- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1361-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17461-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) UAB „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2YT-23321-466/2019 pagal UAB „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AC invest“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0015/14/04642, 0015/14/04643, 0015/14/04644, 0015/14/04645,0015/14/04646, 0015/14/04647, 0015/14/27524, 0015/14/27525, 0015/14/27526, 0015/14/27527, 0015/14/27528, 0015/14/27529, 0015/15/13951, 0015/15/13952, 0015/15/13953, 0015/15/13954, 0015/15/13955, 0015/15/13956, 0015/15/13957, 0015/15/23643 vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos.
2. Nurodė, kad antstolė Virginija Meškauskienė priimdama 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. S1-48622 dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/04642-7, Nr. 0015/14/27524-9, Nr. 0015/15/13951-7 nepagrįstai ir netinkamai ignoravo esmines ginčo bylos naujas aplinkybes, kad pareiškėjos ginčas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) dar nėra pasibaigęs, todėl pareiškėjos skolos antstolei teisėtumas dar nėra galutinai patvirtintas. Minėtas patvarkymas taip pat nėra pagrįstas, nes antstolė, priimdama patvarkymą Nr. S1-48622, ignoravo tai, jog 2016 m. lapkričio 1 d. pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą dėl 2013-2016 metų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos duomenų tikslinimo ir šis 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr.(7.1) 5-27-14685 patikslino ir sumažino draudžiamų pajamų sumą. Pareiškėjai perskaičiavus (patikslinus) apdraustųjų asmenų darbo užmokestį už praėjusius laikotarpius, ir pareiškėjai pateikus patikslintus duomenis bei VSDFV patikrinus ir priėmus juos, nebeliko pareiškėjos skolos fondui. VSDFV Vilniaus skyrius dar 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.1) 3-130683 kreipėsi į antstolę ir informavo, kad UAB „AC invest“ VSDFV neskolinga, nes UAB „AC invest“ pateikė elektroninius prašymus dėl apdraustųjų valstybės socialiniu draudimu duomenų tikslinimo ir sumažino apdraustųjų VSD įmokas, todėl antstolė gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. raštą turėjo (galėjo) nutraukti visas vykdomąsias bylas bei panaikinti visus patvarkymus, nes vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolė, antstolės patvarkymu turėjo būti panaikinamos, ir todėl antstolei buvo racionalu ir ekonomiška užbaigti visus išieškojimo veiksmus po ginčo šalių taikaus susitarimo (ginčo užbaigimo), nes visi ankstesni VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl pareiškėjos skolų išieškojimo iš skolininkės priverstine tvarka išieškotojo naudai tapo negaliojantys (ir turėjo ir buvo anuliuoti), todėl jų pagrindu priimti visi antstolės patvarkymai dėl išieškojimo vykdymo ir priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesai visose vykdomosiose bylose taip pat tapo negaliojantys (ir turėjo būti panaikinti), ir todėl visos antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos turėjo būti panaikintos kaip nepagrįstos ir nesąžiningos.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į VSDFV su 2017 m. sausio 12 d. prašymu sumažinti arba panaikinti priskaičiuotus delspinigius, kreiptis į antstolę dėl vykdomųjų bylų nutraukimo pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jų užbaigimo pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei panaikinti patvarkymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien faktas, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Tesimo vertinimu pareiškėja UAB „AC invest“ nepateikė objektyvių duomenų, kad VSDFV atsisakė išieškojimo, todėl antstolei Virginijai Meškauskienei, tikėtina, nebuvo pagrindo nutraukti, užbaigti visas vykdomąsias bylas bei panaikinti visus patvarkymus. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėja UAB „AC invest“ nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą sustabdyti vykdomąsias bylas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė UAB „AC Invest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visumą jau po teismų priimtų sprendimų (nutarčių) paaiškėjusių naujų esminių (faktinių ir teisinių) aplinkybių, kad 2019-06-01 pareiškėjas gavo registruotą laišką su antstolės 2019-05-28 patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo 2019-05-28 d. Nr. S1-48622 vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/04642-7, Nr. 0015/14/27524-9, Nr. 0015/15/13951-7 ir kadangi su antstolės patvarkymu pareiškėjas nesutiko, todėl pagal CPK 512 str. nuostatas nustatyta tvarka ir terminais pateikė skundą ir prašė antstolės panaikinti jį, bei sustabdyti jo vykdymą ir nepradėti priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesų, ir kadangi pagal CPK 510 str. nuostatas pareiškėjas pageidavo, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vieną skundo egzempliorių taip pat pateikė teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė, bei prašė teismo skubiai sustabdyti vykdymą, ir todėl jis pateikė skundo pateikimo naujus motyvus, argumentus ir faktines naujas esmines ginčo bylos aplinkybes, todėl nutartis priimta ignoruojant naujas teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
7.2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolė priimdama patvarkymą nepagrįstai ir netinkamai ignoravo esmines ginčo bylos naujas aplinkybes, kad pareiškėjo ginčas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dar nėra pasibaigęs (administracinė byla Nr. eI-1448-426/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04317-2018-9), todėl ir pareiškėjo skolos antstolei teisėtumas dar nėra galutinai patvirtintas, nes tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-09-06 sprendimo Nr. (9.8E)I-5303 „Skundas nenagrinėtinas“ panaikinimo ir įpareigojimo patenkinti pareiškėjo skundo ir pretenzijos reikalavimus, ir jį teismui patenkinus, pareiškėjas gavęs trūkstamus įrodymus ir duomenis, galės inicijuoti naujas ginčo bylas dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir kitos ginčo bylos peržiūrėjimo.
7.3. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolės patvarkymas buvo neteisėtas, nes LR Seime jau ne kartą buvo konstatuota, kad antstoliai šalyje jau daug metų veikė neteisėtai ir nesąžiningai, bei lupikavo ir piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl LR Seime ir LR Vyriausybėje 2018 metais buvo priimti ir buvo svarstomi įstatymų pakeitimai, kurie pažabotų tokius neteisėtus ir nesąžiningus antstolių veiksmus.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, prašo jo netenkinti, palikti galioti 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė procesines normas, pagrįstai atmetė skolininko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu apeliantės atskirasis skundas grindžiamas vien samprotavimais, deklaratyviais teiginiais, kurie niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, prašo jo netenkinti, palikti galioti 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
9.1. UAB „AC invest“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė nuo 2013-08-01. UAB „AC invest“ nesilaikė Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytos prievolės teisingai ir laiku apskaičiuoti, mokėti socialinio draudimo įmokas. UAB „AC invest“ teikė pranešimus apie apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau nustatyta tvarka jų nemokėjo, todėl įsiskolinimas nuolat augo. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „AC invest“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis VSD įstatymo 20 straipsnio nuostatomis priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka: 2013-07-24 Nr. (7.2) 7-10-53365, 2013-08-26 Nr. (7.2) 7-10-61466, 2013-09-24 Nr. (7.2) 7-10-66419, 2013-10-23 Nr. (7.2) 7-10-75000, 2013-11-25 Nr. (7.2) 7-10-82269, 2013-12-27 Nr. (7.2) 7-10-89193, 2014-03-27 Nr. (7.2) 7-10-20954, 2014-04-25 Nr. (7.2) 7-10-28244, 2014-05-26 Nr. (7.2) 7-10-35343, 2014-06-30 Nr. (7.2) 7-10-43515, 2014-07-29 Nr. (7.2) 7-10-51244, 2014-08-27 Nr. (7.2) 7-10-58599, 2014-09-29 Nr. (7.2) 7-10-67505, 2014-10-24 Nr. (7.2) 7-10-75364, 2014-12-19 Nr. (7.2) 7-10-90164, 2014-11-26 Nr. (7.2) 7-10-83660, 2014-12-19 Nr. (7.2) 7-10-90164, 2015-01-27 Nr. (7.2) 7-10-7197, 2015-02-26 Nr. (7.2) 7-10-15452, 2015-03-25 Nr. (7.2) 7-10-23211, 2015-12-23 Nr. (7.2) 7-10-105595 ir pateikė vykdyti antstoliui.
Šalies argumentai
9.2. UAB „AC invest“ 2016-11-01 Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustojo A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 metų sausio – 2016 metų vasario, liepos – rugsėjo mėnesių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos tikslinimo, dėl draudėjo padarytos klaidos. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-11-17 sprendimu Nr. (7.1) 5-27-14685 patikslino ir sumažino apdraustojo A. C. bendrą draudžiamųjų pajamų sumą. Po draudžiamųjų pajamų patikslinimo VSD įmokų suma sumažėjo 3480,80 Eur. Po įsiskolinimo perskaičiavimo, patikslinus draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų sumas UAB „AC invest“ turėjo 261,41 Eur VSD įmokų permoką. Iki 2018-06-22 galiojusiose Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintose Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėse nebuvo numatyta, kad jei Fondo valdybos teritoriniam skyriui perdavus sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka antstoliui, skola perskaičiuojama ir skolos nelieka, tai teritorinis skyrius priima sprendimą dėl sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka pripažinimo netekusiu galios. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-11-22 raštu Nr. (8.1) 3-130683 informavo antstolę, kad pagal Fondo valdybos Vilniaus skyriaus anksčiau minėtus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka UAB „AC invest“ Fondo biudžetui neskolinga, nes draudėjas pateikė elektroninius prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo ir sumažino apdraustųjų VSD įmokas. UAB „AC invest“ skola Fondo biudžetui išnyko tik draudėjui patikslinus draudžiamąsias pajamas, o UAB „AC Invest“ nepateikė įrodymų, jog būtų egzistavęs kitas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje numatytas vykdomosios bylos nutraukimo teisinis pagrindas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017).
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24358-1097/2019 pareiškėjos UAB „AC Invest“ skundas, kurio pagrindu buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamojoje byloje, dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkintas, t. y. atmestas kaip visiškai neįrodytas (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir galbūt pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje, kas laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad, nesant nustatytai vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. tikėtinai nepagrindus pareiškimo reikalavimo, nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
17. Neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių teisinės prasmės. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba dėl jų pasisakytina bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.