- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2-530-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00048-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- Liuksenburge registruotos bendrovės „Alvogen IPCo SARL“
- Ieškovas
- Izraelio valstybėje registruotos bendrovės „Teva Pharmaceutical Industries“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Liuksenburge registruotos bendrovės „Alvogen IPCo SARL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės Izraelio valstybėje registruotos bendrovės „Teva Pharmaceutical Industries“ Ltd ieškinį atsakovei Liuksenburge registruotai bendrovei „Alvogen IPCO SARL“ dėl draudimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises į patentus Nr. EP2630962 ir EP3199172 bei uždrausti atsakovei iki patentų galiojimo termino pabaigos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje naudoti, platinti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti, vaistinius preparatus, kurie atitiktų nurodytų patentų apibrėžtyse nurodytus požymius.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė jos teises į patentus, nes pastaroji be išankstinio ieškovės, t. y. išimtinės patentų licenciatės, leidimo importuoja į Lietuvą, siūlo parduoti ir parduoda vaistinį preparatą „Remurel“.
3. Ieškovė atsisakė ieškinio, nes neliko ieškinio dalyko, patvirtino, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ji buvo sąžininga, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nagrinėjimas truko itin trumpai, nepradėti nagrinėti kompleksiniai klausimai. Taip pat prašė atsižvelgti į ne nuo ieškovės priklausančias aplinkybes, dėl kurių patirto bylinėjimosi išlaidos, ir bylos stadiją.
4. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 36 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 7 432,68 Eur vertimo išlaidų. Atsakovė teigia, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Patentiniai ginčai yra prisiskiriami prie sudėtingiausių teisinių ginčų, reikalinga aukštos kvalifikacijos teisinė pagalba, specializuotos intelektinės nuosavybės teisės ir techninės žinios, todėl bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius. Bylos apimtis didelė. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, žinodama, kad patentai negalioja. Tai – antriniai patentai, kurie jau paraiškų teikimo metu aiškiai neatitiko patentabilumo reikalavimų ir kurių vienintelis tikslas – išlaikyti ieškovės monopolį, gaminant vaistą „Copaxone“. Patentų galiojimas buvo ginčijamas Europos patentų tarnyboje (toliau – EPT), todėl byla, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, buvo sustabdyta iki EPT išnagrinės atsakovės ir kitų suinteresuotų asmenų protestus dėl Europos patentų Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172 pripažinimo negaliojančiais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 938,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 281,25 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas įvertino, kad ieškovė atsisakė ieškinio, nes EPT protestų skyrius bei EPT apeliacinė kolegija 2024 m. vasario 7 d. sprendimais panaikino patentus, kuriais ieškovė grindė reikalavimus. Teismas nusprendė, kad ieškovė atsakinga už atsakovės turėtas išlaidas.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad atsakovė PVM sąskaitose faktūrose bylinėjimosi išlaidas įvardijo kaip teisines paslaugas, neišskyrė atskirų veiksmų. Atsakovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad 100 val. sugaišo analizuodama dokumentus; rengė prašymą pratęsti terminą; atsiliepimus į atskirąjį skundą ir ieškinį; prašymą dėl rašytinių įrodymų. Atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 22 d. sąskaitas už teisines paslaugas, kurių bendra suma – 41 592,68 Eur, ir 2020 m. liepos 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurių suma – 2 140 Eur. Atsakovė prašė priteisti 36 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
8. Teismas įvertino bylos eigą, tai, kad byla sustabdyta iš karto po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, reikalingumą byloje teikti atsiliepimus į ieškinį ir atskirąjį skundą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovei išlaidas už šių procesinių dokumentų parengimą. Prašymas pratęsti terminą, prašymas priimti vertimą yra itin mažos apimties dokumentai, pateikti atsakovės pasirinkimu, bet jie nebūtini. Išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir konsultacijas – sudėtinė parengtų procesinių dokumentų dalis, jos atskirai nevertinamos. Pagal kasacinio teismo praktiką tokios išlaidos traktuojamos kaip viena bendra paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
9. Teismas nurodė, kad atsakovei atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškinį ir atskirąjį skundą, taikant didžiausią rekomenduojamą koeficientą, buvusį paslaugos apmokėjimo metu (2020 m. birželio 19 d.), nes byla sudėtinga. Maksimali rekomenduojama už ieškinį priteisti suma – 3 395 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 543,20 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą priteisti didesnes, negu nustatyta Rekomendacijose, išlaidas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijose nustatytais dydžiais.
11. Teismas nepatenkino prašymo priteisti išlaidas už dokumentų vertimus, nes atsakovė nepateikė vertimo įstaigų sąskaitų ir apmokėjimo dokumentų, todėl negalėjo nustatyti, ar išlaidos patirtos šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė „Alvogen IPCO SARL“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria jai iš ieškovės priteista 3 938,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 36 300 Eur už advokato pagalbą ir 7 432,68 Eur už vertimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai nutarė priteisti maksimalias pagal Rekomendacijas leistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylos, kurioje kilo šalių ginčas dėl teisių į patentus pažeidimo sudėtingumas vertintinas kaip išimtinis. Ginčui išspręsti reikalinga aukštos kvalifikacijos teisinė pagalba, specializuotos intelektinės nuosavybės teisės ir techninės žinios. Atsakovė teigia, kad teismas privalėjo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir priteisti arba visas faktiškai patirtas išlaidas, arba didžiąją jų dalį. Kitoks aiškinimas paneigtų ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva) 14 straipsnio veiksmingumą ir reikštų neproporcingumą bei neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
12.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl ieškovės kaltės, nes ji pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, žinojo, kad patentai negaliojo. Ji siekė sutrikdyti atsakovės veiklą – prekiauti vaistiniu preparatu „Remurel“. Ieškovė, siekdama tų pačių tikslų, 2017 metais jau buvo pareiškusi prevencinį ieškinį Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-3725-881/2017). Todėl ieškovė nesąžininga.
12.3. Atsakovas į bylą pateikė gautas sąskaitas, kuriose išskirtos eilutės „Teisinės paslaugos“ ir „Išlaidos“. Taigi, kitaip nei nurodo Teismas, atsakovė patyrė ne 43 732,68 Eur, bet 36 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, atsakovė patyrė 7 432,68 Eur vertimo išlaidų, kurios nurodytos sąskaitų eilutėje „Išlaidos“.
12.4. Tai, kad mokėjimai už vertimų paslaugas atlikti advokatų kontorai, teikusiai teisines paslaugas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad išlaidos nepagrįstos ir nepatirtos realiai. Įstatyme nėra įtvirtinto draudimo advokatų kontoroms pačioms teikti vertimo paslaugas ar kliento vardu atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir tokias sumas įtraukti į sąskaitas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 120 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovė teigia, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo pasiekta pasirengimo bylai nagrinėti stadija. Ieškovė ir atsakovė spėjo pateikti tik po vieną procesinį dokumentą – 23 lapų ieškinį ir 19 lapų atsiliepimą į ieškinį. Taip pat byloje įvyko vienas šalutinis procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byla sustabdyta 2020 metais.
13.2. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos labai didelės, nes ją atstovavo trys advokatai, kurie yra advokatų kontoros partneriai. Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinį ir atskirąjį skundą, taip pat ją atstovaujantys advokatai sugaišo 100 val. analizuodami bylos dokumentus ir teikdami konsultacijas klientei. Prašyme nenurodyta, ar konsultacijos susiję su šia byla.
13.3. Atsakovė neteisingai nurodė, kad ieškovė kreipimosi į teismą dieną žinojo, jog patentai negaliojo, todėl buvo nesąžininga. Patentai panaikinti tik 2024 m. vasario 7 d. sprendimu, t. y. po ketverių metų, kai ieškovė pateikė ieškinį. EPT paskelbus sprendimų motyvuotus argumentus, ieškovė pateikė teismui prašymą nutraukti bylą. Ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bendradarbiavo su atsakove ir teismu. Teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovės teisė prekiauti vaistiniu preparatu „Remurel“ nebuvo suvaržyta.
13.4. Atsakovė nepateikė vertimo išlaidas pagrindžiančių sąskaitų. Pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, kokias konkrečias išlaidas ji patyrė. Atsakovės atsiliepimas nedidelės apimties. Ji pateikė teismui visus vertimus, nors galėjo išversti tik atsiliepimo argumentus pagrindžiančias aktualias dokumentų ištraukas. Prašoma vertimų išlaidų suma per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
16. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija ne visą teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą, bet tik tą jos dalį, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą priteisti didesnes, negu įtvirtinta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl apeliantei atlygintinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024).
19. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ vyriausiosios buhalterės pažymą, kurioje nurodyta, kad vertimų išlaidos įtrauktos į PVM sąskaitas faktūras už atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Bendra vertimų išlaidų suma – 7 432,68 Eur. Apeliantė nesuformulavo prašymo priimti naują rašytinį įrodymą, nenurodė priežasčių, dėl kurių jo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nepagrindė būtinybės nurodytą pažymą pateikti vėliau. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.
Dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio
20. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo pareigą priteisti didesnes, negu nustatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas, nes šalių ginčas kilo dėl patentų galiojimo, ieškovė, kreipdamasi į teismą, buvo nesąžininga, žinojo, kad patentai negaliojo. Ieškovė teigia, kad teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
21. Nagrinėjamoje byloje teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė., t. y. teismas užbaigė bylą, nepriimdamas teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 94 straipsnį, nurodė, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
23. Teismas turi atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas).
24. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24–26 punktai).
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad apeliantei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė atsisakė ieškinio dėl Europos patentų tarnybos protestų skyriaus bei Europos patentų tarnybos apeliacinės kolegijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimų, kuriais panaikinti patentai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, ieškovė 2020 m. sausio 10 d. pateikė teismui ieškinį, vėliau byla buvo sustabdyta, kol Europos institucijoje buvo sprendžiamas patentų, kuriais ieškovė grindė ieškinį, galiojimo klausimas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantei privalo būti atlygintinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šalis, siekdama, kad jai būtų atlygintinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi pateikti teismui prašymą, kuriame apskaičiuotos tokios išlaidos ir jas pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
27. Rekomendacijų 1 punkte įtvirtinta, kad jose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas)
28. Kasacinis teismas išaiškino, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 49, 50 punktai).
29. Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, kad laimėjusios šalies patirtas pagrįstas ir proporcingas teismo ir kitas išlaidas paprastai padengtų pralaimėjusioji šalis, jei tai neprieštarauja teisingumui. Apeliantė taip pat remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patentų ginčuose, kuriuose laimėjusiai šaliai priteistos patirtos išlaidos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C- 57/15; 2016 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C- 57/15; 2016 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C- 57/15 ir kt.). Apeliantė nurodytuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad laimėjusiai šaliai turi būti atlygintinos proporcingos bylinėjimosi išlaidos, bet tai nereiškia, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti visas kitos šalies patirtas išlaidas.
30. Taigi pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išsamiai išaiškinta, kaip sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai byloje nepriimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Rekomendacijose nustatyti kriterijai yra pagrindas sumažinti ar padidinti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir viršyti maksimalų Rekomendacijose nurodytą jų dydį. Šalis siekdama gauti didesnį – viršijamą Rekomendacijose nustatytą dydį – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti išsamius jas pagrindžiančius duomenis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad šalių ginčas kilo dėl patento, savaime nepagrindžia bylos sudėtingumo. Dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios aplinkybės, konkrečios šaliai suteiktos paslaugos ir jų pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byla sudėtinga, todėl taikė maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius. Šalių pateiktų procesinių dokumentų – ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį – turinys ir apimtis, bylos nagrinėjimo eiga (byla sustabdyta, gavus atsiliepimą į ieškinį), atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius.
31. Apeliantė prašė priteisti 36 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 7 432,68 Eur vertimo išlaidų, iš viso – 43 732,68 Eur. Ji pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras, kuriose išskirtos teisinės paslaugos ir išlaidos, bet nenurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos apeliantei ir kokios konkrečios išlaidos patirtos. Apeliantė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad 100 val. analizavo dokumentus, parengė prašymą pratęsti terminą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiliepimą į ieškinį; prašymą dėl rašytinių įrodymų.
32. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad susipažinimo su dokumentais ir konsultacijų išlaidos yra sudėtinė dalis rengtų procesinių dokumentų, jos atskirai nevertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Prašymai pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir prašymas priimti į bylą vertimą yra mažos apimties dokumentai, kuriuos apeliantė teikė savo nuožiūra, jie nebuvo būtini. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį: už ieškinį – 3 395 Eur, o už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 543,20 Eur; viso – 3 938,20 Eur.
33. Apeliantė į bylą pateikė dokumentų vertimus, teigia, kad patyrė 7 432,68 Eur vertimo išlaidų. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kad eilutėje „Išlaidos“ nurodyta suma yra už dokumentų, pateiktų šioje byloje, vertimus. Byloje nėra vertimo biurų sąskaitų, kuriose būtų nurodyti išversti dokumentai, jų kaina. Taigi nors apeliantė teisingai nurodo, kad advokatų kontoros turi teisę kliento vardu atsiskaityti su vertėjų suteiktas paslaugas ir jas įtraukti į savo sąskaitas, bet turi būti pagrįstas tokių išlaidų sąsajumas su teisme nagrinėjama byla. Iš apeliantės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokie dokumentai buvo pateikti išversti vertėjui, t. y. kad vertimo išlaidos yra patirtos dėl ieškovės pareikšto ieškinio.
34. Šalys ir joms atstovaujantys advokatai gali susitarti dėl didesnių, negu nustatyta Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidų dydžio, bet toks susitarimas nėra privalomas teismui, kuris sprendžia šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Dėl to šalis ar jos atstovas turi pareigą pateikti išsamius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis. Tik įvertinęs jų sąsajumą su nagrinėjama byla ir pagrįstumą, bylos sudėtingumą, kitus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, teismas gali nuspęsti dėl atlygintino jų dydžio. Nagrinėjamoje byloje Rekomendacijose nustatyto maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimas apeliantei atitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, Direktyvos 14 straipsnį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Apibendrindamas visus šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, rėmėsi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies patirtos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atlyginamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.
37. Ieškovė pateikė į bylą duomens, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 898,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pridėjo jas pagrindžiančią sąskaitą. Nurodytos išlaidos dar neapmokėtos, todėl laikytina, kad jos patirtos šios nutarties priėmimo dieną.
38. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2024 m. I ketvirtį buvo 2 161 Eur. Dėl to Rekomendacijose nustatyta maksimali suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 864,40 Eur (2 161 x 0,4 = 864,40) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).
39. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į tai, kad byla nesudėtinga, ginčas nenagrinėtas iš esmės, buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas, taip pat į atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, į tai, kad jos viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, daro išvadą, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki 864,40 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Izraelio valstybėje registruotai bendrovei „Teva Pharmaceutical Industries“ Ltd (kodas 510201890) iš atsakovės Liuksenburge registruotos bendrovės „Alvogen IPCO SARL“ (kodas B14931) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.