- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 2YT-3720-642/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01292-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, I. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) nevykdyti skolos išieškojimo iš piniginių lėšų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA); 2) panaikinti areštą skolininko A. T. sutuoktinės I. T. piniginėms lėšoms. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą. Be to, jo sutuoktinės I. T. sąskaita yra areštuota, nuo jos nuskaitytos piniginės lėšos, tačiau skola antstoliui ne mažėja, o auga.
Antstolis 2018 m. vasario 9 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1c-12119 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių minimalaus mėnesinio atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnis), todėl tokios išskaitos yra galimos. Dėl skolininko sutuoktinės piniginių lėšų arešto antstolis nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S1b-60066 areštuotas skolininkui A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei I. T.. 2017 m. rugsėjo 19 d. skolininkui A. T. ir I. T. sudarius povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S1b-77309, kuriuo buvo patikslintas 2017 m. liepos 27 d. turto arešto aktas Nr. S1b-60066, nustatant, kad turto arešto aktu sukauptos piniginės lėšos iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) iš I. T. priklausančio darbo užmokesčio turi būti saugomos įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo, o piniginės lėšos, sukauptos po 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) turi būti išmokamos I. T.. 2018 m. sausio 23 d. antstolio kontoroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su I. T. yra nutraukta. Laišku uždaroji akcinė bendrovės (duomenys neskelbtini) taip pat uždavė klausimą – kur pervesti išskaitytas lėšas. Atsakydama į uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) laišką, antstolio padėjėja nurodė, kad piniginės lėšos turi būti saugomos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio nurodymo. 2018 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S1c-11023 išieškotojo prašymas dėl termino pratęsimo buvo tenkintas ir išieškotojui 2017 m. rugsėjo 22 d. siūlymu Nr. S1b-77320 nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 8 d. Antstolis nurodo, kad antstolis nėra nuskaičiavęs pareiškėjos sutuoktinei priklausančių piniginių lėšų, jos yra saugomos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) saugomos pareiškėjo sutuoktinei priklausančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjui, antstolis priims patvarkymą, kuriuo įpareigos uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) pervesti saugomas pinigines lėšas antstoliui. Jeigu teismas nustatys, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) saugomos pareiškėjo sutuoktinei priklausančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjo sutuoktinei, antstolis panaikins apribojimą, taikomą piniginėms lėšoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02728 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-727-206/2017 dėl 116,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. 3-ios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“. 2017 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S1b-60066 (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei I. T. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Minimame turto arešto akte nurodyta, kad išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo (v. b. l. 45-47). Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad A. T. ir I. T. 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė povedybinę sutartį (v. b. l. 87). 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytos povedybinės sutarties 3.2 punkte numatyta, kad turtas, įgytas bet kurio vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios naudojimui, valdymui, disponavimui ir dalijimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (v. b. l. 88-89). 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S1b-77309, kuriuo buvo patikslintas 2017 m. liepos 27 d. turto arešto aktas Nr. S1b-60066, nustatant, kad turto arešto aktu sukauptos piniginės lėšos iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) iš I. T. priklausančio darbo užmokesčio turi būti saugomos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo, o piniginės lėšos, sukauptos po 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) turi būti išmokamos I. T. (v. b. l. 96-97). 2018 m. sausio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1c-8137, kuriame nurodė: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 688, 733-743, 749 straipsniais, reikalauju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA“ (v. b. l. 114-115). 2018 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S1c-11023 dėl termino pratęsimo antstolis pratęsė išieškotojui 2017 m. rugsėjo 22 d. siūlymu Nr. S1b-77320 nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo iki 2018 m. kovo 8 d. (v. b. l. 123-124). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose priimta nutartis, kuria nustatyta, kad A. T., priklausė ½ dalis sutuoktinės I. T. piniginių lėšų iki 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, nes A. T. pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2018 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. S1c-8137, kuriuo skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui/pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, kadangi pareiškėjo nuomone, antstolis negali vykdyti išieškojimo iš piniginių lėšų, neviršijančių vieno MMA.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus vykdyti bei nustatęs, kad gera valia skolininkas skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš antstolio 2018 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S1c-8137, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui/pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas. Išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnis vienareikšmiškai nurodo, kad šio straipsnio nuostatos turi būti taikomos ne tik skolininko darbo užmokesčiui, bet ir kitoms pajamoms. Aplinkybių, kad išieškojimas šiuo atveju būtų vykdomas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje išvardinto baigtinio sąrašo pajamų, iš kurių išieškoti negalima, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.
Nustačius, kad pareiškėjo pajamoms taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus nuostatos, pažymėtina, kad išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į asmens, atliekančio bausmę pataisos namuose, darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas. Nagrinėjamu atveju šios darbinės pajamos ir trečiųjų asmenų išmokamos piniginės lėšos nepatenka nei į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje, nei į 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas 2018 m. sausio 26 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1c-8137, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo veiksmus.
Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti areštą skolininko A. T. sutuoktinės I. T. piniginėms lėšoms, teismas pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. A. T. ir I. T. sudarius povedybinę sutartį, antstolis 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S1b-77309, kuriuo buvo patikslintas 2017 m. liepos 27 d. turto arešto aktas Nr. S1b-60066, nustatant, kad turto arešto aktu sukauptos piniginės lėšos iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) iš I. T. priklausančio darbo užmokesčio turi būti saugomos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo, o piniginės lėšos, sukauptos po 2017 m. rugsėjo 19 d. (povedybinės sutarties sudarymo dienos) turi būti išmokamos I. T. (v. b. l. 96-97). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir 2018 m. vasario 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra priimta nutartis, kuria nustatyta, kad A. T., priklausė ½ dalis sutuoktinės I. T. piniginių lėšų iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes A. T. pateikė atskirąjį skundą.
Pažymėtina ir tai, kad antstolis nurodo, jog jis nėra nuskaičiavęs pareiškėjo sutuoktinei priklausančių piniginių lėšų, jos yra saugomos uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini).
Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su antstolio patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo nurodyta pozicija, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) saugomos pareiškėjo sutuoktinei priklausančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjui, antstolis priims patvarkymą, kuriuo įpareigos uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) pervesti saugomas pinigines lėšas antstoliui. Jeigu teismas nustatys, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) saugomos pareiškėjo sutuoktinei priklausančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjo sutuoktinei, antstolis panaikins apribojimą, taikomą piniginėms lėšoms.
Be to, pažymėtina tai, kad antstolio patvarkymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsniu, gali būti skundžiami per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį, praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Tuo tarpu nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas toje dalyje, kuria jis skundžia antstolio veiksmus – sutuoktinės I. T. piniginių lėšų nuskaitymą nuo darbo užmokesčio, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. priimtą patvarkymą Nr. S1b-77309, antstoliui išsiųstas 2018 m. vasario 8 d. (antstolio kontoroje gauta 2018 m. vasario 8 d.), praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo minėto patvarkymo priėmimo, t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą 90 dienų naikinamąjį terminą patvarkymui apskųsti. Pažymėtina, kad naikinamasis terminas skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie skundžiamą veiksmą, o nuo jo atlikimo (patvarkymo priėmimo), šiuo atveju skundžiamo veiksmo atlikimo diena laikytina 2017 m. rugsėjo 22 d., tai yra nuo tada, kai buvo priimtas skundžiamas patvarkymas. Nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti naikinamasis 90 dienų terminas skundui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnio nuostatos, paduoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsniu, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus jiems atlikti įstatymu nustatytam terminui.
Kaip jau minėta aukščiau, suėjus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015). Todėl, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad antstolis 2018 m. vasario 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo kitais pagrindais, kadangi klausimus dėl skundo priėmimo ir nagrinėjimo teisme sprendžia pirmosios instancijos teismas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl arešto I. T. piniginėms lėšoms panaikinimo, praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas, todėl civilinė byla pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų dalyje dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. priimto patvarkymo Nr. S1b-77309 panaikinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008;Kauno apygardos teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1202-343/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 430-227/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas dalyje dėl 2018 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S1c-8137 panaikinimo netenkintinas, o kitą bylos dalis nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 295, 510 straipsnis).
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 512 straipsniu
nutaria:
pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų dalyje dėl 2018 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S1c-8137 panaikinimo atmesti.
Kitą bylos dalį nutraukti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02728 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.