- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 2YT-4767-1171/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00581-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintaurija“
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gintaurija“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintaurija“ 2026 m. sausio 5 d. antstoliui Daliui Traigiui pateikė skundą, prašydama: 1) pateikti detalią vykdymo veiksmų išklotinę, nurodant kiekvieno veiksmo datą, jo faktinį turinį, teisinį pagrindą ir būtinumą; 2) perskaičiuoti vykdymo išlaidas, įvertinant tai, kad piniginis išieškojimas neįvyko ir skola buvo apmokėta savanoriškai; 3) panaikinti antstolio atlygio dalį, kuri neatitinka faktiškai pasiekto vykdymo rezultato; 4) iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti bet kokį vykdymo išlaidų išmokėjimą.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su antstolio 2025 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-241-49781 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalies, kurioje iš skolininkės reikalaujama atlyginti 364 Eur vykdymo išlaidų kaip atlygio antstoliui. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2025 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-328038. Pareiškėjos teigimu, skolos suma buvo apmokėta savanoriškai sutapus laikui, kai buvo gautas antstolio pranešimas apie vykdymo pradžią. Kadangi antstolio atlygis yra siejamas su vykdymo veiksmais ir jų rezultatu, o šiuo atveju skolininkė skolą apmokėjo savanoriškai, todėl atlygis antstoliui negali būti taikomas. Prašo panaikinti 364 Eur antstolio atlygio dalį, kuri neatitinka faktiškai pasiekto vykdymo rezultato.
Antstolis Dalius Traigys 2026 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-26-241-290 atmetė pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad 2025 m. gruodžio 23 d. jam pateiktas vykdymui VMI prie FM 2025 m. lapkričio 20 d. išduotas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-328038 dėl 2 607,51 Eur nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gintaurija“ išieškotojos VMI prie FM naudai. Tą pačią dieną antstolis priėmė procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-241-49748, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-241-49767, patvarkymą dėl informacijos Nr. S-25-241-49768, patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. S-25-241-49769, turto arešto aktą Nr. TAA 2025 12 23 2435 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-241-49781. Antstolis nurodė, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo nurodyti sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte. Kadangi antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 2 607,51 Eur skolos išieškojimo, todėl apskaičiuojant antstolio atlygį taikoma 13 procesų nuo išieškomos sumos, bet ne mažiau kaip 364 Eur. Nurodė, kad 2025 m. gruodžio 30 d. vykdomojoje byloje gautas išieškotojos VMI prie FM sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-356970, kuriame nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 23 d. gauta skolininkės įmoka, o sistemoje prievolė sugretinta ir padengta 19:01 val. Tą pačią dieną antstolis įvertinęs gautą informaciją sumažino arešto mąstą iki vykdymo išlaidų dydžio. Pažymėjo, kad skolininkės mokėjimas atliktas ir prievolė įvykdyta jau po vykdomojo dokumento pateikimo antstolio kontorai ir antstoliui atlikus pirminius priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl antstolis turi teisę gauti atlygį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dėl atlygio antstoliui dydžio klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolio Daliaus Traigio 2025 m. gruodžio 23 d. patvarkymo Nr. S-25-241-49781 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalimi, kuria nustatytas 364 Eur atlygis antstoliui. Pareiškėjos teigimu, ji skolą apmokėjo savanoriškai, sutapus laikui kai buvo gautas antstolio pranešimas apie vykdymo pradžią, todėl atlygis antstoliui negali būti taikomas. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstyto.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/25/02435 duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-328038, dėl 2 607,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gintaurija“. Sprendime nurodyti skolininkės prievolių įvykdymo terminai iki kada skolininkė turėjo sumokėti susidariusias nepriemokas: už pridėtinės vertės mokestį (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. balandžio 25 d.; už pridėtinės vertės mokestį (delspinigiai) – iki 2025 m. spalio 29 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (delspinigiai) – iki 2025 m. rugpjūčio 26 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (delspinigiai) – iki 2025 m. rugpjūčio 26 d.; už pridėtinės vertės mokestį (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.; už pridėtinės vertės mokestį (delspinigiai) – iki 2025 m. gruodžio 17 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. rugsėjo 1 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (delspinigiai) – iki 2025 m. gruodžio 17 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (delspinigiai) – iki 2025 m. gruodžio 17 d.; už pridėtinės vertės mokestį (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. rugsėjo 25 d.; už pridėtinės vertės mokestį (delspinigiai) – iki 2025 m. gruodžio 17 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. rugsėjo 15 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (delspinigiai) – iki 2025 m. gruodžio 17 d.; už GPM nuo su darbo santykiais susijusi pajamų (A klasė) (mokestis ir rinkliava) – iki 2025 m. spalio 15 d. Paskutinis sprendime nurodytas prievolės įvykdymo terminas (iki kurios dienos turėjo būti sumokama mokestinė nepriemoka) buvo 2025 m. gruodžio 17 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis 2025 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-241-49748 priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-328038, dėl 2 607,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gintaurija“ vykdymui. 2025 m. gruodžio 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-241-49767 dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2025 m. gruodžio 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-241-49768 dėl informacijos pateikimo. 2025 m. gruodžio 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-241-49769 dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis. 2025 m. gruodžio 23 d. surašytas turto arešto aktas Nr. TAA 2025 12 23 2435. 2025 m. gruodžio 23 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-241-49781 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 30 d. vykdomojoje byloje gautas išieškotojos VMI prie FM sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-356970. 2025 m. gruodžio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-25-241-50203 dėl nurodymo privertinai nurašyti pinigines lėšas vykdymo išlaidų apimtyje.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Sutinkamai su minėto staipsnio 1 dalimi jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, kadangi sprendime nurodytas paskutinės prievolės įvykdymo terminas buvo 2025 m. gruodžio 17 d., todėl antstolio priverstinio vykdymo veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje buvo pradėti 2025 m. gruodžio 23 d., nesiunčiant skolininkei raginimo.
Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi vykdymo išlaidas sudaro: (1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, (2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, (3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 609 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija).
Atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–114 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, 22 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-866/2025).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017, 44 punktas). Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, 25 punktas).
Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, antstoliui 2025 m. gruodžio 23 d., pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir po priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo, skolininkei nors ir tą pačią dieną sumokėjus išieškotojai skolą, tai neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti antstolio patirtas su vykdymo procesu susijusias išlaidas ir antstolio teisės gauti atlygį už darbą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad atlygis antstoliui negali būti taikomas, kadangi skolos suma buvo apmokėta savanoriškai sutapus laikui, kai buvo gautas antstolio pranešimas apie vykdymo pradžią, kadangi vykdymo išlaidų atsiradimo momentas siejamas būtent su vykdomosios bylos pradėjimu. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja įsiskolinimą išieškotojai padengė po vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidos, kurios apima ir atlygį antstoliui, susidarė pagrįstai ir turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini pareiškėjos argumentai, kad antstolis neturi teisės gauti atlygio.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad antstolio Daliaus Traigio 2025 m. gruodžio 23 d. patvarkymas Nr. S-25-241-49781 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodytos ir 364 Eur vykdymo išlaidos kaip atlygis antstoliui, priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gintaurija“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0241/25/02435 grąžinti antstoliui Daliui Traigiui.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.