- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-1207-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26577-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolės 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-24-33-36159; panaikinti antstolės 2024 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-24-33-36171; nustačius, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolės 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-24-33-36159, priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0033/19/00962 užbaigimo ir perduoti vykdomąjį dokumentą kreditoriui. Skundą pareiškėja grindė argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2020 m. rugsėjo 24 d. Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas. Vėlesnėmis teismo nutartimis sąrašas buvo tikslintas. Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos bankroto byla buvo užbaigta, nutartis įsiteisėjusi.
1.2. Praėjus dvejiems su puse metų po bankroto bylos užbaigimo, antstolė 2024 m. gruodžio 19 d. atnaujino vykdomąją bylą. Taip pat atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo paskaičiavo 246,45 EUR dydžio išlaidas ir pareikalavo pareiškėjos jas apmokėti. Su priimtais antstolės patvarkymais pareiškėja nesutinka.
1.3. Vykdomasis dokumentas, kuriuo antstolė vykdė išieškojimą iš pareiškėjos VMI naudai, buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. skola buvo atsiradusi dar iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Pareiškėjos žiniomis, VMI reikalavimas buvo pilnai patenkintas bankroto byloje. Antstolė savo kreditorinio reikalavimo, susijusio su vykdymo išlaidomis, į bankroto bylą nepateikė. Antstolis kaip ir bet koks kreditorius turi teisę pareikšti savo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, kad šis būtų tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka. Antstolė apie bankroto bylą žinojo, todėl turėjo visas galimybes kreditorinį reikalavimą pareikšti bankroto byloje, tačiau to nepadarė. Antstolė vykdymo išlaidas paskaičiavo praėjus dvejiems su puse metų po bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo pateikti šios sumos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
1.4. Nėra objektyvių duomenų patvirtinančių 179,17 EUR dydžio atlygį antstoliui. Nenurodoma už kokią antstolio išieškotą sumą paskaičiuotas atlygis antstoliui, juolab kai VMI reikalavimas buvo pilnai padengtas bankroto byloje, o ne išieškotas antstolio.
2. Antstolė patvarkymu Nr. S-3.5.-24-88 skundo netenkino ir kartu su patvarkymu bei vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Pagal 2022 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-814-863/2020 nustatyta, kad bankroto byloje kreditoriai D. K. ir UAB „Labanoro dūda“ atsisakė kreditorinių reikalavimų ir bankroto byla buvo baigta pagal FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, o tai reiškia, kad byla buvo baigta ne dėl to, kad skolininkė bankrutavo (buvo pripažinta bankrutavusia), o todėl, kad byloje neliko kreditorinių reikalavimų. Jei bankroto byloje būtų buvęs antstolės vykdymo išlaidų reikalavimas, jis būtų išieškotas iš skolininkės pajamų ar turto, nes skolininkė tuo metu dirbo bei iki šiol turi antstolės areštuotą turtą. Taigi, skolininkė pasielgusi nesąžiningai, privalo padengti susidariusias antstolės vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, nes ji nebankrutavo.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į antstolę su prašymu panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. areštą jos žemės sklypui ir nurodė, kad 2022 m. birželio 1 d. jos bankroto byla buvo baigta. Taip antstolei tapo žinoma apie bankroto bylos pabaigą bei skolos sumokėjimą VMI. Antstolė pažymėjo, kad arešto panaikinimas yra mokamas veiksmas, t. y. antstolė privalo sumokėti trečiajam asmeniui Registrų centrui tiek arešto uždėjimo, tiek arešto panaikinimo mokestį. Šios išlaidos pagal CPK 610-611 straipsnius išieškomos iš skolininko. Antstolė sužinojusi apie skolininkės sumokėtą skolą VMI naudai pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės ir pagrįstai pareikalavo jas apmokėti. Išieškojusi vykdymo išlaidas, antstolė grąžins vykdomąjį dokumentą išieškotojai.
2.7. Antstolė nesiėmė priverstinių vykdymo veiksmų, neareštavo skolininkės banko sąskaitų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nevykdė išskaitų iš jos darbo užmokesčio ar pan., todėl 2024 m. lapkričio 19 d. antstolės jai išsiųstas raštas „Dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo“ nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė tenkinti skundą dalyje: panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-24-33-36172 dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo su priedais, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00962; atmesti pareiškėjos reikalavimus likusioje dalyje.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi paskutinį kartą patikslintas kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas. Nutartyje nustatyta, kad 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos sūnus D. K. pilnai atsiskaitė su pareiškėjos kreditoriais VMI, Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Pareiškėjos bankroto byla užbaigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-814-863/2020). Nutartyje nustatyta, kad likę du kreditoriai UAB „Labanoro dūda“ ir D. K. atsisakė savo kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Teismui priėmus atsisakymus nuo kreditorinių reikalavimų, pareiškėjos bankroto byla buvo užbaigta FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.
Šalies argumentai
5. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja antstolei 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo informavo antstolę apie užbaigtą bankroto bylą, prašė panaikinti pareiškėjos turtui pritaikytą areštą. Antstolė, reaguodama į gautą prašymą, priėmė skundžiamą 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-24-33-36159, kuriuo vykdomąją bylą atnaujino. Tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo Nr. S-24-33-36172, kuriuo pareikalavo per 3 dienas nuo rašto gavimo dienos sumokėti 246,45 EUR vykdymo išlaidas. Patvarkyme nurodoma, kad prie dokumento pridedamas skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pareiškėja su priimtais antstolės procesiniais dokumentais nesutiko ir dėl jų pateikė skundą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės vykdytame vykdomajame dokumente buvo nurodyti vykdomojo dokumento įvykdymo terminai, t. y. dokumente nurodyta, kad 968,33 EUR pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas iki 2019 m. sausio 25 d., 45,24 EUR delspinigiai sumokėti iki 2019 m. liepos 31 d., 39 EUR nekilnojamojo turto mokestis iki 2019 m. vasario 15 d., 1,35 EUR delspinigiai už vėlavimą sumokėti nekilnojamojo turto mokestį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., todėl raginimo vykdyti sprendimo antstolė pareiškėjai neprivalėjo siųsti. Šių veiksmų antstolė ir neatliko.
7. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas antstolės argumentas, kad vykdymo išlaidas ji gali paskaičiuoti tik pilnai išieškojusi skolą arba kai šis yra padengiamas pačios pareiškėjos. Vykdymo išlaidos susidaro iškart po to, kai vykdomasis dokumentas yra priimtas vykdyti. Byloje nustatyta, kad antstolės vykdytame vykdomajame dokumente vėliausias nustatytas dokumento įvykdymo terminas yra 2019 m. rugpjūčio 31 d., o antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu, taigi, jau pasibaigus vykdomojo dokumento įvykdymo terminui, o tai reiškia, kad antstolė iškart priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą įgijo teisę reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo. Šias aplinkybes nurodo ir pati antstolė.
8. Antstolės nurodytą argumentą dėl negalėjimo apskaičiuoti vykdymo išlaidų kol nėra išieškota visa skola VMI naudai teismas vertino kaip nepagrįstą, nes antstolė vykdymo išlaidas jau buvo paskaičiavusi iki pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo. Šią aplinkybę patvirtina antstolės priimti procesiniai dokumentai: 1) 2019 m. gruodžio 3 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-33-4948, kuriame nurodyta nurašyti 1 302,69 EUR sumą iš pareiškėjos sąskaitų. Išieškoma skola VMI sudarė 1 053,92 EUR, todėl laikytina, kad 248,77 EUR suma sudarė vykdymo išlaidas (1 302,69 – 1 053,92); 2) Antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S-3.5-19-11718, iš kurio matyti, kad antstolė areštavo pareiškėjos lėšas dėl 1 053,92 EUR skolos ir 248,77 EUR vykdymo išlaidas. Pareiškėjos bankroto byla iškelta 2019 m. lapkričio 20 d., taigi antstolė dar iki pareiškėjos bankroto bylos jau buvo paskaičiavusi vykdymo išlaidas. Pačios skolos (ne)išieškojimo faktas šiuo atveju antstolei jų suskaičiuoti nesutrukdė.
9. Teismas konstatavo, kad antstolė išieškotojo interesais įgijo teisę reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo iškart po to, kai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o vykdymo išlaidų dydį žinojo dar prieš pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą.
10. Teismas, pasisakydamas dėl antstolės argumentų, kad jeigu ji būtų laiku paskaičiavusi vykdymo išlaidas, būtų laiku jas pateikusi pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tada reikalavimas būtų buvęs patenkintas FABĮ nustatyta tvarka, tačiau dėl to, kad pareiškėja nepranešė apie skolos išieškotojui padengimą bankroto byloje, antstolė to negalėjo padaryti, nurodė, kad antstolės argumentai nepagrįsti. Antstolė teisę reikalauti vykdymo išlaidų įgijo vos priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolei vykdymo išlaidų apskaičiavimui nereikėjo laukti VMI finansinio reikalavimo patenkinimo. Tai, kad antstolio atlygis apskaičiuojamas nuo išieškotos sumos yra tik vykdymo išlaidų dydžio klausimas, o ne apskritai galimybės jas apskaičiuoti klausimas.
11. Teismas nustatė, kad antstolė apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą žinojo, ir tai įrodo antstolės 2019 m. gruodžio 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-33-4951, kuriuo antstolė užbaigė vykdomąją bylą ir persiuntė ją pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Byloje nustatyta, kad antstolės reikalavimas padengti vykdymo išlaidas atsirado dar iki pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad toje pačioje pareiškėjos bankroto byloje kita antstolė Daiva Prunskienė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikusi 728,03 EUR dydžio reikalavimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, ir šis reikalavimas bankroto byloje buvo patenkintas FABĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolė jokių kitų argumentų, kodėl negalėjo pateikti reikalavimo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nepateikė.
13. Teismas antstolės argumentą, kad pareiškėjos bankroto byla baigta FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu ir dėl to pareiškėja nėra pripažinta bankrutavusia, nėra pagrįstas. FABĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti lygiaverčiai ir autonomiški bankroto bylos užbaigimo pagrindai, kurie sukelia tokias pat teisines pasekmes bankrutavusiam asmeniui. Tai, kad pareiškėjos bankroto byloje galiausiai neliko kreditorinių reikalavimų neturi jokios įtakos antstolės galimybei laiku pateikti savo kreditorinį reikalavimą.
14. Teismas padarė išvadą, kad antstolė žinojo apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, antstolė galėjo ir privalėjo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apskaičiuotas vykdymo išlaidas, tačiau antstolė šia galimybe nepasinaudojo. Kreditorinio reikalavimo dėl vykdymo išlaidų nepateikimas į bankroto bylą ir atitinkamas jų neišieškojimas bankroto proceso metu įvyko būtent dėl kreditoriaus ir antstolės neapdairumo, o to pasekmės negali būti perkeltos pareiškėjai. Priešingas aiškinimas lemtų, kad kreditoriai žinodami apie fizinio asmens bankroto bylą gali sąmoningai neteikti reikalavimų į fizinio asmens bankroto bylą, laukdami kol kitų kreditorių reikalavimai bus nurašomi bankroto proceso metu, o šiam pasibaigus ir skolininkui atkūrus mokumą, gali vėl bandyti siekti patenkinti ne dalį, o visą turimą reikalavimą. Tokiu atveju nesąžiningai besielgiantis kreditorius įgyja pranašumą tiek prieš kitus kreditorius, tiek prieš patį skolininką. Priešingas teisės normų aiškinimas paneigtų patį fizinio asmens bankroto procesą ir tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, jei galėję ir privalėję pateikti kreditorinį reikalavimą kreditoriai jo neteiktų ir pateiktų tik po bankroto bylos išnagrinėjimo (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Apeliantė antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-04 nutartį bei skundą palikti nenagrinėtu, o teismui manant kad jis turi būti išnagrinėtas, skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
15.1. Antstolės surašytas 2024-11-19 raštas „Dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo“ bei prie jo pridėtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra ne procesinis dokumentas ir ne Patvarkymas kaip neteisingai konstatavo teismas jį panaikindamas, tik antstolės prašymas, kuris niekaip nepažeidė pareiškėjos interesų. Jis nėra procesinis dokumentas, kurio surašymą reglamentuotų CPK normos, todėl jis nėra skundžiamas. Jame nurodyta, kad nesumokėjus vykdymo išlaidų bus sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
15.2. Antstolė nesiėmė jokių priverstinių vykdymo veiksmų, nesiuntė skolininkei SVI numatytų procesinių dokumentų dėl vykdymo išlaidų priverstinio išieškojimo kartu su Vykdymo išlaidų apskaičiavimu, siekdama jas išieškoti, tokiu būdu nepažeidė pareiškėjos interesų dėl ko ji turėtų būti priversta ginti savo pažeistas teises, teisme. Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo, pirmiausia, turėjo spręsti ar apskaičiavimas atliktas teisingai ar buvo vadovautasi SVI nuostatomis bei ar antstolė vykdė vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės ar ne.
15.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, ką neteisingai skaičiavo antstolė, o naikindamas Vykdymo išlaidų apskaičiavimą sprendė klausimą ne dėl tinkamų vykdymo išlaidų dydžių įrašymą į apskaičiavimą, bet sprendė klausimą iš esmės visiškai kitą klausimą, t. y. ar antstolė gali šiuo metu reikalauti vykdymo išlaidų iš pareiškėjos. Šie klausimai nėra tapatūs. 2024-11-19 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas negalėjo būti panaikintas nenustačius jame skaičiavimo pažeidimą.
15.4. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai neišsiaiškino, kada konkrečiai pareiškėja ar kitas asmuo sumokėjo skolą, pagal VMI sprendimą, kurį vykdė antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00962. Ar apie skolos sumokėjimą buvo pranešta antstolei ir ar ji kaip kreditorė turėjo galimybę per protingą laiko tarpą pareikšti kreditorinį reikalavimą susijusį su vykdymo išlaidomis, o konkrečiai antstolio atlygiu.
15.5. Praėjus vos kelioms dienoms po 2024-05-26 administratoriaus pranešimo teismui apie atsiskaitymą su vienu iš kreditorių VMI, 2022-06-01 nutartimi teismas užbaigė J. K. bankroto bylą. Tačiau tik pareiškėjai atsiskaičius su išieškotoja VMI atsirado naujas kreditorinis reikalavimas, t. y. antstolės reikalavimas gauti antstolio atlygį 179,17 Eur, kurio antstolė negalėjo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui per itin trumpą 3 darbo dienų, nes ji nebuvo informuota apie atsiskaitymo faktą. Pareiškėja, būdama nesąžininga, tinkamai bei laiku nepranešė teismui, bankroto administratoriui ir antstolei apie sumokėtą skolą VMI, todėl antstolė negalėjo per protingą terminą pateikti kreditorinio reikalavimo susijusio su antstolio atlygiu. Teismas netinkamai išsiaiškino, kas sudaro antstolio atlygį ir kada antstoliui atsiranda teisė ne apskaičiuoti, o realiai gauti (išieškoti priverstinai) vykdymo išlaidas, o konkrečiai antstolio atlygį ar teikti teismui kreditoriui reikalavimą dėl antstolio atlygio.
15.6. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijų 109.7 punktą antstolio atlygis sudaro 17 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne išieškotinos sumos. Teikti teismui kreditorinį reikalavimą išieškoti antstolio atlygį antstolė gali tik tuomet, kai skola yra jos pačios išieškota ar skolininko/ar kito asmens už jį, sumokėta tiesiogiai išieškotojui. Teismas neteisingai konstatavo, kad antstolė kreditorinį reikalavimą dėl vykdymo išlaidų (tame tarpe ir antstolio atlygio) turėjo galimybę ir privalėjo į bankroto bylą teikti ir anksčiau bylos nagrinėjimo metu, net ir neišieškojusi skolos, tačiau to nepadarė.
15.7. Pareiškėja privalėjo vadovautis FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktu bei teismui pateikti duomenis apie antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės kreditorinį reikalavimą tuo metu vykdomojoje byloje susidariusias būtinąsias ir papildomos vykdymo išlaidas, tačiau nei anksčiau nei vėliau to nepadarė. Minėta nuostata numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama: kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų vykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai.
15.8. Antstoliui nėra uždrausta atnaujinti vykdomąją bylą bei išspręsti byloje kilusius būtinus klausimus, dėl kurio turi būti surašyti procesiniai dokumentai, pvz. dėl areštų panaikinimo, piniginių lėšų perskirstymo ar išmokėjimo ar pan. 2024-11-13 pareiškėja kreipėsi į antstolę su prašymu panaikinti antstolės 2019-09-05 areštą jos žemės sklypui ir nurodė, kad 2022-06-01 jos bankroto byla buvo baigta. Taip antstolei tapo žinoma apie bankroto bylos pabaigą bei skolos sumokėjimą VMI. Arešto panaikinimas yra mokamas veiksmas, t. y. antstolė privalo sumokėti trečiajam asmeniui, t. y. Registrų arešto panaikinimo mokestį. Šios išlaidos pagal CPK 610-61l straipsnius išieškomos iš skolininko. Šios išlaidos negalėjo būti pateiktos į bankroto bylą kartu su antstolės kreditoriniu reikalavimu, nes jos dar bus patirtos ateityje.
15.9. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nesutinka ir su vykdymo išlaidų dydžiu. Nurodė, kad nėra objektyvių duomenų patvirtinančių 179,17 EUR dydžio atlygį antstoliui. Nenurodoma už kokią antstolio išieškotą sumą paskaičiuotas atlygis antstoliui, juolab kai VMI reikalavimas buvo pilnai padengtas bankroto byloje, o ne išieškotas antstolio. Su tokiu skundo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Antstolis vykdymo proceso metu neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vien tuo pagrindu, kad skolininkui buvo iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla, kai dėl šio kreditoriaus reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas jį nurašyti.
16. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00962 kitos institucijos (pareigūno) sprendimo, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (23.31-08) 467-106075 pagrindu, dėl 1 053,92 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-19-33-3341.
19. Antstolė 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo Nr. S-3.5.-19-14977, kuriame nurodė, kad vykdomąją bylą nutraukia, kadangi skolininkei (pareiškėjai) iškelta bankroto byla. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-33-4951. Antstolė užbaigė vykdomąją bylą ir persiunčia ją pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
20. 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos sūnus D. K. pilnai atsiskaitė su pareiškėjos kreditoriais VMI, Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
21. Pareiškėjos bankroto byla užbaigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-814-863/2020). Nutartyje nustatyta, kad likę du kreditoriai UAB „Labanoro dūda“ ir D. K. atsisakė savo kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Teismui priėmus atsisakymus nuo kreditorinių reikalavimų, pareiškėjos bankroto byla buvo užbaigta FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.
22. Antstolė priėmė 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-24-33-36159, kuriuo vykdomąją bylą atnaujino. Tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo Nr. S-24-33-36172, kuriuo pareikalavo per 3 dienas nuo rašto gavimo dienos sumokėti 246,45 EUR vykdymo išlaidas. Patvarkyme nurodoma, kad prie dokumento pridedamas skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pareiškėja su priimtais antstolės procesiniais dokumentais nesutiko ir dėl jų pateikė skundą.
23. Pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti skundą dalyje: panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-24-33-36172 dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo su priedais, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00962; atmesti pareiškėjos reikalavimus likusioje dalyje.
24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl antstolės reikalavimo skundą palikti nenagrinėtu
25. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-04 nutartį bei skundą palikti nenagrinėtu, o teismui manant kad jis turi būti išnagrinėtas, skundą atmesti.
26. Antstolė atskirajame skunde nurodo, kad antstolės surašytas 2024-11-19 raštas „Dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo“ bei prie jo pridėtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra ne procesinis dokumentas ir ne Patvarkymas kaip neteisingai konstatavo teismas jį panaikindamas, tik antstolės prašymas, kuris niekaip nepažeidė pareiškėjos interesų. Jis nėra procesinis dokumentas, kurio surašymą reglamentuotų CPK normos, todėl jis nėra skundžiamas. Jame nurodyta, kad nesumokėjus vykdymo išlaidų bus sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
27. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų skaičiavimo), iš esmės atlieka antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą. Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina ir (arba) įpareigoja antstolį veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas ir atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso grąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 58 punktą).
28. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja skunde siekė įrodyti, kad vykdymo išlaidas antstolė nepagrįstai skaičiavo įvertinus tai, kad pareiškėjos bankroto byla baigta, o antstolė nebuvo pareiškusi kreditorinio reikalavimo joje. Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad antstolei atlygis negalėjo būti paskaičiuotas, nes antstolė skolos neišieškojo – skola buvo sumokėta trečiojo asmens tiesiogiai VMI.
29. Susipažinus su antstolės priimtu 2024-11-19 dokumentu Nr. S-24-33-36172, kurį pirmosios instancijos teismas panaikino, matyti, kad antstolė jame pareiškėjai nurodė, kad: „nustačiau, kad vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00962 paskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos, kitos išlaidos, kurios patirtos atlikus atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, ir atlygis antstoliui, kas sudaro 246,45 Eur. Vadovaujantis CPK 610 str. prašome per 3 dienas nuo šio rašto gavimo dienos sumokėti vykdymo išlaidas – 246,45 Eur į antstolės Nemiros Šiugždinaitės-Stakeliūnės depozitinę sąskaitą <...>. Jeigu nesumokėjus nurodytos vykdymo išlaidų sumos, bus sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priverstine tvarka.“ Atsižvelgiant į šio dokumento turinį ir nurodytą reikalavimą sumokėti per 3 dienas vykdymo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su antstole, kad jis pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pareigų, nes nevykdant antstolės reikalavimo vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo teisėtumo nagrinėjo iš esmės.
Dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo teisėtumo
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iškėlus fiziniam asmeniui (pareiškėjui) bankroto bylą, antstolės nurodoma prievolė dėl vykdymo išlaidų visa apimtimi turėjo būti tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, dėl to reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra nepagrįstas atsižvelgiant į FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Teismas sprendė, kad antstolė turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, tačiau antstolei nesikreipus FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jos, kaip kreditorės, įtraukimo ir kreditinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso pareiškėjo bankroto proceso metu, yra pagrindas pripažinti, jog skolos dalis (t. y. vykdymo išlaidos) yra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.
31. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, antstolės priimti procesiniai dokumentai: 1) 2019 m. gruodžio 3 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-33-4948, kuriame nurodyta nurašyti 1 302,69 EUR sumą iš pareiškėjos sąskaitų. Išieškoma skola VMI sudarė 1 053,92 EUR, todėl laikytina, kad 248,77 EUR suma sudarė vykdymo išlaidas (1 302,69 – 1 053,92); 2) Antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S-3.5-19-11718, iš kurio matyti, kad antstolė areštavo pareiškėjos lėšas dėl 1 053,92 EUR skolos ir 248,77 EUR vykdymo išlaidas. Pareiškėjos bankroto byla iškelta 2019 m. lapkričio 20 d., taigi antstolė dar iki pareiškėjos bankroto bylos jau buvo paskaičiavusi vykdymo išlaidas.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolė pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje nebuvo pareiškusi kreditorinio reikalavimo, kuris susidarė iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.
33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad skolininkui, siekiančiam atkurti savo mokumą, mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka įvykdant kreditorių reikalavimus, o neįvykdytus reikalavimus nurašant užbaigus bankroto bylą, tenka pareiga būti aktyviam ir tinkamai vykdyti FABĮ nustatytą informavimo apie visus kreditorius ir nagrinėjamas bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus pareigą. Skolininkui netinkamai vykdant informavimo pareigą, jam tenka neigiamos tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės, t. y. kad dėl netinkamo šios pareigos vykdymo į fizinio asmens bankroto procesą nebus įtraukti tam tikrų kreditorių reikalavimai ir jie nebus nurašyti užbaigus fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024).
34. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė dar 2019-09-05 patvarkymuose informavo pareiškėją apie paskaičiuotas antstolės 248,77 Eur vykdymo išlaidas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutarties pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje Nr. 2FB-16725-863/2022 antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdymo išlaidos į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktos, nors apie turtinius reikalavimus, atsiradusius dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2019-11-20) teismui šiuos duomenis turėjo pateikti pareiškėja.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras nurašomi tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 12 punktas).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skirtingai nei JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus, FABĮ nereglamentuojamas kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigimas, šiam tokio reikalavimo nepareiškus fizinio asmens bankroto procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie reguliavimo skirtumai nulemti skirtingo bankrutuojančio asmens teisinio statuso, kuris lemia ir skirtingus bankroto bylos pabaigos padarinius: užbaigus juridinio asmens bankroto procedūrą, juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai reiškia juridinio asmens pabaigą, todėl baigiasi ir juridinio asmens prievolės, o likusios kreditoriams neįvykdytos juridinio asmens prievolės nepereina kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu užbaigus fizinio asmens bankroto bylą nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, kiti kreditorių reikalavimai (pvz., atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) savaime nepasibaigia, nes nei bendrosios prievolių pasibaigimą reglamentuojančios teisės normos (CK šeštosios knygos IX skyrius), nei specialūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. Tokius kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama vykdyti iš fizinio asmens ir po šio asmens bankroto pabaigos (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024).
37. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė, žinodama apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, privalėjo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apskaičiuotas vykdymo išlaidas, o antstolei šia galimybe nepasinaudojus, ji negalėjo reikalauti iš pareiškėjos apmokėti paskaičiuotas vykdymo išlaidas, kurių turėjo ir galėjo reikalauti bankroto byloje.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežasčių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui nebuvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą, nustatymas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamų antstolio patvarkymų teisėtumo, nes byloje nustatyta ir šalių neginčijama bylai reikšminga aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas pareiškėjo turtinis reikalavimas suinteresuotam asmeniui, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, šį bankroto procesą užbaigus nebuvo nurašytas. Būtent šis faktas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto kreditoriaus turtinio reikalavimo, atsiradusio iki skolininko fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis išaiškinimas aktualus ir šioje byloje, nes yra taip pat nustatyta, kad į fizinio asmens bankroto bylą nebuvo įtrauktas antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdymo išlaidos. Neįtraukus į bankroto bylą vykdymo išlaidų, kurios buvo susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos prievolė padengti vykdymo išlaidas negali būti laikoma pasibaigusia. Taip pat ši skola negali būti laikoma nurašyta. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prievolė padengti antstolės vykdymo išlaidas yra pasibaigusi antstolei nesikreipus laiku į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Taigi, šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino antstolės paskaičiuotas vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas.
Dėl atlygio antstolei teisėtumo
39. Pareiškėja skunde nesutiko ir su vykdymo išlaidų dydžiu. Nurodė, kad nėra objektyvių duomenų patvirtinančių 179,17 EUR dydžio atlygį antstoliui. Nenurodoma už kokią antstolio išieškotą sumą paskaičiuotas atlygis antstoliui, juolab kai VMI reikalavimas buvo pilnai padengtas bankroto byloje, o ne išieškotas antstolio. Antstolė laikosi pozicijos, kad tik pareiškėjai atsiskaičius su išieškotoja VMI atsirado naujas kreditorinis reikalavimas, t. y. antstolės reikalavimas gauti antstolio atlygį 179,17 Eur, kurio antstolė negalėjo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui per itin trumpą 3 darbo dienų, nes ji nebuvo informuota apie atsiskaitymo faktą.
40. CPK 609 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 609– 611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte įtvirtinta, kad skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
42. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Taigi antstoliui mokėtino atlygio dydis turi būti apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K?3?96?611/2019 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su kreditore VMI atsiskaitė fizinio asmens bankroto byloje, t. y. pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, išdavus ir vykdyti pateikus vykdomąjį raštą, antstoliui pradėjus vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Todėl pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgijo teisę išieškoti iš apelianto visas vykdymo išlaidas (CPK 609–611 straipsniai). Pareiškėja, skunde dėl antstolio veiksmų teigdama, kad antstolis neturi pagrindo reikalauti nei atlyginimo, nei kitų vykdymo išlaidų, nepateikė jokių objektyvių argumentų, jog vykdymo išlaidos nebuvo tinkamai apskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijų 108–131 punktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad atlygį antstolė negalėjo paskaičiuoti atlygio antstoliui, laikytini nepagrįstais.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, nepagrįstai sprendė, kad antstolė nesikreipusi į pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjantį teismą prarado teisę išieškoti vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai skundžiama teismo nutarties dalis, susijusi su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, panaikintina ir pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas.
46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam byloje keliamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kurią panaikintas antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymas Nr. S-24-33-36172 dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo su priedais, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00962, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.