- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- 1S-133-873/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-957 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiais, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, A. S. paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis, jam skirta galutinė laisvės atėmimo šešeriems metams 8 mėnesiams bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 28 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. kovo 21 d. – dveji metai devyni mėnesiai septynios dienos. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugpjūčio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV- 25- 957 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-957. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka nepakitusi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjanti. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad A. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nuteistojo A. S. teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi, išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Pasak nuteistojo, nutartyje dėstomi abstraktūs argumentai, kurie gali būti pritaikomi kiekvienam nuteistajam, kas sudaro pagrindą teismo nutartį vertinti kaip šablonišką. Be to, skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas bendriesiems teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, todėl nutartis privalo būti panaikinta.
5.2. Nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties teiginys „lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Nuteistojo teigimu, baudžiamajame įstatyme apibrėžti bausmės tikslai jau buvo pasiekti. Pasak nuteistojo, jam atlikus didžiąją bausmės dalį, nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nebuvo nubaustas pakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, ar kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Pažymi, kad bausmės teisingumas yra vienas iš baudžiamosios teisės principų. Paskyręs teisingą bausmę, teismas įgyvendina teisingumo principą konkrečioje byloje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti bausmės tikslą. Akcentuoja, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
5.3. Nuteistojo teigimu, aplinkybės, susijusios su jo teistumais, padarytos veikos pavojingumu ir pobūdžiu, jau buvo įvertintos skiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Nurodo, kad bausmes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jis yra atlikęs.
5.4. Nesutinka nei su Komisijos, nei su apylinkės teismo išvadomis, kad jo elgesys bei nusikalstamumo rizikos rezultatai nėra nuoseklūs ir akivaizdžiai mažėjantys. Nurodo, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis dėl savo nusikaltimo pripažįsta kaltę, visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Tvirtina, kad teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai, elgesiui bausmės atlikimo metu, dominuojantiems charakterio bruožams.
5.4.1. Pasak nuteistojo, jis visą bausmės laiką nuosekliai stengėsi keisti savo elgesį, mąstymą. Akcentuoja, kad tai patvirtina duomenys asmens byloje apie jo vykdomas ir įvykdytas tiek tikslines, tiek kitokias programas, užsiėmimus, kuriuose jis noriai dalyvauja.
5.4.2. Akcentuoja, kad buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei buvo perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis.
5.4.3. Tvirtina, kad jo darbinė motyvacija labai stipri. Nurodo, kad atvykęs į įstaigą iš karto įsidarbino, vėliau darbo neteko dėl objektyvių priežasčių. Tvirtina, jog ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau to įvykdyti nepavyko dėl darbo vietų trūkumo. Pažymi, kad įstaigoje ne kartą yra atlikęs įvairius nemokamus gerbūvio darbus, yra gavęs leidimą užsiimti individualia veikla – bižuterijos dirbinių gamyba. Pripažįsta, kad turi dideles skolas, kurias pagal galimybes stengiasi dengti, teigia, kad atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą nori kuo greičiau. Akcentuoja, kad laisvėje turėtų didesnes galimybes įsidarbinti ir galėtų greičiau grąžinti turimas skolas.
5.4.4. Atkreipia dėmesį, kad teismas tinkamai neįvertino, jog jis yra išlaikęs glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kas padėtų žymiai lengviau adaptuotis laisvėje bei suteiktų didesnės motyvacijos nenusikalsti ateityje.
5.5. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio (diskriminacijos draudimo) prasme itin kritikuotinas yra Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas teisės aiškinimas, kad „nuteistajam yra būdinga aukštesnė nei vidutinė savivertė“. Pasak nuteistojo, tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą.
5.6. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, kai asmeniui pakeičiamos bausmės atlikimo sąlygos, tačiau lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės. Pažymi, kad jis paleistas lygtinai toliau atliks teismo paskirtą bausmę, bus prižiūrimas probacijos tarnybos, jam toliau bus taikomi atitinkami elgesio apribojimai ir draudimai.
5.7. Tvirtina, kad Komisija netinkamai taikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Nr. Rec(2003)22. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi diametraliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis.
5.8. Nurodo, kad teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo tezėmis dėl teismų precedentų. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-610-870/2016, kurioje asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas esant net ne vienai galiojančiai nuobaudai, tuo tarpu, kaip pažymi nuteistasis, jis galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis skunde cituoja teismų nutartis, kuriose asmenims taikytas lygtinis paleidimas, nors jiems buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika: Nr. 1S-202-337/2018, 1S-845-593/2018, 1S-1-873/2019, 1S-11-337/2019. Skunde taip pat cituojamos teismų nutartys bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, kuriose buvo pasisakyta, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, darantys įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Skunde pažymima, kad visi šie precedentai galiojantys, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį yra privalomi.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, išsamiai išdėstė motyvus, dėl kurių priėmė sprendimą. Nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis neobjektyvi, šabloniška, kad skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja bendriesiems teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S., kuriam paskirta laisvės atėmimo šešeriems metams aštuoniems mėnesiams bausmė, pusę paskirtos bausmės atliko 2022 m. rugpjūčio 28 d., sąlygų, dėl kurių nuteistajam lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas (BVK 83 straipsnis), nenustatyta. Taigi, A. S. atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
10. Nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad „lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo“ ir tvirtina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
11. Nuteistasis akcentuoja, kad duomenys apie ankstesnius teistumus, nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir pakartotinis šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, jog nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Šiuo atveju apylinkės teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. Nuteistasis akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose, tikslinėse programose. Asmens bylos duomenys šiuos nuteistojo skunde dėstomus argumentus patvirtina. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nuteistąjį A. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu įvairiuose užsiėmimuose, tikslinėse programose, palaikomais socialiniais ryšiais su artimaisiais, priešingai, nei teigiama skunde, buvo vertintos ir apylinkės teismo. Be kita ko, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad atlikdamas bausmę nuteistasis buvo skatintas, į jo darbinę motyvaciją bei aplinkybę, jog A. S. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo vietos suteikimo, šio prašymo nepatenkinus dėl darbo vietų trūkumo, įsitraukė į nemokamų darbų atlikimą. Šiame kontekste sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
13. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. kovo 7 d. išvados Nr. RV-25-759 (toliau – Soliacinio tyrimo išvada) , bausmės atlikimo metu A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta 2021 m. sausio 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 27 d., vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. A. S. nustatyta dešimt dinaminio pobūdžio kriminogeninių veiksnių: oficialios darbinės patirties laisvėje stygius; prasta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų; lėšų įgijimo, tvarkymo ir kaupimo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio; teigiamas savęs vertinimas; impulsyvumas; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankami savo elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; kitų asmenų turtinių teisių, įstatymų normų negerbimas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, pasižymintys impulsyvumu, polinkiu kartoti ankstesnes klaidas, netinkamais problemų sprendimų įgūdžiais, savo elgesio pasekmių ignoravimu yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurių nevaldant A. S. nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Taip pat, apibendrinus tai, kad A. S. gyvenimo stiliaus ypatumai pasižymėjo socialinio atsakingumo ar socialinės struktūros stoka, jis ne vieną kartą buvo įsitraukęs į rizikingas situacijas, nustatyta, jog nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo stiliaus, jo nusikalstamo elgesio raiška gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, A. S. 2021 m. spalio 28 d. baustas už tai, kad 2021 m. spalio 9 d., apie 8.07 val., patalpoje, kurioje nuteistieji ruošia maistą, rankomis laikė nuteistojo, prieš kurį kitas nuteistasis naudojo fizinį smurtą, galvą. Taigi vertintina, kad nors paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas, pažeidimo pobūdis rodo ne visišką nuteistojo norą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Apygardos teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo asmens bylos duomenys nėra pakankami išvadai, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų taikyti jam lygtinio paleidimo institutą.
14. Kaip matyti iš minėtos Socialinio tyrimo išvados, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas bei tikslingi veiksmai toliau dengiant turimus įsiskolinimus. Nuteistajam ateityje sugebėjus realizuoti save nuoseklioje darbinėje veikloje, užsitikrinant stabilų pragyvenimo šaltinį, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti mažėjimo tendencijas. Siekiant gerinti nuteistojo resocializacijos proceso prielaidas, yra svarbu lavinti nuteistojo savęs pažinimo įgūdžius, didinti motyvaciją siekti savo negatyvių asmenybės ir elgesio ypatumų korekcijos. Nuteistajam nekeičiant savo susiformavusių elgesio modelių, negebant konstruktyviais būdais spręsti iškylančių problemų, įvertinti tolesnių savo elgesio pasekmių, jo tikslų įgyvendinimo tikimybė išliks mažai tikėtina. Aptartos sritys, darančios įtaką nuteistojo nusikalstamos rizikos mažinimui, apygardos teismo vertinimu, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis dar turi neigiamų savybių, kurios, siekiant lygtinio paleidimo, jo paties veiksmais gali būti koreguojamos.
15. Nuteistasis skunde teigia, jog pateiktas teisės aiškinimas, esą „nuteistajam yra būdinga aukštesnė nei vidutinė savivertė“ sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, priešingai, nei teigiama skunde, Komisija atsižvelgė ne į subjektyvų asmens charakterio vertinimą, o į nuteistojo susiformavusius elgesio modelius, dėl ko praeityje A. S. iškildavo sunkumų bei pasireikšdavo motyvacijos stoka keisti savo negatyviais savybes bei formuoti naujus elgesio modelius. Atitinkamai, teigiamas savęs vertinimas kaip nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys įvardintas ir Socialinio tyrimo išvadoje. Su skundo teiginiais apie galimai diskriminacinį vertinimą apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.
16. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis teigia, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms yra privalomo, o ne rekomendacinio pobūdžio ir lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, nuteistajam atitinkant formalius (minimalius) reikalavimus, visais atvejais privalomas, antraip yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš tarptautinių sutarčių. Su šiuo skundo argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Demir ir Baykara pateiktu išaiškinimu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos gali būti laikomos kertinius valstybių narių įsitikinimus vienu ar kitu administracinės teisės klausimu atspindinčiais šaltiniais, padedančiais išaiškinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, o rekomendacijų pirminė užduotis yra derinti europines taisykles, skirtas apsaugoti individą jo santykiuose su viešojo administravimo subjektais. Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Grimaldi prieš Fonds des Maladies Professionnelles (1988 m.) yra nurodęs, kad nacionaliniai teismai privalo atsižvelgti į rekomendacijas spręsdami jiems pavestas bylas, ypač, kai jos padeda aiškinti nacionalines priemones, kurių buvo imtasi joms įgyvendinti, ar kai jos papildo privalomus Bendrijos teisės aktus. Taigi, priešingai nei teigia skundą padavęs asmuo, minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, kadangi jis materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo neatitinka.
17. Apygardos teismas pažymi, jog skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, išvados nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis akcentuoja tik atskiras, jam palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius įstatyme (BVK 82 straipsnyje) nematytas sąlygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis neatitinka.
18. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų Komisijos sprendimo nepagrįstumą, priėmė teisingą sprendimą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.