Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui, atsakovui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui P. D. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą duodanti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipdamasi į teismą su ieškiniu prašo pripažinti teisę negrąžinti atsakovui P. D. (toliau – ir atsakovas) 253,00 Eur sumą už įsigytą prekę – naudotas Volvo XC60 II priekines dešinės pusės dureles ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. atsakovas užsisakė iš ieškovės internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) prekę – naudotas Volvo XC60 II priekines dešinės pusės dureles (toliau – Prekė). Už šią Prekę atsakovas sumokėjo ieškovei 253,00 Eur dydžio sumą. 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovas atsiėmė Prekę iš ieškovės sandėlio pasirašytinai, prieš tai ją apžiūrėjęs. 2023 m. rugsėjo 18 d. atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę prašydamas grąžinti pinigus už Prekę, kadangi Prekė turi paslėptą defektą: „Pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) užsakytos VOLVO xc60 dešinės priekinės durys yra su defektu, kuris sąmoningai buvo paslėptas už plastmasinės detalės (moldingo). Skelbime apie durų deformaciją ar defektą nieko nerašoma. Iš skelbimo nuotraukų tokio defekto neįmanoma identifikuoti, nes jis sąmoningai yra paslėptas po plastmasine detale“. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu ir nurodė, kad atsakovas Prekę atsiėmė iš ieškovės sandėlio pasirašytinai ir tokiu būdu patvirtino, kad Prekė jam yra tinkama. Be to, Prekė yra naudota ir jai 14 dienų grąžinimo terminas nėra taikomas tiek pagal teisės aktų nuostatas, tiek pagal Ieškovės internetinės svetainės pirkimo sąlygas ir taisykles. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekes sumokėtą sumą – 253,00 Eur. Savo prašyme Atsakovas nurodė, jog jam atsiėmus ir pristačius Prekę Atsakovo automobilio remontą atliekantiems meistrams bei nuėmus nuo Prekės apdailinę plastmasę, paaiškėjo, kad Prekės dalis už šios plastmasės stipriai sulankstyta. Atsakovo teigimu, šis defektas nebuvo nurodytas Prekės skelbime ir sąmoningai nuslėptas, pateikus Prekę su apdailine plastmase. Pardavėjas atsisako Prekę priimti, motyvuodamas tuo, kad ji atitinka deklaruotą asortimentą ir buvo Vartotojo priimta. 2023 m. gruodžio 27 d. VVTAT priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė: Patenkinti vartotojo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą nutraukti naudotos automobilio detalės (VOLVO XC60 II PRIEKINES DESINES DURYS PRIEKINIS) pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus (253,00 Eur). Šiame Nutarime VVTAT sprendė, kad atsakovas įrodė, jog Prekė neatitinka asortimento, yra įlenkta, todėl jos naudoti negalima. Tuo tarpu ieškovės keliamos abejonės dėl atsakovo pateikto defektinio akto yra laikytinas pertekliniu reikalavimu vartotojui. Su tokiomis VVTAT išvadomis ir Nutarimu ieškovė kategoriškai nesutinka, todėl teikia šį ieškinį ir prašo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo išspręsti iš esmės bei pripažinti ieškovės teisę negrąžinti 257,00 Eur už Prekes atsakovui. Atsakovas kreipėsi į VVTAT, tokiu būdu implikuodamas, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Tačiau ieškovė pagrįstai mano, kad tarp šalių nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas yra verslininkas. Patikrinus viešus duomenis paaiškėjo, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 10 d. vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Atsakovas yra verslininkas ir prekę įsigijo galimai savo veiklai vykdyti, kadangi tikėtina, jog turimą automobilį naudoja ne tik asmeniniams, bet ir verslo poreikiams tenkinti. Taigi, Prekės pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta tarp dviejų verslininkų, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vartojimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Iš Prekės skelbimo matyti, kad buvo nurodyta, jog Prekė yra naudota, ji yra skirta dažymui ir netgi nurodyta, kad Prekė yra pažeista. Taip pat pateiktos Prekė nuotraukos, iš kurių galima matyti, jog Prekė turi pakankamai daug pažeidimų. Taigi, ieškovė suteikė atsakovui pakankamai informacijos apie Prekės būklę, dėl ko atsakovas negalėjo tikėtis, kad Prekė bus geros būklės ar ją bus galima naudoti be papildomo remonto. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo suteikta pakankamai informacijos apie Prekės būklę, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti ieškovę pažeidusia pareigą šia apimtimi užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus. Dar daugiau, turėdamas šią informaciją, atsakovas atvyko atsiimti Prekės į ieškovės sandėlį, tačiau jos įdėmiai neapžiūrėjo, taip pat kartu neatsivežė kitų asmenų, turinčių specialių žinių ir galinčių nustatyti, ar Prekę pavyks sumontuoti atsakovo automobiliui ir ją naudoti. Kita vertus, iš paties atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad Prekė buvo sumontuota atsakovo automobiliui. Nors Aktą surašęs R. A. nurodė, kad Prekės remontuoti negalima, tačiau tokia išvada kelia abejonių. R. A. nustatė, kad Prekė yra įlenkta. Akivaizdu, kad šiuo atveju atitinkamos srities specialistas (pvz., šaltkalvis) gebėtų ištiesinti įlenkimus ir pritaikyti prie atsakovo automobilio slenksčio. Šiuo atveju Atsakovas įrodinėjo Prekės trūkumus R. A. surašytu Aktu, kuriame nurodyta, kad Prekės neva negalima suremontuoti ir vėliau naudoti pagal jos paskirtį. Nurodoma, kad šį aktą surašė R. A., kuris vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlieka variklinių transporto priemonių techninę apžiūrą ir remontą. Tačiau kartu su Aktu nėra pateiktas R. A. kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Net jeigu R. A. iš tiesų dirba nurodytoje srityje, tai jam nesuteikia teisės atlikti transporto priemonių detalių kokybės vertinimą, kadangi tokį vertinimą gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Išduodant individualios veiklos pažymą atitinkamoje srityje nėra reikalaujama pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl atitinkama veikla gali verstis ir jokios kvalifikacijos neturintis asmuo. Taip pat Akte nėra nurodoma, kokiais metodais, technologijomis ir priemonėmis buvo atliktas vertinimas, ar nurodomas asmuo R. A. turi reikiamą įrangą atlikti nurodomus matavimus. Taip pat nepateikti duomenys, kokiu pagrindu buvo atliekamas vertinimas, t. y. nepateikta su R. A. sudaryta sutartis ar užsakymo paraiška. Todėl toks įrodymas vertintinas kritiškai, kadangi neatitinka tokiems įrodymams įstatymo keliamų reikalavimų. VVTAT argumentai, kad tai nėra reikšminga ir Ieškovės reikalavimas pateikti tokius duomenis yra perteklinis, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, atitinkamą trūkumus ir jų pobūdį patvirtinantį aktą gali surašyti tik specialių žinių tam tikroje srityje turintis asmuo. Jeigu asmuo neturi atitinkamų žinių tam tikroje srityje, arba turi žinių kitoje panašioje srityje, jo vertinimas netenka prasmės. Net jeigu R. A. iš tiesų turi specialiųjų žinių ir kvalifikacijos daryti atitinkamoms išvadoms, visgi R. A. yra verslo subjektas, suinteresuotas gauti užsakymų iš klientų ir šios įmonės pateiktos išvados negali vienareikšmiškai būti vertinamos kaip įrodančios esminius Prekės trūkumus, t. y. Aktas negali būti prilygintas ekspertų išvadoms. Svarbu ir tai, kad Prekė buvo apžiūrėta ir vertinama nedalyvaujant Ieškovės atstovui ir negalint pareikšti pastabų, todėl Atsakovo pateiktas Aktas negali būti laikomas nešališku ir objektyviu. Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovas iš ieškovės įsigijo šalių sudarytoje nuotolinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas savybes atitinkančią Prekę, todėl negalima teigti, jog ieškovė neįvykdė savo kaip pardavėjos pareigų pagal šalių sudarytą sutartį. Pagal Prekės skelbime išviešintas jos savybes (naudota) ir būklę (pažeista) atsakovas negalėjo tikėtis Prekės, kuri būtų tinkama naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį be didesnės apimties remonto. Todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovui pinigų už įsigytą Prekę.

3. Atsakovas P. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui P. D. 253,00 Eur sumą už nekokybišką prekę bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo automobilio detalę: VOLVO XC60 priekines dešinės pusės dureles, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini) (toliau – „Prekė“). Už Prekę ieškovui sumokėjo 253,00 Eur. Prekę atsakovas pirko savo reikmėms, t. y. su tikslu suremontuoti mano žmonai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo XC60. Pristačius Prekę automobilio remontą atliekantiems meistrams bei nuėmus nuo Prekės apdailinę plastmasę, paaiškėjo, kad Prekės dalis už šios plastmasės stipriai sulankstyta, t. y. pažeista jos geometrija ir dėl šios priežasties Prekė negali būti naudojama pagal paskirtį, t. y. dėl paaiškėjusio paslėpto defekto ji yra neremontuojama ir negali būti montuojama automobilyje. Atsakovas kreipėsi į Pardavėją su reikalavimu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus, kadangi paaiškėjo esminis prekės defektas, kuris prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį su manimi jokiu būdu aptartas nebuvo, jis nebuvo nurodytas ir Prekės skelbime, atvirkščiai, defektas buvo sąmoningai paslėptas uždengus jį apdailine plastmase, taigi konstatuotina, kad ieškovė man Prekę pardavė su tyčia paslėptu defektu. Pardavėjas atsisakė Prekę priimti, neigdamas defektą ir motyvuodamas tuo, kad prekė atitinka deklaruotą asortimentą ir Pirkėjo buvo priimta. Atsakovas atvykęs atsiimti Prekės, ją apžiūrėjo ir įvertino vizualiai tiek, kiek matėsi jos neardant. Prekė atrodė taip pat, kaip skelbimo nuotraukose, atitiko aprašymą, akivaizdžiai buvo matomi tik mėlynu markeriu pažymėti pažeidimai, kurie buvo nurodyti ir Prekės skelbimo nuotraukose. Dėl šių defektų pretenzijų Pardavėjui nereiškė, kadangi jie yra neesminiai ir netrukdo naudoti Prekės pagal paskirtį, todėl Prekę priėmė. Pirminės Prekės apžiūros metu pastebėti paslėptų esminių defektų nebuvo galimybės, kadangi juos pilnai dengė ant apatinės Prekės dalies pritvirtinta plastmasinė apdailos detalė (kaip matyti ir nuotraukoje skelbime). Esminiai Prekės defektai paaiškėjo vėliau, t. y. bandant ją sumontuoti automobilyje: nuėmus plastmasinę apdailos detalę pasimatė paslėpti ženklūs geometrijos pažeidimai, kuriuos minėta plastmasinė apdailos detalė (moldingas) buvo uždengusi tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus – iš abiejų pusių, ir dėl kurių Prekė yra neremontuojama. Paaiškėjus paslėptiems esminiams defektams Prekę nedelsiant, t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d. grąžino į Pardavėjo sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), tą įrodo fotofiksacija. Prekės netinkamumo naudoti pagal paskirtį faktą įrodo byloje esantis R. A., pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdančio variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, 2023 m. spalio 25 d. Apžiūros ir įvertinimo aktas (toliau – „Aktas“). Akte nurodyta: „Sumontavus duris į automobilio kėbulą ir pradėjus derinti duris prie kėbulo, pasimatė, kad apatinė durelių dalis nesusiveda su kėbulo slenksčiu <…> Nuėmiau durelių apsauginę plastmasinę detalę (moldingą), pamačiau, kad durelių geometrija pažeista. Durelių apačia išsirietusi, sulankstyta <…> Pamatavus durelių geometriją, matosi ženklus įlenkimas. Pridėjus liniuotę matosi 1 centimetro įlenkimas į vidų <…> Sulyginus vairuotojo durelių geometriją matome, kad turi būti išgaubimas į išorę. Išvada, pristatytos durelės įlenktos apie 2 centimetrus. Tokios durys netinkamos remontuoti <…>“. Kadangi Pardavėjas geranoriškai grąžinti pinigus atsisakė – atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su reikalavimu nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (253,00 Eur). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarė pripažinti pagrįstu mano reikalavimą nutraukti naudotos automobilio detalės (VOLVO XC60 II PRIEKINES DESINES DURYS PRIEKINIS) pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus (253 Eur). Papildomai atsakovė pamini, kad VVTAT naujienose ir pranešimuose žiniasklaidai pranešama, kad yra gauta daugiau nei 50 vartotojų skundų dėl ieškovės neteisingai pateiktos ir neišsamios informacijos apie siūlomas įsigyti automobilių detales arba nenurodyti kiti defektai, dėl kurių prekės negali būti naudojamos, kaip nagrinėjamu atveju. Tokiais atvejais yra klaidinami vartotojai. Pranešama, kad dėl tokio nesąžiningo verslo VVTAT skyrė ieškovei per 45 tūkstančius eurų baudą. Ieškovo daromos prielaidos, kad susiklostę šalių santykiai galimai nekvalifikuotini vartojimo santykiais, todėl, kad atsakovas vykdo individualią veiklą ir todėl tikėtina, kad automobilis galimai naudojamas ne tik asmeniniais tikslais bet ir verslo poreikiams tenkinti yra niekuo nepagrįsta spekuliacija, kadangi Prekė, kaip teisingai konstatavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, buvo perkama vartojimo tikslais, t. y. asmeninio automobilio remontui. Paminėtina, kad Prekė šiuo metu yra pas ieškovą. Nors pirminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ieškovas nurodė Prekės grąžinimo nepriėmęs, tačiau atsakovui pateikus papildomą informaciją ir įrodymus dėl Prekės perdavimo Pardavėjui, Pardavėjas dėl šios aplinkybės nebepasisakė, t. y. jos nebeginčijo. Tai, kad Prekė yra pas ieškovą, yra konstatavusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo nutartyje, šis fakto ieškinyje nebeginčija ir ieškovas. Kadangi ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys ieškovės internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu, atsakovui pažymėjus, jog susipažino su pirkimo sąlygomis ir taisyklėmis, sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas nusipirko prekes – naudotą Volvo XC60 II priekines dešinės pusės dureles ir mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 253,00 Eur prekių kainą. Atsakovas, atsiėmęs prekes ir jas įmontavęs į automobilį kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovę prašydamas prekes grąžinti dėl pastebėto jų defekto (dalies nešviečiančių žibintų segmentų). Ieškovė su prekių grąžinimu nesutiko.

5. VVTAT 2023 m. spalio 04 d. raštu kreipėsi į ieškovą, siūlydama taikiai spręsti kilusį ginčą, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė ieškovės iki 2023 m. spalio16 d. pateikti VVTAT išsamius paaiškinimus ir juos patvirtinančius dokumentus dėl atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių. 2023 spalio 11 buvo gautas ieškovo atsakymas, nesutinkant spręsti ginčą taikiai. Gavusi papildomą informaciją iš atsakovo, VVTAT ją pateikė ieškovui ir paprašė išdėstyti savo poziciją. dėl vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių. 2023 m. gruodžio 08 d. VVTAT gavo ieškovės atsakymą, kuriuo, su atsakovo prašymu nesutiko, nurodė, kad jo pozicija dėl taikaus ginčo sprendimo būdo išlieka nepakitusi.

6. VVTAT 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. D. prašymo“, kuriuo patenkino vartotojo atsakovo reikalavimą, pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti naudotos automobilio detalės ( VOLVO XC60 II priekinės dešinės durys) pirkimo –pardavimo sutartį ir grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus – 253 Eur.

7. CK 6.228¹ str. 1 d. numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė vartojimo sutartį.

8. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas specialus vartotojo teisių gynimo būdas; CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008, 2012-11-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-534/2012).

9. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jeigu ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. Bendrieji reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamam daiktui nustatyti CK 6.327 straipsnyje. Jame nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad prekės turi atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo – pardavimo sutartyje; atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių; būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis. Be to, prekės turi atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, taip pat atitikti tokias savybes ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

10. CK 6.363 str. 7 d. numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą:1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

11. Vartotojas, kreipdamasis dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turi nurodyti, kad įsigyta prekė neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų vartotojo lūkesčių, t. y. daikto savybės turi atitikti sudarytos sutarties sąlygas. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Akcentuotina, kad būtent pardavėjas, vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju tokią pareigą turėjo būtent ieškovė.

12. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tik tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Šioje byloje ieškovė neįrodė tokių aplinkybių.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. CK 6.228¹¹ str. 8 d. numatyta, kad vartotojas atsako tik už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti, tačiau vartotojas neatsako už prekės vertės sumažėjimą, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punktą. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta verslininko pareiga nuotolinių sutarčių atveju suteikti vartotojui informaciją apie teisę atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygas, terminą ir tvarką pagal šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

16. Ieškovė, teigdama, kad ji pardavė atsakovui tinkamos kokybės prekę - Volvo XC60 II priekinės dešinės pusės duris, t. y. tokias, kurios atlieka savo pagrindines funkcijas, turėjo pareigą tai įrodyti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pardavė atsakovui tinkamos kokybės prekes. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas pirkdamas prekė apžiūrėjo ir, kad buvo parduodama nebe nauja prekė, ieškovės nuo to procesinės pareigos neatleidžia. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirkdamas prekė jos paslėpto defekto nepastebėjo. Atsiėmęs prekę, pateikė ja montuoti meistrui. Bandant ją sumontuoti automobilyje , nuėmus plastmasinę apdailos detalę, pasimatė paslėpti ženklūs geometriniai pažeidimai, kuriuos minėta detalė ( moldingas) buvo uždengusi iš abiejų pusių, tiek iš išorės , tiek iš vidaus. . Atsakovas nurodė, kad dėl šių defektų prekė yra neremontuojama. Jis prekę nedelsdamas 2023-09-22 grąžino pardavėjui. Prekės paslėptą defektą patvirtino meistro R. A. , pagal individualios veiklos pažymą Nrt. (duomenys neskelbtini) vykdančio variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą 2023-10-25 apžiūros ir įvertinimo aktas.

17. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT nutarimu, taip pat remiasi Mažmeninės prekybos taisyklėmis ir teigia, kad kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pardavė atsakovui naudotą prekę, ji gali būti grąžinta tik ieškovei (pardavėjai) sutikus. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Mažmeninės prekybos taisyklių 14 punktas nustato, kad tinkamos kokybės prekės keičiamos ir grąžinamos CK 6.362 straipsnyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. Mažmeninės prekybos taisyklių 16 punkte nurodyta, kad naudotos prekės, įsigytos turgavietėse, įmonių, vykdančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, patalpose ar teritorijoje, specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis <...> gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Mažmeninės prekybos taisyklių 18 punktas nurodo, jog netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos CK 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Sistemiškai aiškinant Mažmeninės prekybos taisyklių 14, 16, 18 punktus matyti, kad šių taisyklių 16 punktas susijęs su galimybe grąžinti tinkamos kokybės prekes tik su pardavėjo sutikimu, tačiau taisyklės nenumato tokios sąlygos prekių, kurių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, grąžinimui, nes pagal jų 18 punktą netinkamos kokybės prekės grąžinamos CK 6.363, 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Taigi, ginčo santykiui nėra taikoma Mažmeninės prekybos taisyklių 16 punkto nuostata dėl pardavėjo sutikimo grąžinti prekę, nes parduota prekė neatitiko įprastų kokybės reikalavimų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1613-562/2022).

18. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog daikto trūkumas ginčo atveju – deformuotos VOLVO XC 60 priekinės dešinės durys. Aptariamos defektuotos automobilio durys vizualiai matomos atsakovo į bylą pateiktose nuotraukose. Iš skelbimų fotonuotraukų nustatyta, kad skelbimuose nėra nurodyta, jog prekės gali turėti paslėptų defektų. Liudytojas D. K. nurodė, kad atsakovas pirkdamas duris apžiūrėjo , bet jų neišardė. Vizualiai jokių durų defektų nesimatė. Po kelių dienų pirkėjas duris atvežė gražinti ir nurodė, kad durys yra deformuotos ir su rudžių pėdsakais po plastmasine apdaila. Šių durų pardavėjas nepriėmė, bet pirkėjas jas paliko. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog prekė yra su trūkumu – atsakovas gavo skelbimo aprašymo neatitinkančias prekes – su paslėptu defektu - deformuotas ir su rudžių pėdsakais po plastmasine apdaila Volvo XC60 II priekinės dešinės pusės duris.

19. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo įsigytos prekės atitinka atsakovui pateiktą aprašymą ir jas galima naudoti pagal konkrečią, atsakovo interesus atitinkančią paskirtį. CK 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tačiau būtent pardavėja, t. y. ieškovė, turėjo pareigą įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis (žr. CK 6.364¹ straipsnio 5 dalį). Taigi vartotojui (atsakovui) byloje įrodžius, kad daiktas yra su trūkumu, t. y. su deformuota durelių dalimi, kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad daikto trūkumas yra nedidelis, mažareikšmis ir dėl to nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti. Vis dėlto ieškovė to nepadarė, byloje net neįrodinėjo, kad prekės trūkumas yra nedidelis, bet tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kurie neparemti absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais. Taigi atsakovo įsigytos prekės neatitiko daiktų, kuriuos jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal sutartį ir pagal ieškovės skelbime nurodytą informaciją, kokybės ir tinkamumo pagal paskirtį standartus.

20. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011-06-16 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose Gebr. Weber GmbH v. Jürgen Wittmer ir Ingrid Putz v. Medianess Electronics GmbH, bylų Nr. C 65/09 ir C 87/09, konstatavo, kad pirmiau nurodytos Direktyvos 3 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, visišką ir veiksmingą apsaugą tais atvejais, kai pardavėjas blogai vykdo sutartinius įsipareigojimus, kartu leidžiant atsižvelgti į pardavėjo nurodomus ekonominio pobūdžio argumentus; todėl, spręsdamas klausimą, ar pagrindinėje byloje reikia apriboti vartotojo teisę į netinkamos kokybės prekės išlaidų atlyginimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti, pirma, į vertę, kurią prekė turėtų, jeigu atitiktų sutartį, ir neatitikties reikšmingumą ir, antra, – į direktyvos tikslą užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį; galimybė apriboti šią teisę neturi praktiškai atimti iš vartotojo teisės į šių išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties jis sąžiningai ją sumontavo prieš paaiškėjant trūkumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009-06-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

21. CK 6.363 straipsnis neįtvirtina vartotojo teisių gynimo būdų hierarchijos; vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

22. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018, nutarties 11 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismas ginčą išspręsdamas iš esmės, turi suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo prekė atitiko pagrįstus atsakovo kaip pirkėjo lūkesčius ir buvo galima ją naudoti pagal įprastą paskirtį. Nepaisant to, kad vartotojas pirko naudotą prekę, tačiau tai nepaneigia to, kad vartotojas pagrįstai tikėjosi gauti tinkamai veikiančius žibintus. Taigi atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ieškovės atsakovui parduotos prekės savybės neatitiko įprastų tokio, net ir naudoto, daikto savybių, šio daikto nėra galimybės naudoti tam tikslui, kuriam atsakovas jį ketino naudoti, ir žinodamas apie šį trūkumą, atsakovas apskritai nebūtų šio daikto Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko, abiejų ginčo šalių elgesį po sutarties sudarymo, konstatuoja, kad, nagrinėjamos bylos atveju pardavėjai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (CK 6.333, 6.363 straipsnio 7 dalis).

24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą pardavėjos (t. y. ieškovės) sąskaita grąžinti ieškovei įsigytą prekę – galinius žibintus, o ieškovę – grąžinti atsakovui 253 Eur.

25. Šalims išaiškinama, kad ieškovė, gavusi sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų grąžinti atsakovui už prekę sumokėtą kainą (CK 6.364³ straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

26. Netenkinus ieškinio, ieškovės bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Nutraukti tarp ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2023 m. rugsėjo 3 d. ir nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl VOLVO XC60 priekines dešinės pusės dureles.

Taikyti restituciją – įpareigoti ieškovę (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 253,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) prekės kainą.

Nustatyti šalims 30 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendime nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.