- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- I1-1528-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03403-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai), 1740 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-11-01 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas neužtikrino jam privatumo naudojantis dušu, nes bendro naudojimo dušo patalpose, kuriose vienu maudydavosi ne mažiau kaip 8 nuteistieji, nebuvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas turėjo praustis kitų asmenų akivaizdoje, dėl to jautėsi nepatogiai ir tinkamai neišsimaudydavo. Persirengimo patalpoje taip pat nebuvo ir iki šiol nėra pertvarų, todėl, su rankšluosčiu nenusišluostęs kūno, pareiškėjas skubėdavo kuo greičiau apsirengti drabužius. Pareiškėjas ne kartą atsakovės atstovui žodžiu reiškė pretenzijas dėl minėtų aplinkybių, tačiau į skundus nebuvo reaguojama, problemos nesprendžiamos. Dėl tokių Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-11-01. Pažymėjo, jog nors teisės aktuose pataisos įstaigai nėra įtvirtinta konkreti prievolė įrengti pertvaras tarp dušinių, tačiau, atsižvelgus į nuteistųjų gyvenimo sąlygas ir prašymus, Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros įrengtos nuo 2022-10-14. Nurodė kad teisės aktai taip pat nenumato įstaigai prievolės įrengti atskiros persirengimo patalpos dušinėse. Nuteistųjų (2, 9, 11 ir 12 būrių) dušinėse nėra atskirų kambarių persirengimui. Dušinėse numatytos vietos, kuriuose įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas savarankišku pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Nenustačius jokių kitų kalinimo sąlygų pažeidimų, privatumo duše neužtikrinimas negali sudaryti pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2022-04-01 iki 2022-11-01, t. y. neužtikrinus privatumo bendro naudojimo dušo ir persirengimo patalpose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau ir CK, 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje bausmę atlikinėjo nuo 2022-04-01 iki 2022-11-01, tačiau byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje atliko nuo 2022-04-25 iki 2022-11-01 ir gyveno šiose gyvenamosiose patalpose: 9 būrio 2 patalpoje, 11 būrio 4 patalpoje, 12 būrio 7 patalpoje, 12 būrio 7 patalpoje, 3 būrio 7 patalpoje, 3 būrio 6 patalpoje. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-12-20 pažyma Nr. 63-3208 (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2022-04-25 iki 2022-11-01.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK bendrojo naudojimo dušinėse ir bendro naudojimo dušų persirengimo patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, minėtų aplinkybių atsakovės atstovas atsiliepime neneigia ir 2022-12-29 pažymoje nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 2, 9, 11 ir 12 būrių nuteistųjų dušinėse maudymosi vietos atskirtos matomumą ribojančiomis pertvaromis 2022-10-10 – 14 dienomis (b. l. 15).
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų maudymosi kabinų, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra.
Vis dėlto, vyraujančioje naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021, 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023, 2023-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12). LVAT laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., LVAT 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-10-14 mažiausiai kartą per savaitę (iš viso 25 kartus) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, teismo vertinimu, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 1740 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis.
Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, neilgą trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 75 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2021-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021; 2022-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-304-662/2022; 2022-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022; 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023; 2023-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.