietė buvo įsigijusi paskesnės bendrovės akcijas, tačiau tai reikėtų patikrinti.

8.3. Teismo ekspertė I. K. atsakydama į šalių atstovų klausimus nurodė:

8.3.1 atliekant teismo ekspertizę buvo analizuojama galimybė taikyti visus tris rinkos vertės nustatymo metodus, tačiau išlaidų metodas nebuvo taikomas, nes šio metodu nustatyta atkuriamoji vertė neatspindi turto vertės laisvoje rinkoje, apie ką pasisakyta ekspertizės 29 puslapyje, kadangi buvo rasta pakankamai lyginamųjų objektų 36 mėnesių laikotarpiu, buvo nuspręsta taikyti liginamąjį metodą, jis vertinamas kaip patikimiausias; taip pat buvo analizuojama galimybė taikyti pajamų metodą – ekspertizės akto 28 puslapyje nurodyta, kodėl šis metodas nebuvo taikomas, t. y., dėl to, jog 2018 m. gegužės 18 d. VĮ Registrų centro duomenų bazėje nebuvo pakankamo kiekio nuomos sandorių ir kadangi buvo atliekamas retrospektyvinis vertinimas, nebuvo galimybės įvertinti pasiūlos, kaip matyti iš ekspertizės akto užklausos langų, 36 mėnesių laikotarpyje buvo rasti vos trys administracinių patalpų nuomos sandoriai, kas nėra pakankama sklanda (reikalauja ne mažiau trijų), nes vienas iš sandorių kompleksinis – nuoma apėmė parkingą, bet kainos nebuvo išskaidytos, todėl sudėtinga būtų nustatyti kvadrato nuomos kainą; buvo rasti du sandoriai dėl negyvenamųjų patalpos nuomos, tačiau jie buvo dėl garažų paskirties patalpų nuomos, tad irgi neatitiko šios bylos objekto.

8.3.2 2018 m. gegužės 18 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp šalių, nebuvo vertinama, kadangi ši, ekspertės vertinimu, yra ydinga, nes prasilenkia su tuometiniais rinkos duomenimis, t. y. pagal sutarties sąlygas nuomos kaina 8 636,94 + PVM, t. y. 10 450,70 Eur, kas išverstus į kvadratinius metrus būtų maždaug 26 Eur už kv. m. Jei pažiūrėti ekspertizės akto 50 puslapį, kur yra OBER HAUS lentelė, matyti, jog nuomos kaina visame spektre svyravo nuo 3,5 Eur iki maksimaliai 16 Eur už kv. m, todėl 26 Eur už kv. m kelia rimtų abejonių ir prasilenkia su rinkos duomenimis. Pasirinkant metodą, pirmiausia yra svarbu, kad duomenys būtų iš rinkos, to reikalauja vertinimo standartai, o šis sandoris negali būti vertinamas kaip laisvos rinkos sandoris; kad iki sandorio sudarymo būtų atlikti kokie nuomos mokėjimai, nenustatyta, kas buvo po sandorio sudarymo, nebuvo vertinta, nes buvo atliekamas retrospektyvinis vertinimas;

8.3.3 2018 metų sandorių nebuvo rasta, bet buvo rasti ankstesni sandoriai už 36 mėnesių laikotarpį, visi tokio paties pobūdžio patalpų ir toje pačioje vietoje;

8.3.4 lyginti su patalpų įsigijimo sandoriu negalima, nes išeina, kad yra vertinamas objektas pats su savimi, kas prieštarauja lyginamojo metodo esmei.

8.3.5 S. P. pažįsta gan senai, bet tiesiog pažįsta, nei jis yra jos draugas koks ar ką, susitikti gali kartą per kokius penkis metus ir pasisveiktini; apie tai, kad jis byloje figūruoja, sužinojo tik gavusi teismo nutartį dėl teismo ekspertizės atlikimo, iki to laiko nei žinojo, nei bendravo.

9. Baigiamose kalbose šalių atstovai palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, atsakovės atstovas papildomai prašė įvertinti byloje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas per ieškovės procesinį elgesį viso proceso metu, ypatingai tai, jog 7 posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės prašymų, jų tarpe dėl ekspertės apklausos, kurios ieškovė tai prašė, tai atsisakydavo, o vėliau vėl keitė nuomonę; taip pat į tai, jog kai posėdžiai buvo atidėti dėl vienokių įrodymų rinkimo, ieškovė į posėdį pateikdavo visai kitokius įrodymus ir pan.; taip pat prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir kad ji būtų paveiki, ją taip pat priteisti iš administravimo lėšų. Ieškovės atstovas į prašymą dėl baudos skyrimo replikavo, jog šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog ieškovei yra iškelta nemokumo byla, ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o nemokumo administratorė siekia kuo labiau, bet iš tikrųjų tai bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus; baudų skyrimas reikštų, jog nemokumo administratorius turėtų būti paprastu statytiniu ir tik administruoti tai, kas yra, nes priešingu atveju bendrovė gaus baudą.

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

10. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, įsiteisėjusių teismo sprendimų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-985-967/2021 (šiuo metu civilinė byla Nr. eB2-73-967/2025, toliau – Bankroto byla) ieškovei LUAB „JUMPS“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas D. V.. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi teismas atstatydino nemokumo administratorių D. V. ir paskyrė kitą nemokumo administratorių – UAB ,,Finresta“ (toliau – nemokumo administratorė).

10.2. 2021 m. liepos 9 d. Bankroto byloje buvo patvirtintas LUAB „JUMPS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris kelis kartus buvo tikslinamas, šios bylos nagrinėjimo metu – įsiteisėjusios Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties duomenimis bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 36 005 642,12 Eur.

10.3. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi LUAB „JUMPS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kaltais dėl tyčinio bendrovės bankroto sukėlimo pripažinti suinteresuoti asmenys V. P. ir J. P.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, minėtą pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Nemokumo administratorė nustatė, jog 2016 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2911, ieškovė iš pardavėjo UAB „SBJ BS“ už 713 900 Eur kainą įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7128:4353, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 201, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7139:4354, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 202, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7142:4355, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 203, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7156:4356, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 204, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7160:4357, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 205, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7171:4358, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 206, Vilniuje; negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-4057-7182:4359, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 207, Vilniuje; 9/35 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. 4400-4057-7082:4349, esančias adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. R1; 7/33 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1854-3090, kadastrinis Nr. 0101/0015:280 Vilniaus m. k. v., esančio adresu Gabijos g. 52, Vilniuje (anksčiau ir toliau – Turtas arba ginčo turtas).

10.5. Minėta 2016 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė, kaip pirkėja, be kita ko, įsipareigojo atlikti perkamų patalpų būtinuosius apdailos darbus ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo (6.3.1. papunktis). Ieškovė pateikė į bylą UAB „TERNITA“ 2016 m. gegužės 31 d. ieškovei išrašytus Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TER Nr. 000216 dėl 110 324,09 Eur sumokėjimo už adresu Gabijos g, 52, Vilnius atliktus statybos darbus (sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog bendra suma su PVM sudaro 133 492,15 Eur, tačiau taip pat pažymėta, jog taikomas PVM įstatymo 96 straipsnis dėl atvirkštinio PVM mokėjimo). Nors minėti statybos darbai buvo atlikti dar iki ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tarp šalių nekilo ginčo, jog jais buvo pagerintas būtent ginčo Turtas.

10.6. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, atstovaujama pagal įgaliojimą veikiančio S. P., ir atsakovė, atstovaujama direktorės G. Š., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JK-4530 (anksčiau ir toliau – Ginčijama sutartis arba ginčo sandoris, Sutartis), kurios pagrindu nuosavybės teisės į Turtą buvo perleistos atsakovei už 634 161 Eur kainą. Sutartimi šalys sulygo dėl visos kainos sumokėjimo per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos. 2018 m. spalio 10 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 1 Dėl 2018-05-18 pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo, atsižvelgdamos, jog pirkimo–pardavimo sutarties 3.4. papunktyje nurodyta pardavėjo banko sąskaita buvo uždaryta, dėl ko jokie mokėjimai į ją neįskaitomi, sulygo dėl Turto kainos sumokėjimo į AB Citadele banke esančią sąskaitą. Atsakovė sutartinę prievolę dėl atsiskaitymo už įsigytą Turtą įvykdė 2018 m. spalio 31 d., ką patvirtina atsakovės RATO kredito unijoje esančios sąskaitos išrašo duomenys, ieškovė šių aplinkybių taip pat neginčijo.

11. Nemokumo administratorė, atstovaudama ieškovės kreditorių teises, kreipėsi dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) actio Pauliana instituto pagrindu ir restitucijos taikymo, grąžinant ginčo Turtą ieškovei, o jei šis Turtas sunaikintas arba perleistas – priteisiant iš atsakovės 847 739 Eur sumą, kurią sudaro Turto įsigijimo ir atliktų pagerinimų (statybos darbų) išlaidos (713 900 + 133 492). Kaip paaiškino ieškovės atstovas, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises, kadangi dėl jo sudarymo jau nuo 2017 m. nemokios ieškovės turtas buvo esmingai sumažintas, t. y. esmingai sumažėjo ieškovės turtimo turto vertė, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės kreditorių reikalavimus; ginčijamas sandoris neatitinka elementarios komercinės praktikos, kadangi didelės vertės turtas buvo parduotas susijusiai įmonei – atsakovei už ženkliai mažesnę kainą nei ginčo turto rinkos vertė, o lėšas ginčo sandoriui sudaryti skolino pati ieškovė, todėl ieškovės finansinių kreditorinių reikalavimų tenkinimas tapo nebeįmanomas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

13. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

14. Aptariamu atveju tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „NAPC“ ir RATO kredito unija bylos nagrinėjime nedalyvavo ir dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimo nepasisakė, atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog ieškinys negali būti tenkinamas savarankišku CK 4.96 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog atsakovė yra sąžininga ginčo Turto įgyjėja; taip pat dėl to, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana institutui taikyti sąlygos.

15. Nustatęs bylos nagrinėjimo ribas ir įvertinęs šalių įrodinėtinas aplinkybes savo procesinėms pozicijoms pagrįsti, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai prašo taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vindikacijos (t. y. daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) pagal CK 4.96 straipsnį, o sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos, kuriuos reglamentuoja CK 1.80 straipsnis ir CK 6.145–6.153 straipsniai, klausimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra ieškovės ginčijamo sandorio šalimi, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 4.96 straipsnio normas. Atitinkamai atsakovės argumentus (atsikirtimus) dėl savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį buvimo teismas atmeta kaip nepagrįstus ir toliau pasisakys dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – actio Pauliana sąlygų (ne)buvimo.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

16. Būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, kurios buvimą kvestionuoja atsakovė, yra kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Atitinkamai, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto (šiuo metu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą – nemokumo) administratorius. Jos nepašalina ir administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 21 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta anksčiau, ieškovės Bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 36 005 642,12 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog trijų Bankroto byloje kreditorių statusu dalyvaujančių juridinių asmenų – UAB „LIT-INVEST“, UAB „Moraugsa“ ir Soscor Energy PTE Ltd. (atitinkamai Turto įkaitų turėtojų reikalavimų sąrašo eilutė Nr. 4 ir antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo 34 ir 11 eilės numeriai) reikalavimo teisės atsirado dar iki Ginčijamo sandorio sudarymo, todėl sandorio pagrindu perleidus vienintelį ieškovės nekilnojamąjį turtą, šių kreditorių teisės buvo pažeistos. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, be kita ko, teigė, kad nors UAB „LIT-INVEST“ skola susidarė dar 2012–2013 metais, tačiau reikalavimą dėl šios skolos kreditorė pareiškė tik po Bankroto bylos iškėlimo; taip pat pirminis kreditorius Coral Energy PTE Ltd., kurio teises perėmė dabartinis kreditorius – Soscor Energy PTE Ltd., reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovei pareiškė tik 2019 m. gruodžio 21 d., t. y. abiejų kreditorių atveju kreditoriniai reikalavimai pareikšti jau po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl tokio sandorio sudarymu šių kreditorių teisės negalėjo būti pažeistos; kaip ir negalėjo būti pažeistos UAB „Moraugsa“ teisės ir interesai, nes, nors šios bendrovės kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2017 m. sausio 23 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties, tačiau 2019 m. rugpjūčio 7 d. pakeitimu atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. sausio 6 d., todėl nelaikytina, kad UAB „Moraugsa“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovę tada, kada buvo sudaryta ginčijama Sutartis.

18. Vertindamas šalių pozicijas pirmosios actio Pauliana instituto sąlygos kontekste, teismas visų pirma atkreipia dėmesį, jog kaip minėta, šios sąlygos buvimui konstatuoti reikšmingas kreditorinio reikalavimo atsiradimo momentas, o ne tokio reikalavimo pareiškimo skolininkui momentas. Antra, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017, 30 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023, 52 punktas).

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2023 m. rugsėjo 1 d. papildomų dokumentų priedai Nr. 60) matyti, kad 2023 m. kovo 29 d. Pirkimo–pardavimo sutarties ECL04/130329 pagrindu ieškovę ir UAB „LIT-INVEST“ siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, ieškovei buvo tiekiamos įvairios mazuto, naftos perdirbimo produktų ir kt. prekės bei išrašomos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui. Pagal pardavėjo pateiktą įsiskolinimo suvestinę 2021 m. kovo 31 d. ieškovė pagal laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 iki 2013 m. spalio 7 d. išrašytas ir neapmokėtas 15 PVM sąskaitų faktūrų liko skolinga 532 160,68 Eur, ši skola iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo išieškota, šiuo metu bankroto byloje patvirtintas UAB „LIT-INVEST“ 532 160,68 Eur kreditorinis reikalavimas (antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo Nr. 34). Nurodyto fakto pagal teismų praktiką visiškai pakanka išvadai, kad UAB „LIT-INVEST“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o tai, kad kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas iki ginčijamo sandorio sudarymo, jokios reikšmės šiuo atveju neturi.

20. Byloje taip pat nustatyta (2023 m. rugsėjo 1 d. papildomų dokumentų priedai Nr. 39), kad 2017 m. sausio 23 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu ieškovę ir UAB „Moraugsa“ siejo sutartiniai paslaugų santykiai, už suteiktas paslaugas ieškovė atsiskaitė tik iš dalies, dėl ko 2017 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 dėl 91 600 Eur įsiskolinimo ir 5 000 Eur palūkanų sumokėjimo dalimis iki 2018 m. vasario 10 d. 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo buvo konstatuota, kad ieškovė už suteiktas paslaugas vis dar yra skolinga 84 836 Eur ir sulygta dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis iki 2020 m. sausio 6 d. Taigi, ieškovės įsiskolinimas UAB „Moraugsa“ susidarė dar iki ginčijamo sandorio sudarymo, ši skola iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo išieškota, šiuo metu bankroto byloje patvirtintas UAB „Moraugsa“ 84 836 Eur kreditorinis reikalavimas, tenkinamas pirmu etapu ir 18 535,24 Eur reikalavimas, tenkinamas antru etapu (antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo Nr. 11). Nurodyto fakto pagal teismų praktiką pakanka išvadai, kad ir UAB „Moraugsa“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o aplinkybė ar ginčijamo sandorio sudarymo metu (2018 m. gegužės 18 d.) prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-436-464/2024, 58–59 punktai).

21. Dėl Soscor Energy PTE Ltd. kreditorinio reikalavimo byloje nustatyta (2023 m. rugsėjo 1 d. papildomų dokumentų priedai Nr. 19 ir 65), kad pradinė kreditorė Coral Energy PTE Ltd. pagal 2016 m. birželio 6 d. sutartį Nr. CE-J/060616 su vėlesniais papildomais susitarimais tiekė ieškovei naftos produktus, 2020 m. lapkričio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido Soscor Energy PTE Ltd. Reikalavimo teisę į 484 246,48 Eur skolą pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą, išrašytą minėtos sutarties pagrindu, ir reikalavimo teisę į 4 881 722 Eur delspinigius, taip pat kreditoriaus teises pagal 2017 m. lapkričio 30 d. hipotekos sutartį. Reikalavimas dėl 484 246,48 Eur skolos buvo patvirtintas Bankroto byloje 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi, sutartinių delspinigių dalyje kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 256 555,90 Eur dalyje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-755-881/2023. Taigi, nors, kaip akcentuoja atsakovė, reikalavimas dėl delspinigių atlyginimo buvo pareikštas tik 2019 m. gruodžio 21 d., ir ne visa dalimi, kaip nustatė teismas, buvo pagrįstas, tačiau jau 2017 metais pradinis kreditorius Coral Energy PTE įgijo reikalavimo teisę į pagrindinės 484 246,48 Eur skolos apmokėjimą, ši skola nebuvo sumokėta ir šiuo metu patvirtinta Bankroto byloje (Turto įkaitų turėtojų reikalavimų sąrašo Nr. 4 ), taigi ir šis kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę dar iki ginčo sandorio sudarymo.

22. Tam, kad nemokumo administratorius galėtų kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, pakanka nustatyti, jog bent vienas iš bendrovės kreditorių turėjo reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad visi trys kreditoriai – UAB „LIT-INVEST“, UAB „Moraugsa“ ir Soscor Energy PTE Ltd. neabejotinai turėjo reikalavimo teisę, ši sąlyga laikytina įrodyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

23. Sprendžiant dėl antrosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, ir kt.). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

24. Šiuo atveju ieškovė antrosios actio Pauliana sąlygos buvimą grindė Turto pardavimu mažiausiai 213 231 Eur žemesne, nei rinkos kaina, tai paaiškindama tuo, jog Turtas ieškovės buvo įsigytas už 731 900 Eur ir suremontuotas už 133 492 Eur, o atsakovei parduotas už 634 161 Eur. Kadangi sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir mažiausiai 865 392 Eur vertės turtą perleido atsakovei už 634 161 Eur kainą, ieškovės nuomone, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, nes ieškovė neteko vertingo turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

25. Vertindamas ieškovės poziciją dėl antros actio Pauliana sąlygos buvimo teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013), tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė už rinkos kainą ir dėl su pardavėju susijusių aplinkybių, kaip antai piniginių lėšų poreikio ir sandorio sudarymo skubos.

26. Vertindamas ginčo Turto pardavimo kainą teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju ieškovė patyrė ne 133 492 Eur statybos darbų išlaidas, o 110 324,09 Eur, nes PVM privalėjo sumokėti pati rangovė. Antra, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas visgi sprendžia, jog byloje nėra pakankamų įrodymų išvadai dėl Turto perleidimo už mažesnę nei rinkos kainą. Tokia išvada darytina dėl toliau dėstomų priežasčių.

27. Pažymėtina, jog nors ieškovė teigia, jog šiuo atveju už 634 161 Eur kainą buvo parduotas mažiausiai 865 392 Eur vertės turtas, ieškovė tokių savo teiginių patikimais įrodymais nepagrindė. Sutiktina, jog ieškovės 2016 metais įgyto Turto vertė buvo pagerinta atliktais statybų darbais, kurių vertė, kaip minėta, 110 324,09 Eur, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, ar iki pagerinimų atlikimo Turto rinkos vertė buvo tokia, už kurią ieškovė jį įsigijo iš UAB „SBJ BS“, t. y. ar 2016 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalių sulygta Turto 713 900 Eur kaina atitiko tuometinę rinkos kainą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą keliamas klausimas dėl Turto įsigijimo kainos atitikimo rinkos kainai, atkreipiant ieškovės atstovo dėmesį į tai, kad tuo metu Turtas buvo įkeistas, todėl tikėtina, jog prieš jį perleidžiant, Turtas buvo įvertintas, tačiau ieškovė nesiėmė pareigos dėl šių aplinkybių pasisakyti ar jas įrodinėti.

28. Antra, į bylą pateikta 2017 m. spalio 10 d. OBER-HAUS Turto vertės nustatymo pažyma, kurios atlikimą užsakė pati ieškovė ir kurioje vertės nustatymo tikslas įvardintas kaip: „Turto rinkos vertės ir priverstinio pardavimo vertės nustatymas šio turto įkeitimo tikslu. Ši ataskaita skirta tik AB „Citadele“ bankui“. Pažymoje, be kita ko, pateikta išvada, jog Turto rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo 524 100 Eur (negyvenamųjų patalpų – Administracinių patalpų (7 vnt.) su 7/33 dalimi žemės sklypo rinkos vertė – 480 000 Eur, 9/35 dalies negyvenamosios patalpos – garažo rinko vertė – 44 100 Eur). Taip pat pažymėta, jog rinkos vertė buvo paremta naudojant pajamų metodą, kur visi skaičiavimai buvo atliekami naudojant duomenis be PVM, todėl šiuo metodu nustatytoje turto vertėje PVM nėra įskaičiuotas; vykdant tokio turto pirkimo–pardavimo sandorį (jei PVM būtų išskiriamas) PVM mokestį reikėtų pridėti prie ataskaitoje nustatytos rinkos vertės. Remiantis šiuo įrodymu, net ir pridėjus 21 procento PVM, Turto kaina ginčo sandoryje ne buvo mažesnė, o kaip tik atitiko 2017 m. rugsėjo 11 d. nustatytą rinkos kainą (524 100 + 21 proc. = 634 161).

29. Į bylą taip pat pateikta ginčo Turto 2021 m. gruodžio 9 d. UAB OBER-HAUS Turto vertės nustatymo pažyma, kurios atlikimą užsakė atsakovė įkeitimo tikslu Rato kredito unijai. Šios pažymos duomenimis ginčo Turto vertė 2021 m. rugsėjo 3 d. – 580 000 Eur vertinant pajamų metodo būdu (be PVM). Iš pažymos duomenų spręstina, jog per 3 metus nuo ginčijamo sandorio sudarymo ginčo Turto rinkos vertė padidėjo, tačiau liko ženkliai mažesnė, nei ieškovės deklaruojama (865 392 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

30. Galiausiai, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė Turto vertei ginčo sandorio sudarymo metu nustatyti. Teismo ekspertė I. K., atlikusi retrospektyvinį Turto vertinimą padarė išvadą, jog 2018 m. gegužės 18 d. Turto rinkos vertė buvo – 458 000 Eur, vertinimas atliktas lyginamuoju metodu.

31. Ieškovė prašymuose dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo ir jos atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nesutiko su byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, teigė, jog ekspertizė atlikta pažeidžiant tokiam veiksmui keliamus reikalavimus, o atlikusi ekspertizę teismo ekspertė buvo šališka. Su tokia ieškovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti dėl toliau dėstomų priežasčių.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Šiuo atveju byloje yra pateikti trys specialiąsias žinias turinčių asmenų parengti įrodymai dėl ginčo Turto rinkos vertės: 2017 m. spalio 10 d. OBER-HAUS Turto vertės nustatymo pažyma dėl Turto vertės 8 mėnesius (217 m. rugsėjo 11 d.) iki ginčo sandorio sudarymo, teismo ekspertės atlikta teismo ekspertizė dėl Turto rinkos vertės sandorio sudarymo metu (2018 m. gegužės 18 d.) ir 2021 m. gruodžio 9 d. OBER-HAUS Turto vertės nustatymo pažyma dėl Turto rinkos vertės praėjus 3 metams nuo ginčo sandorio sudarymo ir visais atvejai Turto rinkos vertė nebuvo didesnė nei sulygta ginčo Pirkimo–pardavimo sutartyje; teismo ekspertės nustatyta kaina yra didesnė nei OBER-HAUS nustatyta rinkos kaina 2017 metais ir mažesnė, nei OBER-HAUS nustatyta Turto rinkos kaina 2021 metais, kas šiuo atveju parodo nuoseklų nekilnojamojo turto kainos kilimą, jokio prieštaringumo tarp skirtingų rūšių įrodymų tuo pačiu klausimu teismas neįžvelgia, visi įrodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildo ir leidžia daryti išvadą, jog nuo 2017 metų ginčo Turto kaina didėjo, tačiau niekuomet nepasiekė ieškovės ieškinyje deklaruojamos turto rinkos vertės 865 392 Eur, net 2021 metais Turto rinkos vertė buvo mažesnė nei šalių sulygta ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje.

34. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (216 straipsnio 1 dalis). Jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių (pirmiau nurodyto straipsnio 2 dalis). Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, jie prieš duodami išvadą tarpusavyje pasitaria. Kai ekspertų nuomonės sutampa, visi ekspertai pasirašo bendrą išvadą. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, parašo savo išvadą atskirai (3 dalis). Teismo ekspertizės įstatyme nustatyta, kad ekspertizės aktas, kuriuo ekspertas įformina teismo ekspertizės rezultatus, susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų (27 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, be kita ko, nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų vertinimas; šio akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (27 straipsnio 3, 4 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su atliktos teismo ekspertizės išvadomis, taip pat teigė, jog atlikta teismo ekspertizė neatitinka jai keliamų reikalavimų – 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) reikalavimų, nes ekspertė, surašydama ekspertizės aktą nesivadovavo pajamų metodu ir šį savo sprendimą grindė lyginamosios medžiagos už pastaruosius 36 mėnesius nebuvimu, nors tokių duomenų viešame registre esama.

36. Pagal Metodikos 54–55 punktus vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas, pajamų metodas ir paminėtų metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje.

37. Aptariamu atveju teismo ekspertizės išvados yra grindžiamos lyginamojo metodo pagrindu atlikto tyrimo išvadomis. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (Metodikos 58.1. papunktis). Teismo ekspertė Ekspertizės akto 28–29 puslapiuose argumentavo dėl kokių priežasčių nebuvo taikomi pajamų ir išlaidų (kaštų) metodai. Nesutikdama su atliktos ekspertizės išvadomis ieškovė kvestionavo pajamų metodo netaikymo pagrįstumą, dėl išlaidų (kaštų) metodo netaikymo nagrinėjamu atveju jokių pastabų nereikė, todėl toliau teismas pasisakys ieškovės iškeltu pajamų metodo netaikymo klausimu.

38. Pagal Metodikos 73 punktą Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. 28 Ekspertizės akto puslapyje teismo ekspertė akcentavo, jog šiuo atveju pajamų metodas netaikomas, kadangi VĮ Registrų centras duomenų bazėje nėra pakankamo kiekio nuomos sandorių. Iš Sandorių paieškos lentelės matyti, jog per paskutinius 36 mėsius viešame registre teismo ekspertei pavyko surasti tik 3 negyvenamųjų patalpų nuomos sandorius, tačiau vienas iš jų buvo kompleksinis sandoris, apimantis ir parkingo vietų nuomą (neišskiriant atskirai tik patalpų nuomos), kas, kaip paaiškino ekspertė, neleido nustatyti būtent vieno kvadrato administracinių patalpų nuomos kainos; taip pat buvo rasti du negyvenamųjų patalpų – garažų nuomos sandoriai, tačiau šių patalpų paskirtis visiškai neatitinka šios bylos ginčo objekto, todėl jų nuomos kainos negalėjo būti vertinamos šios bylos kontekste. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė taip pat paaiškino, kodėl nevertino 2018 m. gegužės 18 d. ginčo Turto nuomos sandorio duomenų , kaip pagrindo taikyti pajamų metodą, nurodydama, jog šis sandoris negali būti vertinamas kaip laisvos rinkos sandoris, kadangi jame sulygta nuomos kaina ženkliai viršija tuometines administracinių patalpų nuomos kainas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais teismo ekspertės paaiškinimais, nes jie pagrįsti teismo ekspertizėje pateiktais duomenimis, o ieškovė, teikdama 2025 m. balandžio 14 d. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, jų nepaneigė. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, nors šiame prašyme ieškovė nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2018 m. gegužės 18 d. viešame registre buvo pakankamai administracinių patalpų nuomos sandorių, tačiau šių aplinkybių teismo posėdžio metu pagrįsti ieškovės atstovas negalėjo, o ištyrus prie prašymo pridėtą Priedą Nr. 1 – Sandorių paieška nuoma (2018 metai – 2019 metai) paaiškėjo, jog jame yra pateikti sandorių, sudarytų po ginčijamo sandorio sudarymo pavyzdžiai. Taigi tokiais sandoriais, atliekant retrospektyvinį ginčo turto vertinimą, nebuvo jokio pagrindo vadovautis, kaip ir dėl tos priežasties nebuvo pagrindo vadovautis ir ginčo Turto nuomos sutartimi, kuri, nors sudaryta tą pačią dieną, tačiau jau po ginčijamos Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir, kaip paaiškino teismo ekspertė, remdamasi OBER-HAUS 2018 metų nekilnojamojo turto nuomos kainų lentele (ekspertizės akto 50 puslapis), ne tuo metu rinkoje vyraujančiomis kainomis.

39. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog teismo paskirta teismo ekspertizė buvo atlikta nesivadovaujant Metodikos reikalavimais, tuo labiau, jog lyginamuoju metodu buvo palygintos administracinės patalpos, esančios, ne tik toje pačioje zonoje, bet ir toje pačioje Gabijos gatvėje, kur randasi ginčo Turtas (Ekspertizės akto 69 lapas).

40. Be jau aptartų pagrindų, ieškovė taip pat kvestionavo atliktos ekspertizės išvadas dėl galimo teismo ekspertės šališkumo.

41. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. Nr. B-16 sprendimu, 8 punkte įtvirtintas nešališkumo principas, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo: būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas; elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai; vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

42. Bendrosiose ekspertams taikomose CPK nuostatose taip pat įtvirtinta, kad aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl eksperto nešališkumo, suponuoja pagrindą ekspertui nusišalinti (CPK 66–68 straipsniai). Taigi vienas iš reikalavimų, kurį turi atitikti ekspertas, – visiškas jo objektyvumas ir nešališkumas.

43. Šiuo atveju teismo paskirtos ekspertės šališkumo klausimas buvo iškeltas iš karto po teismo ekspertizės byloje paskyrimo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuomet 2024 m. balandžio 22 d. ieškovė sumokėjusi užstatą būsimoms teismo ekspertizės išlaidoms padengti kartu pareiškė prašymą iš naujo spręsti klausimą dėl teismo eksperto paskirtai teismo ekspertizei atlikti skyrimo ir šį prašymą grindė dviem pagrindais: i) Valstybinio socialinio draudimo duomenimis pas ieškovę projektų vadovo pareigose nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (t. y. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo) ir galimai iki dabar pas atsakovę projektų vadovo pareigose dirba S. P., kuris yra pažįstamas ir viešai deklaruoja draugystę su atsakovės pasiūlyta eksperte I. K. ir tai yra matoma tiek S. P., tiek I. K. viešai prieinamose FACEBOOK paskyrose; ii) aplinkybes, kad teismo ekspertė I. K. yra susijusi su atsakove, taip pat patvirtina tai, kad ekspertės siūloma 700 Eur kaina už ekspertizę yra nepagrįstai maža ir neatitinka realių rinkos kainų.

44. Bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartyje atkreipęs dėmesį į tai, kad vien aplinkybė apie vienos iš šalių darbuotojo kontaktus su paskirta teismo eksperte socialiniame tinkle savaime nėra pagrindas konstatuoti paskirtos teismo ekspertės šališkumą ir priklausomumą, tuo labiau, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo ekspertės įtraukimas į FACEBOOK draugų sąrašą būtų susijęs su realiais giminystės, draugystės ar verslo santykiais ir įtakotų ekspertės suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, o jokių pakankamų duomenų apie įstatymu numatytų pagrindų nušalinti ekspertizei atlikti paskirtą ekspertę buvimą ieškovė teismui nepateikė ir teismas tokių pagrindų nenustatė, prašymą dėl teismo ekspertės I. K. nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą. Kartu teismas pažymėjo, jog teismo ekspertė yra saistoma Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8 punkte įtvirtinto nešališkumo principo, todėl be teismo atlikto ekspertės ne(šališkumo) įvertinimo, gavusi bylą ekspertizei atlikti, paskirta teismo ekspertė privalės įsivertinti ar nagrinėjamu atveju nėra teismui neatskleistų (nežinomų) pagrindų jai nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo. Po šios nutarties priėmimo ir teismo ekspertizės byloje atlikimo ieškovė ir toliau teigė, jog teismo ekspertizę byloje atliko šališka teismo ekspertė, tačiau jokių naujų ekspertės neobjektyvumo ar šališkumo įrodymų nenurodė ir į bylą nepateikė. Tuo tarpu pati teismo ekspertė bylos nagrinėjimo metu atsakydama į teismo klausimus nurodė, jog ieškovės nurodytą asmenį S. P. pažįsta, tačiau jokie giminystės ar kiti artimi ryšiai jos su juo nesieja, apie tai, kad šis asmuo figūruoja byloje, sužinojo tik susipažinusi su visa bylos medžiaga, tačiau nusišalinti nuo teismo ekspertizės atlikimo neturėjo jokio pagrindo, nes esami ryšiai reiškia, kad su šiuo asmeniu ji gali susitikti kartą per kokius 5 metus ir pasisveikinti, nieko dagiau.

45. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste teismas pažymi, jog byloje nepaaiškėjo jokie nauji faktai, kurie sukeltų abejonių teismo ekspertizę atlikusios teismo ekspertės nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, atliktos teismo ekspertizės išvados koreliuoja su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (turto vertinimo pažymomis), todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis ir ieškovės argumentus dėl Turto perleidimo už mažesnę nei rinkos kainą atmeta kaip neįrodytus, todėl nepagrįstus.

46. Be Turto pardavimo mažesne nei rinkos kaina, ieškovė ginčo sandorio prieštaravimą kreditorių interesams taip pat grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė turtą įsigijo už ieškovės lėšas, kurias ieškovė paskolino trečiajam asmeniui UAB „NAPC”, dėl ko ieškovė iš esmės turtą perleido neatlygintinai. Su tokia ieškovės pozicija, ištyręs byloje esamų įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo sutikti.

47. Visų pirma paminėtinos su ginčo sandorio atlygintinumu susijusios nustatytos faktinės aplinkybės:

a. Kaip jau nustatyta anksčiau, ginčo Turto kainą – 634 161 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei vienu pavedimu 2018 m. spalio 31 d. į AB Citadele banko sąskaitą.

b. Tą pačią dieną – 2018 m. spalio 31 d. ieškovė pervedė 448 000 Eur UAB „NAPC,” paskirtis: paskola, o UAB „NAPC” atliko 492 445 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei, kurio paskirtis: pagal 2018 m. spalio 31 d. Baltic Energy Holding OU prašymą paskolos lėšos.

c. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, jog ginčo turtą įgijo už Baltic Energy Holding OU paskolintas lėšas (492 445 Eur) ir savo nuosavas lėšas.

48. Vertindamas anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį, jog nors į bylą nebuvo pateikta su Baltic Energy Holding OU sudaryta paskolos sutartis (tokio reikalavimo ieškovė nereiškė), tačiau atsakovės pozicija dėl ginčo turto įsigijimo iš į bylą neįtraukto asmens paskolintų ir atsakovės nuosavų lėšų byloje nebuvo ginčijama ir paneigta; taip pat trečiasis asmuo UAB „NAPC“ neginčijo byloje aplinkybių dėl 448 000 Eur paskolos iš ieškovės gavimo, o ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų suteiktai paskolai iš šio trečiojo asmens atgauti. Byloje, be ieškovės subjektyvių samprotavimų, nesant jokių įrodymų, jog ieškovės 2018 m. spalio 31 d. trečiajam asmeniui UAB „NAPC“ pervestos lėšos 448 000 Eur, vėliau buvo pervestos atsakovei, o ši jas atgal pervedė ieškovei; tuo labiau, jog iš byloje esančių trečiojo asmens ir atsakovės banko sąskaitų išrašų sugretinimo nėra galimybės nustatyti visų paminėtų pavedimų atlikimo eiliškumo (išrašuose yra tik pavedimų atlikimo data, tačiau nėra nurodytas pavedimų atlikimo laikas – valanda, minutės ir pan.), t. y. neįmanoma įsitikinti ieškovės nurodoma pavedimų atlikimo seka, teismas atmeta ieškovės argumentus apie ginčo Turto atsakovės įsigijimą už ieškovės lėšas, kaip neįrodytus, todėl konstatuoja, jog ieškovė neįrodė antrosios actio Pauliana sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo.

49. Papildomai pasisakytina, jog aplinkybė, kad ginčo turtas buvo perleistas po to, kai atsakovė 2017 metų pabaigoje tapo nemoki (ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-557-553/2023, 36 ir 49 punktai) savaime nesuponuoja kreditorių teisių pažeidimo, nes turtas buvo perleistas atlygintinai, už ne mažesnę nei rinkos kainą. Tai, ar iš Turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotas atsiskaityti su tuometiniais ieškovės kreditoriais ar kitokiu būdu, šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes byloje nenustatyta, kad atsakovė galėjo kažkaip įtakoti sprendimų šiuo klausimu priėmimą. Nors ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog buvęs ieškovės darbuotojas S. P., kuris vėliau perėjo dirbti pas atsakovę, buvo faktinis ieškovės vadovas, visgi tokių aplinkybių teismas byloje nenustatė, o pati ieškovė neįrodinėjo. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ieškovės tyčinio bankroto sukėlimo kaltais pripažinti bendrovės vadovas ir akcininkas V. P. ir J. P., jokių duomenų, apie faktinio ir de jure vadovo nesutapimą nei minėtoje, nei šioje byloje, nenustatyta. Byloje taip pat nenustatytos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog po bankroto bylos ieškovei iškėlimo kartu su S. P. beveik visi ieškovės darbuotojai perėjo dirbti pas atsakovę, priešingai, be paminėto asmens, bylos duomenimis, po bankroto bylos iškėlimo daugiau jokių darbuotojų pas atsakovę neperėjo, tačiau daug ieškovės darbuotojų perėjo į ieškovės dukterinę įmonę – trečiąjį asmenį UAB „NAPC“.

50. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybė, jog iš karto po ginčo sandorio sudarymo ir nuosavybės teisių perleidimo (tą pačią 2018 m. gegužės 18 d.) ginčo Turtas buvo perduotas ieškovei laikinai naudotis ir valdyti nuomos pagrindais už teismo ekspertės vertinimu rinkos kainų neatitinkančią nuomos kainą (ženkliai per didelę), nesudaro pagrindo vertinti susiklosčiusios situacijos actio Pauliana kontekste kitaip, nes nuomos sutarties sąlygos šioje byloje nebuvo ginčijamos, o nei turto perleidimas už ne mažesnę nei rinkos kainą, nei veiklos vykdymas išnuomotosiose patalpose, savaime nepažeidžia nei ieškovės, nei jos kreditorių teisių.

51. Pažymėtina, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, jog už ginčo Turtą buvo atsiskaityta tik po 5 mėnesių nuo ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o Turto nuomos mokestį ieškovė privalėjo mokėti iš karto po Turto perleidimo; kaip ir aplinkybės jog šalis neabejotinai siejo ilgalaikiai ir įvairialypiai teisiniai santykiai, kaip pvz. 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 6 d. ieškovė banko pavedimais pervedė atsakovei dvi – 28 000 Eur ir 38 000 Eur dydžio paskolas (ar jas buvo pareikalauta grąžinti, ar buvo grąžintos, byloje neatskleista); laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė tik iš AB Citadele banke esančios sąskaitos atliko 32 mokėjimo pavedimus atsakovei, pervesdama nuo 220 Eur iki 31800 Eur sumas, kurių paskirtys: skolos dengimas, sąskaitos papildymas, už paslaugas ir kt. (be jų dar buvo mokėjimai atsakovei iš ieškovės sąskaitų esančių UAB Medicinos banke ir Danske banke, ieškovės 2024 m. gruodžio 6 d. pateiktų papildomų rašytinių įrodymų duomenys) šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės ir teismas jų nevertina, nes, kaip minėta, nei Turto nuomos sutartis, nes atsakovei suteiktų paskolų sandoriai ar minėti pavedimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, pati ieškovė nurodė, jog šiuos duomenis į bylą teikia aplinkybėms apie šalių sąsajumą ir sąžiningumą pagrįsti. Tačiau, nenustačius vienos iš actio Pauliana sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo, ieškinys ieškovės pasirinktu teisinės gynybos būdu negali būti tenkinamas, todėl teismas jį atmeta, nepasisakydamas dėl kitų sąlygų buvimo.

Dėl bylos baigties, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas. Byloje 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

53. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įžvelgdamas ieškovės atstovo nesąžiningumą bei sistemingą ir sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo teikus dėl vienokių priežasčių, o per tą laiką bylą papildant visai kitokiais įrodymais ar prašymais ir pan.

54. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

55. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

56. Aptariamu atveju baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei yra prašoma skirti už sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, įvertinęs bylos eigą pripažįsta, jog ieškovės atstovo elgesys bylos nagrinėjimo iš esmės metu ne visada atitiko CPK 7 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių esmė – teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimas ir rūpinimasis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu. Tai ypatingai pasireiškė tuomet, kai buvo prašoma apklausti teismo ekspertę, o šį prašymą patenkinus, suderinus ekspertės apklausos datą ir nustačius terminą užstatui sumokėti (ekspertės būsimoms išlaidoms padengti), tokio prašymo buvo atsisakyta tik visiems susirinkus į kitą teismo posėdį; atidėjus teismo posėdį dėl liudytojos apklausos, į bylą buvo teikiami nauji įrodymai, kurių pateikimui teismas nebuvo suteikęs leidimo; kelis kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl teisėjai ir visam teismui pareikštų nušalinimų; į teismo posėdį atvykęs atstovas nurodydavo, kad nesusipažino su ieškovės nemokumo administratorės įkeltais dokumentais, todėl negalėjo jų pakomentuoti arba dėl jų pasisakyti (vieną kartą teismo posėdis buvo atidėtas būtent tam, kad ieškovės advokatas susipažintų su visais ieškovės pateiktais dokumentais); 2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje teismas atsiklausė šalių ar gali baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, ar nebus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, o abiem šalims nurodžius, kad bylos medžiaga nebus pildoma, teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir perėjo prie baigiamųjų kalbų, tačiau baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas įkėlė į Liteko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (su 2025 m. balandžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas), apie kurį neinformavo nei teismo, nei kitos šalies, o po teismo posėdžio (2025 m. balandžio 18 d. 11:24 val. papildomai įkėlė suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją). Nurodytos faktinės aplinkybės iš tiesų byloja apie atstovo rūpestingumo ir pagarbos teismo proceso taisyklėms stoką, tačiau teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skirti baudą pačiai ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis gali sukelti šaliai neigiamas pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar toks elgesys bus įvertintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, ar ne. Šiuo atveju daugkartinis teismo posėdžių atidėjimas lėmė atsakovės atstovavimo išlaidų padidėjimą, kurias, ieškinį atmetus, teks padengti ieškovei; bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymu nepateikimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškinio patenkinimo atveju lemtų, kad jos ieškovei nebūtų atlygintos; dėl netinkamo naudojimosi nušalinimo teise ieškovės atstovui buvo paskirta bauda; įrodymų nesavalaikis pateikimas lėmė, jog šie 2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje nebuvo priimti. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovės atstovo ne visada tinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei atlygintinos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 16 234,67 Eur atstovavimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

60. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato, advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

61. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

62. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu jokių pagrįstų pastabų dėl atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų nepareiškė, visgi, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, mano, jog ne visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti jai atlygintos.

63. Vertindamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą teismas visų pirma atsižvelgia į tai, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovės kaltės, nagrinėjimas buvo gan sudėtingas dėl bylos apimties ir būtinumo įvertinti didelį kiekį rašytinių įrodymų, kurie ieškovės buvo pateikti netvarkingai (pirminiame ir patikslintame ieškinyje nurodyta priedų numeracija nesutapo su atskirai teikiamais priedais, bylos nagrinėjimo metu pats ieškovės atstovas negalėjo nurodyti priedo, kuriuo rėmėsi).

64. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę (teismo posėdžių kiekį), į byloje pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, įvertinęs tai, jog didžiąją dalį atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sudaro advokato pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei atstovavę advokatai nedubliavo į bylą pateiktų procesinių dokumentų, teismas visas atsakovės atstovų pagalbos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

65. Kartu teismas pažymi, jog ieškovei neturėtų kilti pareiga apmokėti atsakovės išlaidas už dviejų advokatų atstovavimą teismo posėdžių metu. Pažymėtina, jog Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Šiuo atveju dviejų atstovų, kurių viena kitą papildo ir palengvina bylos nagrinėjimą, pasitelkimas, patogumo ir bylos nagrinėjimo efektyvumo prasme, yra pateisinamas ir netgi sveikintinas, tačiau dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų prasme negali tapti kitos šalies našta, nes nebuvo būtinas. Atitinkamai atsakovės patirtos pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose dviejų atstovų išlaidos mažintinos, priteisiant tik vieno atstovo atstovavimo teismo posėdžių metu išlaidas, t. y. iš bendros atstovavimo išlaidų sumos – 16 234,67 Eur atėmus vieno atstovo atstovavimo posėdžių metu išlaidas ((600 + (pagal 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2024-03-082), 700 Eur (pagal 2024 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2024-09-019)) + 21 proc. PVM = 1 573)), iš viso atsakovei priteisiama 14 661,67 Eur atstovavimo išlaidų.

66. Remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 1 dalimi, bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. Nebaigtinis bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašas nurodytas JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, todėl tuo atveju, kai yra atmetamas bankrutuojančios įmonės ieškinys, tokiame civiliniame procese kitų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankrotui procesui administruoti skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022, 60 punktas). Kadangi ieškinį pateikė ieškovė, kuri yra bankrutuojanti įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto procesui administruoti skirtų lėšų.

67. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 33,20 Eur, atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų valstybės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022, 64 punktas), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Apie valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas informuotina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „POLUKS“, juridinio asmens kodas 303341020, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7128:4353, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 201, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7139:4354, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 202, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7142:4355, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 203, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7156:4356, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 204, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7160:4357, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 205, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7171:4358, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 206, Vilniuje; negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-4057-7182:4359, esančių adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. 207, Vilniuje; 9/35 dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. 4400-4057-7082:4349, esančio adresu Gabijos g. 52, patalpos Nr. R1; 7/33 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1854-3090, kadastrinis Nr. 0101/0015:280 Vilniaus m. k. v., esančio adresu Gabijos g. 52, Vilniuje, Turto arešto identifikavimo kodas: 2023025002.

Priteisti iš ieškovės LUAB „JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB „POLUKS“, juridinio asmens kodas 303341020, 14 661,67 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės LUAB „JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą. Apie valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok