- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2-3751-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37657-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas"
- Atsakovas
- Ž. R. L.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ingridai Varanavičei
atsakovei Ž. R. L., jos atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Ž. R. L. dėl 583,66 Eur žalos atlyginimo, 43,81 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 15 Eur žyminio mokesčio priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. R. L. 583,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, 43,81 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminio mokesčio).
Ieškinyje (b.l. 1-2) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad 2018-03-20 d. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Volvo XC60“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šunį.
Eismo įvykio metu transporto priemonė „Volvo XC60“ buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 683,66 Eur draudimo išmoką.
Atsakovė buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininkė, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti žalą, tačiau atsakovė atlygino tik 100,00 Eur žalos, todėl likusi suma (583,66 Eur) yra priteistina.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (LAT 2005-02-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007-12-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-554/2007).
Pagal CK 6.267 str. 1 d. už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.267 str. 1 d. naminio gyvūno savininkas atsako už naminio gyvūno padarytą žalą nepriklausomai nuo to ar yra jo kaltė ir ar savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ.byloje Nr. 2A-1156-611/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.267 straipsnio pagrindu, kadangi: 1) atsakovė buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininkė; 2) neleistinai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs šuo padarė žalą automobiliui; 3) žala yra tiesioginis į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns sukeltas rezultatas; 4) šuns padarytą žalą privalo atlyginti jo savininkas atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti (b.l. 10-11).
Nesutikimą su ieškiniu atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 10-11) bei teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad 2018-09-20 d. pabėgo atsakovės šuo, todėl atsakovė sėdo į automobilį ir nuvažiavo jo ieškoti. Važiuojant pamatė ant kelio stovintį automobilį VOLVO XC60, privažiavus paklausė vairuotojos, gal matė atsakovės šunį (vokiečių aviganį), vairuotoja atsakė, kad šuo išbėgo jai ant kelio ir buvo partrenktas. Eismo įvykio vietoje nebuvo nei šuns, nei kitų pėdsakų. Į eismo įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, policijos pareigūnai paprašė jų užpildyti deklaraciją. Šoko būsenoje ją pasirašė, su prielaida, kad reikia užfiksuoti autoįvykį. Įvykus eismo įvykiui policijos pareigūnai turėjo pagal identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką, susidūrus su gyvūnu kelyje, reikėtų pašalinti kliūtis nuo kelio, pasirūpinti eismo įvykio vietos sutvarkymu apsaugant kitus vairuotojus nuo galimos žalos, Atsakovės teigimu, įvykio vietoje gyvūno nebuvo, buvo sudaryta tik eismo įvykio deklaraciją.
Atsakovė nurodė, kad eismo įvykiai toje kaimo vietovėje labai dažni, į kelią išbėga stirnos ir kiti laukiniai gyvūnai. Nėra jokios patvirtintos informacijos ir įrodymų, kas apgadino nukentėjusiosios turtą. Lieka tik sutapimas – pabėgęs atsakovės šuo. Galima padaryti išvadą, jog ginčo atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš prie ieškinio pridedamų dokumentų nėra pakankamų įrodymų ir atsakovei nekyla atsakomybė už padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš ieškovo ieškinio seka, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo A. B. buvo sudarytas transporto priemonių draudimas (Kasko), išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas Serija Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03 d. buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų draudėjui priklausanti transporto priemone visureigis VOLVO XC 60 D5 AWD AUT. SUMMUM A6, v.n. (duomenys neskelbtini), nustatant besąlyginę išskaitą - 60 Eur.
2018-03-20 d., t.y. draudimo poliso galiojimo laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Volvo XC60“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama I. B., partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šunį, tokiu būdu buvo apgadinta. A. B. transporto priemonės draudėjas AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo draudėjui 683,66 Eur draudimo išmoką.
AB „Lietuvos draudimas“ nustatė, kad atsakovė Ž. R. L. buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininkė, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą. Atsakovė atlygino tik 100 Eur žalą, todėl liko skolinga 583,66 Eur (683,66 Eur-100,00 Eur).
Atsakovė atsisakė atlyginti likusią žalą AB „Lietuvos draudimas“, teisminio nagrinėjimo metu nurodant, kad nėra jokių įrodymų, jog jai priklausantis aviganio veislės šuo dalyvavo eismo įvykyje, bei nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją pasirašė streso būsenoje, dalyvaujant policijos pareigūnams.
Lietuvos CK 6.1015 str. numato draudiko teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens pagal taisykles, numatančias draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1010 str. 2 d.).
Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.)
Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).
CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-554/2007).
Atsakovė neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2018-03-20 d. draudėjo transporto priemonės faktinė valdytoja I. B. pranešė draudikui apie eismo įvykį, kuriuo metu draudimo polise nurodyta transporto priemonė buvo apgadinta važiojamojo kelio dalyje į kelią staiga išbėgusio šuns.
Teisminio nagrinėjimo metu I. B. buvo apklausta liudytoja ir parodė, kad 2018-03-20 d. apie 08.00 val. ji apdrausta Kasko draudimu transporto priemone VOLVO XC 60 D5 AWD AUT. SUMMUM A6, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo į 10.00 val. paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo posėdį. (duomenys neskelbtini), į kelio važiuojamąją dalį staiga iš dešinės į kairę išbėgo aviganio veislės šuo, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kuriuo metu jos vairuojama transporto priemonė buvo apgadinta, o šuo cypdamas ir sukdamasis pabėgo į mišką. Ji pranešė policijai bei draudimo bendrovei. Netrukus po eismo įvykio prisistatė atsakovė, kuri aiškino, kad pabėgo jos aviganio veislės šuo ir atsakovė jo ieškanti. Atvykus policijos pareigūnams ir jiems padedant buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovė prisipažino išbėgusio šuns savininke bei kalta dėl eismo įvykio aplinkybių bei gera valia deklaraciją pasirašė.
Atsakovė neneigia aplinkybės, kad jai priklausantis šuo galimai pateko į eismo įvykį. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vėliau šunį rado miške su daugybiniais kūno sužeidimais, galimai atsiradusiais nuo smūgio su transporto priemone. Atsakovė šunį nuvežė į veterinarijos kliniką (duomenys neskelbtini), kur šuo buvo operuotas ir jam paskirtas gydimas. Po kuriuo laiko šuo pasveiko.
Iš UAB „Jakovo veterinarijos centro“ 2020-05-11 d. išrašo iš ligos istorijos matyti, kad 2020-03-20 d. 14.43 val. atsakovė kreipėsi į šį centrą, pranešdama, kad šuo nusivijo stirną ir papuolė į autoįvykį, kuris įvyko maždaug 8.00 val. ryte, įvykio nematė, į kliniką atvyko 14.30 val. Buvo diagnozuoti šuns daugybiniai lūžiai, chirurgiškai sutvarkyti šuns dubens kaulai, šuo gydytas iki 2020-05-11 d. (b.l. 43-44).
Nors atsakovė neneigia fakto, kad jos šuo pateko į autoįvykį, tačiau nurodo, kad nėra įrodymų, kad būtent jos šuo apgadino draudėjui A. B. priklausančią transporto priemonę. Teismas su atsakovės argumentais nesutinka.
Įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (LAT 2010-04-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2013-11-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-404/2014.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011-08-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-84/2013.).
Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės šuo dalyvavo eismo įvykyje, kuriuo metu tiek atsakovės šuo patyrė sužeidimus, daugybinius lūžius, tiek draudėjo transporto priemonė buvo apgadinta, nei spręsti, kad tokių faktinių aplinkybių tarp ginčo šalių nebuvo. Ši išvada grindžiama tuo, kad tiek atsakovės, tiek liudytojos I. B. šuns aprašymas sutampa. Sutampa šuns pabėgimo laikas ir eismo įvykis (2020-03-20 d. apie 08.00 val.), vieta- (duomenys neskelbtini), atsakovės pripažinimas šio fakto, eismo įvykio deklaracijos pildymas, dalyvaujant policijos pareigūnams, šuns sužeidimų fiksavimas UAB „Jakovo veterinarijos centre“ bei šuns sužeidimų pobūdis (po eismo įvykio). Teismo vertinimu, atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 178 str.), o ieškovas įrodė ieškinio pagrįstumą tikimybės principu.
Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2007).
CK 6.267 str. 1 d. numato, kad už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), kuris atsako už naminio gyvūno padarytą žalą nepriklausomai nuo to ar yra jo kaltė ir ar savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-1156-611/2010).
Tokiu būdu, atsakovė yra atsakinga už šuns padarytą žalą transporto priemonei VOLVO XC 60 D5 AWD AUT. SUMMUM A6, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl draudimo išmokos dydžio
Atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto neveikimo (CK 6.246 str. 1 d.) bei kilusios žalos (LR CK 147 str.) patvirtina byloje surinkti ir teismo sprendime išdėstyti įrodymai. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio šuns ir nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta šuns pabėgimo ir žalos padarymo draudėjo turtui, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui.
CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją tvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
2018-03-26 d. AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės VOLVO XC 60 D5 AWD AUT. SUMMUM A6, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Audatex sistemos pagalba, kurioje nurodyta 683,66 Eur draudimo išmoka.
2018-03-26 d. AB „Lietuvos draudimas“ išsiuntė A. B. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2018-03-26 d. sprendimo pagrindu jam bus išmokama 683,66 Eur draudimo išmoką už 2018-03-20 08:00 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) rajone ir per kurį buvo sugadintas VOLVO XC 60 D5 AWD AUT. SUMMUM A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
AB „Lietuvos draudimas“ šiame pranešime nurodė, kad visa nuostolio suma yra 683,66 Eur (įskaitant bendras remonto išlaidas – 683,66 Eur ), iš kurios atimama: nesumokėta draudimo įmoka (47,08 Eur) pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2015-10-27 redakcija), punktas 9.11.4), kuri pervedama į sąskaitą ir pasieks gavėją per 5 darbo dienas.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo svarstomas klausimas dėl draudimo įmokos dydžio pagrįstumo ir ieškovės atstovės paaiškinimais bei bylos medžiaga buvo nustatyta, kad 2018-03-26 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 47,08 Eur nesumokėta draudimo įmoka nurodyta per klaidą, t. y. ji draudimo išmokos dydžiui neturi jokios įtakos ir negali būti atimta iš A. B. išmokėtos draudimo išmokos. Nustatyta, kad žalos dydis A. B. transporto priemonei sudaro 683,66 Eur, tokio dydžio ir buvo pastarajam sumokėtas. 60 Eur frančizė taip pat nebuvo išskaičiuota, nes buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas (šuns savininkė), todėl tokiais atvejais besąlyginė išskaita netaikoma.
AB “Lietuvos draudimas” 2018-04-06 Nr. (duomenys neskelbtini) pretenzija dėl išmokos išieškojimo atsakovė buvo raginama per 15 d. dienų pervesti į AB “Lietuvos draudimas” nurodytą sąskaitą banke 683,66 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė sumokėjo tik 100 Eur ir daugiau neatliko jokių mokėjimų.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl iš atsakovės priteistina 583,66 Eur žalos atlyginimas ieškovo naudai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl kompensacinių bei procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 43,81 Eur kompensacinių palūkanų nuo 2018-04-23 (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos CK 6.261 str. pagrindu) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-12-14) , viso už 548 dienas (583,66 x 0.05 % x 548 d.) bei 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019-12-16 d.) nuo įsiskolinimo dydžio (627,47 Eur) yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintinas 627,47 Eur (583.66 Eur +43.81 Eur) sumoje, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d.1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, 2 Eur žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasis teismo nutartimi.
Ieškovas patyrė 70,08 Eur teisinių išlaidų advokatui surašant ieškinį bei 21,82 Eur kelionės išlaidų vykstant atstovauti ieškovo interesus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei grįžtant atgal, t. y. viso 91,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 38-42). Šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, protingo dydžio, todėl tenkinant ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,28 Eur ir priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Ž. R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 583,66 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 66 ct) žalos atlyginimo, 43,81 Eur (keturiasdešimt tris Eur 81 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2019-12-16 d.) nuo 627,47 Eur priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio, 91,90 Eur (devyniasdešimt vieną Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, naudai.
Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 2 Eur (du Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės Ž. R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 15,28 Eur (penkiolika Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.