Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ ieškinį atsakovui P. D. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1918-488/2024 dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo ir 2024 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą.

3. Be to, Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi sprendė prašymą, juo ieškovė prašė išspręsti klausimą dėl dvišalės restitucijos taikymo priimant papildomą sprendimą dėl automobilio VOLVO XC 60 II“ priekinių durelių grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria, be kitko, nutarta prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad ieškovė ieškinyje reikalavimo dėl automobilio durų grąžinimo nereiškė, be to, faktinė aplinkybė, kad atsakovas paliko ieškovui pirktą prekę - automobilio VOLVO XC 60 II“ priekines dureles, teismas laikė įrodyta.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2024 m. birželio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo išspręstas klausimas dėl dvišalės restitucijos taikymo, t. y. kad atsakovas privalo grąžinti prekę, o ieškovė atsakovui – pinigus. Tačiau 2024 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo išspręstas klausimas dėl prekės grąžinimo ieškovei, o tik ieškovei nurodyta grąžinti pinigus atsakovui.

12. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas).

13. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Papildomas sprendimas, kai yra priimamas, tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio trūkumai papildomu sprendimu buvo taisomi, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apeliantas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo neskundė. Svarbu ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2024 m. liepos 31 d. nutartį dėl papildomo sprendimo pagal ieškovės 2024 m. birželio 28 d. prašymą priėmė jau Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimui įsiteisėjus (sprendimas įsiteisėjo nuo 2024 m. liepos 19 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui padavus apeliacinį skundą tik dėl papildomo sprendimo, pagrindinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal bendrąją taisyklę apeliacine tvarka nėra tikrinamas, kadangi šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į bylos pagal apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023). Taigi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo / nebeturi teisinių instrumentų įsiterpti į Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų ir (ar) koreguoti sprendimo motyvų (juos pašalinti).

15. Kitas aspektas tas, kad apeliantės keliamas klausimas dėl restitucijos taikymo yra išvestinis klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręsto klausimo procesinės baigties. Kaip žinoma, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-3083 „Dėl P. D. prašymo“, kuriuo patenkino vartotojo atsakovo reikalavimą, pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti naudotos automobilio detalės (VOLVO XC60 II priekinės dešinės durys) pirkimo –pardavimo sutartį ir grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus – 253 Eur. Ieškovės ieškiniu buvo prašoma pripažinti ieškovės UAB „Autobazar“ teisę negrąžinti atsakovui P. D. 253,00 Eur sumą už įsigytą prekę – naudotas Volvo XC60 II priekines dešinės pusės dureles.

16. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinės dalies turinio matyti, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, ginčą tarp verslininkės / pardavėjos (ieškovės) bei vartotojo / pirkėjo (atsakovo), kilusio iš vartojimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių išsprendė iš esmės ir nusprendė nutraukti tarp ir atsakovo sudarytą 2023 m. rugsėjo 3 d. nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl VOLVO XC60 priekinių dešinės pusės durelių bei taikė restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 253,00 Eur prekės kainą.

17. Akcentuotina, kad iš 2024 m. birželio 18 d. sprendimo turinio aišku, tą teismas atkartojo ir skundžiamoje 2024 m. liepos 31 d. nutartyje, kad atsakovas nebuvo įpareigojamas grąžinti ieškovei automobilio dureles, nes automobilio durys / durelės jau buvo grąžintos. Tą patvirtina gausūs byloje esantys įrodymai, pateikti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 314 straipsniai).

18. Faktinė aplinkybė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo motyvuose 24 punkte nurodoma bendra taisyklė, kaip bendra tvarka turėtų būti nagrinėjamas ginčas (dar negrąžinus nekokybiško daikto), nurodoma bendra taisyklė, kokiu terminu ieškovei privalu grąžinti atsakovui už prekę sumokėtą kainą, atsižvelgiant į CK 6.364³ straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų reglamentavimą (2024 m. birželio 18 d. sprendimo 25 punktas), nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatė / ne iki galo išsprendė restitucijos klausimą – neįpareigojo atsakovo grąžinti dureles ieškovei.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisinį aktualų ginčo pobūdžiui reglamentavimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko, abiejų ginčo šalių elgesį po sutarties sudarymo, nustatęs, kad atsakovas netinkamas / nekokybiškas automobilio dureles ieškovei grąžino (2024 m. birželio 18 d. sprendimo 18 punktas), nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju pardavėjai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (2024 m. birželio 18 d. sprendimo 23 punktas). Pabrėžtina, kad 2024 m. birželio 18 d. sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys neprieštarauja viena kitai, visi materialinio pobūdžio klausimai buvo išspręsti, o apeliantės ištraukos iš procesinių sprendimų interpretuojamos klaidingai, dėl to apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. liepos 31 d. nutartimi ėmė keisti 2024 m. birželio 18 d. motyvuojamąją dalį, yra nepagrįsti.

20. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėtoje civilinėje byloje.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.