- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1896-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37657-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Ž. R. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Ž. R. L. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Ž. R. L. 583,66 EUR turtinės žalos atlyginimo, 43,81 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone transporto priemonė „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šunį. Eismo įvykio metu transporto priemonė „Volvo XC60“ buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
3. Ieškovas pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 683,66 EUR draudimo išmoką. Atsakovė buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininkė, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovas ragino atsakovę geruoju atlyginti žalą, tačiau atsakovė atlygino tik 100 EUR žalos, todėl likusi suma (583,66 EUR) priteistina iš atsakovės.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas).
Šalies argumentai
5. Atsakovė Ž. R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pabėgo jos šuo, todėl atsakovė sėdo į automobilį ir nuvažiavo jo ieškoti. Važiuojant pamatė ant kelio stovintį automobilį VOLVO XC60. Privažiavus paklausė vairuotojos, gal matė atsakovės šunį (duomenys neskelbtini). Vairuotoja atsakė, kad šuo išbėgo jai ant kelio ir buvo partrenktas. Eismo įvykio vietoje nebuvo nei šuns, nei kitų pėdsakų. Į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atsakovė šoko būsenoje ją pasirašė, manydama, kad reikia užfiksuoti autoįvykį, nors įvykio vietoje gyvūno nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad eismo įvykiai toje kaimo vietovėje labai dažni, į kelią išbėga stirnos ir kiti laukiniai gyvūnai. Nėra jokios patvirtintos informacijos ir įrodymų, kas apgadino nukentėjusiosios turtą. Lieka tik sutapimas – pabėgęs atsakovės šuo. Taigi, ginčo atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovei nekyla atsakomybė už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 583,66 EUR žalos atlyginimo, 43,81 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) nuo 627,47 EUR priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminio mokesčio, 91,90 EUR bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas" ir draudėjo A. B. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartis, išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas, pagal kurį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausta draudėjui priklausanti transporto priemonė - visureigis VOLVO XC 60 D5 AWD AUT SUMMUM A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
9. Nurodytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone apdraustoji transporto priemonė, vairuojama I. B., partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šunį ir tokiu būdu buvo apgadinta. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo draudėjui 683,66 EUR draudimo išmoką. Byloje kilo ginčas, ar į kelią išbėgo ir minėtą eismo įvykį sukėlė atsakovei priklausantis šuo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės šuo dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu tiek atsakovės šuo patyrė sužeidimus, daugybinius lūžius, tiek draudėjo transporto priemonė buvo apgadinta. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad tiek atsakovės, tiek liudytojos šuns aprašymas sutampa, sutampa šuns pabėgimo laikas ir eismo įvykis, vieta, atsakovės pripažinimas šio fakto, eismo įvykio deklaracijos pildymas, dalyvaujant policijos pareigūnams, šuns sužeidimų fiksavimas UAB „Jakovo veterinarijos centre“ bei šuns sužeidimų pobūdis (po eismo įvykio). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už jos šuns padarytą žalą transporto priemonei.
11. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo savo šuns ir nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta šuns pabėgimo bei žalos padarymo draudėjo turtui, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui.
12. Teismas taip pat nustatė, kad žalos dydis A. B. transporto priemonei sudarė 683,66 EUR, tokio dydžio draudimo išmoka pastarajam ir buvo išmokėta. 60 EUR frančizė nebuvo išskaičiuota, nes buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas (šuns savininkė). Ieškovo 2018 m. balandžio 6 d. pretenzija dėl išmokos išieškojimo atsakovė buvo raginama per 15 d. dienų pervesti į AB “Lietuvos draudimas” nurodytą sąskaitą banke 683,66 EUR žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė sumokėjo tik 100 EUR ir daugiau neatliko jokių mokėjimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. R. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, sumažinant šiuo sprendimu priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 583,66 EUR iki 356,30 EUR, o priteistas kompensacines palūkanas – nuo 43,81 EUR iki 26,75 EUR.
14. Apeliantė nurodo, kad iš esmės nesutinka su ieškovo naudai priteistos žalos dydžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės argumentų, susijusių su transporto priemonės rūko žibintais bei nesumokėta draudėjo draudimo įmoka.
15. Apeliantė teigia, kad 180,28 EUR už automobilio Volvo XC60 rūko žibintus iš jos buvo priteista neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi pagal byloje pateiktus duomenis rūko žibintų trūkumai egzistavo dar iki 2018 m. kovo 20 d. eismo įvykio bei nebuvo ir negalėjo būti jo pasekmė. Iš byloje esančios UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad automobilio Volvo XC60 rūko žibintų trūkumai buvo nustatyti dar 2016 m. gegužės 4 d., kuomet buvo atlikta šio automobilio techninė apžiūra. Teismas apie šias aplinkybes net neužsiminė ir nei jų, nei 2016 m. gegužės 4 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) sprendime neįvertino. Rūko žibintams padaryta žala, apeliantės nuomone, taip pat negalėjo būti atlyginama, nes automobilis eismo įvykio metu su kliūtimi kontaktavo priekinio bamperio viduriu, o ne jo šonais, kur ir yra rūko žibintai, be to, rūko žibintai yra papildomai apsaugoti nuo pažeidimų, todėl yra paneigiamas šių žibintų įskilimo ir eismo įvykio priežastinis ryšys.
16. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo 2018 m. kovo 26 d. pranešime Nr. 1979288 iš tikrųjų buvo padaryta klaida, nurodant, jog 47,08 EUR turi būti išminusuoti iš išmokėtinos žalos sumos, t. y. byloje nėra jokių duomenų nei apie automobilio Volvo XC60 savininko draudimo įmokų mokėjimus, nei apie jų sumas, nei apie datas, kada jie buvo ar turėjo būti sumokėti. Taigi, nurodyti motyvai ir argumentai sudaro pagrindą sumažinti iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo sumą dar 47,08 EUR.
17. Atitinkamai sumažinus priteistinos žalos dydį (iki 356,30 EUR), turėtų būti sumažintos ir kompensacinės palūkanos (iki 26,75 EUR) bei atitinkamai perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo. Vien aplinkybė, kad teismas byloje įvertino įrodymus nepalankiai apeliantės atžvilgiu, nedaro teismo sprendimo neteisėtu.
20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, nei nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės poziciją, kad ieškovo nustatyti transporto priemonės apgadinimai, už kurių remontą buvo išmokėta draudimo išmoka, nėra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, liudytoja apklaustos vairuotojos paaiškinimai, buvo pakankami teismui spręsti apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą.
21. Ieškovas, siekdamas pagrįsti žalos dydį, pateikė į bylą rašytinius dokumentus - remonto sąmatą, remonto išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurių atsakovė nenuginčijo, o teismas įvertino. Apeliantė, teigdama, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas nepagrįstai, turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, tik pasikliovė savo paaiškinimais ir subjektyvia nuomone.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas, o atsakovė dalyje su tuo nesutinka.
24. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl atsakovės atsakomybės už kilusią žalą apskritai, t. y. neginčija, jog eismo įvykis įvyko dėl į kelią išbėgusio ir su transporto priemone susidūrusio atsakovės šuns. Skunde iš esmės keliamas klausimas tik dėl priteistos žalos ir kompensacinių palūkanų dydžio (prašoma juos mažinti).
25. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydį, iš esmės nesutinka su tuo, kad į ieškovui priteistos žalos dydį buvo įskaičiuotos rūko žibintų remonto išlaidos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors ji ir kėlė šį klausimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau, priimdamas sprendimą, teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydamas transporto priemonei Volvo XC60 padarytos žalos dydį, teismas rėmėsi iš karto po eismo įvykio Audatex sistemos pagalba sudaryta transporto priemonės remonto sąmata, eismo įvykio deklaracija, kurioje fiksuoti transporto priemonės apgadinimai, automobilio fotonuotraukomis, liudytojos I. B. parodymais, ieškovo pateikta deklaracija ir kitais įrodymais. Atsakovė, įrodinėdama, kad rūko žibintai, tikėtina buvo sugadinti dar iki eismo įvykio, remiasi ginčo automobilio 2016 m. gegužės 4 d. UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortele, kurioje konstatuoti tam tikri automobilio rūko žibintų defektai, ir teigia, kad byloje esančiose nuotraukose matomi automobilio rūko žibintų įtrūkimai egzistavo dar iki 2018 m. kovo 20 d. eismo įvykio bei nėra šio eismo įvykio pasekmė. Tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia byloje esančių įrodymų, kurių atsakovė neginčijo, visuma.
27. Liudytoja byloje apklausta transporto priemonės Volvo XC60 vairuotoja I. B. parodė, kad 2016 metais, įsigijus automobilį, jis buvo suremontuotas, ištaisant buvusius automobilio defektus, įskaitant ir automobilio žibintus, t. y. žibintai buvo pakeisti. Liudytoja pažymėjo, kad iki eismo įvykio automobilio būklė buvo puiki, ji tai žino, nes automobilį naudojo darbinėms funkcijoms vykdyti. Kad automobilis iki eismo įvykio buvo be defektų jo priekinėje dalyje, o taip pat ir rūko žibintuose, taip pat įrodo ir ieškovo pateiktos automobilio nuotraukos, kurios darytos 2017 metais, sudarant draudimo sutartį su draudėju. Kad po susidūrimo su atsakovės šunimi buvo apgadintas automobilio priekis, patvirtina eismo įvykio deklaracija, liudytojos parodymai, ieškovo atlikta remonto darbų sąmata ir atitinkamų žinių turinčio specialisto vertinimas, kuriame nurodyta dėl kokių priežasčių eismo įvykio metu buvo padaryta žala rūko žibintams. Nors atsakovė kritiškai vertina šios išvados, kaip įrodymo patikimumą, kadangi ją surašė ieškovo darbuotojas, tačiau išvados nenuginčijo ir nepateikė priešingų, jos teiginius patvirtinančių įrodymų.
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė šiuo atveju nepaneigė, jog į ieškovui priteistos žalos dydį pagrįstai buvo įskaičiuotos ir rūko žibintų remonto išlaidos, kurios atsirado kaip autoįvykio pasekmė.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakė į ieškovo ir atsakovės argumentus, savo išvadas grindė aktualiomis nagrinėjamam ginčui spręsti teisės aktų nuostatomis, t. y. pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, sprendimą motyvavo ir išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamomis teisės normomis. Aplinkybė, kad į kai kuriuos atsakovės argumentus atsakyta glaustai, nenulėmė neteisėto sprendimo priėmimo.
31. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 47,08 EUR ieškovo pranešime Nr. 1979288 nurodyta nesumokėta draudimo įmoka nėra reikšminga sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino žalos dydžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė byloje iš esmės neginčijo ir nepateikė įrodymų, jog ieškovas draudėjui nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, taip pat neginčijo, kad draudėjui buvo išmokėta mažiau nei prašoma priteisti iš atsakovės. Teismo posėdyje ieškovo atstovei paaiškinus aplinkybes dėl pranešime Nr. 1979288 įsivėlusios klaidos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad draudėjo galimai nesumokėta draudimo įmoka neturėjo reikšmės faktiniam draudimo išmokos dydžiui, kadangi draudėjui buvo išmokėta 683,66 EUR draudimo išmoka, t. y. būtent tokia, kokia ir buvo paskaičiuota. Atsakovei sumokėjus ieškovui 100 EUR, iš jos ieškovas reikalavo ir pirmosios instancijos teismas priteisė likusią sumą – 583,66 EUR.
32. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistas žalos dydis yra nepagrįstas ir dėl to turėtų būti keičiamas (mažinamas), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
33. Nesant teisėto ir pagrįsto pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos žalos dydžio, nėra pagrindo mažinti ir pirmosios instancijos teismo priteistų kompensacinių palūkanų dydžio, o taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
34. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstąjį teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 35,04 EUR (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Ž. R. L. 35,04 EUR (trisdešimt penkis eurus 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidų akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.