Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės - Kalytienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „E.“ atstovei advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei - Lankevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „E.“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės Agnės Žviliūtės ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės - Lankevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „E.“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikyta D. G., panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio ieškovo UAB „E.“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės Agnės Žviliūtės ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės - Lankevičienės apeliacinis skundas atmestinas

5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kuomet apeliacinį skundą padavė tik civilinis ieškovas, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad siekiant, jog byloje pareikštas civilinis ieškinys būtų patenkintas, kvestionuojama išteisintojo D. G. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Iš to išplaukia, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-1073/2019, 2K-7-66-648/2018, 2K-56-696/2018).

Dėl D. G. kaltės

11. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-132-942/2021).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotinos byloje nustatytos aplinkybės, kurios yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl D. G. kaltės:

9.3. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „E.“ vadovu įregistruotas D. G. (laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. šios bendrovės vadovu buvo registruotas S. I. R. (1 t., b. l. 13–15), kuris atšauktas 2016 m. rugsėjo 19 d. akcininkų sprendimu (1 t., b. l. 20)). Iš duomenų apie akcininkus pažymos nustatyta, jog nuo 2015 m. balandžio 21 d. UAB „E.“ akcininkai lygiomis dalimis yra O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. (1 t., b. l. 16).

9.4. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, D. G. uždrausta atlikti UAB „E.“ vadovo funkcijas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43884-734/2018).

9.5. D. G. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 14 d.) UAB „E.“ vardu buvo sudaryti trys sandoriai:

1) Tarp UAB „E.“, atstovaujamos D. G., ir UAB „S.“ atstovaujamos L. G., ir UAB „V.“, atstovaujamos A. K., 2016 m. spalio 5 d. sudaryta žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (pagal sutartį numatyta kaina – 8 400 Eur) (1 t., b. l. 115–126);

3) Tarp G. V. ir UAB „E.“, atstovaujamos D. G., 2016 m. spalio 11 d. sudaryta žirgo „Elvis“ pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią D. G. perka, o G. V. parduoda žirgą už 50 000 Eur (1 t., b. l. 105–106). Tarp UAB „E.“, atstovaujamos D. G., ir S. „J.“, atstovaujamos S. B., 2016 m. spalio 12 d. sudaryta žirgo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB ,,E.“ parduoda, o S. „J.“ perka žirgą už 80 000 Eur (1 t., b. l. 103–104).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino D. G. parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog UAB „E.“ akcininkai buvo pakeisti neteisėtai ir nežinojo, kad jis neturi teisės veikti UAB „E.“ vardu ir sudaryti kaltinime nurodytų sandorių. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. G. kaltės nepripažino, buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai kaip vadovas, UAB „E.“ interesais. Taip pat nurodė, kad Ukrainos pilietis V. I. prisistatydamas UAB „E.“ akcininku, pasiūlė jam (D. G.) tapti UAB „E.“ direktoriumi, kadangi nepavyksta rasti minėtos įmonės dokumentų, registracijos adreso, buveinės ir pan. ir V. I. interesas buvo padaryti D. G. direktoriumi, kad galėtų pradėti gauti pelną iš investuotų pinigų. V. I. D. G. nurodė, kad reikės nuvykti pas advokatą, kur bus sutvarkyti visi popieriai, tada D. G. bus paskirtas UAB „E.“ direktoriumi ir galės toliau bendradarbiauti. D. G. nekilo įtarimo, kad šiame pasiūlyme yra kažkas negerai, kadangi dokumentai buvo tvarkomi per advokatą (12 t., b. l. 5–10). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtus D. G. parodymus patvirtina liudytojo advokato J. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. M. parodė, kad į jį dėl dokumentų, susijusių su akcininkų keitimu, jų registravimu VĮ „Registrų centre“ kreipėsi ne D. G., o keli asmenys, bet jis bendravo tik su vienu asmeniu rusų kalba (asmenys buvo Ukrainos piliečiai). Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su V. K. (past. – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, J. M. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris lankėsi pas jį kontoroje 2016 m. (7 t., b. l. 128)), kuris domėjosi dėl uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo ir duomenų pakeitimo, teiravosi, kaip yra keičiami akcininkai, kaip didinamas kapitalas, kokia tvarka keičiamas direktorius (past. – minėtos teisinių paslaugų sutarties J. M. nepateikė, remdamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatomis (1 t., b. l. 68)). Taip pat nurodė, kad D. G. buvo atvykęs tik vieną kartą pasirašyti dokumentų, jokių teisinių paslaugų D. G. neteikė, šias paslaugas teikė tik Ukrainos piliečiams. J. M. taip pat akcentavo, kad jam abejonių dėl dokumentų nekilo, VĮ „Registrų centre“ viskas tiko, todėl tai jam nesukėlė jokių abejonių, priešingu atveju jis nebūtų atlikęs jokių veiksmų (7 t., b. l. 122–123; 10 t., b. l. 116–118). Šiame kontekste vertintina ir tai, kad liudytojo advokato J. M. nurodytas teiginys, kad „turbūt buvo tarp kaltinamojo ir ukrainiečių ryšis“ yra tik prielaida, kuria vertinant lingvistiškai, pats liudytojas nėra tikras minėto teiginio tikrumu. Dėl to ir apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. veikė su bendrininkais (Ukrainos piliečiais) bei turi atsakyti ir už bendrininkų padarytus nusikaltimus yra atmetami kaip nepagrįsti.

14. Neatsiejamai su šios nutarties 13 punkte aptartomis aplinkybėmis, susijęs kitas apeliacinio skundo argumentas, kad D. G. žinomai neteisingai 2016 m. rugsėjo 19 d. VĮ „Registrų centrui“ nurodė, kad yra UAB „E.“ vienasmenis valdymo organas, kuriuo tapo 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „E.“ akcininkų sprendimu. Liudytojas J. M. parodė, kad jam dėl dokumentų abejonių nekilo, VĮ „Registrų centrui“ viskas tiko, priešingu atveju jis nebūtų atlikęs jokių veiksmų. Pats D. G. yra nurodęs, kad dėl aplinkybės, jog viskas buvo tvarkoma per advokatą, jam nesukėlė abejonių, todėl advokato sutvarkytus dokumentus jis nuvežė VĮ „Registrų centrui“. Šiuos parodymus patvirtina 2021 m. spalio 26 d. akistata tarp J. M. ir D. G., kuomet D. G. nurodė, kad jam paskambino V. ar V. ir pranešė, kad reikia nuvykti pas advokatą ir paimti popierius dėl bendrovės direktoriaus paskyrimo ir juos pateikti VĮ „Registrų centrui“. Liudytojas J. M. sutiko su D. G. parodymais ir nenurodė jokių priešingų aptariamai aplinkybei argumentų (9 t., b. l. 190–191).

15. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad D. G. žinojo, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „E.“ akcininkų sprendimas buvo suklastotas ir tyčia pasinaudodamas šiuo dokumentu jį pateikė VĮ „Registrų centras“. Nors teismo posėdžio metu pagarsinus (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. I. parodymus, pastarasis nurodė, kad UAB „E.“ akcijas V. M. iniciatyva (past. – tuo pačiu BPK pagrindu teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus, ji neigė šią aplinkybę (2 t., b. l. 74–77)) įsigijo 2016 m. vasarą Kaune (Lietuvos Respublikoje) iš šios firmos direktoriaus vardu D., o apie surašytą 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą Nr. 012 nieko nežino, vis dėlto, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokių liudytojo parodymų D. G. kaltei pagrįsti nepakanka. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo ir objektyvios galimybės tą padaryti buvo išnaudotos.

16. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015; 2K-114-511/2022).

17. Be kita ko, šiame kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, o V. I. tiksliai nenurodė kokia yra jo minėto asmens vardu D. pavardė, todėl iškelta abejonė, kad V. I. minėtas asmuo D. yra būtent D. G., nebuvo pašalinta. Taip pat akcentuotina, kad byloje minimi Ukrainos piliečiai O. K., V. K., I. O., A. P. ir jau minėtas V. I., t. y. 2015 m. balandžio 12 d. įgaliojime nurodyti akcininkai, nurodė prieštaringas aplinkybes dėl sąsajų su UAB „E.“ (2 t., b. l. 48–51, 54–57, 101–103, 130–140).

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. įvykdyti turto pardavimo sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi UAB „E.“, t. y. išteisintasis neveikė minėtos įmonės interesais, o siekė apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir gauti asmeninės turtinės naudos (veikė sąmoningai neteisėtai). Įvertinusi bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliaciniame skunde išsakyta pozicija. Bylos duomenimis, 2016 m. spalio 5 d. sudaryta žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta raštu, notarine tvarka. Prieš sudarant sandorį buvo gauta UAB „C.“ pažyma (past. – užsakymas iš UAB „E.“ buvo gautas 2016 m. spalio 3 d., užsakymą priėmė įmonės darbuotojas A. S., kuris tuo metu buvo atsakingas už užsakymų paiešką, priėmimą ir vykdymą, konsultacija Nr. 16-NK10-13 parengta 2016 m. spalio 3 d., todėl šiuo atveju neturi įtakos apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas įmonės darbuotojas nuo 2018 m. vasario 23 d. nedirba UAB „C.“ (7 t., b. l. 148)), kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios UAB „E.“ vertė 2016 m. spalio 3 d. – 8 000 Eur (past. – sutartyje nurodyta kaina buvo 8 400 Eur) (4 t., b. l. 108–116). Iš 2019 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės retrospektyvaus nustatymo ekspertizės akto Nr. A/SKR 693 matyti, kad dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2016 m. spalio 5 d. sudarė 27 700 Eur (8 t., b. l. 97–145). Vis dėlto, iš byloje esančių liudytojų parodymų galima spręsti, kad sandorio metu (2016 m. spalio 5 d.) sklypo kaina nebuvo nereali. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. K. (vienos iš žemės sklypą įsigijusios bendrovės atstovas) nurodė, kad sklypas nepasirodė per pigus, nes jis buvo specifinės formos, bendrasavininkė buvo valstybė, todėl sklypo perspektyva buvo neaiški, sandoris jam nesukėlė įtarimų, be to, sklypo statusą patikrino notaras (11 t., b. l. 10–14); teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. T. nurodė, kad sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudėtingas, problematiškas, bet su perspektyva, tačiau netaisyklingos formos, kainą nurodė pirkėjai, tačiau kaina nebuvo derinama tiesiogiai su D. G., t. y. kaina buvo derinama tik su rusakalbiu asmeniu vardu V. ar V. (11 t., b. l. 63–66); teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. K. nurodė, kad dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainos ir vertės nieko pasakyti negali, sklypo pirkime jis nedalyvavo, tačiau viskas buvo tvarkoma pas notarą (10 t., b. l. 185–188).

19. Akcentuotina, kad raštu buvo sudarytas ir kitas sandoris – 2016 m. spalio 10 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (žemės sklypo ir pastato-kareivinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. E. (vienas iš minėtą daiktą įsigijusių UAB „M.“ savininkų) nurodė, kad pardavėjas iš pradžių prašė didesnės kainos, tačiau kaina buvo sumažinta paties V. E. iniciatyva, t. y. pasiūlė realią kainą, kokia tuo metu ir buvo. Nors V. E. taip pat nurodė ir aplinkybę, kad iš UAB „E. buvo jaučiamas skubėjimas dėl sandorio sudarymo (toks įspūdis liudytojui susidarė dėl greitai išspręstų kilusių teisinių klausimų), tačiau iš paties D. G. jokio raginimo skubėti nebuvo (12 t., b. l. 1–3). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „M.“ avansinį mokėjimą atliko bankiniu pavedimu į UAB „E.“ sąskaitą, šios piniginės lėšos nebuvo išgrynintos, dalis lėšų (7 000 Eur) D. G. buvo panaudotos žirgo įsigijimui, tačiau nemaža pinigų suma (daugiau nei 2 000 Eur) buvo nuskaičiuoti antstolių, ankstesniems bendrovės įsipareigojimams padengti.

20. Trečiąjį raštu sudarytą sandorį sąlyginai galima suskirstyti į du etapus. Pirma, 2016 m. spalio 11 d. buvo sudaryta žirgo „Elvis“ pirkimo-pardavimo sutartis (šiame sandoryje D. G. – pirkėjas, o G. V. – pardavėjas, suma – 50 000 Eur). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V. nurodė, kad sandoris nepavyko, buvo teismas dėl sutarties nutraukimo, kadangi buvo sumokėta tik dalis pinigų, žirgą pirko UAB „E.“ ir pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Žirgas pirkėjui turėjo būti perduotas po viso apmokėjimo (10 t., b. l. 185–188). Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju D. G. nurodė, kad jis UAB „E.“ vardu įsigijo žirgą siekdamas jį brangiau parduoti, žirgą ketino parduoti per tarpininkus Latvijos piliečiui S. B. Dėl to, 2016 m. spalio 12 d. tarp UAB „E.“, atstovaujamos D. G., ir S. „J.“, atstovaujamos S. B., buvo sudaryta žirgo pirkimo-pardavimo sutartis (UAB ,,E.“ – pardavėjas, o S. „J.“ – pirkėjas, suma – 80 000 Eur). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. B. nurodė, kad minėtu laikotarpiu ieškojo pirkti žirgą, tačiau su UAB „E.“ sutarties nesudarė ir žirgo „Elvis“ pirkti neketino (11 t., b. l. 193–194). Vis dėlto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėto liudytojo parodymai nepaneigia D. G. siekio parduoti žirgą, nes pats D. G. yra nurodęs, kad su pačiu S. B. nebendravo, buvo veikiama per tarpininkus, žirgo pardavimo sutartyje esančio S. B. parašo tikrumas ikiteisminio tyrimo metu tirtas nebuvo (past. – pats liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad parašas ant žirgo pirkimo sutarties yra ne jo, bet nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų davęs savo parašo lyginamuosius pavyzdžius). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nors žirgo pirkimo-pardavimo sandoris, priešingai nei kiti du minėti sandoriai, buvo inicijuotas paties D. G. (kitus du minėtus sandorius sudarė UAB „E.“ akcininkų nurodymu, konkrečiai V. I. nurodymu), tačiau V. I. pasitaręs su kitais akcininkais, neprieštaravo tokio sandorio sudarymui.

21. Be to, šiame kontekste laikomas nepagrįstu ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad saugos paslaugų sutartis buvo sudaryta turint tikslą saugoti D. G. asmenį, vykstant į UAB „E.“ objektų apžiūrą, nes D. G. jautė grėsmę dėl savo atliekamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. T. parodė, kad D. G. paprašė fizinės apsaugos, jeigu kiltų kažkokie konfliktai, kadangi buvo apžiūrimi nenaudojami objektai, kurių pusė iš jų buvo areštuoti (11 t., b. l. 63–66). Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad per itin trumpą vadovavimo UAB „E.“ laikotarpį D. G. sudarė ne tik saugos paslaugų sutartį, bet ir teisinių paslaugų sutartį, buhalterinių paslaugų sutartį ir kt.; šias sutartis įformino raštu, atliktus mokėjimus saugojo ir po to, kai buvo nušalintas nuo UAB „E.“ vadovo pareigų, perdavė juos iki jo vadovavimo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. O. R., todėl toks D. G. elgesys pagrįstai pripažintas kaip neleidžiantis spręsti, kad D. G. savo veiksmais siekė neteisėtai užvaldyti UAB „E.“ turtą.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sudarytų sandorių greitumas, siekis kuo skubiau išparduoti UAB „E.“ turtą, pagrindžia, kad D. G. suprato savo neteisėtus veiksmus ir ketino juos kuo skubiau įgyvendinti. Nors byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-279 (20), konstatuota, kad D. G. vadovavimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 14 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo nuostolingi UAB „E.“ (8 t., b. l. 48–64), atitinkama specialisto išvada vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija vertina, kad vien aplinkybė, kad D. G. UAB „E.“ direktoriaus pareigas ėjo itin trumpą laiką (nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 14 d.) ir sudarė minėtos įmonės vardu tris sandorius, kurie buvo nuostolingi, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad D. G. suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir kad šis atitinkamų padarinių siekė.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai išteisino D. G. dėl BK 182 straipsnio 3 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

24. Apeliaciniame skunde, be kita ko, keliamas reikalavimas tenkinti civilinio ieškovo UAB „E.“ civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju, netenkinus apeliaciniame skunde keliamo pagrindinio reikalavimo, t. y. D. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir palikus galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį, nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo UAB „E.“ pareikštą civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2) punktą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Pažymėtina, kad tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

25. Civilinio ieškovo UAB „E.“ atstovė advokatė Kristina Smaidžiūnaitė - Lankevičienė apeliaciniu skundo prašo priteisti iš D. G. UAB „E.“ patirtas išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktos sąskaitos – faktūros (serija SK Nr. 378) matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą baudžiamojoje byloje nustatyta 600 Eur suma, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad MB „Bankrotų grupė“ advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei – Lankevičienei sumokėjo 600 Eur 2024 m. sausio 29 d. (past. – mokėjimo paskirtyje nurodyta „už UAB „E.“) (12 t., b. l. 123, 124). Taip pat iš teismui pateiktos sąskaitos – faktūros (serija SK Nr. 406) matyti, kad už atstovavimą baudžiamojoje byloje teismo posėdžių metu nustatyta 270 Eur suma, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad MB „Bankrotų grupė“ advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei – Lankevičienei sumokėjo 270 Eur 2024 m. balandžio 3 d. (past. – mokėjimo paskirtyje nurodyta „už UAB „E.“) (12 t., b. l. 125, 126). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal civilinio ieškovo UAB „E.“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės Agnės Žviliūtės ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės - Lankevičienės apeliacinį skundą, išteisintasis D. G. ir prokuroras apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo atstovė advokatė paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą, dalyvavo jo nagrinėjime, tačiau skundo nagrinėjimo rezultatas yra nepalankus civiliniam ieškovui (skundas atmestinas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti prašomos 600 Eur sumos už apeliacinio skundo parengimą ir 270 Eur sumos už atstovavimą teismo posėdžio metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Civilinio ieškovo UAB „E.“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės Agnės Žviliūtės ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės - Lankevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Netenkinti civilinio ieškovo UAB „E.“ atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės - Lankevičienės prašymo UAB „E.“ priteisti patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.