- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-496-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00048-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Izraelio valstybėje registruotos įmonės Teva Pharmaceutical Industries Ltd
- Atsakovas
- Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotai įmonei „Alvogen IPCO SARL“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Izraelio valstybėje registruotos įmonės Teva Pharmaceutical Industries Ltd. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2369-580/2020 pagal ieškovės Izraelio valstybėje registruotos įmonės Teva Pharmaceutical Industries Ltd. ieškinį atsakovei Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotai įmonei „Alvogen IPCO SARL“ dėl draudimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Teva Pharmaceutical Industries Ltd. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad atsakovė „Alvogen IPCO SARL“ Lietuvoje pažeidė ieškovės teises į patentus Nr. EP2630962, Nr. EP3199172, ir uždrausti atsakovei iki nurodytų patentų galiojimo termino pabaigos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje naudoti, platinti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurie atitiktų patentų apibrėžtyse nurodytus požymius. Taip pat prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo neteisėtą veiklą platindama vaistinį preparatą Remurel 40mg/ml ir tokiais veiksmais pažeidė ieškovės, kaip išimtinio licenciato Lietuvos Respublikos teritorijoje, teises į Europos patentus Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant nutraukti veiksmus, pažeidžiančius ieškovės teises į Patentus Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172, t. y., uždrausti atsakovui ūkinėje komercinėje veikloje naudoti Patentus Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172, įpareigoti atsakovę negaminti jokių gaminių, įskaitant vaistinio preparato „Remurel“, kurie būtų gaminami naudojant Patentus Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172 Lietuvos teritorijoje, ir šių gaminių, įskaitant vaistinį preparatą „Remurel“, jokiais būdais (nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis) nesiūlyti parduoti, neparduoti, neimportuoti (neeksportuoti) Lietuvos teritorijoje, o taip pat areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą Lietuvoje, ir išimti iš apyvartos Patentų Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172 apibrėžtyje aprašyto išradimo kopijas ir gaminius, esančius Lietuvos teritorijoje, įskaitant vaistinį preparatą „Remurel“, pažeidžiančius ieškovo teises į Patentus Nr. EP2630962 ir Nr. EP3199172 iki tol, kol teismas šioje civilinėje byloje priims galutinį teismo sprendimą ir jis įsiteisės. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovė vykdo ieškovės teises į du patentus pažeidžiančius veiksmus ir taip kasdien sukelia vis didesnę turtinę žalą. Ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ir kitose Europos valstybėse, taip pat yra grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes dėl atsakovės vykdomos veiklos, ieškovei kasdien kyla vis didesnė turtinė žala. Atsakovė taip pat yra pasiskelbusi, jog vykdo savanorišką likvidavimą, todėl tai didina galutinio teismo sprendimo įgyvendinimo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Tačiau teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, jog, jeigu ieškovei atsakovės veiksmais yra daroma turtinė žala, ji galėtų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o aplinkybė, kad atsakovė inicijavo savo likvidavimo procesą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas vertino, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės platinamas medicinos preparatas gali būti gaminamas nekokybiškai, tačiau iškilus tokioms pagrįstoms abejonėms, ieškovė gali kreiptis į vaistų kokybę prižiūrinčias institucijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė Teva Pharmaceutical Industries Ltd. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl vis didesnės ieškovei kylančios turtinės žalos ir atsakovės savanoriško likvidavimo. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nebegalėtų daryti konkurencinio spaudimo ieškovei, nes atsakovės platinamas vaistinis preparatas turi didesnį konkurencinį pranašumą Lietuvos vaistų kompensavimo sistemoje.
8.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad kitų Europos valstybių teismai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustačius, jog atsakovė pažeidžia patentų savininko teises.
8.3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesužlugdytų atsakovės vykdomos veiklos, nes ji veiklą vykdo ir kitose valstybėse.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Alvogen IPCO SARL atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškovės nurodyti patentai yra užprotestuoti Europos patentų tarnyboje, taip pat užsienio teismai yra priėmę sprendimus atsakovės atžvilgiu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovė yra inicijavusi Lietuvoje bylą prieš ieškovę dėl ieškovės patentų pripažinimo negaliojančiais.
9.2. Taikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeista interesų pusiausvyra, nes vykstant ginčams dėl patentų galiojimo, atsakovei būtų uždrausta prekiauti vaistiniais preparatais, kurie niekaip nepažeidžia ieškovės teisių. Taip pat nukentėtų viešasis interesas, nes pacientai netektų galimybės įsigyti pigesnio vaistinio preparato.
9.3. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl jai daromos turtinės žalos, nes ieškovės ir atsakovės vaistinių preparatų kainų skirtumas yra nulemtas natūralios konkurencijos Lietuvos rinkoje, todėl ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovės likvidavimo, nes likvidavimas pradėtas dėl to, kad vykdoma atsakovės įmonių grupės restruktūrizacija, kuri niekaip nesusijusi su atsakovės mokumu, ir ši procedūra negali turėti jokios įtakos sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – skundžiamos teismo nutarties kopiją, išrašą iš 2020 m. I ketv. kainyno, informaciją apie atsakovės vaistinių preparatų registraciją, informaciją (iš internetinio puslapio Vikipedija) apie atsakovės grupės apyvartą. Apeliantė taip pat 2020 m. kovo 18 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais, pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 28 d. Europos patentų biuro protestų skyriaus sprendimą dėl patento EP 2949335, su vertimu į lietuvių kalbą.
13. Pateiktais dokumentais apeliantė grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad informacija apie atsakovės vaistinių preparatų registraciją buvo pateikta byloje, vertina, jog nėra pagrindo jų priimti į bylą pakartotinai. Taip pat pažymėtina, kad pateikti duomenys apie atsakovės apyvartą nėra oficialūs duomenys, o pateikta skundžiama teismo nutartis, taip pat yra byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktą 2019 m. rugpjūčio 28 d. Europos patentų biuro protestų skyriaus sprendimą dėl patento EP 2949335, su vertimu į lietuvių kalbą ir išrašą iš 2020 m. I ketv. kainyno, nes apeliantė šiais naujais įrodymais įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).
14. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – straipsnio apie apeliantės 2016 metų finansinius rezultatus išrašą (su vertimu į lietuvių kalbą), Jungtinės Karalystės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo [2017] EWHC 2629 (Pat) kopiją (su vertimu į lietuvių kalbą), Italijos ir Portugalijos teismų sprendimus (su ištraukų vertimu į lietuvių kalbą), Europos Komisijos komunikato Farmacijos sektoriaus tyrimo ataskaitos santrauką.
15. Pateiktais dokumentais atsakovė grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės teikiami įrodymai jau yra pateikti byloje, vertina, jog nėra pagrindo jų priimti į bylą pakartotinai.
Dėl preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimo
16. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – PĮ) 55 straipsnio 2 dalį prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Taigi, minėta įstatymo nuostata įtvirtina preliminarų ieškinio pagrįstumą kaip vieną būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo buvo atmestas nustačius, kad apeliantės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau nenustačius, kad atsakovės platinamas vaistas yra nekokybiškas ir dėl to apeliantei yra daroma žala. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo jog apeliantės ieškinys preliminariai yra nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad PĮ 55 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotė – „yra pakankamas pagrindas įtarti“, skiriasi nuo CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią ieškovė turi tik „tikėtinai pagrįsti“ savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismų praktika, suformuota taikant CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu negali būti besąlygiškai vadovaujamasi patentų ginčuose, kadangi PĮ 55 straipsnio 2 dalis reikalauja aukštesnio teismo įsitikinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lemia ne tik lingvistinė PĮ 55 straipsnio 2 dalies formuluotė, bet ir proporcingumo principas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose paprastai yra susijęs su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis atsakovei, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai akivaizdžiam ieškovės teisių pažeidimui.
18. Patentų ginčų nagrinėjimo praktikoje Europos valstybėse laikomasi pozicijos, kad tenkinus pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, turi būti: 1) nustatytas pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas patento savininko teisių pažeidimas, 2) nustatyta, jog reikalavimas grindžiamas ieškovei priklausančiu patentu, kurio galiojimas nekelia pagrįstų abejonių, be to, pats pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus. Užsienio valstybių teismų sprendimai, kuriais ieškovės patentas pripažintas negaliojančiu, ypač jei tokie sprendimai yra priimti daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, teismo gali būti vertinami kaip įrodymai, leidžiantys pagrįstai abejoti ieškovės patento galiojimu ir savo ruožtu tapti pagrindu teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepakankamo pažeidimo akivaizdumo.
19. Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė Latvijos, Vokietijos, Danijos, Čekijos teismų sprendimus, kuriais atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant platinti ir gaminti vaistinį preparatą Remurel, tačiau pažymėtina, kad šie užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose pagal apeliantės pareikštus reikalavimus nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nes yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai, kuriais nėra galutinai patvirtintas apeliantės reikalavimų pagrįstumas. Be to, šie tarpiniai sprendimai priimti teismams įvertinus sąlygas kitose rinkose, kurios gali būti reikšmingos teismui sprendžiant dėl apeliantei galbūt daromos žalos esminio ir negrįžtamo pobūdžio ir kurios nebūtinai sutampa su sąlygomis, susiklosčiusiomis Lietuvos Respublikos rinkoje. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisinius argumentus, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja atsakovės galbūt neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareikštas ieškinys neabejotinai buvo preliminariai pagrįstas.
20. Konstatavus, kad apeliantė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
21. Bylos duomenimis, apeliantė ieškinio reikalavimu siekia uždrausti atsakovei atlikti veiksmus platinant vaistinį preparatą Remurel, nes tokiais atsakovės veiksmais yra daroma žala apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu tokio pobūdžio bylose bei teisingai konstatavo, kad apeliantei teigiant, jog dėl atsakovės veiksmų ji patiria žalą, ji gali reikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises, nes atsakovės parduodamas vaistas yra užregistruotas ir įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė teismine tvarka būtų nuginčijusi apeliantės platinamo vaistinio preparato Remurel registraciją, todėl atskirojo skundo argumentai dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis).
22. Apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kad jos, kaip patento naudotojos, teisės yra pažeidžiamos (PĮ 55 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, apeliantei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
23. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nurodė, kad atsakovės vaistinis preparatas Lietuvos Respublikoje į kompensuojamų vaistų sąrašą buvo įtrauktas 2018 m. spalio 1 d., tačiau į teismą, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji kreipėsi 2020 m. sausio 9 d. Taigi, nuo galimo pažeidimo pradžios iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo daugiau nei vieneri metai. Toks terminas, yra pakankamai ilgas, kad pats savaime leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų uždraudimo skubos poreikio, nebent ieškovė papildomai pagrįstų reikšmingą aplinkybių pasikeitimą prieš kreipiantis į teismą, tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Apeliantė taip pat neįrodė, kad nenutraukus – nesustabdžius laikinai atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų jai bus padaryta turtinė žala, kurios nagrinėjamu atveju nebūtų galima tinkamai išsiieškoti nuostolių atlyginimo forma, nes dėl Lietuvoje vykdomos kompensuojamų vaistų politikos atsakovės platinamas vaistinis preparatas yra kompensuojamas valstybės lėšomis, nes yra pigesnis, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes tokie atsakovės veiksmai nepažeidžia konkurencijos teisės, taip pat atsakovės vaistiniai preparatai yra praėję valstybės reguliuojamą registravimo procedūrą, kurios duomenys yra viešai prieinami, ir ieškovei, kaip farmacinei kompanijai, veikiančiai Lietuvos Respublikos rinkoje, turėjo (galėjo) būti žinomi.
24. Apeliantei išaiškinama, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jei atsirastų aplinkybių, dėl kurių būsimo galimo apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.