- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-1655-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25881-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis, Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, gavęs ieškovo pareiškimą, 2020 m. rugsėjo 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36991-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro atsakovas ranka sudavė ieškovui vieną kartą į veidą, o jam nukritus ant grindinio, smogė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36991-20, nes nebuvo nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos 1-ojo veiklos skyriaus Vyriausioji tyrėja A. V. 2021 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1897-2021, kuriuo V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 180 Eur. Tyrėja nutarime pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 04.20 val. (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro įėjimo, viešoje vietoje, būdamas neblaivus V. G. kitų asmenų akivaizdoje tyčiniais veiksmais, t. y. sudavė delnu I. V. į veido sritį, tuo pažeidė viešąją tvarką bei įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu, 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykio metu atsakovas suplėšė ieškovo striukę, kurios vertė – 150 Eur, tuo padarydamas ieškovui 150 Eur turtinę žalą. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. 2020 m. rugsėjo 22 specialisto išvadoje Nr. G2699/2020(01) nurodyta, kad ieškovui buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei odos nubrozdinimai keliuose ir kairėje blauzdoje; sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Ieškovo nuomone, siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti jo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą bei pergyvenimus, įvertinus sužalojimo pobūdį, ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, jam padaryta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju sudaro 2000 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_1897-2021 yra konstatuota, kad specialisto išvadoje Nr. G2699/2020(01) užfiksuotų duomenų nepakanka atsakovo kaltei pagrįsti: 2020 m. rugsėjo 15 d. gavęs užduotį nuvykti apžiūrai į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių nukentėjusysis (ieškovas) atvyko tik 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. jo apžiūra įvyko tik praėjus savaitei nuo paties įvykio, dėl ko negalima kategoriškai atmesti, jog nukentėjusysis (ieškovas) jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir kitu metu (ne aptariamo įvykio metu). Be to, ypač svarbu tai, kad nukentėjusysis nurodo patyręs daugybinius smūgius į galvos sritį (vienas smūgis nukentėjusiajam stovint, keletas smūgių nukentėjusiajam pargriuvus, dar keletas, kai atsakovas esą pargriovė bandantį pabėgti nukentėjusįjį). Nors nukentėjusysis iš esmės teigia, kad intensyviai naudojant smurtą buvo žalojama jo galvos sritis, tačiau specialisto išvadoje nėra užfiksuota jokių nukentėjusiojo galvos srityje esančių sužalojimų, specialisto išvada nepatvirtina visų nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad specialisto išvadoje užfiksuotus nukentėjusiojo sužalojimus panaudodamas fizinį smurtą padarė atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. konflikto metu. Teismas taip pat konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, kad tai įtariamasis (atsakovas) savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam (ieškovui) fizinį skausmą, nėra.
7. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvus ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių: nei išnagrinėtojoje nutrauktoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36991-20, nei administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_1897-2021 nukentėjusysis neminėjo ir nebuvo nurodęs, kad atsakovas suplėšė ieškovo striukę, kurios vertė – 150 Eur. Atsakovo manymu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra deklaratyvus ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes be bendro pobūdžio abstrakčių samprotavimų ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą priteisti būtent 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
8. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju įrodė visas civilinei atsakomybei taikyti reikalingas sąlygas. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas 2020m. rugsėjo 15 d. prie įėjimo į naktinį barą, būdamas neblaivus, konflikto metu sudavė delnu ieškovui į veido sritį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ieškovą, jis pripažino, kad smūgiavo ieškovui 2–3 kartus į nugaros sritį, o ieškovui atsistojus ir nubėgus, pradėjo jį vytis. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu, atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui nukritus ant žemės, jis smogė ieškovui dar porą kartų iš kumščio, bet tikrai ne iš kojų. Apklausos metu atsakovas taip pat patvirtino, kad jo pirmasis smūgis ieškovui iš delno buvo į veidą. Ieškovo teigimu, 2020m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G2699/2020(01) užfiksuoti sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei odos nubrozdinimai keliuose ir kairėje blauzdoje) atsirado atsakovui trenkiant ieškovui per kojas, kai jis bandė pabėgti nuo užpuoliko (atsakovui, kaip buvusiam sportininkui, nebuvo sunku pasivyti ieškovą ir pargriauti jį ant žemės).
9. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai kelia abejones, jog ieškovas į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių atvyko tik 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. jo apžiūra įvyko tik praėjus savaitei nuo paties įvykio, todėl esą negalima kategoriškai atmesti galimybės, kad ieškovas jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir kitu metu. Ieškovas pažymėjo, kad jis pats buvo labiausiai suinteresuotas, kad kuo greičiau būtų apžiūrėtas medicinos teismo eksperto, tačiau dėl pandeminės situacijos šalyje ieškovui buvo nurodyta atvykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių tik 2020 m. rugsėjo 22 d.
10. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad nei išnagrinėtojoje nutrauktoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36991-20, nei administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_1897-2021 ieškovas net neminėjo ir nebuvo nurodęs, kad atsakovas suplėšė ieškovo striukę. Anot ieškovo, 2020 m. rugsėjo 21 d. Liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad ieškovas nurodė, jog „<..> vaikinas mane begaudydamas suplėšė mano striukę, bandė kažkaip stverti už nugaros ir per patį nugaros centrą išplėšė gabalą, kad striukė suplyšo pamačiau grįžęs namo“.
11. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvus ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Anot ieškovo, atsakovo kaltė yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje, kurios atsakovas neskundė. Ieškovas pažymėjo, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prašomų priteisti iš atsakovo žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) dydžių, o minėtas aplinkybes grindžia tik savo bendro pobūdžio samprotavimais.
13. Teismo posėdyje ieškovas ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio (150 Eur) ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovo striukė, kurią įvykio metu suplėšė atsakovas, buvo firminė, parsivežta iš užsienio, todėl jos vertė didesnė nei įprastų striukių. Ieškovo atstovas nurodė, kad striukės įsigijo dokumentų ieškovas neišsaugojo, nes nuo jos įsigijimo buvo praėję nemažai laiko, taip pat patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu striukė nebuvo pateikta apžiūrai. Dėl neturtinės žalos ieškovo atstovas paaiškino, kad dėl atsakovo elgesio ir fizinio jėgos panaudojimo ieškovas patyrė didelį išgąstį ir išgyvenimus. Nurodė, kad ieškovas atsakovo buvo užpultas be jokios priežasties, jam buvo smūgiuota ne vieną kartą į įvairias kūno vietas, ieškovas taip pat buvo pargriautas ant asfalto, dėl to patyrė kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus).
Šalies argumentai
14. Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad įvykio metu atsakovas sudavė ieškovui tik vieną smūgį delnu į veidą, kartu pažymėdamas, jog ieškovo nurodyti kūno sužalojimai nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, gavęs ieškovo pareiškimą, 2020 m. rugsėjo 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36991-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro įėjimo išgertuvių metu atsakovas ranka sudavė ieškovui vieną kartą į veidą, o jam nukritus ant grindinio, smogė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą.
16. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36991-20, nes nebuvo nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nurodytas nutarimas ieškovo buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui.
17. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą atmesti skundą ir palikti priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodytas nutarimas ieškovo buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36991-20 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 15 d. nutarimą. Nurodyta teismo nutartis prokuroro buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui.
19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi prokuroro skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir paliko galioti nepakeistus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 15 d. nutarimą atmesti skundą.
20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji specialistė A. V. 2021 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1897-2021, kuriuo V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 180 Eur. Nuobauda atsakovui buvo paskirta už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 04.20 val. (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro įėjimo, viešoje vietoje būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje konflikto metu sudavė delnu ieškovui į veido sritį, bandė kumščiu suduoti į galvos sritį. Nurodytas nutarimas atsakovo buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. II-493-1033/2021 netenkino atsakovo skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1897-2021 paliko nepakeistą.
22. 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur turtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, atiliktų 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykio metu, atlyginimą. Ieškovo teigimu, įvykusio konflikto metu atsakovas stvėrė ieškovą už nugaros ir suplėšė jo striukę, tokiu būdu padarydamas jam 150 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro sugadintos striukės vertė.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
25. Taigi, ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – ir patirtą žalą bei jos dydį.
26. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
27. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
28. Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovo galimai patirta turtine žala ir jos dydžiu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo striukė, kurią įvykio metu suplėšė atsakovas, buvo firminė, parsivežta iš užsienio, tačiau nedetalizavo nei striukės gamintojo, nei modelio, nei kitų striukės ypatybių, iš kurių būtų galima spręsti apie striukės vertę, taip pat nurodė, kad ieškovas neišsaugojo striukės įsigijimo dokumentų, nes nuo striukės įsigijimo buvo parėję nemažai laiko. Ieškovo atstovas taip pat pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu striukė nebuvo pateikta apžiūrai. Taigi faktinė bylos medžiaga nepagrindžia ne tik ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio, bet ir paties žalos atsiradimo fakto, t. y. kad ieškovo striukė apskritai buvo suplėšyta.
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad nei šioje civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36991-20, išskyrus paties ieškovo teiginius, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas suplėšė ieškovo striukę, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
30. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, jis atsakovo buvo užpultas be jokios priežasties, ieškovui ne vieną kartą rankomis ir kojomis buvo smūgiuota į įvairias kūno vietas, ieškovas taip pat buvo pargriautas ant asfalto, todėl jis patyrė ne tik sveikatos sužalojimus, bet ir didelį išgąstį bei dvasinius išgyvenimus.
31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).
33. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
34. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 04.20 val. prie naktinio baro (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas, būdamas neblaivus, sudavė delnu ieškovui į veido sritį. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36991-20 priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi buvo paliktas galioti nepakeistas, tiek administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1897-2021 priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paliktas galioti nepakeistas.
35. Taigi, ginčo dėl aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. kilusio konflikto metu atsakovas sudavė ieškovui vieną kartą delnu į veidą, byloje nėra, šią aplinkybę pripažįsta abi bylos šalys. Tačiau ieškovas byloje įrodinėja, kad atsakovas, be nurodyto smūgio delnu į veidą, ieškovui nukritus ant grindinio atliko dar ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, taip pat trenkė ieškovui per kojas, kai šis bandė pabėgti. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad jis sudavė ieškovui tik vieną smūgį delnu į veidą.
36. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 15 d. nutarime atmesti skundą ir palikti priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apygardos teismo galutinėje ir neskundžiamoje 2021 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria pirmiau nurodyti nutarimai palikti galioti nepakeisti, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina ieškovo parodymų, kad jam nukritus ant žemės atsakovas rankomis ir kojomis atliko ne mažiau kaip penkis smūgius į ieškovo galvą, taip pat kad ieškovui pavykus pabėgti, atsakovas jį pasivijo, spyriu į kojas parvertė ant žemės ir dar kelis kartus spyrė į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas neneigė dalyvavęs konflikte su ieškovu, nurodė iš tiesų sudavęs ieškovui delnu į veidą bei bandęs suduoti kumščiu, tačiau ieškovui prisidengus smūgiai buvo į orą. Atsakovas taip pat nurodė, kad bandydamas pabėgti ieškovas pats užkliuvo už bordiūro ir nugriuvo ant žemės. Į įvykio vietą netrukus po konflikto atvykęs policijos pareigūnas D. K. apklausos metu nurodė, kad ant nukentėjusiojo kūno jokių vizualių sumušimų nebuvo matyti, todėl ikiteisminį tyrimą kontroliuojantiems prokurorams kilo pagrįsta abejonė, ar nukentėjusiojo nurodyti atsakovo smurtiniai veiksmai (daugybiniai smūgiai ranka ir spyriai koja į galvos sritį), įvertinus tokių smūgių kiekį, pobūdį, intensyvumą, objektyviai galėjo nepalikti ieškovo kūne matomų sužalojimų, juolab kad specialisto išvadoje jokių sužalojimų galvos srityje nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose taip pat užfiksuota, kad iškart po įvykio ieškovas medikų pagalbos atsisakė, dėl patirto fizinio smurto ar galimai patirtų kūno sužalojimų į gydymo įstaigą pats nesikreipė.
37. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek šioje byloje ieškovas patirtus sveikatos sužalojimus iš esmės įrodinėja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės E. U. 2020 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. G2699/2020(01), kurioje nurodyta: 1) I. V. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei odos nubrozdinimai keliuose ir kairėje blaudzoje; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d.; 2) Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nuketėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
38. Taigi specialistės išvadoje nustatyti nežymaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkantys ieškovo kūno sužalojimai. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, 2020 m. rugsėjo 15 d. gavęs užduotį nuvykti į apžiūrai į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, apžiūrai atvyko tik 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus savaitei laiko po įvykio. Nors ieškovas dublike nurodė, kad dėl pandeminės situacijos šalyje jam buvo nurodyta atvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių tik 2020 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. vykusios papildomos apklausos metu pats ieškovas nurodė, jog, 2020 m. rugsėjo 15 d. gavęs užduotį atlikti objektų tyrimą, nevyko atlikti ekspertizės, tačiau net neužsiminė, kad jo apžiūra negalėjo būti atlikta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl paskelbtos pandemijos medicinos įstaigai neturint galimybių priimti ieškovą anksčiau ir nurodžius atvykti po savaitės. Tik nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovas skunduose dėl prokurorų nutarimų pradėjo remtis versija, kad jo apžiūra užtruko dėl to, kad medicinos įstaigų darbas buvo sutrikdytas pandemijos, tačiau kartu su skundais nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas netrukus po ginčo įvykio būtų kreipęsis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl apžiūros, o šis būtų atsisakęs priimti ieškovą ir paskyręs vizitą tik po savaitės laiko.
39. Kartu teismas atkreipia dėmesys į tai, jog ieškovas visą laiką akcentavo, kad atsakovas smūgiavo rankomis ir spardė kojomis jam į galvą, tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. specialistės išvadoje nenustatyta jokių sužalojimų ieškovo galvos srityje.
40. Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe taip pat laiko tai, jog šalių konfliktas įvyko ieškovui ir atsakovui kartu vartojant alkoholinius gėrimus, abiem esant neblaiviems. Į įvykio vietą netrukus po konflikto atvykęs policijos pareigūnas D. K. tarnybiniame pranešime ir apklausos metu nurodė, jog ieškovui buvo nustatytas 2.24 promilės girtumas, taip pat kad dėl savo būklės ieškovas negalėjo nurodyti, kiek smūgių jam buvo suduota. Taigi neatmestina galimybė, kad ieškovas kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus) galėjo patirti dėl būklės, kurią lėmė apsvaigimas nuo alkoholio.
41. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie nebuvo surinkti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36991-20. Išanalizavęs ir įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu jie buvo įvertinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į šio sprendimo 36–40 punktuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykio metu atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, kurie sukėlė ieškovui fizinį skausmą ir (ar) buvo 2020 m. rugsėjo 22 d. specialistės išvadoje nustatytų kūno sužalojimų pasekmė (CPK 178, 185 straipsniai). Iš esmės prie tokios pačios išvados priėjo tiek Vilniaus apygardos teismas, galutine ir neskundžiama 2021 m. kovo 22 d. nutartimi palikęs galioti nepakeistą 2020 m. lapkričio 25 d. prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, įsiteisėjusia 2021 m. vasario 19 d. nutartimi palikę galioti nepakeistą nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje (žr. sprendimo 19–21 punktus).
42. Jau nurodyta, kad byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. kilusio konflikto metu atsakovas sudavė ieškovui vieną kartą delnu į veidą. Viena vertus, teismas pripažįsta, kad atsakovo elgesys, tyčia suduodant ieškovui iš delno į veidą, visuomenėje laikytinas netoleruotinu ir nepriimtinu, kiekvienas asmuo dėl to patirtų diskomfortą ir neigiamus išgyvenimus. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą ir būtent tokio dydžio, kurią jis prašo atlyginti.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai visuomet turėtų apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Teismų praktikoje išaiškina, kad neturtinė žala nėra be koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėta, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl kiekvienoje stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154/2008; ir kt.).
44. Lietuvos teismų praktikoje yra taikomas bei įgyvendinamas teisės doktrinoje išplėtotas taip vadinamas minima non curat praetor (liet. teisėjo nedomina smulkmenos) principas bei „mažareikšmiškumo“ kategorija, leidžiant teismui atsisakyti tenkinti reikalavimą dėl nematerialios žalos atlyginimo, jeigu asmeniui padaryta skriauda yra minimali, mažareikšmė, pasireiškianti tik nežymiais fiziniais jutimais ar trumpalaikiais, momentiniais, ženklesnių pėdsakų nepaliekančiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais. Laikomasi nuostatos, jog automatiškas piniginių pretenzijų, reiškiamų dėl menkiausio įžeidimo, nemalonumo ar streso iškreipia neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, o taip pat neleistinai peržengia protingas žalą padariusio asmens atsakomybės ribas, pažeidžia žalą padariusio ir žalą patyrusio asmenų teisių pusiausvyrą. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog gyvenimas visuomenėje susideda iš mažų įsibrovimų, ir tai yra kiekvieno asmens, gyvenančio visuomenėje, kasdienė dalia, todėl teisė turi įsikišti tik tais atvejais, kai pažeidimai rimti ir kai palikti nukentėjusįjį be teisinės apsaugos priemonių būtų neteisinga (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2934-854/2021).
45. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, iš esmės apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie patirtą išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, tačiau konkrečiau jų nedetalizavo ir nepagrindė objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl atsakovo suduoto smūgio delnu į veidą jis patyrė fizinį skausmą, sveikatos sutrikimus, ilgalaikius nepatogumus ar kitus pasikeitimus įvairiose jo gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.). Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, tai, jog ginčas tarp šalių kilo išgertuvių metu, tiek ieškovui, tiek atsakovui esant apsvaigusiems nuo alkoholio, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šių išlaidų atsakovo naudai iš ieškovo nepriteisia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo I. V. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.