- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1156-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- I. A., D. I.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus žirgynas“
- Trečiasis asmuo
- G., G. C., UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovams I. A., D. I. ir jų atstovui adv. Igoriui Manzurovui, atsakovo direktoriui S. S., atsakovo atstovei adv. Rasai-Aurelijai Kučinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus žirgynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. A. ir D. I. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus žirgynas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. C. ir UAB DK „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovei I. A. 1000 Lt neturtinės žalos, ieškovui D. I. 1500 Lt turtinės žalos ir 2500 Lt neturtinės žalos. Ieškovai nurodė, kad 2007-07-15 jiems jodinėjant atsakovo žirgyne, jodinėjimo proceso neprižiūrint atsakingam darbuotojui, pasibaidžius žirgams, ieškovai buvo numesti ant žemės; kritimo metu ieškovai patyrė traumas – I. A. susitrenkė apatinę stuburo dalį, D. I. lūžo dešinė ranka, buvo sumušta koja ir galva. Dėl šio įvykio D. I. laikinai prarado darbingumą, už kurį darbdavys jam nesumokėjo, kadangi buvo pradirbęs mažiau nei tris mėnesius, ko pasekoje jo negautas darbo užmokestis už 2007 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius sudarė 1500 Lt, be to, ieškovai patyrė ir fizinį skausmą bei psichologinį stresą, todėl prašė priteisti ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad ieškovai jodinėjimo procese savarankiškai valdė žirgus ir nesugebėjo jų suvaldyti, todėl žala atsirado pačių ieškovų veiklos pasekoje. Atsakovo nuomone, nėra LR CK 6.245-6.247 str. numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei kilti.
Tretysis asmuo G. C. (buvusi Lialytė) atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė su juo nesutinkanti, kadangi jos manymu ieškovai neįrodė būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, be to, pasirinkę jojimo žirgais savarankiškai paslaugą, suprato, kad tai yra susiję su rizika, jojimo procese patys elgėsi nerūpestingai, o žirgams pasibaidžius, neišsilaikė ant balno ir nukrito. Ji, kaip atsakovo trenerė, organizavusi ieškovams pasijodinėjimą žirgais, suteikė jiems visą būtiną informaciją, reikalingą joti žirgais savarankiškai, parinko ramius žirgus, prižiūrėjo jojimo procesą bei ieškovams nukritus, pasiūlė pagalbą, kurios jie atsisakė.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis NAG Nr.103755. Dėl patirtos traumos ieškovas D. I. kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ ir jam buvo išmokėta tokiais atvejais priklausanti 1000 Lt išmoka. Tuo tarpu ieškovė I. A. į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos nesikreipė, todėl išmoka ieškovei apskaičiuota ir išmokėta nebuvo. Taip pat nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2003 05 27 nutarimu Nr.650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, D. I. vidutinis valandos darbo užmokestis buvo ne 5 Lt, o 4,05 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovui D. I. priteisė 215 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos, o ieškovei I. A. priteisė 800 Lt neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, atsakovui priteisė 86 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo D. I. ir 411,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės I. A.. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad 2007-07-15 ieškovai atsakovo žirgyno teritorijoje, pasijodinėjimo atsakovui priklausančiais žirgais metu, nukritę nuo jų patyrė traumas – I. A. konstatuotas juosmens kryžkaulio sumušimas (t.1, b.l. 123), ji buvo nedarbinga 2007 07 16-2007 07 27 laikotarpiu; D. I. konstatuotas dešinio dilbio kaulų lūžis (t.1, b.l. 11), jis buvo nedarbingas iki 2007 09 19. Ieškovas D. I. nedarbingumo pašalpos negavo, nes neturėjo būtino pašalpai gauti 3 mėnesių darbo stažo (t.1, b.l.1134-139). Teismas, įvertinęs ieškovų paaiškinimus, liudytojo B. J. ir trečiojo asmens G. C. paaiškinimus, pripažino, kad ieškovai, atvykę į atsakovui priklausantį žirgyną, informavo jojimo trenerę G. C., kad neturi jojimo įgūdžių, su žirgais ketina joti pirmą kartą. Ieškovams bei kartu su jais atvykusiems draugams K. L. ir B. J. trenerė paaiškino kaip atsisėsti ant žirgo bei liepė nekišti kojų į balnakilpes, tačiau detalaus instruktažo nepravedė. Įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovai buvo tinkamai supažindinti su jojimo taisyklėmis bei išklausė priklausantį instruktažą, atsakovas nepateikė, o tą aplinkybę, jog atvykusiems jodinėti asmenims buvo atliekami tik minimalūs instruktažai, patvirtino ir atsakovo atstovas S. S.. Iš minėtų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė instrukcijos 2.1.4 p. nurodytų būtinų reikalavimų. Be to, trenerė G. C. negalėjo leisti ieškovams joti savarankiškai, ji nestebėjo jojimo proceso. Visų nurodytų aplinkybių visumos vertinimo pasekoje teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai netinkamai instruktuojant ieškovus, nesupažindinant juos su jojimo taisyklėmis, leidžiant joti savarankiškai ieškovams neturint jokios jojimo patirties bei nestebint jojimo proceso, atitinka LR CK 6.246 str. numatytą civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą - neteisėtą neveikimą. Be to, teismas pripažino, kad ieškovai žalą patyrė 2007-07-15 įvykio metu, jodinėjant atsakovo žirgyne. Teismas pripažino, jog atsakovas preziumuojamos jo kaltės dėl ieškovų patirtos žalos nepaneigė. Atsakovo kaltė pasireiškė neatsargiu elgesiu, kai buvo elgtasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Kadangi D. I. UAB „Tanagra“ įsidarbino tik 2007 05 15, nei darbdavys, nei VSDFV jam neišmokėjo ligos pašalpos. Pagal byloje esamus įrodymus teismas pripažino, kad ieškovo D. I. negautas atlyginimas už nedarbingumo dėl patirtos traumos laikotarpį sudaro 1215 Lt, kurios 1000 Lt dalį atlygino tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, todėl teismas priteisė ieškovui 215 Lt patirtos turtinės žalos. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovų nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos patyrimo ir vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nuostatomis, teismas pripažino, kad priteisus iš atsakovo ieškovui D. I. 2000 Lt, o ieškovei I. A. 800 Lt neturtinės žalos, nebus pažeisti LR CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas. Teismas pažeidė įrodinėjimą bei teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai ir jų viseto, sprendimą grindą spėjimais bei išvadomis, kurių nepatvirtino jokie bylos įrodymai. Teismas pripažino esant visas 4 atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau tokią teismo išvadą paneigia byloje esamų įrodymų visuma, kurių teismas netyrė ir neanalizavo. Ieškovų pasijodinėjimo žirgais metu įvyko nuo atsakovo valios ir veiksmų nepriklausantis nelaimingas atsitikimas – stipraus vėjo nulaužtai medžio šakai trinktelėjus į pasijodinėjimo maniežo langą, žirgai staiga pasibaidė, dėl ko ieškovai neišsilaikė balnuose ir nukrito nuo žirgų. Toks atsitikimas neviršija normalios rizikos, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai neįrodinėjo, kad jie nebuvo tinkamai supažindinti su jodinėjimo taisyklėmis. Nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, jog trenerė jodinėjimo metu nebuvo angare ir susirašinėjo telefonu. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovai suprato savarankiško jodinėjimo riziką. Mano, kad teismo išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrįstos bylos įrodymais. Teismas nenurodė sprendime, kokie konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovams padarymą, todėl nepagrįsta teismo išvada dėl priežastinio ryšio. Ieškovai susižalojo įvykusio nelaimingo atsitikimo pasekoje, pasibaidžius žirgams, ir ši aplinkybė, atsakovo nuomone, šaliną jo atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai su draugais 2007-07-15 lankėsi atsakovo žirgyne, jodinėjo atsakovui priklausančiais žirgais. Jodinėjimo metu, dėl didelio vėjo medžio šakai atsitrenkus į jodinėjimo maniežo langą, žirgai pasibaigė ir ieškovai, neišsilaikę ant žirgų, nuo jų nukrito ir patyrė fizinius sužalojimus. Ieškovė susitrenkė stuburo apatinę dalį, o ieškovui lūžo ranka, buvo sumušta koja, galvos sužalojimo faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo neteisėtą neveikimą (LR CK 6.246 str.), nes atsakovo darbuotoja detaliai neinstruktavo ieškovų kaip elgtis jodinėjant žirgais, nepakeitė vieno žirgo. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apelianto argumentu. Kaip matyti iš ieškinio ir patikslinto ieškinio, ieškovai neįrodinėjo, kad atsakovas jų neinformavo kaip elgtis jodinėjant žirgais. Tretysis asmuo G. C. teismo posėdyje nurodė, kad ji išaiškino ieškovams elgesio su žirgais taisykles, tai patvirtino liudytojas B. J. (I t., b.l.157), nurodęs, kad trenerė pravedė instruktažą žodžiu, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė (I t., b.l.155). Pagal atsakovo pasijodinėjimo trenerio pareiginės instrukcijos 2.1.4 ir 2.1.6 p. prieš jodinėjant trenerė turėjo paaiškinti ieškovams elgesio su žirgu bei jojimo taisykles (II t., b.l.17-18). Ši instrukcija nenumato pareigos paaiškinti elgesio taisykles raštu, todėl tokias taisykles trenerė ieškovams turėjo teisę išaiškinti žodžiu, tačiau tokį faktą turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir liudytojas patvirtino šį faktą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog atsakovas neišaiškino ieškovams elgesio su žirgais ir jojimo taisyklių (LR CPK 185 str.). Atitinkamai teismas neteisingai konstatavo, kad yra LR CK 6.246 str. nustatyta sąlyga (neteisėtas neveikimas) atsakovui atsakomybei taikyti. Pagal ieškovės ir liudytojo parodymus matyti, kad trenerė paaiškino pagrindines elgesio ir jojimo taisykles tiek, kiek buvo būtina paaiškinti ieškovams. Išsamių elgesio su žirgais taisyklių per vieną apsilankymą žirgyne neįmanoma paaiškinti ir išmokti. Atsakovo kaltės dėl to, kad ieškovai nukrito nuo žirgų, nėra. Aplinkybė, kad atsakovas nepakeitė vieno žirgo, teisinės reikšmės ginčui neturi, nes kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai nukrito nuo abiejų žirgų, t.y. ši aplinkybė nesąlygojo ieškovų kritimo nuo žirgų. Todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai traktavo kaip atsakovo neteisėtą neveikimą.
Pagal LR CK 6.267 str. 1 d. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal LR CK 6.212 str. nenugalima jėga suprantama kaip aplinkybės, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi, pagal LR CK 6.267 str. 1 d. naminio gyvūno savininkas atsako už naminio gyvūno padarytą žalą nepriklausomai nuo to ar yra jo kaltė ir ar savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turi atlyginti ieškovams padarytą turtinę žalą pagal LR CK 6.267 str. 1 d. Aplinkybių, nurodytų LR CK 6.270 str. 1 d. ir šalinančių atsakovo atsakomybę, atsakovas neįrodė. Žirgų pasibaidymo negalima laikyti nenugalima jėga, nes žirgų pasibaidymo faktas galėjo būti numatytas. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Be to, ieškovai negali būti laikomi valdytojais LR CK 6.267 str. prasme, nes jie nebuvo savarankiški valdytojai, kadangi jodinėjo prižiūrimi trenerės.
Ieškovai nukrito nuo žirgų ne dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas ar jų neatliko, o dėl to, kad žirgai pasibaidė, kai į maniežo langą atsitrenkė nulūžusi medžio šaka, o ieškovai iš netikėtumo neišsilaikė balnuose. Nagrinėjamu atveju, net jeigu trenerė vestų žirgus, tai esmės nekeistų, nes išsilaikyti ant žirgo reikia įgūdžių, kurių ieškovai neturėjo. Pripažintina, kad net be specialių žinių vidutinio standarto asmeniui akivaizdu ir suprantama, jog egzistuoja rizika, kad ir gerai treniruoti žirgai gali pasibaidyti dėl tam tikro išorinio poveikio, kas gali sąlygoti jojančio asmens kritimą nuo žirgo. Ieškovai turėjo tai suprasti, ką iš esmės pripažino ieškovas D. I. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovai, užsakydami jojimo paslaugą pas atsakovą ir sėsdami ant žirgų, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir patys ieškovai. Todėl pagal LR CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. yra pagrindas iš dalies atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo, o konkrečiai – nuo neturtinės žalos ieškovams atlyginimo. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR CK 6.253 str. ir nepagrįstai jo byloje netaikė (LR CPK 330 str.), todėl iš dalies neteisingai išsprendė bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant ieškovų ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Turtinę žalą ieškovui D. I. pirmosios instancijos teismas paskaičiavo teisingai, pagrįstai atsižvelgė į ieškovui išmokėtą draudimo išmoką ir priteisė ieškovui jo negautų pajamų ir gautos draudimo išmokos skirtumą.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (LR CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą (I t., bl. 3, II t., b.l. 34), įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovai nepateikė. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistas iš atsakovo žyminis mokestis mažintinas iki 10 Lt, o advokato pagalbos išlaidos iki 100 Lt, iš viso – iki 110 Lt. Atsakovas patyrė 3000 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio dalį, į atsakovo advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į LR CPK 98 str. 2 d., atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteista suma padidintina iki 1500 Lt (LR CPK 93 str.). Be to, atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.). Valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 3 Lt iš atsakovo ir 11 Lt iš ieškovų lygiomis dalimis (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo UAB „Vilniaus žirgynas“ ieškovui D. I. priteista 2000 Lt neturtinės žalos, ieškovei I. A. 800 Lt neturtinės žalos, panaikinti ir šioje dalyje ieškovų ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Iš ieškovo D. I. atsakovui UAB „Vilniaus žirgynas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 640 Lt, o iš ieškovės I. A. atsakovui UAB „Vilniaus žirgynas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 750 Lt.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei 3 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Vilniaus žirgynas“.
Priteisti iš ieškovų D. I. ir I. A. lygiomis dalimis 11 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 60 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Vilniaus žirgynas“.