Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovei I. S., trečiajam asmeniui E. S. atsakovų ir trečiojo asmens atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovams I. S., V. S. dėl pažeidimų valdant bendrą turtą, tretieji asmenys E. S., O. P., N. B., J. L.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis, ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenism O. P., N. B., J. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais (t. 1, b. l. 56-58). 2023 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (I. S., V. S., N. B., J. L. (O. P. ir J. L. paveldėjo J. L. dalį 2024 m. gegužės 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1688, Nekilnojamojo turto registro duomenys), B. G. notarine tvarka sudarė susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 4-17), kurio 3.9 punktas numatė, kad šalys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti, parduoti, mainyti, dovanoti, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visas savo žemės sklypo dalis ar dalies su esančiais ar ateityje būsiančiais pastatais, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, taip pat savo žemės sklypo dalyje tiesti komunikacijas, kelius, nustatyti servitutus, statyti ir/ar rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą. 2024 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 66) atsakovų sūnus E. S. užsakė tvorą montavimui 1524/3055 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje pažymėtoje indeksu F.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl tvoros, pastatytos šalims ir tretiesiems asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

18. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

19. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-171-854/2023).

20. Vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

21. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovų pastatyta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys (STR 1.01.03:201 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktas), todėl statybą leidžiantis dokumentas jos pastatymui nebuvo būtinas.

22. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad, jos manymu, raštiško kitų bendrasavininkų sutikimo tvorai tverti nereikėjo, nes notariškai patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje bendrasavininkams buvo leista be apribojimų tiesti komunikacijas, kelius, statyti pastatus. Su tokia pozicija nesutiktina.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Aplinkybė, jog bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos neatleidžia statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).

24. Teismų praktikoje konstatuota, kad ieškovės sutikimas tvoros statybai buvo privalomas remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ieškovė buvo davusi sutikimą ginčo tvoros statybai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė nėra pakankama negatorinio ieškinio patenkinimui (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-934-324/2021).

25. Kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-854-854/2020).

26. Ieškovas ieškinyje prašo įpareigoti atsakovus per protingą laikotarpį pašalinti tvoros dalį, trukdančią kaimynams. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas nėra kitų bendraturčių atstovas, todėl jo argumentai dėl kitų asmenų interesų, teisių pažeidimo teisiškai nereikšmingi.

27. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarant susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ieškovui naudojimosi tvarka tiko ir jis nematė savo teisių pažeidimo, priskiriant naudojimosi žemės sklypu dalis. Minėtoje tvarkoje bendraturčiai neįtraukė įpareigojimo dėl tvoros statybos negalimumo, priešingai, buvo susitarta, kad bendraturčiai žemės sklypo dalimis disponuoja teisės aktų numatyta tvarka, turi teisę statyti statinius. Ieškovui ir atsakovams esant bendraturčiams, kitoje sutartyje nenumačius ribojimo statyti statinius bendrame žemės sklype, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad statinių žemės sklype atsakovai negalės statyti. Taigi iš bendraturčių pasirašytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos negalima daryti išvados, kad sklype yra draudžiama statyti tvorą, tačiau žemės sklypo bendraturčių sudarytoje bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkoje nors ir suteikta teisė valdyti žemės sklypo dalį savarankiškai, tačiau neįtvirtintas susitarimas be žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų toje dalyje statyti statinius.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai tvorą apsitvėrė negavę ieškovo (ir kitų bendraturčių) sutikimo, todėl kilęs ginčas tarp bendraturčių spręstinas pagal CK 4.75, 4.98 straipsnių nuostatas bei aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovų pastatytos tvoros elementai pažeidžia ieškovo teises.

29. Vertinant šalių argumentus dėl tvoros pastatymo įtakos bendraturčių interesams visų pirma pažymėtina, kad visas sklypas nėra aptvertas tvora, todėl pagrįsti atsakovų argumentai, kad į jų valdomą žemės sklypo dalį gali nevaržomai patekti kiti asmenys (pastarąją aplinkybę pagrindžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendis, kuriuo A. J. buvo nuteistas už tai, kad iš automobilių aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) stovinčio užrakinto automobilio pagrobė E. S. priklausančią piniginę, du džemperius(t. 1, b. l. 165-178)), o tai turi neigiamos įtakos atsakovų saugumui, mažina jų privatumą. Žemės sklype atsakovai turi gyvenamąjį būstą, todėl tiek saugumas, tiek privatumas nagrinėjamu atveju yra svarbūs. Atsakovų teisė į privataus gyvenimo apsaugą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje. Konstitucijos 22 straipsnis glaudžiai susijęs ir su Konstitucijos 23 straipsniu apie nuosavybės apsaugą. Teismo vertinimu, atsakovų teisės į privataus gyvenimo bei nuosavybės apsaugą užtikrinimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas prioritetu ir nesukelia esminio kito bendraturčio – ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo.

30. Ieškovas savo teisių pažeidimus grindžia tuo, kad jo žemės sklypo dalyje pastačius tvorą neleidžiama atsivežti malkų.

31. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam ribojama teisė atsivežti malkų, tačiau kuo konkrečiai pasireiškia jo kaip bendraturčio teisių pažeidimas, nenurodė. Teismo posėdžio trečiasis asmuo N. B. nurodė, kad yra du būdai patekti prie malkinės, bet niekas malkų pro įvažiavimą pažymėtą žemės sklypo plane (šiaurinėje sklypo dalis taškai 8-57) neveža, visi malkas veža taškais 6-26 pažymėtą vietą. Taip pat N. B. paaiškino, kad jei gretimo sklypo savininkas sugalvos apsitverti tvorą, tada nebus galima pravažiuoti pro minėtus taškus 6-26. Šiuo metu, pasak jos, kliūčių pravažiuoti nėra. Trečiasis asmuo O. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvora jos teisių nepažeidžia, tiek bendraturčiai, tiek nuomininkai malkas veža kaip vežę. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal bendraturčių patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką paliktas tarpas (tarp 6-26 taškų) yra per mažas pravažiuoti net lengvajam automobiliui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas žemės sklypo naudojimosi tvarkos neginčijo, ji galioja ir teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Žemės sklypo bendraturčiai laisva valia susitarė dėl žemės sklypo dalių, kuriomis naudosis atskirai ir bendrai. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pašalinti tvoros dalį sklypo pietinėje dalyje, siekia naudotis atsakovams priskirta atskirai naudotis žemės sklypo dalimi. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ir patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką, pro jai ir atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį pietinėje žemės sklypo dalyje (26 taškas) kiti bendraturčiai važiuodavo automobiliais, dėl šios priežasties jie taip pat norėjo apsitverti jiems priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, kad kiti asmenys nevažinėtų ir negadintų dirvožemio. Taigi šiuo atveju ieškovas siekia pakeisti paties patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir važiuoti per atsakovams priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Toks ieškovo noras prieštarauja visų bendraturčių patvirtintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Jei ieškovas mano, kad patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jo teises, jis turėjo teisę tokį dokumentą ginčyti arba apskritai tokio dokumento nepasirašyti. Iš esmės paminėti ieškovo nurodyti argumentai susiję su galimu žemės sklypo naudojimosi tvarkos ydingumu (ieškovo teigimu, neužtikrintas įvažiavimo plotis patekti į sklypą iš pietinės pusės (taškai 6-26)), kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvažiuoti į sklypą galima ir pro taškais 8-57 pažymėtą įvažiavimą, trečiasis asmuo O. P. patvirtino, kad matė, jog N. B. į sklypą įvažiavo pro vieną įvažiavimą, o išvažiavo pro kitą. N. B. taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš sklypo išvažiavo pro pietinę sklypo dalį. Taigi apribojimų patekti į sklypą nėra. Tai, kad ieškovo nuomone, malkas patogiau atvežti naudojantis kitame žemės sklype esančiu keliuku nereiškia, jog ieškovo teisės yra pažeidžiamos, nes kaip minėta, į sklypą patekti galima dviem būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad malkų atvežimas nėra kasdienis ir nuolatinis veiksmas, tai būtina padaryti kelis kartus per metus. Duomenų, kad po to kai atsakovai pastatė ginčo tvorą ieškovui ar kitiems bendraturčiams būtų trukdoma atsivežti malkų, kad jie neturėjo galimybės malkų atsivežti dėl pastatytos tvoros, į bylą nėra pateikta.

33. Ieškovas taip pat ir trečiasis asmuo N. B. teigė, kad atsakovų pastatyta tvora trukdo pamatyti pėsčiuosius išvažiuojant iš sklypo pro šiaurinėje sklypo dalyje esantį išvažiavimą. Šie bylos dalyvių argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovai pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad išvažiuojant iš sklypo tarp tvoros ir šaligatvio yra pakankamas atstumas (apie pusę automobilio korpuso (t.1, b. l. 102-103)), todėl kliūčių pastebėti pėsčiuosius ar kitus judančius objektus nėra. Tą patvirtina ir atsakovų pridėta nuotrauka iš automobilio salono (t. 1, b. l. 103), iš kurios matyti, kad tvora netrukdo šaligatvio matomumui.

34. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovų pastatyta tvora nepraleidžia saulės šviesos, o tai trukdo jo sklypo dalyje tarp ūkinio pastato ir namo auginti daržą.

35. Ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad tvora užstoja saulės šviesą, apriboja galimybę toje vietoje auginti daržą. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jo žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovas nurodo esant daržą (taškai 18-19), būtų sumažėjęs vaiskrūmių ar vaismedžių derlius, išnykusi veja ar pan. Atsakovų pateiktose tvoros nuotraukose matoma aiškiai saulės apšviesta teritorija, su želiančia veja, augančiais vaismedžiais, vaiskrūmiais (t. 1, b. l. 68, 70-73, 111, 115). Ieškovas pateikė savo skaičiavimus dėl saulės šviesos pralaidumo, tačiau iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kurioje vietoje ieškovas matavo tarpus tarp tvoros (t. 2, b. l. 9), ieškovas nesikreipė į specialistus, kurie būtų pateikę tikslius skaičiavimus dėl saulės šviesos pralaidumo. Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kokią įtaką ieškovo sodinamiems augalams konkrečiai daro atsakovų tvoros metamas šešėlis, t. y. ar jis krenta ant ieškovo žemės sklypo dalies didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai, ieškovas nepateikė, todėl nėra pakankamo pagrindo prieiti prie išvados, kad saulės šviesą ieškovo sodinamiems augalams užstoja tik atsakovų tvora, nes šešėlį meta tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas daržą įrengė tik bylą nagrinėjant teisme, nes iš atsakovų pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 112-115) matyti, kad ieškovo žemės sklypo dalyje tarp ūkinio pastato ir namo (taškai 16-19) esant pastatytai tvorai buvo pieva, augo medeliai, krūmai. Ieškovas daržo nuotrauką pateikė tik kartu su 2025 m. spalio 22 d. rašytiniais paaiškinimais (t. 2, b. l. 9). Trečiasis asmuo N. B. taip pat patvirtino, kad ieškovas daržo nesodina, nes ten negyvena. Pats ieškovas teismo posėdžio metu taip pat buvo nurodęs, kad daržo neaugina, toje vietoje auga krūmai. Vėliau poziciją pakeitė ir teigė, kad daržas toje vietoje buvo visą laiką. Taigi toks ieškovo elgesys, kai jis dirbtinai siekia įrodyti aplinkybes apie daržo buvimą, negali būti laikomos sąžiningu. Daryti išvadą, jog dėl atsakovų tvoros metamo šešėlio neaugo ar negalėtų augti daržovės, nėra pagrindo, nes, kaip minėta, ieškovas daržą suformavo tik bylos eigoje. Byloje nesant pateiktų duomenų apie ieškovo žemės sklypo dalyje esančio sodo/daržo derliaus sumažėjimą, kitų neigiamų pasekmių sodui/daržui atsiradimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė šiuos savo teisių pažeidimus.

36. Ieškovas teigė, kad tvora mažina ieškovui priklausančio turto vertę. Ieškovo teigimu, tvora nuvertina sklypą, nes negalima įrengti daržo. Minėtas ieškovo argumentas yra hipotetinis, todėl neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas šiuo metu parduoda ar ketina parduoti turtą, kaip ir įrodymų, kas sąlygos parduodamo nekilnojamojo turto kainą, kai sprendimas parduoti būstą bus priimtas, nes ją lemia dauguma veiksnių (nekilnojamo turto rinkos būklė, šalies ekonominė situacija ir pan.). Nėra žinoma, ar ieškovui parduodant nekilnojamąjį turtą ir kiti bendraturčiai jį pardavinės, jei taip – kokia dalimi tvoros buvimas/nebuvimas sąlygos nekilnojamojo turto kainą, ar sąlygos ir pan.

37. Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pažeisti normatyviniai tvoros statymo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą.

38. Minėta, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog atsakovai tvorą pastatė neturėdami ieškovo sutikimo reiškia formalų ieškovų teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju byloje turi būti nustatyta atliktų statybos darbų reikšmė/grėsmė ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas dviejų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-987-480/2021).

39. Užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą turi būti įvertinama ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui ir ar ji nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Svarbu pažymėti, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant ar įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, atsakovų veiksmus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Todėl teismas mano, kad šioje byloje nustatytas faktas, kad atsakovai negavo raštiškų kitų bendraturčių sutikimų dėl tvoros statymo neduoda pagrindo taikyti patį griežčiausią pažeidimo pašalinimo būdą (nugriauti statinį). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovų ir trečiojo asmens pastatyta tvora pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, šioje byloje laikytina pagrįstu ieškinį dėl tvoros nugriovimo atmesti (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.75 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl atsakovų ir trečiojo asmens atsakovų pusėje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai byloje iš viso patyrė 1 832,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, trečiasis asmuo – 176,96 Eur, šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovo.

42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Iš byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad atsakovai byloje patyrė iš viso 1 832,10 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas sudaro: 151,25 Eur prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, 756,25 Eur atsiliepimo parengimas, 5 Eur Nekilnojamojo turto registro išrašų gavimas, 869,69 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose, 49,91 Eur atsikirtimų rengimas. Trečiasis asmuo atsakovų pusėje E. S. taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 176,96 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Teismo vertinimu, tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens E. S. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovai ir trečiasis asmuo atsakovų pusėje turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindo nėra.

44. Ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 23,79 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 832,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt du eurus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų (po 916,05 Eur kiekvienam).

Priteisti iš ieškovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 176,96 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 96 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.