Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, subendrinta 64 MGL dydžio bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198² straipsnio 1 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį; BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. buvo kaltinamas tuo, jog panaudojęs žinomai netikrus dokumentus ir suklastojęs tikrus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiais V. I. ir V. K. b ei nenustatytais asmenimis, veikdamas pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti turtinę teisę į svetimą – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtą, nebūdamas šios bendrovės akcininku, darbuotoju ar įgaliotoju asmeniu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrus dokumentus, t. y. 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Bulgarijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. I. R., įgaliojo (duomenys neskelbtini) pilietę V. M. parduoti bendrovei priklausančias 100 procentų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresu (duomenys neskelbtini), akcijas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį įgaliojimą pasirašius, bei 2016 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) tariami akcininkai: (duomenys neskelbtini) piliečiai O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. vienbalsiai nusprendė ankstesnį bendrovės vadovą S. I. R. atšaukti iš direktoriaus pareigų ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirti jį (D. G.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šį sprendimą pasirašius,

po ko D. G. panaudojęs šį žinomai netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

– 2016 m. rugsėjo 19 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre formos JAR-1 blanką – „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis“, kuriame įrašė, kad pateikiami priedai – forma JAR-VO-V ir 2016 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas, ir jį pasirašė,

– 2016 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro „Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad D. G. yra (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, kuriuo neva tapo 2016 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu, kuriuos jis, D. G., 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė VĮ ,,Registrų centro“ Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25, kurio darbuotojai nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2016 m. rugsėjo 19 d. viešajame - Juridinių asmenų registre įregistravo (duomenys neskelbtini) direktoriaus bei vienasmenio valdymo organo pakeitimą, dėl ko D. G. buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienasmenis valdymo organas, tokiu būdu jis įgijo teisę disponuoti šios bendrovės turtu bei tokiu būdu jis savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindamas teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinę teisę į (duomenys neskelbtini) turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą, t. y. 2016 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) tariami akcininkai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai: O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. vienbalsiai nusprendė parduoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio neva vertė 8 400 Eur bei įgaliojo (duomenys neskelbtini) direktorių D. G. sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, ją pasirašyti, taip pat pasirašyti visus kitus dokumentus reikalingus sandoriui įvykdyti ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šį sprendimą pasirašius, jis, D. G., panaudojęs šį sprendimą, 2016 m. spalio 5 d., atstovaudamas (duomenys neskelbtini) interesus kaip Pardavėjas, pasirašė žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį su Pirkėjais - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už 8 500 Eur, t. y. už ženkliai mažesnę kainą pardavė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), taip sudarė nuostolingą sandorį, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 110 080 Eur nuostolį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą, t. y. 2016 m,. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) tariami akcininkai: (duomenys neskelbtini) piliečiai O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. vienbalsiai nusprendė parduoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį 3 286,62 kv. m bendro ploto pastatą — kareivines (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji, esančią (duomenys neskelbtini) bei 0,6931 h ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio neva vertė 210 000 Eur bei įgaliojo (duomenys neskelbtini) direktorių D. G. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašyti, taip pat pasirašyti visus kitus dokumentus reikalingus sandoriui įvykdyti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šį sprendimą pasirašius, jis, D. G., panaudojęs šį sprendimą 2016 m. spalio 10 d. atstovaudamas bendrovę, kaip Pardavėjas, pasirašė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir Pirkėjui (duomenys neskelbtini) įsipareigojęs iki 2016 m. spalio 30 d. už 210 000 Eur parduoti pastatą – 3286,62 kv. m. ploto kareivines (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,6931 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir gavęs 10 000 Eur avansą, sudarė nuostolingą preliminarų sandorį, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 10 000 Eur nuostolį kaip baudą.

Taip pat D. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaule įgijęs teisę disponuoti (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, gautomis iš neteisėto sandorio – 2016 m. spalio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, sudaryto tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini) bei pirkėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 12 d. atstovaudamas (duomenys neskelbtini) interesus kaip Pirkėjas pasirašė žirgo pirkimo-pardavimo sutartį, ir pardavėjai G. V. įsipareigojo už žirgą (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. spalio 31 d. sumokėti 50 000 Eur, atlikęs dalinį apmokėjimą už žirgą bendrai 15 400 Eur sumai, savo įsipareigojimų neįvykdė ir sudarė nuostolingą sandorį, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 15 400 Eur nuostolį.

D. G. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais, panaudojęs žinomai netikrus dokumentus ir suklastojęs tikrus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. I. ir V. K. bei nenustatytais asmenimis, nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. spalio 14 d. užvaldė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – 100 procentų (duomenys neskelbtini) paprastųjų akcijų, kurių vertė 100 000 Eur ir sudarydamas nuostolingus sandorius padarydamas (duomenys neskelbtini) bendrą 135 480 Eur turtinę žalą ir padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra susipažinęs su savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nagrinėjami įvykiai buvo seniai, juos geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nori pažymėti, jog susitikęs su V. I. pagal pastarojo išvaizdą, kalbą susidarė nuomonę, jog jis tikrai yra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Tai buvo kultūringas žmogus, gerai apsirengęs, vairavo gerą mašiną, nešiojo brangų laikrodį. Juos suvedė bendras pažįstamas, jie pabendravo, V. I. domėjosi, kur jis (kaltinamasis) yra vadovavęs, jis V. I. nurodė, kad turėjo mėsos perdirbimo įmonę. V. I. jam papasakojo, kad jis pirko akcijas, juos apgavo, neranda, kur firma yra registruota, dėl ko norėjo jį (kaltinamąjį) padaryti direktoriumi, kad pradėtų gauti pelną iš savo investuotų pinigų. V. I. klausė, ar galima surasti firmos dokumentus, nes jie neturėjo nei vieno popieriaus. Jis V. I. nurodė, kad, jeigu nori, kad jis taptų vadovu – reikia, kad jį paskirtų, į ką jam V. I. nurodė, kad viskas tvarkoj, kad reikės nuvažiuoti pas advokatą, kur bus surašyti visi popieriai ir būsi paskirtas direktoriumi ir toliau bendradarbiaus. Jis sutiko pabandyti būti direktoriumi ir pažiūrėti, kas iš to išeis, nes viskas buvo nuo nulio. Iš to, jog V. I. pasakė, kad visi dokumentai tvarkomi pas advokatą, jis (kaltinamasis) suprato, kad viskas yra legalu. Nuvažiavo pas advokatą, davė pasirašyti popierius, kad taps direktoriumi ir taip tapo direktoriumi. Kadangi viskas buvo tvarkoma per advokatą, jis jokių abejonių dėl teisėtumo neturėjo. Tai buvo 2016 m. rugsėjo ar spalio mėnuo. Dokumentus nuvežė į Registrų centrą. Kai tapo direktoriumi, pradėjo vykdyti akcininkų susirinkimo nurodymus – akcininkai norėjo parduoti turtą ir jis (kaltinamasis) pradėjo savo tokią vadinamą veiklą. Nurodymus gaudavo iš V. I. Kai tapo direktoriumi ieškojo firmos buveinės, tačiau nerado. Klausinėjo aplinkinių, ar ofise būna kas nors, sakė nebūna. Pastebėjo, kad ten laiškų primėtyta. Prasidėjo skambučiai iš antstolių, kadangi jis paviešino savo duomenis, telefono numerį. Klausė, kada grąžins pinigus, jis (kaltinamasis) buvo pasimetęs, nes viskas labai greitai vyko. Kai nueidavo į kokį objektą, jį puldavo objektų savininkai, klausdavo, kada bus grąžinti pinigai. Atsižvelgiant buvo pasamdyta apsauga, nes objektuose būdavo konfliktinės situacijos. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilių turguje susipažino su V. I., tačiau automobilių turguje jis susipažino ne su V. I., o su juos suvedusiu bendru pažįstamu A. Š., kuris taip pat (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis (kaltinamasis) daug bendravo su (duomenys neskelbtini), jiems padėdavo, todėl, mano, kad jį ir pasiūlė V. I.. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis taip pat nurodė, jog, kai tapo vadovu, suprato, kad reikia bendrovės antspaudo, bendrovės ofise nieko nerado, t. y. nei dokumentų, nei antspaudo, dėl ko jis laikraštyje paskelbė, kad antspaudas pamestas, padarė naują antspaudą. V. I. jam pasakė, kad reikia parduoti turtą, nes reikalingi pinigai, davė telefono numerį, kam reikia pasiskambinti, su kuo jau buvo sukalbėta, o jis (kaltinamasis) važinėjo ir derėjosi. V. I. su juo nevažiuodavo. Ką reikia parduoti – viską derino V. I. Atnešdavo popierių akcininkų susirinkimas ir parduoti tą ir tą. Pirmas sandėris buvo žemės sklypas Vilniuje. Pirkėją buvo suradęs V. I., jam (kaltinamajam) tik reikėjo paimti turo vertinimo dokumentus, V. I. būdavo ir kainą suderinęs, nors jis (kaltinamasis) norėjo parduoti brangiau. Jis (kaltinamasis) turėdavo vykti į notarų biurą, nes jis buvo samdomas vadovas. Notarui pateikdavo akcininkų sprendimą, o notaras parengdavo dokumentus. Mokėjimas už sklypą vyko grynaisiais. Taip pat buvo sprendimas (duomenys neskelbtini) parduoti sklypą. V. I. buvo nurodęs, kad ten yra firma, kuri visus sklypus aplink perka, dėl to jis ir kreipėsi į tą firmą, derėjosi su jais. Kadangi ta forma buvo supirkusi aplink sklypus, tai V. I. kainos buvo aiškios, bet jis (kaltinamasis) vi etike norėjo parduoti brangiau, bet nesigavo. Šio sandorio avansas buvo pervestas bankiniu pavedimu. Dėl žirgo, tai buvo tokia situacija, kad galima buvo nupirkti nebrangiai, o parduoti brangiai, tačiau gavosi taip, kad neįvykdė savo įsipareigojimų, nes, kai pasirašė sutartį su įmone, turėjome tapti PVM mokėtojais, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo išmesta iš PVM mokėtojų. Laukė atsakymo, laikas ėjo, su popierizmu buvo visokių nesąmonių ir taip gavosi, kad laikas tempėsi ir jie neįvykdė įsipareigojimų. Kaltinamasis nurodė, jog dėl nekilnojamojo turto objektų nurodymus jam duodavo V. I., tik sandėris dėl žirgo pirkimo buvo jo (kaltinamojo) pasiūlytas, V. I. sakė, kad jam reikia pasitarti su kitais akcininkais ir po dienos davė atsakymą, kad galima tokį sandorį sudaryti. Kaltinamasis nurodė, kad tą žirgą buvo galima parduoti brangiai, per tarpininkus buvo rastas pirkėjas (duomenys neskelbtini) – jis pats to (duomenys neskelbtini) nebuvo sutikęs, tas (duomenys neskelbtini) buvo S. B. Apie žirgą jam ir nurodė tas tarpininkas. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis tapęs firmos vadovu, buvo suradęs firmai buhalterę, bet ji prašė dokumentų, o tų dokumentų jis negalėjo gauti iš ankstesnių buhalterių, t. y. bandė ieškoti tų dokumentų, bet nerado. Ką galėjo, tą pateikė buhalterei, bet realiai nieko pateikti negalėjo, nes viskas nuo nulio prasidėjo. Kad (duomenys neskelbtini) ne PVM mokėtojas sužinojo, kai jį jau nušalino nuo direktoriaus pareigų. Jie laukė atsakymo dėl PVM mokėtojo, viskas vyko 2-3 savaičių bėgyje ir atėjo informacija, kad negali tapti PVM mokėtojais. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, jog iki tapdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi pusę metų nedirbo, mano, kad tai jis buvo apgautas, nes jis jokios finansinės naudos neturėjo iš to vadovavimo bendrovei, gavo tik nuostolius, nes V. I. dingo, jis su advokatu, dar bandė ieškoti galų, bet advokatui niekas nebemokėjo, jam pradėjo skambinti iš policijos dėl baudų už KET, o jis net nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) automobilį turi. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis nurodė, jog bendravo tik su vieninteliu akcininku – V. I., su kitais nebendravo. Dėl pareikšto ieškinio gali pasakyti, kad nesutinka, jog jis apskritai kokių nors nuostolių padarė. (duomenys neskelbtini) iki jo tapimo vadovu nebuvo atsiskaičiusi nei už vieną objektą pilnai, buvo tik daliniai apmokėjimai, dėl to visur buvo konfliktai. Jis visus dokumentus gavo iš to advokato, kurį jam nurodė V. I., tik iš advokato gautus dokumentus ir nešė į Registrų centrą, pasirašė tik ten, kur jam nurodė. Jis pats jokių dokumentų neruošė, akcininkų pasų kopijas davė V. I., o jis (kaltinamasis) jam tuos dokumentus grąžino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. nurodė, kad kaltu dėl sukčiavimo neprisipažįsta, akcininkų sprendimų nepadirbinėjo. Dokumentus, kuriuos pateikė Registrų centrui, gavo iš V. (V. I.). Buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, papasakojo apie aplinkybes, kaip tapo (duomenys neskelbtini) vadovu ir kokius veiksmus atliko tapęs bendrovės vadovu. Nori paminėti, kad tiesiogiai nedalyvavo bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sandoriuose. Apie bendrovės akcininkus jam tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, lankantis Vilniuje pas advokatą J. M. Tik tada matė dokumentuose bendrovės akcininkų (O. K., V. I., V. K., I. O., A. P.) sąrašą, bet iš jų tada pažinojo tik vieną V. I. Susipažino su pastaruoju 2016 m. vasarą, Kauno automobilių turguje. Jis (D. G.) jam padėdavo surasti automobilius, bendrauti su pardavėjais, tarpininkauti. Vieną kartą, vasaros pabaigoje, jis jam (D. G.) prasitarė, kad kartu su kitais asmenimis įsigijo bendrovės, turinčios nemažai nekilnojamojo turto, akcijas ir susidūrė su sunkumais, nes neranda ankstesnio ir bendrovei vadovavusio direktoriaus kontaktų. V. I. jo paklausė, ar jis (D. G.) gali jam pagelbėti - tapti įmonės direktoriumi. Jis (D. G.) sutiko, turėjo vadovavimo, bendrovės valdymo patirties, nes anksčiau vadavo mėsos perdirbimo įmonei. Su V. I. bendraudavo telefonu, susitikdavo Kaune, bet kur pastarasis buvo apsistojęs – nežino. V. I. yra sakęs, kad kuomet sutvarkys visus formalumus dėl direktoriaus įregistravimo, paskambins. V. I. jam minėjo, kad jį ir kitus akcininkus atstovauja advokatas iš Vilniaus, kaip vėliau sužinojo - J. M.. 2016 m., rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepasakys, jam paskambino vyras, prisistatęs advokatu J. M., ir pasakė, kad dokumentai suruošti ir liepė atvažiuoti į sostinę. Jis vienas nuvyko į Vilnių, nors V. I. buvo Lietuvoje, kartu nevažiavo. Advokato kontora buvo senamiestyje. Advokatas J. M. jam (D. G.) davė pasirašyti ant daug dokumentų, susijusių su vadovo paskyrimu. Nestudijavo dokumentų, neskaitė, kas ten buvo parašyta. Pasirašė dokumentuose ten, kur advokatas parodė. Matė, kad buvo (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas dėl jo išrinkimo direktoriumi, Juridinių asmenų registro formos. Advokatas sakė, kad reikia nueiti į Registrų centrą ir pateikti dokumentus, padavė jam (D. G.) visą segtuvą su dokumentais. Dar pridūrė, kad prie Registrų centro jo lauks V. I., kuris duos kitus dokumentus. Jis (D. G.) nuvyko į Lvovo gatvėje esantį Registrų centrą, ten susitiko su V. I., kuris padavė į įmautę įdėtus dokumentus, kurių jis neskaitė. V. I. tada išvažiavo. Registrų centro darbuotojai jis (D. G.) pasakė, kad nori įregistruoti save kaip direktorių, padavė visus ir iš advokato, ir iš V. I. gautus dokumentus. Darbuotoja padarė dokumentų kopijas, originalus grąžino. Negali pasakyti, ar advokatas jam buvo davęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir ar juos jis teikė Registrų centro darbuotojai. Gali būti, kad lankantis pas advokatą tarp tų dokumentų jam buvo duotas pasirašyti įgaliojimas pasirašyti el. būdu ir teikti duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, tačiau sąmoningai advokatui J. M. įgaliojimo nėra išdavęs. Darbuotoja pranešė, kad į jo tel. numerį ateis žinutė su informacija apie tai, kad jis yra įregistruotas kaip direktorius. Vėliau jis (D. G.) nuvyko į Kauną. Ten dokumentus, kuriuos teikė Registrų centrui, atidavė V. I. Pas jį jokių dokumentų neliko. Po kurio laiko gavo SMS pranešimą, kad tapo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kadangi nebuvo bendrovės antspaudo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su pranešimu paskelbti, jog ankstesnis bendrovės antspaudas pripažintas negaliojančiu. V. I. buvo sakęs, kad senas antspaudas liko pas seną vadovą, su kuriuo nebendrauja. Jis kreipėsi į vieną įmonę naujam antspaudui pagaminti, be to, kreipėsi į banką dėl leidimo prisijungti prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų. V. I. sakė, jog bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai jis (D. G.) vadovauja, turi daug nekilnojamojo turto objektų. Jis buvo pateikęs nekilnojamojo turto, priklausančio (duomenys neskelbtini), objektų sąrašą. V. I. minėjo, kad akcininkai priims sprendimus, kokius objektus jie nuspręs parduoti, ir jį informuos. V. I. jo paprašė apžiūrėti objektus Kaune, įsitikinti, ar objektai tikrai priklauso būtent (duomenys neskelbtini). Jis (D. G.) vienas buvo nuvykęs į objektus, esančius Kaune ir Vilniuje. Lankantis objektuose Vilniuje, adresų nežino, įvyko konfliktinės situacijos su objektuose buvusiais asmenimis, kurie tvirtino, kad jiems priklauso turtas, o ne (duomenys neskelbtini). Apie tokia situaciją pranešė V. I. ir suprato, kad V. I. žinoma apie konfliktus, nes pats lankėsi objektuose. V. I. patarė kreiptis į saugos bendrovę. Jis (D. G.) Vilniuje kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį dėl fizinės saugos, pagrinde jį saugojo minėtos bendrovės darbuotojas R., pavardės nežino. Jo pagalba pavyko numalšinti konfliktus kitų apsilankymų objektuose, esančiuose Vilniuje, metu. Prisimena, kad R. buvo davęs objektų sąrašą, kad pastarasis apvažiuotų Vilniuje esančius objektus, išsiaiškintų, ar tikrai objektai priklauso (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kad būtų R. suteikęs kažkokį įgaliojimą. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo Vilniuje 3 objektus, vieną žemės sklypą ir du pastatus. Kaune apžiūrėjo du objektus. Tapęs direktoriumi, domėjosi, kokia buvo bendrovės finansinė padėtis, įsipareigojimai. Susipažinęs su bendrovės sąskaitomis, nustatė, kad sąskaitose nėra piniginių lėšų, antstoliai vykdė piniginių lėšų išieškojimą. Beveik visam nekilnojamajam turtui buvo nustatyti apribojimai, jo negalima buvo parduoti. Bendrovė buvo išbraukta iš PVM mokėtojų. Ieškojo buhalterės, tačiau surasti ir sudaryti su buhaltere buhalterinių paslaugų teikimo sutartį pavyko tik 2016 m. spalio 13 d. Su akcininkais nebuvo vykdomi jokie susitikimai, jis bendravo tik su V. I. Porą kartų buvo susitikęs su V. K. Jam (D. G.) pradėjus dirbti, jokių buhalterinių dokumentų jam niekas neperdavė, apie tai informavo V. I., o pastarasis sakė, kad pasistengs perimti iš seno direktoriaus buhalteriją ir perduoti. Vieną kartą, datos nepasakys, V. I. jam pasakė, kad reikės parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. I. paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bendrovę paimti popierius – turto vertinimo pažymą. Jis iš bendrovės paėmė tą pažymą, turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje buvo įvertintas 8 000 Eur. Duomenų, už kokią sumą (duomenys neskelbtini) pirko žemę, nežino, išrašų iš Registrų centro neturėjo. V. I. jam (D. G.) davė telefono numerį, pasakęs, kad tai žemės sklypo pirkėjo kontaktai. Jis paskambino nurodytu numeriu ir pranešė, kad yra bendrovės, kuri parduoda žemę, direktorius. Vieną dieną nuvyko į Vilnių susitikti su potencialiu žemės sklypo pirkėju. Susitikimas įvyko Vilniaus senamiestyje, adreso jau nežino. Susitiko su pagyvenusiu vyru, kuris prisistatė vienos bendrovės vadovu, vardo ir pavardės nežino. Aptarė sandorio sudarymo klausimus, parodė jam reikiamus dokumentus. Kaip suprato, tas vyras buvo nuvykęs apžiūrėti parduodamą sklypą ir jis jam tiko. Vyras sutiko pirkti sklypą už 8400 Eur. Notarą sandorio įforminimui pasiūlė tas vyras. Kitą dieną jis (D. G.) vėl vyko į Vilnių jau pasirašyti sandorį. Kaune jam V. I. davė akcininkų pasirašytą sprendimą, kuriuo jie įgaliojo D. G. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniuje pas notarą, adreso nežino, įvyko žemės sklypo, esančio Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sandoris. Į sutartį kaip pirkėjai buvo įtraukti dviejų bendrovių vadovai. Pirkėjai jam (D. G.) sumokėjo grynaisiais bendrą 8400 Eur sumą. Gavęs grynuosius pinigus, pasirašė ant pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitų faktūrų. Tuos dokumentus paruošė pirkėjai, bet kas konkrečiai – negali pasakyti. Tuos dokumentus jis, atrodo, atidavė buhalterei, tiksliai neatsimena. Akcininkų sprendimą grąžino V. I. po sandorio, nes jis sakė, kad dokumentų originalai turi būti pas akcininkus. Po kurio laiko V. I. vėl pranešė, kad reikia parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis įtariamajam davė akcininkų sprendimą. V. I. padiktavo pirkėjo telefoną, tai buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, kurio vardo ir pavardės nežino. Su pastaruoju jis (D. G.) susitiko jo bendrovės ofise, aptarė pirkimo-pardavimo sąlygas, kainą. Ofise buvo sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis bendrai 210 000 Eur sumai. Pirkėjas į jo vadovaujamos bendrovės sąskaitą pervedė avansą 10 000 Eur. Iki spalio 30 d. turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, (duomenys neskelbtini) privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja. Jis (D. G.) tikėjosi iki to laiko viską sutvarkyti, reikėjo tik parašyti prašymą VMI. Jis (D. G.) vėliau sugalvojo įmonei uždirbti pinigų – įsigyti sportinį žirgą už 30 000 Eur, kurį vėliau parduoti brangiau - už 80 000 Eur. Apie tokį sumanymą jis (D. G.) papasakojo V. I., o pastarasis sutiko ir akcininkai tam pritarė. Dėl to jie priėmė akcininkų sprendimą. Akcininkų sprendimą jis matė, bet ją vėliau grąžino tam pačiam V. I.. Žirgo pardavėjas buvo įtariamojo pažįstamas R. V., kuris turi žirgyną. Tik paskui sužinojo, kad žirgas priklauso jo dukrai. Jis (D. G.) vyko žirgą (duomenys neskelbtini) apžiūrėti į Prienų rajoną, seniau vadovavo gyvulių ūkiui, šiek tiek išmano ir žirgų sporte. Kaune, pas ofise tarp jo (D. G.) ir G. V. buvo pasirašyta preliminari žirgo pirkimo-pardavimo sutartis už 50 000 Eur. Sutarties tekstą nežino kas ruošė, tikrai ne jis. Žirgo pardavėjai – G. V. jis sumokėjo už žirgą grynaisiais 8400 Eur ir per banką 7000 Eur kaip užstatą. Grynuosius turėjo iš žemės sklypo sandorio, o 7000 Eur sumokėjo iš pinigų, kuriuos gavo kaip avansą pagal preliminarią sutartį. Kas atspausdino pinigų išmokėjimo kvitą neatsimena. Sportinio žirgo, už kurį nepilnai buvo atsiskaityta, pirkėjas buvo surastas iš ankščiau. (duomenys neskelbtini) – bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas - buvo surastas per pažįstamus, buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nori pirkti žirgą. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis dėl žirgo pardavimo su S. B. – neatsimena, kas parengė sutartį ir kur – nežino. Kaip atrodė latvis, žirgo pirkėjas, negali pasakyti. Bet sandoriai iki galo nebuvo įvykdyti, nes jis buvo nušalintas nuo pareigų. Kaip minėjo, buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė, jos vardas D. Tik 2016 m. spalio 13 d. su ja buvo sudaryta sutartis. Jis jai buvo padavęs visus buhalterinius popierius, kuriuos surinko per savo vadovavimą (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Pateikė visus dokumentus (sandorius, kvitus, sąskaitas-faktūras). Buhalterei nebuvo pateikęs senų, ankstesnio vadovo buhalterinių dokumentų (balanso, pelno-nuostolių ataskaitos), nes neturėjo, o V. I. taip jų ir nepateikė. Buhalterė suvedė duomenis į „Sodra“ ir „VMI“. Daigiau jokių funkcijų buhalterė neatliko, nes nespėjo. 2016 m. spalio 14 d. teismo sprendimu jis buvo jau nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. Gavęs pranešimą iš teismo suvokė, kad kažkas vyksta negero. Apie bendrovės praeitį, jos akcininkus jam nebuvo žinoma, pradėjo domėtis apie tai tik po teismo. Iš (duomenys neskelbtini) akcininkų t. y. O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. pažįsta tik du V. I. ir V. K.. Pagrinde jis (D. G.) bendravo tik su V. I., su juo susitikinėdavo ir aptarinėdavo klausimus, susijusius su bendrovės veikla. Visus nurodymus gaudavo iš jo, nieko savarankiškai nesprendė. Skaito, kad jokio sukčiavimo neįvykdė, dokumentų neklastojo. Jautėsi kaip teisėtai paskirtas įmonės direktorius ir pagal savo išmanymą stengėsi sąžiningai ir tinkamai vykdyti savo, kaip vadovo, pareigas. Apgaule savo ar kitų asmenų naudai jokio turto nepasisavino. Buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai, kad V. I. yra teisėtas įmonės akcininkas, veikiantis kitų teisėtų akcininkų vardu. Kai buvo nušalintas nuo pareigų V. I. jam sakė, kad viskas bus tvarkoje ir kad jie laimės teismo procesą. Pažymi, jog jis atlikinėjo sandorius (duomenys neskelbtini) vardu, būdamas įsitikinęs, kad yra teisėtas minėtos įmonės vadovas. Prie apklausos pateikė atstovavimo sutarties, prašymą registruoti dalyvių sąrašą kopijas. (t. 6 b. l. 94, 95, t. 10 b. l. 44)

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad įtariamasis D. G. pareiškė, kad jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 3 (V. I.). Tai būtent „V.“, tikras vardas atrodo V. I., apie kurį jis davė parodymus. Su minėtu asmeniu jis tik ir bendravo, kiti asmenys, kurių nuotraukos pateiktos atpažinimui (Nr. 2 V. K., kiti neturi reikšmės IT), jam nėra pažįstami. Asmenį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 7 b. l. 135).

Liudytojas J. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jam mažai žinoma apie nagrinėjamą bylą. Praėjo daugiau nei 5 metai po įvykio. (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Pamena, jog reikėjo kažkokius dokumentus užregistruoti Registrų centre ir jis (liudytojas) atliko kažkokius veiksmus. Kažkas buvo susiję su akcininkų keitimu. Į jį (liudytoją) kreipėsi daugiau nei keli asmenys, o fiziškai su juo bendravo vienas asmuo, su kuriuo bendravo rusų kalba. Asmenys buvo (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti, ar ėjo į Registrų centrą, ar pateikė dokumentus elektroniniu būdu. Jo (liudytojo) duomenys yra internete, o minėti klientai jį susirado arba telefonu, ar kitais būdais. Nepamena ar (duomenys neskelbtini) buvo atvykę, pasirašę. Pamena, kad su vienu susitikdavo. Nepamena, ką (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikė. Taip pat nepamena, kiek laiko užtruko dokumentų tvarkymas. (duomenys neskelbtini) dingo neatsiskaitę su juo (liudytoju). Kaltinamasis asmeniškai neužsakinėjo jokių paslaugų. Jis buvo vieną kartą atvykęs. Nežino kodėl, nežino ar dėl to, kad dėl susitikimo buvo susitaręs (duomenys neskelbtini) ir ar su (duomenys neskelbtini) atvyko. Kaltinamasis pats jokių paslaugų neužsakinėjo. Kaltinamasis galėjo galimai atvykti su (duomenys neskelbtini), o gal (duomenys neskelbtini) buvo suderinęs jo (kaltinamojo) vizitą. Turbūt buvo tarp kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini) ryšis. Paslaugas užsakinėjo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis turėjo būti paskirtas direktoriumi. Jis (liudytojas) suprato, kad (duomenys neskelbtini) buvo vadovaujantysis. Jam (liudytojui) abejonių dėl dokumentų nekilo. Registrų centre viskas tiko, tai ir jam (liudytojui) nesukėlė jokių abejonių. Jei būtų kilę abejonių dėl dokumentų, tai nebūtų jokių veiksmų atlikęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. nurodė, kad, kad 2016 m. vasarą, tikslios datos nepasakys, pas jį į advokatų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), kreipėsi asmuo, prisistatęs V. Vėliau sužinojo, kad jo pavardė K. Jis buvo (duomenys neskelbtini). V. K. norėjo teisinių paslaugų dėl uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo ir duomenų pakeitimo, teiravosi, kaip yra keičiami akcininkai, kaip didinamas kapitalas, kokia tvarka keičiamas direktorius. Su V. K. jis sudarė teisinių paslaugų sutartį. V. K. kreipėsi į jį ne vieną kartą, skambino ir telefonu. V. K. nurodė jam, kad yra bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas ir pageidavo įregistruoti akcininkus. V. K. pateikė dokumentus, kurių jis negali nurodyti apklausoje, nes tai yra advokato ir kliento paslaptis. Toliau jis teikė teisines paslaugas V. K. pagal teisinių paslaugų sutartį, paslaugų nurodyti negali, kadangi tai draudžia Lietuvos advokatūros 46 straipsnio nuostatos“. (b. t. 1, b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. M. nurodė, kad D. G. jis nepažįsta, ar teikė jam asmeniškai paslaugas, jis negali pasakyti, reikia peržiūrėti savo teisines bylas, galimai yra išsaugoti kokie nors dokumentai. Neatsimena, ar jis bendravo gyvai ar kitokiu būdu su D. G., nes praėjo daug laiko. Vardas ir pavardė jam nieko nesako. Iš nuotraukų ar gyvai tikrai minėto asmens neatpažins. Jis (liudytojas) neprisimena, kokiomis aplinkybėmis sudarytas 2016 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimas, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) direktorius D. G. jį (liudytoją) įgaliojo elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai. Šis įgaliojimas – VĮ ,,Registrų centras“ blankas. Iš savo praktikos gali pasakyti, kad D. G. turėjo prisijungti prie ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, užpildyti atitinkamą blanką suvedant įgaliotojo, t. y. jo (liudytojo) duomenis. Iš kur D. G. gavo jo duomenis, dabar jau nepasakys. Teoriškai duomenis galėjo gauti iš (duomenys neskelbtini) V. K., bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininko, apie kurį jis yra paminėjęs ankstesnėje apklausoje. Neatsimena, kokius veiksmus jis atliko parodyto įgaliojimo pagrindu. Iš įgaliojimo turtinio matyti, kad jis buvo įgaliotas teikti duomenis dėl dalyvių sąrašo teikimo, ar jis atliko tokius veiksmus – neatsimena. Visi duomenys turėtų būti ,,Registrų centre“ (b. t. 7, b. l. 122-123).

Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas J. M. pareiškė, kad kadangi praėjo daug laiko, iš jam pateiktų asmenų nuotraukų jis neatpažįsta ne vieno asmens, apie kurį davė parodymus. Tiksliai asmenys, kurių nuotraukos Nr. 2 ir 3 (asmenys neturi reikšmės IT) pas jį kontoroje nesilankė. Asmenys, kurių nuotraukos Nr. 1 (asmuo neturi reikšmės IT) ir 4 (V. I. nuotrauka) jam kažkur ankščiau matyti. Bet ,ar tarp jų dviejų yra (duomenys neskelbtini) V. K., jis nežino (t. 7 b. l. 125-127)

Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas J. M. pareiškė, kad jis nėra tikras, bet asmuo, kurio nuotrauka Nr. 2 (V. K. nuotrauka) labiausiai panaši į V. K., kuris 2016 m. lankėsi pas jį kontoroje. Panašūs veido bruožai, akys (t. 7 b. l. 128).

Iš 2021 m. spalio 26 d. akistatos tarp liudytojo J. M. ir įtariamojo D. G. protokolo užfiksuota, kad į klausimą ar pažįsta suvestą į akistatą asmenį ir kokie jų tarpusavio santykiai, liudytojas J. M. atsakė, kad priešais sėdinčio asmens nepažįsta, neatsimena, kad su priešais sėdinčius asmeniu turėtų kokių nors santykių. D. G. į tą patį klausimą atsakė, kad atsimena priešais sėdintį asmenį, tai yra advokatas, pas kurį jis lankėsi 2016 metais, atrodo lankėsi vieną ar du kartus. Į klausimą J. M. apie tai, kad jis nurodė, kad 2016 m. vasarą bendravo su (duomenys neskelbtini) vardu V. dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkų įregistravimo ir duomenų pakeitimo, su pastaruoju sudarė teisinių paslaugų sutartį. Ar jis (J. M.) bendravo (duomenys neskelbtini) akcininku, vadovo pakeitimo klausimais ir su priešais sėdinčius asmeniu – D. G., J. M. atsakė, kad dabar tai tikrai neatsimena, kad bendravo su priešais sėdinčiu asmeniu, jam tai nebuvo svarbus įvykis, advokato kontoroje lankosi daug klientų. Neatmeta galimybės, kad galėjo bendrauti, neatsimena, nes praėjo labai daug laiko. Į klausimą, ar girdėjo liudytojo parodymus, D. G. atsakė, kad jis bendravo su priešais sėdinčiu asmeniu, tai prisimena, bet tai buvo trumpalaikis susitikimas. Į klausimą D. G. apie tai, kad jis apklausoje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, sulaukė skambučio iš advokato, kuris informavo apie paruoštus dokumentus susijusius su (duomenys neskelbtini) vadovo paskyrimu, po ko apsilankė advokatų kontoroje, kur pasirašė dokumentus, o vėliau advokato nurodymu gavęs dokumentus nuėjo į „Registrų centrą“. Ar jis (D. G.) kontaktavo būtent su priešais sėdinčius asmeniu ir lankėsi jo kontoroje, D. G. atsakė, kad kaip ir minėjo apklausoje, taip ir buvo. Jis (D. G.) bendravo su priešais sėdinčiu asmeniu, apsilankė jo kontoroje Vilniaus senamiestyje, ten pasirašė dokumentus, o vėliau nuėjo į ,,Registrų centrą“. Į klausimą J. M., ar jis girdėjo įtariamojo parodymus, ar sutinka, J. M. atsakė, kad su parodymais sutinka, jeigu priešais sėdintis asmuo taip sako, reiškia tai ir buvo. Jis (J. M.) tikrai neatsimena to asmens, kiek jis (D. G.) kartų buvo jo (J. M.) kontoroje. Jam (D. G.) asmeniškai jokių veiksmų neatlikinėjo, teisines paslaugas jis atlikinėjo (duomenys neskelbtini). Į klausimą D. G., ar girdėjo parodymus, ar priešais sėdintis asmuo (J. M.) neatlikinėjo jam (D. G.) jokių teisinių veiksmų, D. G. atsakė, kad buvo taip, kad jam (D. G.) paskambino V. ar V. ir pranešė, kad reikia nuvykti pas advokatą į sostinę ir paimti popierius dėl bendrovės direktoriaus paskyrimo ir juos pateikti į Registrų centrą. Jis (D. G.) taip ir padarė. Advokatas jam nei kaip fiziniam asmeniui, nei kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui nesuteikė jokių teisnių paslaugų (t. 9 b. l. 190).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P. nurodė, kad pamena, kas susiję su (duomenys neskelbtini) – tai buvo administravimas. Pamena, jog prašė administruoti turtą, ginčas tarp savininkų, ginčas, kas vadovas, kas gali vadovauti. Sprendimas buvo priimtas. Specifika tokia, kad reikia išsaugoti turtą iki tam tikro sprendimo priėmimo. Tuo metu jis (liudytojas) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo paskirtas turto administratoriumi. Buvo ginčas, bet nei vienoje byloje jis (liudytojas) nedalyvavo. Su atstovais, kurie jį paskyrė, buvo susitikęs, nes turėjo žinoti, kas kur valdo turtą. Buhalterija buvo (duomenys neskelbtini). Kelis kartus jis (liudytojas) važiavo, aiškinosi dėl balanse įrašyto turto sudėties, tačiau pagrinde bendravo telefonu, susirašinėjimais. Iki paskyrimo buvo tam tikri žmonės, kurie iki tol prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą ir jį valdė. Procesas buvo neilgas, jis po to atsisakė, nes atlygio nebuvo ir nežinojo, kas ir kaip pagal įstatymą turėjo mokėti administratoriui. Rašė teismui prašymą dėl atsisakymo. Sandorių neatsimena, bet buvo paklausimai su sklypu Kaune, buvo problemų. Kaune kažkoks sklypas buvo netvarkomas. Buvo reikalavimai atlikti kažkokius veiksmus, paruošti kažkokius dokumentus, buvo susirašinėjimai su savivaldybe. Neprisimena, kokie buvo sandoriai Vilniuje. Buvo problema su akcijomis. Akcijos buvo perleistos ir viena pusė ginčijo. (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinių skolų, bet niuansų neprisimena. Negali pasakyti dėl ko susidarė skolos. Negali pasakyti skolų atsiradimo momento, tačiau iki jo (liudytojo) paskyrimo skolos buvo. Teisimojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas turto paprastasis administravimas ir jį, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, paskyrė administratoriumi. Jam buvo pavesta administruoti (duomenys neskelbtini) turtą bei atlikti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini). Jam buvo žinoma, kad į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi ieškovas - Bulgarijos Respublikoje įregistruota bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri atsakovams - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams O. K., V. J., V. K., I. O., A. P. ir D. G. iškėlė ieškinį dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo ir uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę. Ieškovas nurodė, kad minėti (duomenys neskelbtini) piliečiais įgijo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas neteisėtu būdu, po ko buvusį vadovą S. I. R. nušalino nuo direktoriaus pareigų ir paskyrė naują direktorių D. G.. Po teismo sprendimo dalis (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų buvo paėmusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri atlikinėjo patikrinimą. Iš VMI keletą segtuvų su buhalterine dokumentacija jis paėmė. Su dalimi buhalterinės dokumentacijos jis susipažino (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Susipažinus su dokumentais buvo nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) direktorius D. G. pardavė nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,4357 ha., esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už bendrą 8 400 Eur sumą. Be to 2016 m. spalio 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. G. ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto (pastato su žemės sklypu), esančio Kaune, A. J. pr. 19 už 210 000 Eur. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas avansas 10 000 Eur banko pavedimu, po ko dalis pinigų, t. y. 7 000 Eur buvo sumokėta už žirgo pirkimą. Būtent dėl sandorių, kurie buvo atlikti pasikeitus akcininkams, jis kartu su ieškovais dalyvauja teisminiuose procesuose. 2016 m. spalio 5 d. sandoris, kurio pagrindu buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sustabdytas iki kol bus išnagrinėta pagrindinė civilinė byla dėl bendrovės akcijų perleidimo. Sandoris dėl nekilnojamojo turto (pastato su žemės sklypu), esančio Kaune, A. J. pr. 19 pirkimo-pardavimo, teismo sprendimu, mano, irgi bus sustabdytas iki kol bus išnagrinėta pagrindinė civilinė byla. Smulkiau apie sportinio žirgo sandorio sudarymo aplinkybes jis šiuo metu pasisakyti negali, informacija analizuojama. Apie kitus ginčytinus sandorius, D. G. trumpam einant (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jam nieko nežinoma. Jam administruojant (duomenys neskelbtini), ji veiklos nebevykdė ir nebevykdo, pirkimo-pardavimo sandorių nesudarinėja, nes nėra poreikio. Bendrovė skolinga valstybės biudžetui, privalo sumokėti žemės mokesčius. Jeigu poreikis padengti skolas bus, teismui leidus, galės parduoti (duomenys neskelbtini) turtą skolų padengimui. Bendrovės buhalterinę dokumentaciją tvarko (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) būstinę (duomenys neskelbtini), jis nebuvo nuvykęs. Su D. G. jis asmeniškai buvo susitikęs tik vieną kartą, jis lankėsi pas jį ofise. Jis jam nurodė pateikti visus turimus (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentus. Po kurio laiko jo advokatas jam paštu atsiuntė bendrovės dokumentus, kurių buvo nedaug. Su (duomenys neskelbtini), tariamais (duomenys neskelbtini) akcininkais, jis nebendravo. Pastarieji buvo kviesti į teismo posėdį, tačiau jie neatvyko. Dokumentus (jų originalus), susijusius su bendrovės akcijų perleidimu, akcininkų sprendimais dėl sandorių sudarymo, jis neturi ir jų nėra matęs (b. t. 1, b. l. 80).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. O. R. nurodė, kad ji vedė finansinę apskaitą (duomenys neskelbtini). Buvo įmonės buhalterė. Nepamena, kokiu laikotarpiu tvarkė įmonės apskaitą. (duomenys neskelbtini) veikla buvo nekilnojamojo turto pirkimas. Vadovo pavardė buvo iš „R“ raidės, jis ne Lietuvos pilietis. Nebuvo paprasta buhalteriją tvarkyti, nes bendrovės dokumentus tiesiog rasdavo pastumtus po durimis. Reikėjo teikti ataskaitas VMI. Ji turėjo nunešti VMI sutartis su įsigijimo dokumentais (duomenys neskelbtini). Jokio reguliarumo teikiant dokumentus nebuvo, nes kai yra įmonių vadovai, tai gali užduoti jiems klausimus, o čia nieko - nebuvo, nes atsiranda tas vadovas, pasirašo dokumentus, ir vikas. Buvo labai sunku. Apie vadovų pasikeitimą nieko nežino, nes jai teko dirbti tik su vienu vadovu. Ateidavo su lazdele vyriškis, kuris prisistatė vadovu, perduotas Sodrai kaip vadovas. R. tai direktorius, su kuriuo ji ir bendravo. Daugiau nei vieną kartą jį matė. Su juo bendravo rusų kalba. Kai gavo iš šios įmonės pirmąsias sutartis, pasiteiravo vadovo, kuo įmonė verčiasi, ar tai ilgalaikis turtas, kurį naudos savo veikloje. Jai pasakyta, jog visas turtas, kurį perka, bus naudojamas įmonės veikloje, neperparduotas, tai ji atitinkamai ir užpajamavo, o vadovas patvirtino. Neatsimena, kokie sandoriai buvo ir kas juos pasirašinėjo. Buvo atvežti sutarčių originalai ir kopijos. Viską perdavė administratoriui. Įmonė turėjo įsiskolinimų ir nepriemokų. Buvo nekilnojamojo turto sutartys ir tik pagal kai kurias buvo atsiskaityta. Nevisiškai buvo atsiskaityta su pardavėjais. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. O. R. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), kuri teikia buhalterines apskaitos paslaugas, buhalterės pareigose. Ji nuo 2014 m. gruodžio mėnesio perėmė iš kolegės M. V. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Minėtos bendrovės direktoriaus pareigas ėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. I. R.. Su juo ji bendraudavo rusų kalba, jis atvykdavo į jų bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal S. J. R. pateiktus dokumentus. Jis jai pateikdavo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (kopijas), pirkimo PVM sąskaitas-faktūras, kuro čekius ir kitas. Kartais rasdavo (duomenys neskelbtini) dokumentus ofise, po durimis, ant žemės, matyt direktorius apsilankydavo, kai ofise nieko nebuvo. Bendrovės dokumentai buvo pristatomi ne laiku. S. J. R. jų ofise apsilankydavo vieną, du kartus į mėnesį, arba per porą mėnesių kartą. Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi nei telefonu, nei el. paštu ji niekada nebendravo, net neturėjo jo kontaktinių duomenų. Jis jų ofise pasirodydavo nelauktai, nepranešęs apie vizitą. 2014 m. bendrovė įsigijo kelis nekilnojamojo turto objektus, o 2015 m. įsigijo daugiau nekilnojamojo turto. S. J. R. ji paklausė, ar tai bus ilgalaikis turtas, ar tai prekė pardavimui. Direktorius atsakė, kad tai bus nuosavas ilgalaikis turtas, kuris bus nuomojamas. Piniginius atsiskaitymus su tiekėjais vykdė pats direktorius S. J. R., ji kaip buhalterė neturėjo jokių prieigų prie bendrovės banko sąskaitų. Bendrovė turėjo kelias sąskaitas trijuose bankuose. Grynų pinigų, t. y. kasos įmonė neturi. Vienintelis atvejis kai buvo parduotas įmonės automobilis, už automobilį gauti pinigai buvo išmokėti S. J. R., nes įmonė yra jam skolinga kaip atskaitingam asmeniui. 2015 m., tikslios datos neatsimena, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimas dėl PVM. Patikrinimas buvo pradėtas, kadangi įmonė pirko daug turto ir buvo susiD.i didelė PVM permoka. VMI nurodymu buvo pateikti visi turimi (duomenys neskelbtini) dokumentai už 2014, 2015 ir 2016 m. Iki šiol minėtos bendrovės dokumentų ji neturi ir apskaitą vykdo iš dokumentų, kuriuos gauna dabartiniu metu. 2016 m. tikslios datos neatsimena, ji gavo į savo darbinį el. paštą pranešimą iš VĮ ,,Registrų centras“, kad jai panaikinti įgaliojimai teikti (duomenys neskelbtini) duomenis. S. J. R. apsilankius jų ofise, ji jam pasakė, kad jai panaikinti įgaliojimai. Po kurio laiko ji prisijungė prie SODRA duomenų bazės ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius S. J. R. atleistas ir atleidimą pasirašęs jai nepažįstamas asmuo, kurio pavardė G. Apie direktorių pasikeitimą jai nebuvo žinoma, apie direktoriaus pasikeitimą jos niekas neinformavo. Tada S. J. R. kreipėsi į advokatus. Iš pat pradžių, 2014 m., tvarkydama įmonę iš Registrų centro išrašo ji žinojo, kad (duomenys neskelbtini) vadovas S. I. R. yra ir bendrovės akcininkas. O VMI tikrinant įmonę dėl PVM buvau informuota, kad akcininkas ne S. I. R., o bendrovė (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. pabaigos (duomenys neskelbtini) paskirtas administratorius R. P. Administratorius jai minėjo, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai yra vėl pasikeitę. Apie akcininkų ar direktoriaus pasikeitimą ji, kaip asmuo tvarkantis buhalteriją, turėjo būti informuota, tačiau to padaryta nebuvo. 2016 m. pabaigoje, kai bendrovės direktoriumi tapo D. G., jai buvo panaikinti įgaliojimai teikti duomenis ,,Registrų centrui“ ir VMI. Vėliau D. G. buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų ir bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas paprastasis administravimas, paskirtas administratorius R. P. Jis lankėsi pas ją ir galimai susipažino su buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos ji turėjo. Apie naują buhalterę jai nebuvo žinoma. Tuo metu didžioji dalis dokumentų buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM patikrinimui atlikti. Buhalteriniai dokumentai už 2014 ir 2015 metus, paimtus iš VMI, jai buvo grąžinti per administratorių R. P. 2018 metų kovo mėnesį. Administratorius pateikė jai ir 2016 m. dokumentus - 2 segtuvus, gautus iš D. G., kai pastarasis ėjo direktoriaus pareigas. Minėti su D. G. veikla susiję dokumentai neįtraukti į (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) vedamą bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą, nes juos gavo tik 2018 metais. Administratoriui administruojant (duomenys neskelbtini) bendrovė veiklos stambios veiklos nebevykdė, tiek kiek jai žinoma. 2017 metais ji tvarkė bendrovės apskaitą tokiu būdu: teikė įmonės vardu pranešimus SODRAI, ataskaitas VMI, išrašydavo sąskaitas už buhalterinės apskaitos paslaugas. Kiek atsimena, iki 2017 m. birželio mėn. bendrovės metinė finansinės atskaitomybė „Registrų centrui“ už 2016 metus nepateikta, nes vadovas nepilnai jai pateikė visus dokumentus už 2016 metus: banko išrašus už lapkričio ir gruodžio mėnesius, galimai kitas sąskaitas faktūras ir dokumentus. Atskaitomybę turi patvirtinti įmonės akcininkai. Neatsimena, ar 2017 metais pas ją lankėsi įmonės direktorius S. I. R. ir ar su juo bendravo. Kiek pamena, ofise buvo palikti kuro čekiai, bet ar juos paliko S. I. R., ji nežino. Tų čekių į apskaitą ji netraukė, nes R. P. liepė jai netraukti į apskaitą dokumentų, kurie nepatvirtinti jo spaudu. 2018 metais kovo mėnesį, remiantis teismo sprendimu, kurį jai pateikė administratorius, ji SODRAI pateikė pranešimą apie D. G. atleidimą ir S. I. R. įdarbinimą. Po šio S. I. R. atstatymo į direktoriaus pareigas, jis pas ją nesilankė. Iš bendrovės vadovo ar kitų asmenų ji nebuvo gavusi nurodymų paskaičiuoti įmonės patirtą žalą D. G. einant direktoriaus pareigas (b. t. 1, b. l. 74, 76).

Iš 2017 m. gegužės 4 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad l.O. R. pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (2 segtuvus) (t. 1, b. l. 92-94). kurie apžiūrėti ir apžiūros eiga bei rezultatai užfiksuoti 2018 m. gegužės 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole (t. 1. b. l . 95-99). Tarp šių dokumentų pateiktos sutartys:

- tarp G. V. ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. G., 2016 m. spalio 11 d. sudaryta žirgo pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 105-106);

- tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. G., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos S. B., 2016 m. spalio 12 d. sudaryta žirgo pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 103-104);

- tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. G., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. E., 2016 m. spalio 10 d. sudaryta preliminarioji Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 107-112);

- tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. G., ir (duomenys neskelbtini) atstovaujamos L. G., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. K., 2016 m. spalio 5 d. sudaryta Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 115-126).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad kaltinamąjį matė kelis kartus dėl buhalterinės apskaitos, tačiau ji buhalterinės apskaitos netvarkė. Ji nieko neperėmė, jokių dokumentų, nes vadovas buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo. Liudytoja teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei atsakydama į klausimus nurodė, kad atvykęs D. G. jai nesukėlė jokių įtarimų, nes jis turėjo reikiamas prieigas ir jo motyvacijos vadovauti jai nekėlė jokių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad ji yra individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė. Tvarko buhalterinę apskaitą įvairiomis bendrovėms. 2016 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. G. Telefoninio pokalbio metu jis pasakė, kad nori su ja pabendrauti dėl buhalterinių paslaugų suteikimo. Ji jam atsakė, kad jis gali atvykti pas ją į ofisą. Po kurio laiko, galimai tą pačią ar kitą dieną, pas ją į ofisą atvyko vyras, prisistatęs D. G. Jis jai pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir nori, kad ji vestų bendrovės buhalterinę apskaitą. Ji paprašė pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus, kad pamatytų, kokią veiklą vykdo bendrovė, kokia yra bendrovės apimtis, nuo tokių pateiktų duomenų ir priklauso paslaugų kaina. D. G. atsakė, kad šiuo metu su savimi jokių dokumentų neturi, pažadėjo dokumentus atvežti sekantį kartą. Kito susitikimo su D. G. metu, pastarasis jai jokių dokumentų vėl nepateikė. Kiek atsimena, jis jai sakė, kad bendrovės veiklą kažkas tikrina ir su savimi jis dokumentų neturi. D. G. paprašė, kad ji surašytų darbo sutartį, kuria remiantis jis būtų priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) vadovu. Dar paprašė užpildyti ,,Sodra“ priėmimo į darbą formą. Ji kompiuteryje sukūrė sutarties šabloną ir atspausdino dviem egzemplioriais darbo sutartį. Kas, kokie asmenys skyrė D. G. direktoriumi, ji neatsimena. Pagal taisykles direktoriumi skiria įmonės akcininkai, o jeigu akcininkas yra pats direktorius, tai jis save pats ir skiria vadovu. Dėl ,,Sodra“ priėmimo į darbą formos užpildymo gali pasakyti, kad buvo prisijungta prie ,,Sodros“ elektroninės sistemos iš jos darbinio kompiuterio. D. G. prisijungė prie tos sistemos pasinaudojęs savo mobiliuoju parašu. Ji padėjo suvesti reikiamus duomenis SD1 formoje. Ten reikėjo užpildyti vardą, pavardę, asmens, įmonės kodą, įmonės pavadinimą, darbo pradžią ir kitus duomenis. D. G. po duomenų suvedimo pasirašė savo el. parašu. Taip pat D. G. jos paprašė sukurti sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo kvito, šablonus. Tuo pačiu susitikimo metu su D. G. ji pasirašė vienkartinę buhalterinių paslaugų sutartį, kuri turėjo galioti vieną mėnesį. Greičiau tai buvo administracinių paslaugų teikimo sutartis, už tai, kad ji padėjo sudaryti darbo sutartį, pateikti ,,Sodrai“ pranešimą, suteikė šablonus. Galimai, sutartis turėjo galioti iki 2016 m. lapkričio pabaigos. Ji atspausdino sutartis 2 egzemplioriais ir jose pasirašė. D. G. paėmė abu egzempliorius, pasakęs, kad neturintis prie savęs bendrovės antspaudo, paims abi sutartis, o vėliau atveš jai vieną egzempliorių su uždėtu bendrovės atspaudu. Ji jam išrašė pinigų priėmimo kvitą, kad D. G. atsiskaitytų už suteiktas paslaugas, o jis jai sumokėjo grynaisiais 15 Eur. Tai buvo antras ir paskutinis susitikimas su D. G. Be to, jis jai negrąžino pasirašytos sutarties. Ji jokios (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, nes nebuvo iš ko jos tvarkyti, buhalterinių dokumentų iš D. G. negavo. Jokių duomenų, deklaracijų apie (duomenys neskelbtini) veiklą ji jokioms įstaigoms neteikė. Prieigos prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų ji neturėjo. Tam, kad pradėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, jai reikėjo bendrovės apyvartos žiniaraščių su likučiais tai datai, nuo kurios ji būtų pradėjusi dirbti, bendro žurnalo, balanso, pirkėjo (tiekėjų) skolos, ilgalaikio turto sąrašo ir kitų dokumentų. Bet visą tai jai nebuvo pateikta. Tik susipažinus su tais duomenimis būtų sprendžiamas klausimas dėl buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo ir pasirašymo. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą anksčiau, ji nežino. Apie jokius (duomenys neskelbtini) sandorius, pinigų judėjimą, skolas, ji nieko nežino. 2016 m. gruodžio mėnesį ji paprastu paštu gavo laišką iš kažkokios administruojančios įmonės. Administratorius, kurio vardo ir pavardė nepamena, nurodė pateikti turimus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Ji administratoriui el. paštu išsiuntė laišką, kad neturi jokių prašomų bendrovės dokumentų, nurodė, kad buhalterinės apskaitos nevedė (b. t. 1, b. l. 89).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam žinoma. Jis (buvo (duomenys neskelbtini) direktorius ir su minėta įmone buvo verslo santykiai, pardavė jiems keletą nekilnojamojo turto objektų. Minėtos įmonės direktorius buvo S. R. Nepamena kaip pirmą kartą susitiko su S. R. Buvo susitikę daug kartų nekilnojamojo turto pirkimo klausimais. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) sėkminga įmonė. Vienu metu su (duomenys neskelbtini) valdė 180-190 objektų. Dalis buvo likvidūs, o dalį forsavo arba renovuoti, arba pastatyti ir dalis objektų buvo „apatiniame stalčiuje“. Jei turi nekilnojamojo turto ir nieko su juo nedarai, tai vis tiek turi jį prižiūrėti, bet tai dienai buvo prioritetinių objektų. Buvo parduoti objektai iš „apatinio stalčiaus“. (duomenys neskelbtini) juos pirko, bet nežino, kokiu tikslu. Su S. R. santykiai buvo malonūs, jis protingas žmogus, atsiskaitydavo ne už viską. Atsiskaitymai buvo su atidėjimais. Dalį iš karto sumokėdavo, o atidėjimai buvo metams. Atsiskaitymai vyko dalimis, įvairiai. Dažniausiai dalį sumos sumokėdavo pasirašymo dieną, o vėliau atidėjimas būdavo. Su S. R. bendravimas nutrūko, jis paskutinį kartą buvo atskridęs 2019 ar 2020 m. ir nuo tada jo nebematė. Nepamena, kad būtų bendravęs su naujais vadovais ar administratoriumi. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) nors už vieną objektą atsiskaitė visiškai. Liudytojas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad objekto kaina skiriasi, t. y. yra kaina už kiek gali parduoti tą diena ir yra vertintojų kaina. Šios kainos skiriasi dėl vertinimo būdo ir galutiniame rezultate rinkos kaina skiriasi. Nepamena, kad Registrų centre kaina būtų nurodyta didesnė, nes dažniausiai kaina būna mažesnė nei realiai rinkoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad nuo 2007 m. pabaigos jis eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Bendrovės akcininkai yra dvi užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bendrovės ir fizinis asmuo S. A. Bendrovė vykdo patalpų nuomos paslaugas ir tai pagrindinis pajamų šaltinis. Bendrovė turėjo ir turi daug nekilnojamojo turto (veikiančius ir neveikiančius (apleistus) pastatus) visoje Lietuvoje. Didžiąją dalį nekilnojamojo turto objektų, jam vadovaujant bendrovei, buvo įsigyta iš Valstybės turto fondo. Tikslios datos nepamena, galimai 2014 m. su juo susisiekė vienas asmuo, kuris susidomėjo vienu objektu. Jis pasiteiravo, ar bendrovė jo kartais neparduoda. Apie kokį konkrečiai objektą vyras domėjosi ir kuriame mieste tas objektas buvo, jis neatsimena. Jis tam vyrui pasakė, kad pagalvos. Susisiekęs su akcininkais ir gavus jų pritarimą, nuspręsta parduoti nekilnojamąjį objektą. Vėl susisiekus su vyru, kuris domėjusi pastatu, nutarė susitikti. Tai buvo pagyvenęs vyras, vaikščiojo pasiramstydamas lazda. Jis lietuviškai nekalbėjo, bendravo rusų kalba. Jis (R. B.) sužinojo, kad jis bulgaras ir yra bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vardas ir pavardė S. R. Jie apžiūrėjo objektą, kuriuo S. R. domėjosi. Kaip jis suprato iš S. R. kalbos, jis ruošėsi Lietuvoje vystyti nekilnojamo turto projektus, susijusius su nuoma ar pirkimu-pardavimu. S. R. jis yra kelis kartus pasitikęs ir Vilniaus oro uoste. Bendravimo metu S. R. jis pasiūlė įsigyti ir kitus objektus, kuriais disponavo (duomenys neskelbtini), ir kurie naudos bendrovei nenešė, buvo nuostolingi. Buvo įvairūs objektai visoje Lietuvoje kaip: žemės sklypai, butai, garažai, boksai, slėptuves, kareivinės, karvidės, vamzdynai ir kiti. Bendrovės akcininkai pritarė objektų pardavimui. S. R. jis aprodė kelis objektus, esančius Vilniaus mieste. S. R. pareiškė norą pirkti iš (duomenys neskelbtini) parduodamus objektus. Jis ketino pirkti daug objektų, bet konkretų skaičių negali nurodyti. S. R. pasakė, kad jo vadovaujama bendrovė iš karto negalės atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą, apmokėjimą ragino atidėti iki vienerių metų. (duomenys neskelbtini) akcininkai neprieštaravo apmokėjimo atidėjimui. Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių buvo gal 20 ar 30, buvo pasirašyti Vilniaus miesto notarų biure. Sandorių metu jis atstovavo (duomenys neskelbtini) - pardavėjo pusę, o S. R. – (duomenys neskelbtini), pirkėjo pusę. Žino, kad sutartys dėl objektų pirkimo-pardavimo buvo pasirašytos ir skirtingais laikotarpiais, praėjus kuriam laikui, ne vieną dieną. Už kai kuriuos objektus (duomenys neskelbtini) sumokėjo dalinius mokėjimus. Nurodytomis sutartyse datomis (duomenys neskelbtini) už objektus su jo vadovaujama bendrove neatsiskaitė, todėl mokėjimo atidėjimai buvo pratęsti. Nebuvo įžvelgta pavojų, kad (duomenys neskelbtini) vengs atsiskaityti, ar visai neatsiskaitys. Be to (duomenys neskelbtini) jo vadovaujama bendrovė pardavė ir vieną ar du automobilius. Tiksliai datos nepamena, jis susisiekė su S. R. ir priminė apie mokėjimus, o pastarasis atsakė, kad turi problemų su įmone, jį nušalino nuo direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 86).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V. – F. nurodė, kad kaltinamojo neprisimena ir nepažįsta. Prieš šešis metus vyko jos žirgo pardavimas. Planavo išvažiuoti į užsienį, todėl pardavinėjo žirgą (duomenys neskelbtini). Apie žirgo pardavimą skelbė socialiniuose tinkluose. Daug žmonių skambino ir domėjosi. Asmuo susisiekė su ja. Parduodant žirgą, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ji dalyvavo teisme dėl sutarties nutraukimo. Sandoris neįvyko. Sumokėjo tik dalį pinigų. Pardavinėjo už 50 000 Eur, o sumokėjo 15 000 Eur ar 16 000 Eur. Ji išvyko į užsienį. Nesidomėjo, kas pirko žirgą. Su pirkėju bendravo, pasirašė sutartį jos tėčio įmonėje. Su pirkėju minimaliai bendravo. Kiek pamena, žirgą pirko įmonė. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Nepamena, kas pervedė. Sutartyje, apmokėjimo sąlygose buvo juridinis asmuo (duomenys neskelbtini). Žirgas pirkėjui turėjo būti perduotas po viso apmokėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. – F. nurodė, kad oficialiai turi žirginio sporto trenerės licenciją. 2008 m. įsigijo sportinį žirgą (duomenys neskelbtini), tarptautinio paso Nr. (duomenys neskelbtini). Žirgas buvo laikomas žirgyne, (duomenys neskelbtini) rajone esančiame visuomenės harmonizavimo parke. Šiame parke ji ėjo trenerės, žirgyno vadovės pareigas. 2015 m. ji nutarė parduoti sportinį žirgą (duomenys neskelbtini), patalpino skelbimą apie žirgo pardavimą ,,Facebook“ svetainėje ir kitose socialiniuose tinkluose. Kaina skelbimuose nebuvo nurodyta, patalpino žirgo fotonuotraukas ir videomedžiagą. Žirgu domėjosi asmenys ir Lietuvos ir iš užsienio. 2016 m. spalio mėnesį, datos jau neatsimena, jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad skambina pagal skelbimą dėl žirgo. Ji pasakė, kad žirgo kaina yra 50 000 Eur. Asmuo neišreiškė noro žirgą apžiūrėti, bet domėjosi, kur žirgas yra. Su potencialiu žirgo pirkėju kontaktavo ne vieną kartą, bet asmeniškai susitikusi nebuvo, bendravo tik telefonu. Iš kokio telefono numerio vyras skambino, nežino ir jo neišsaugojo. Vyras tvirtai apsisprendė žirgą pirkti ir nutarė susitikti įforminti žirgo pirkimo-pardavimo sandorį. Galimai 2016 m,. spalio 11 d. į liudytojos tėčio R. V. bendrovę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), atvyko vyras, žirgo pirkėjas, kaip vėliau paaiškėjo - D. G. Jis ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Liudytojai žirgo pirkėjas nebuvo pažįstamas ir pastarojo vadovaujama bendrovė nebuvo žinoma. Žirgo pirkimo-pardavimo sutarties šabloną kompiuteriniame variante liudytoja iš kažkur gavo, galimai atsisiuntė net iš interneto, jau nepamena. D. G. sutarties šablono neturėjo. Pasinaudojus tėčio firmoje esančiu kompiuteriu sandorio šablone buvo įrašyti reikiami duomenys ir su pirkėju buvo derinamos ir aptartos sutarties sąlygos. Sutartyje nurodė, kad už žirgą pirkėjas su liudytoja turi atsiskaityti iki 2016- m. spalio 31 d. Avansinis mokėjimas sutartyje nebuvo aptartas, buvo nurodyta tik galutinė atsiskaitymo už žirgą data bei 15 000 bauda už neatsiskaitymą laiku. Pirkėjas minėjo, kad mokėjimus atliks pavedimu per banką ir į terminą tilps. G. V.-F. žirgo pirkėjui davė savo banko sąskaitos numerį. Sutartys buvo atspausdintos ir pasirašytos. Sutarties pasirašymo dieną žirgo pirkėjas – D. G. liudytojai sumokėjo grynaisiais 8 400 Eur (dalinis apmokėjimas už žirgą), minėjo, kad sekančius mokėjimus atliks pavedimu per banką iki sutartyje nurodytos dienos. Po pilno apmokėjimo sandorio šalys turėjo aptarti žirgo paėmimo sąlygas, kitas aplinkybes. Sekantį mokėjimą 7 000 Eur sumai (duomenys neskelbtini) vadovas atliko jau kitą dieną, po sutarties pasirašymo datos, pinigus liudytoja gavo į savo banko sąskaitą. Tačiau iki sutartyje nurodytos datos t. y. 2016 m. spalio 31 d. kitų mokėjimų už žirgą ji negavo nei grynaisiais, nei banko pavedimu. Ji neskambino D. G. ir nesidomėjo, kodėl jis neįvykdė sutarties sąlygų. D. G. pats liudytojai irgi neskambino. Liudytoja pastarąjį matė tik vieną kartą, sutarties pasirašymo dieną. Kadangi D. G. neįvykdė savo įsipareigojimų, žirgo pirkimo-pardavimo sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą ji D. G. nepranešė, o pastarasis iniciatyvos ir nerodė. Pinigus bendrai 15 400 sumai, kuriuos gavo už žirgą, išleido. Žirgas liko pas liudytoją ir nebuvo parduotas, o 2017 m. pavasarį gavo traumą. Vėliau, 2017 m. vasarą liudytoja išvyko dirbti į užsienį (t. 6 b.l. 43).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad galimai yra matęs kaltinamąjį. Mano, kad į teismą pakviestas dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sklypą pirko A. J. ar jo įmonė, o pardavinėjo kažkokia įmonė. Kaltinamasis pardavinėjo, jis buvo direktorius. Jis (liudytojas) pažįsta A. J.. R. T. pasakė, kad yra įmonė, kuri išparduoda turtą. Jis (liudytojas) nuvežė R. T. pas A. J., nes jį pažįsta, jis užsiiminėja nekilnojamuoju turtu. Nuvažiavo, pažiūrėjo sklypus ir A. J. išrinko sklypą. R. T. buvo įgaliotas asmuo. Sklypą pardavė. Girdėjo, kad ten kažkas neteisingai buvo. Buvo panaikintas pardavimas, kažkas negerai su dokumentais buvo. Negali pasakyti sklypo kainos ir vertės. Nežino, ar atitiko kaina. Pas notarą buvo kartu, nes pažįsta notarą, A. J. pažįstamas. Kai pažįstami perka sklypus, jis visada pas notarą važiuoja. Jis (liudytojas) pačiame pirkime nedalyvavo. Nepažįsta S. R., tik žinomas iš žinių. Kažkas minėjo, kad tai S. R. buvusi įmonė. Neatsimena, ar sklypo kaina buvo reali. Apklausiamas teisme, liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad galimai prieš metus ar dar anksčiau, pažįstamas ir kartu apsaugos bendrovėje dirbantis R. T. pranešė, kad yra viena kompanija, kuri išparduoda savo turtą. R. T. sakė, kad tai buvusi S. R. bendrovė, minėjo (duomenys neskelbtini) įmonę. S. R. asmeniškai pažįsta, jis yra neatsiskaitęs už vieną nekilnojamojo turto projektą, kurį jis (M. K.) vykdė. Iš kur R. T. gavo informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą – nežino, nesidomėjo. Tokia informacija pasklido tarp jo draugų, pažįstamų rate. Apie parduodamą turtą buvo pranešta D. B., su kuriuo jis (liudytojas) valdė bendrą bendrovę (duomenys neskelbtini), kuri vykdė nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą. Po to informacija apie parduodamą turtą tapo žinoma ir liudytojo pažįstamam A. J. Vieną kartą jis (M. K.), R. T., D. B. susirinko pas A. J. ofise. R. T. turėjo rankose parduodamo nekilnojamo turto sąrašą, neatsimena ar sąrašas buvo surašytas ranka, ar atspausdintas iš duomenų bazės. Jis (M. K.) matė tą sąrašą, ten buvo nurodyti po visą Lietuvą išbarstyti pastatai, įvairūs sklypai. Bet sąraše beveik visam nekilnojamam turtui buvo uždėti apribojimai su draudimu jį parduoti. Atsimena, kad tai nustatė pamatęs R. T. ar A. J. parodytus išrašus iš Registrų centro. Jis pats neketino pirkti jokio nekilnojamojo turto, nes neturėjo finansinių galimybių. Po kurio laiko jam paskambino A. J. ir pranešė, kad jį sudomino sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 20 arų ploto. Mano, kad A. J. bendravo apie sklypo pirkimą-pardavimą ir su R. T., kuris pirmas gavo informaciją apie išparduodamą turtą. Jis (liudytojas) su R. T. vyko apžiūrėti tą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje gavę iš A. J. žemės sklypo bendrą planą, ištrauktą iš interneto. jis (M. K.) nekontaktavo su žemės sklypą pardavinėjusios bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovu, nederino jokių turto pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų. Kiek jam žinoma, su pardavėju bendravo R. T. Bendrovės atstovą pirmą kartą pamatė tik pas notarę L. M. sandorio sudarymo metu. Žino, kad sklypo pirkėjas buvo ne vienas, ne tik A. J. įmonė, bet ir pastarojo pažįstamas. Į notaro kabinetą su sandorio šalimis jis (liudytojas) nebuvo užėjęs. (duomenys neskelbtini) atstovas jam (liudytojui) neįsiminė, jis nebuvo pažįstamas, su juo nebendravo ir jo kontaktų neturi. Nežino, už kokią sumą buvo nupirktas žemės sklypas. Po kažkurio laiko D. B. ir A. J. pranešė, kad turi problemų su tuo sklypu ir sklypas yra areštuotas. Iš kalbų girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir akcininkų atžvilgiu vyksta teisminiai procesai, kad neva neteisėtai užvaldė įmonės turtą (b. t. 6, b. l. 40).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad nagrinėjami įvykiai vyko seniai, buvo sandoris dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vienas jo klientas, iš kurio kelis sklypus pirko – A. J., tą sklypą pasiūlė. A. J. sakė, kad yra geras variantas, galima pirkti ir užsidirbti. Jis (liudytojas) buvo pirkėjas. Pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini), o pirkėjai (duomenys neskelbtini) ir A. J. Prieš tai su (duomenys neskelbtini) neteko susidurti, visiškai apie ją negirdėjo. Pardavėjo atstovai buvo kažkokie žmonės, kurių anksčiau jis (liudytojas) nematė. Apribojimų sklypui nebuvo. Jis (liudytojas) „pasigooglino“, pasiklausinėjo žmonių, kurie sakė, kad jų manymu (duomenys neskelbtini) priklausanti S. R.. Jam (liudytojui) S. R. girdėtas, kaip turintis neigiamą reputaciją, tai jis atsisakė pirkti tą sklypą. A. J. sakė, kad jis (A. J.) užsiima tuo, kad keičia sklypų paskirtis, atidalina, sakė, kad viską sutvarkys, atidalins, suformuos sklypą, nes tas sklypas buvo bendroje nuosavybėje su valstybe, jo forma buvo netaisyklinga, tai neaišku, kokia dalis galėtų būti atidalinta, kokia dalis galėtų būti priskirta. Todėl jam (liudytojui) tas sklypas buvo neįdomus. Bet kadangi A. J. pasakė, kad jis sutvarkys, atidalins ir suformuos tą sklypą, tai nutarė surizikuoti, kai A. J. pasakė, kad jis irgi būtų sandorio šalis. Pirko jis (liudytojas) ir pirko J. įmonė. Sklypo kaina kelis kartus kito ir galiausiai nusipirko už 8 400 Eur. Tai buvo geras sandoris, todėl ir pirko tą sklypą. Nežino, kas šiuo atveju kainą nustatė. Jam (liudytojui) buvo pateiktas pasiūlymas ir jis nusipirko. Sklypo vertinimas daromas, kai perki kreditu ir reikia užtikrinti finansavimą. Apmokėta grynais. Visoje dalyje jo pusė dalies. Pinigus perdavė tiems asmenims, kurie buvo sandoryje. Žmonės iš bendrovės, kuri pardavė, pildė kasos pajamų orderį. Nežino, kas konkrečiai pildė dokumentus. Sklypo statusą visose sandoriuose tikrina notaras, tai nuėjo pas notarą ir notaras pasakė, kad viskas gerai ir gali pirkti. Jeigu turtas areštuotas – neįmanoma parduoti, notaras neformina sandorio. Mano, kad kaltinamojo sandorio sudarymo metu nematė. Pas notarą kaltinamojo taip pat nematė. Sudarant sutartį nieko įtartino nebuvo. Dokumentai buvo visi užpildyti, pateikti notarui, o sandoryje dokumentus notaras suformino. Jis (liudytojas) dokumentų netikrino. Tas žmogus buvo D. G. Dokumentai buvo pateikti jam (liudytojui), o notaras užtvirtino sandorį. Dokumentus pateikė kažkoks vyras, bet mano, kad tai ne kaltinamasis. Dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) atstovas, o ne kurjeris, nes notaras netvirtina, jei ateina kurjeris, nebent turi tinkamus įgaliojimus. Jis (liudytojas) dalyvavo ne viename sandoryje ir notaro funkcija yra patikrinti, ar pardavėjas turi įgaliojimus, ar dokumentai tvarkingi. Jeigu notaras patikrino, sužiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai, jis (liudytojas) sumokėjo ir viskas. Notarė L. M., (duomenys neskelbtini) notarų biuras. Jis (liudytojas) pastebėjo, kad problema yra su sklypu tada, kai uždėjo areštą. Jeigu neklysta, tai labai greitai tai buvo po sandorio sudarymo. Su sklypu jie nedarė nieko, tik nusipirko. Šiuo metu nėra sklypo savininkas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei, atsakydamas į klausimus, nurodė, jog jis nebandė domėtis, kodėl (duomenys neskelbtini) pardavinėjo tą sklypą ir kodėl būtent tokia kaina buvo nustatyta. Ta kaina jam tiko, ir jis sklypą pirko. Tas sklypas nepasirodė per pigus, ne jis nebuvo visiškai geras, jo itin specifinė forma, ir jeigu tą sklypą būtų atidalinę ir jam būtų priskyrę pvz. dalį uodegą už (duomenys neskelbtini), tai nežinia, ar tokia dalis būtų verta 4000 Eur. O ten situacija ir buvo tokia, kad perkant sklypą – nebuvo aišku, kokia dalis priklausytų, nes bendrasavininkė valstybė, todėl neaišku, ką gali įkelti į tą sklypo dalį, kam jį atiduoti, kokį sklypą suformuoti, kaip sudalinti tą sklypą, ar ką jame galima padaryti, tai dėl to jis (liudytojas) to sklypo iš karto ir nepirko. Pirko tik tada, kai A. J. pasakė, kad jis atidalins, suformuos, pakeis paskirtį ir pats bus sandorio šalimi. Pernai ar užpernai sudarė taikos sutartį su (duomenys neskelbtini). Taikos sutartį reikėjo sudaryti su pardavėju, iš kurio nusipirko sklypą todėl, kad tas pardavėjas, su kuriuo sudarė taikos sutartį, teigė, kad jis buvo apgautas ir kad jis nori susigrąžinti sklypą. Buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties ir jis sutiko. Pardavėjas teigė, kad iš įmonės buvo pasisavintas turtas. Sumokėjus sumą už sklypą papildomai nieko nereikėjo mokėti, kad išspręstų taikiai ginčą. Pagal taikos sutartį pinigai grįžo. Sunku pasakyti, ar jam žala padaryta ar ne. Taip pat atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog su A. J. bendrauja, bet dėl sveikatos būklės su A. J. jau pusmetį sunku susišnekėti, jis kalba nerišliai, pyksta, bando kalbėti, jo (liudytojo) žiniomis A. J. sveikatos būklė neleidžia jam dalyvauti teismo posėdžiuose.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad jis eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2012 metų. Bendrovė teikia nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas. 2016 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, vienas klientas A. J. ((duomenys neskelbtini) akcininkas ) jam pasakė, kad už 11 000 ar 14 000 Eur yra parduodamas žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, Vilniuje, ir pasiteiravo, ar būtų kam įdomu. A. J. sakė, kad savininkai sklypą nori parduoti greitai ir kaina gali sumažėti. Jis jam parodė minėtą žemės sklypą žemėlapyje. Po kurio laiko jis nuvyko į vietą ir apžiūrėjau sklypą. Sklypas buvo didelis, dalis sklypo priklausė Lietuvos Respublikai, o dalį sklypo savininkai pardavinėjo. Šis sklypas buvo (duomenys neskelbtini). Jis nutarė įsigyti minėtą sklypą. Registrų centre duomenų bazėje jis pažiūrėjo, kam priklausė minėtas žemės sklypas, tačiau bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri buvo žemės sklypo savininkė, jam nebuvo žinoma. Areštas ar apribojimai žemės sklypui nebuvo uždėti. A. J. užsiminė, kad pardavėjas sumažino žemės sklypo kainą iki 8 400 Eur. Jis pasiūlė pirkti žemės sklypą per pusę. A. J. bendravo su žemės sklypo pardavėju ir su juo derino visus klausimus, susijusius su žemės sklypo pirkimu-pardavimu. Jis tik spalio mėnesio pradžioje nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Atvyko ir A. J., kuris pranešė, kad dalį žemės sklypo įsigis (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašys bendrovės direktorė. Notarų biure jis pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini) atstovą- direktorių vardu D., pavardės nežino. Pas notarą jis ir kitas pirkėjas sumokėjo pardavėjui, t. y. (duomenys neskelbtini) atstovui už žemės sklypo dalį (už 16,8 arų) po 4 200 Eur, viso bendrą 8 400 Eur sumą. Po to pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarčių. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kuomet jis matė (duomenys neskelbtini) atstovą, kurio vardas D., jo kontaktų neturi ir su juo net sandorio metu nebendravo. D. jam davė kasos pajamų orderį ir PVM sąskaitą faktūrą. Po maždaug savaitės ar dviejų nuo sandorio sudarymo jis sužinojo, kad jo įsigytas žemės sklypas yra areštuotas. Paaiškėjo, kad pradėta civilinė byla dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) turto ar akcijų užvaldymo. Kiek jam žinoma, į teismą kreipėsi buvę (duomenys neskelbtini) akcininkai (b. t. 1, b. l. 71).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. nurodė, kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jis (liudytojas) dirbo saugos tarnyboje, kuri teikė apsaugos paslaugas kaltinamajam ir objektams. Paskambino ir pasakė, jog bus tikrinami objektai, reikės prižiūrėti, kad būtų tvarka. D. G. paprašė apžiūrėti objektus, tie objektai buvo nenaudojami, pusė jų buvo areštuoti, tai kaltinamasis ir prašė apsaugos, jeigu kiltų kažkokie konfliktai. Po Su kaltinamuoju niekur nevažiavo. Jis (liudytojas) su kolega nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), patalpos buvo uždarytos, buvo užkabintas popieriukas su sargo telefono numeriu, paskambino tuo numeriu, tačiau į objektą atvažiavo ne sargas, o A., kuris yra S. R. dešinioji ranka, jie su tuo A. objekte ir pasikalbėjo. D. G. nei su S. R., nei su tuo A. nesusijęs. Po šito įvykio, kai pabendravo su A., kaltinamasis jam (liudytojui) pasakė, kad jam paskambins (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jam (liudytojui) paskambino rusakalbis asmuo, prisistatęs V. ar V. D. G. buvo jo klausęs, ar jis žino, kas užsiiminėja nekilnojamuoju turtu, pasakė, kad turi, kaltinamasis pasakė, kad bus objektų ir kad jam paskambins tas (duomenys neskelbtini) ir kad su juo derinti klausimus dėl pardavimo nekilnojamojo turto. Tai tas (duomenys neskelbtini) ir paskambino, jis (liudytojas) paprašė dokumentų. Vienas iš objektų buvo sklypas (duomenys neskelbtini). Jis susitarė dėl dokumentų susitikti su tuo skambinusiu asmeniu, bet nesusitiko, dokumentus jam atvežė kažkoks jaunas vaikinas, o skambinantysis buvo galimai 40 metų amžiaus. Atvežė sklypo plano kopiją ir dokumento kopiją iš Registrų centro. Jis (liudytojas) su M. K. pasiūlė tą sklypą A. J. Sklypas buvo sudėtingas, problematiškas, jis buvo su perspektyva, tačiau netaisyklingos formos, bet su perspektyva. Sklypo pardavimo sandoris buvo sudarytas pas notarę L. M., sandorio sudaryme dalyvavo D. G., kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dokumentai buvo tvarkomi per notarę, tai net abejonių nebuvo, kad su sklypu kažkas negerai. Sklypas nebuvo areštuotas. Kiti tos bendrovės objektai buvo areštuoti, buvo labai daug antstolių. Nurodė, jog jis sandorio sudarymą derino su rusakalbiu asmeniu, D. G. tik pas notarę atvyko, bendraujant su D. G. jam nekilo mintis, kad jis tik apsimeta direktoriumi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pareigūnams nurodė, kad jis bendravo su rusakalbiu, o ne su kaltinamuoju, tačiau jis to rusakalbio asmens negalėtų atpažinti, todėl pareigūnai pasakė, kad rašys viską ant D. G. Dėl sklypo kainos, tai pirkėjai pasakė, kiek ji mokėtų už tokį sklypą, jie įvertino jį, tada jis pasakė tam V. ar V.i, kokią pinigų sumą siūlo pirkėjai ir teiravosi, ar tokia kaina tinka, su kaltinamuoju kainos nederino. Visą sklypo pardavimo procesą organizavo jis (liudytojas), jis rusiškai kalbančiam asmeniui pasakė, kada direktorius turi atvykti pas notarą. Atsiskaitymas už žemės sklypą vyko grynaisiais pinigais. Jis rusakalbiam asmeniui pasakė, kad tas sklypas (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis, kuris sudomino, tai po to tuo asmeniu nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. nurodė, kad nuo 2016 metų vidurio dirbo apsaugos bendrovėje (duomenys neskelbtini). 2016 m. buvo atsakingas už objektų fizinę apsaugą. 2016 m. rudenį, datos neatsimena, jam į darbinį ir bendrovės interneto svetainėje nurodytą telefono numerį paskambino nepažįstamas asmuo. Vyras, prisistatęs bendrovės direktoriumi, domėjosi apsaugos bendrovės teikiamomis paslaugomis. Nutarė susitikti ir aptarti klausimus, kurie vyrą domino. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo D. G. Pastarasis pasakė, kad yra bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir paaiškino, kad bendrovė perėmė iš kitos bendrovės daug nekilnojamojo turto objektų, kuriuos nori pats apžiūrėti ir parodyti interesantams. Pats vyras buvo iš Kauno. D. G. pageidavo savo fizinės apsaugos, būti saugomam. Jis (liudytojas) pasiteiravo, ar viskas tvarkoje su jo įmone, o vyras atsakė, kad taip. Susitikimo metu buvo aptarti apsaugos klausimai, įkainiai ir kitos sąlygos. Pirmo susitikimo metu sutartis nebuvo pasirašyta. Ji buvo pasirašyta kito susitikimo su D. G. metu, Vilniuje. Antras susitikimas su D. G. įvyko (duomenys neskelbtini). Toje vietoje jo (liudytojo R. T.) ir porininko M. (bendrovėje jau nebedirba, išvyko į Vokietiją) laukė saugomas asmuo - D. G. Pastarasis paaiškino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vienas aukštas priklauso jo vadovaujamai bendrovei. Jis minėjo, kad ankščiau lankantis kitose objektuose jam grasindavo, nes objektai priklausė S. R. įmonei ir kažkokie žmonės buvo nepatenkinti. Kokie žmonės jam grasindavo ir kokiuose objektuose liudytojas nežino. Kaip suprato vadovui D. G. nebuvo žinoma bendrovei priklausančių objektų būklė, todėl ir norėjo juos apžiūrėti. Tą kartą buvo apžiūrėtas pastato aukštas, apžiūra vyko be jokių incidentų. D. G. minėjo, kad nori parduoti daug įvairiuose miestuose esančių objektų – nekilnojamąjį turtą, daugumai kuriems uždėti apribojimai. Įvertinus tai, kad saugomas asmuo D. G. sugaištų daug laiko važinėdamas ir nustačius dideles laiko sąnaudas, jis (liudytojas) pasiūlė parašyti įgaliojimą, kad galėtų be jo apžiūrinėti (duomenys neskelbtini) objektus ir rodyti juos interesantams. Anksčiau jis pats vadovavo nekilnojamojo turto bendrovei, turi daug pažįstamų, kurie verčiasi nekilnojamojo turto pirkimais ir pardavimais. D. G. nebuvo prieš tokį pasiūlymą. Po kelių dienų D. G. ar Vilniuje, ar Elektrėnuose perdavė pasirašytą įgaliojimą. Įgaliojimas nebuvo notariškai patvirtintas, nes nereikėjo. Pagal šį dokumentą jis (R. T.) turėjo daug įgaliojimų - galėjo rodyti objektus, paimti iš potencialių pirkėjų avansus, atstovauti visose įstaigose. Negalėjo tik pasirašyti sandorių. D. G. jam padavė nekilnojamojo turto sąrašą lentelės formos. Lentelėje buvo nurodyti objektų pavadinimai, adresas, registro centro numeris, plotas, kiti duomenys. Be to lentelėje buvo pažymėta ir kuriems objektams uždėti apribojimai. Jis (liudytojas) atkreipė dėmesį, kad daugumai objektų uždėti apribojimai, yra kažkokie įsiskolinimai. Vienintelis ,,švarus“ objektas buvo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Su D. G. buvo sutarta, kad jis (R. T.) padės jam surasti potencialius objektų pirkėjus, aprodys objektus, trumpai tariant atliks veiksmus iki pirkimo-pardavimo sandorio. Registrų centre jis (liudytojas) nesilankė, išrašų apie objektus iš centro neturėjo. Ar turtas buvo įvertintas ir ar buvo kreiptasi dėl konsultacijos, nežino. Pirmiausiai jis vyko apžiūrėti nedidelio ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo tarp parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir degalinės (duomenys neskelbtini). Neatsimena ar jis vienas vyko į vietą, ar vyko dar kažkas. Sklypas buvo blogos formos ir konfigūracijos. Pagal rinkos kainą jo vertė buvo apie 80 000 Eur, bet tiek jis nebuvo vertas. Šį sklypą siūlė pirkti savo pažįstamiems ir draugams, siūlė gal 10 žmonių. Siūlė žemės sklypą pirkti už įvairią kainą, pradžioje už jį prašydamas 20 000 Eur. Kaina buvo derinama su D. G. Visiems buvo žinoma, kad toje vietovėje bus griaunama parduotuvė (duomenys neskelbtini), nutiestas viadukas ir sklypo perspektyva bus neaiški. Už sklypą galima buvo gauti ir pažįstami galėjo jį nupirkti už 10 ar 12 tūkst. eurų. M. K. buvo žinoma, kad jis (R. T.) turi įgaliojimą ir ieško potencialių pirkėjų. Tokią informaciją jis paskleidė savo draugų ir pažįstamų rate. Sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) susidomėjo M. K. draugas A., turintis įmonę, ir kurį jis (R. T.) irgi pažinojo nuo senų laikų. L. A. sklypo nerodė, galimai pastarasis vyko vienas. Jis (R. T.) buvo atvykęs į A. ofisą kartu su M., bendravo apie sklypo pirkimo-pardavimo aplinkybes. D. G. buvo pranešta, kad jis surado pirkėją. Liudytojui atrodo, kad už sklypą A. J. žadėjo mokėti iki 15 000 ar 16 000 Eur, tiksliai sumos nežino. Ofise jis (R. T.) iš A. K. gavo avansą, atrodo 3000 Eur sumai. A. nukopijavo įgaliojimą. Pinigų priėmimas-perdavimas buvo įformintas raštiškai, bet ne kvito ar sąskaitos forma. Jis (liudytojas R. T.) ant lapo parašė, kad iš bendrovės (pavadinimo nežino) gavo pinigus (avansą) už žemės sklypą. Jis (R. T.) pradėjo tvarkyti visus klausimus prieš sandorio sudarymą, surado notarą, jam pateikė reikiamus dokumentus. D. G. su A. J. nekontaktavo. Sandoris turėjo įvykti pas notarę L. M., 17 notarų kontoroje. Sandoris įvyko 2016 m. rudenį, bet datos neatsimena. Tik pas notarą liudytojui tapo žinoma, kad A. K. yra ne vienintelis žemės sklypo pirkėjas. Į sutartį buvo įtrauktas kitas pirkėjas, kažkokios bendrovės vadovas, irgi vardu A. Atsimena, kad D. G. pas notarą vėlavo. Jam atvykus R. T. padavė rankpinigius (atrodo 3000 Eur) kuriuos gavo iš A. Už kokią sumą buvo parduotas žemės sklypas tiksliai nežino. Sutarties neskaitė. Bet atsimena, kad buvo mokėta ir pavedimu ir grynaisiais pinigais pas notarą, pinigų mokėjimas ir jų gavimas buvo įformintas kvitais tarp sandorio šalių. Už savo paslaugas jokio atlygio negavo. Pats D. G. buvo minėjęs, kad pinigai gauti už žemės sklypą bus panaudoti kitų objektų įsiskolinimams padengti. Liudytojui buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) turėjo turto ir Kaune, ten patalpas aprodydavo pats D. G. Jis Kaune jau buvo paėmęs rankpinigius už patalpas. Kitas objektas, kurį buvo ketinama parduoti buvo (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nežino (t. 6 b. l. 49).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo neteko susitikti, pamena, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad žirgo pardavime buvo panaudotas jo (liudytojo) vardas, pavardė ir parašas. Kada tai buvo padaryta – nežino. Jis (liudytojas) yra susijęs su prekyba žirgais, tuo metu dažnai dalyvaudavo žirgų varžybose Lietuvoje, yra keletą žirgų pardavęs Lietuvoje, bet nei vieno nepirko. Ieškojo ir domėjosi žirgo pirkimu Lietuvoje, tai buvo gal prieš 8-10 metų. Žirgo vardu (duomenys neskelbtini) nepamena. Nepamena, ar davė savo duomenis žirgo pirkimui Lietuvoje, gali būti, jog davė. Jam buvo atsiųsti vaizdo įrašai su trimis žirgais, bet jam nei vienas žirgas nepatiko. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog nepamena, ar tuose jam pateiktuose vaizdo įrašuose buvo žirgas (duomenys neskelbtini). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjui nurodė, kad parašas ant žirgo pirkimo sutarties yra ne jo, bet nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų davęs savo aprašo lyginamuosius pavyzdžius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad eina (duomenys neskelbtini) valdybos vadovo pareigas. Bendrovės veikla susijusi su žirgų veisimu, bendrovė turi žirgyną Latvijoje. Jis (liudytojas) dalyvauja žirgų konkūro varžybose tiek Latvijoje, tiek užsienio valstybėse. Palaiko ryšį ir su asmenimis, kurie dalyvauja žirgų sporte Lietuvoje, dažnai dalyvauja varžybose. Liudytojo duomenys – vardas, pavardė, žirgų duomenys paskelbti viešai kiekvienų varžybų metu internete. Prieš porą metų, ar net prieš trejus metus, tikslios datos nepasakys, jis ieškojosi sau sportinio žirgo, kuris laisvai peršoka 1,4 m aukščio kliūtį. Kaip tik tuo metu dalyvavo varžybose Lietuvoje. Kolegos iš Lietuvos, tiksliai nepasakys jau kas, pranešė, kad parduodamas geras sportinis žirgas. Liudytojui buvo pasakytas ir žirgo savininkas, be to parodytas parduodamo žirgo, dalyvaujančio varžybose vaizdo įrašas. Žirgo duomenų, vardo nežino. Susidomėjęs žirgo pirkimu ir atspausdinęs ant lapo (duomenys neskelbtini) rekvizitus, lape rusų kalba parašė tokį pasiūlymą, kad siūlo už žirgą apie 50 000 ar 60 000 Eur. Pasiūlymas buvo skirtas žirgo savininkui, kurio vardo ir pavardės jau neatsimena. Tą savo pasiūlymą jis perdavė per pažįstamus asmenis, kurie dalyvavo Latvijoje vyksiančiose varžybose, kad pastarieji pasiūlymą perduotų žirgo savininkui Lietuvoje. Tačiau po kurio laiko jam pranešė, kad žirgas jau parduotas. Jam parodytame dokumente – pirkimo – pardavimo sutartyje, datuotame 2016 m. spalio 12 d., yra ne jo parašas, dokumentas ir jame esantys parašai yra suklastoti. Dokumente klaidingai įrašytas jo bendrovės pavadinimas, neteisingas įmonės kodas ir net jo pateis vardas. Apklausos metu dokumento turinys jam buvo išverstas į suprantamą rusų kalbą. Dokumente nurodoma, kad jis neva įsipareigojo nupirkti sportinį žirgą (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 80000 Eur pardavėjui – jam nežinomos bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui D. G. Tokios bendrovės ir asmens jis nepažįsta. Ar jis (liudytojas) yra teisęs pasiūlymą dėl sportinio žirgo (duomenys neskelbtini), ar dėl kito žirgo – negali pasakyti, nes to nepamena. Yra įsitikinęs, kad buvo neteisėtai pasinaudota jo duomenimis (t. 6 b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. E. nurodė, kad žino, jog pakviestas į teismo posėdį dėl pirkimo – pardavimo sutarties. Tuo metu jis ir E. M. buvo (duomenys neskelbtini) savininkai ir norėjo pirkti pastatą (duomenys neskelbtini) – buvusias kareivines. Pastatą norėjo pirkti iš bendrovės, kurios pavadinimo nepamena. Tos bendrovės atstovai patys juos susirado, nes jie buvo tas visas apgriuvusius kareivines nupirkę ir sutvarkę, tai bet kokiu atveju, kas jau parduoda tas kareivines, tas jiems ir siūlo jas pirkti. Taigi, pasiūlė, buvo suderėję kainą, pasirašę sutartį, prieš pasirašant sutartį buvo baimė, nes viskas vyko labai greitai, buvo noras kažkodėl kuo greičiau užbaigti sandorį. Direktorius buvo neregistruotas Registrų centre, paprašė, kad užsiregistruotų, kad viską atlikti sąžiningai, tvarkingai. Tada sumokėjo avansą, aišku, sumokėjo mažesnį avansą negu prašė. Po to prasidėjo teismui, ar buvo grąžintas avansas - nežino, nes tuo metu jis jau nebebuvo (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl tuo nebesidomėjo. Nurodė, jog su D. G. buvo susitikės du kartus – vieną kartą aptarė derybas, kitą kartą pasirašė preliminarią pirkimo sutartį. Kai iškėlė klausimą, kad D. G. nėra vadovas, tai labai operatyviai susitvarkė tuos klausimus. Visas sąlygas, kurias jie nustatė labai operatyviai susitvarkė. Dėl to ir sakė, jog buvo juntamas noras, kad kuo greičiau sandoris įvyktų. Kitų klientų, kad kažką atliktų reikėdavo laukti savaitę – dvi. Juristas surašydavo ką reikia padaryti ir jie tai darė operatyviai, tai iš to ir sprendžia, kad skubėjo. Pats D. G. nesakė, kad darykime sandorį greičiau, tiesiog dažnai skambindavo ir prašė pervesti avansą. Kainos iš pradžių prašė didesnės, bet (liudytojas) pasiūlė realią kainą, kokia tuo metu ir buvo. Jei tuo metu, kai bendravo su D. G., jiems būtų nekilę abejonių, jog jis direktorius, tai nebūtų prašę tų visų registracijų, taigi kilo šioks toks įtarimas, tai Registrų centre pasitikrinome, kad tas turtas yra tos įmonės, tikrino advokatas. Kas buvo (duomenys neskelbtini) akcininkai – nesidomėjo, yra direktorius, yra akcininkų sprendimas parduoti, greičiausiai pastatas buvo ne vadovo, nes dažnai būna, kad vadovas yra samdomas. Pastato pirkimas buvo derinamas su dviem asmenimis, bet to asmens nepažįsta, jis buvo su D. G. kaip lydintis asmuo. Pastatą pirkti pasiūlė telefonu, bet ar pasiūlė D. G. – nežino. Avansas buvo pervestas į bendrovės banko sąskaitą. Avanso dydį nustatė bendrai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. E. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorius. (duomenys neskelbtini) yra statybos bendrovė, o (duomenys neskelbtini) - nekilnojamojo turto vystytojas. (duomenys neskelbtini) vysto projektus (duomenys neskelbtini). Ten yra gyvenamieji namai, komerciniai pastatai, kuriuos bendrovė atrestauravo. (duomenys neskelbtini) stovėjo tik vienas apleistas pastatas (senos kareivinės) pažymėtas (duomenys neskelbtini). Mano, kad tas pastatas prieš 12-13 metų buvo nupirktas iš turto banko, bet kam konkrečiai jis priklausė nesidomėjo. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepasakys (prieš dvi, tris savaitės iki sandorio pasirašymo dienos, t. y. 2016 m. spalio 10d.) jam (V. E.) paskambino vyras, prisistatęs (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. G., jis pasiūlė įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), ir tam pastatui priskirtą žemės sklypą. Jis (liudytojas) susidomėjo pasiūlymu, kadangi prospekte tai buvo vienintelis objektas, kuris stovėjo nerenovuotas. Po savaitės, datos neatsimena, su minėtu asmeniu jis buvo susitikęs. D. G. atvyko pas jį į bendrovės ofisą. D. G. anksčiau nebuvo jam pažįstamas, matė pirmą kartą. D. G. į ofisą atvyko vienas, pateikė nekilnojamojo turto registro pažymą, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) tas turtas priklauso. Taip pat D. G. pateikė akcininkų sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra bendrovės direktorius. Akcininkų sprendimo turinio, kokie akcininkai tame dokumente buvo nurodyti neatsimena. D. G. prašė už nekilnojamojo turto objektą 250 000 Eur. To susitikimo metu jie suderėjo objekto kainą, jis (V. E.) sutiko objektą pirkti už 210 000 Eur, kadangi jo vadovaujama bendrovė seniau buvo įsigijusi identišką objektą už tokią sumą. Bendrovės samdomam teisininkui pateikė D. G. pateiktus dokumentus, kad įvertintų teisėtumą. Teisininkas po kurio laiko pranešė, kad D. G. nėra įregistruotas kaip direktorius Registrų centre. Be to, pagal Registrų centro pažymą buvo matyti, kad parduodamas nekilnojamo turto objektas buvo suvaržytas įsiskolinimu, jam buvo uždėti apribojimai. Taip pat paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) nėra PVM mokėtoja. Apie trūkumus buvo pranešta D. G., pastarasis žinojo apie apribojimus, todėl abipusiu susitarimu jie nusprendė sudaryti preliminarią nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. D. G. žadėjo, kad trūkumus pašalins gavęs avansinį mokėjimą. t. y. 10 000 Eur už objektą. Preliminarią sutartį parengė jo (liudytojo) vadovaujamos bendrovės samdomas teisininkas. Joje buvo įrašyta, kad pagrindinė sutartis bus pasirašyta iki 2016 m. spalio 30 d., o iki jos pasirašymo pardavėjas įsipareigoja tapti PVM mokėtoju, panaikinti žymas (apribojimus). Preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sutartis buvo pasirašyta 2016 m. spalio 10 dieną (duomenys neskelbtini) ofise, (duomenys neskelbtini). Teisininkai buvo pranešę, kad D. G. turi teisę pasirašyti sandorį. Sandoriui pasirašyti D. G. atvyko vienas. Jis (liudytojas) atstovaudamas (duomenys neskelbtini) ir D. G., atstovaudamas (duomenys neskelbtini), pasirašė tą sutartį. D. G. su sutartyje nurodytomis sąlygomis, terminais sutiko, vienas sutarties egzempliorius jam buvo duotas. Po sutarties pasirašymo bendrovė (duomenys neskelbtini) atliko banko pavedimą – avansinį mokėjimą pagal preliminarią sutartį 10 000 Eur sumai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Iki sutartyje nurodyto termino D. G. nepranešė apie sąlygų, numatytų sutartyje įvykdymą, neatsiliepdavo ir į skambučius. Pavyko sužinoti, kad objektui nepanaikinti jokie apribojimai. Teisininkai priėmė sprendimą kreiptis į teismą su prašymu apriboti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į objektą, kurį liudytojo vadovaujama bendrovė ketino įsigyti. 2018 m. pabaigoje Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) grąžinti avansą, sumokėti palūkanas. Bet (duomenys neskelbtini) atstovai tokį teismo sprendimą apskundė (t. 6 b. l. 60).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojo S. I. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo met S. I. R. nurodė, kad Lietuvoje yra registruota ir savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Bendrovės vienintelis akcininkas yra Bulgarijos Respublikoje įregistruota (duomenys neskelbtini). Visai atsitiktinai 2016 m. spalio 5 d. sužinojo, kad Juridinių asmenų registre 2016 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas naujas (duomenys neskelbtini) direktorius. Surinkus duomenis paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 21 d. perleido savo turėtus 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, sudarančių 100 proc. bendrovės akcijų, penkiems fiziniams asmenims, (duomenys neskelbtini) piliečiams: O. K., V. I., V. K., I. O., A. P.. Tą pačią dieną tariamai naujieji bendrovės akcininkai pagal Juridinių asmenų registro duomenis priėmė sprendimą pakeisti vadovą ir iš pareigų atšaukė jį, į jo pareigas skiria D. G.. Bendrovės priklausančios akcijos niekuomet nebuvo perleistos anksčiau nurodytiems asmenims, jis nėra sudaręs jokių sandorių dėl akcijų perleidimo, anksčiau paminėtieji asmenys jam nėra pažįstami. Dėl šių aplinkybių buvo nutarta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Bendrovės advokatas kreipėsi tiek į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu, tiek į Vilniaus miesto apylinkės tesimą su ieškiniu dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo bendrovės akcijas ir nušalino D. G. nuo direktoriaus pareigų. Civilinėje byloje D. G. advokatas pateikė 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimo Nr. 012 kopiją lietuvių kalba. Joje nurodyta, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius įgalioja kažkokią V. M. parduoti (duomenys neskelbtini) akcijas po 20 proc. penkiems fiziniams asmenims: O. K., V. J., V. K., I. O., A. P.. Parašas minėtame dokumente vizualiai panašus į jo (S. I. R.), tačiau jis tokio dokumento niekada nėra pasirašinėjęs, tokio įgaliojimo nėra davęs. D. G. advokatas patvirtino, kad įgaliojimo originalo neturi ir negali pateikti. V. M. jis nepažįsta. Įgaliojimo pagrindu buvo sudarytos 5 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, jas taip pat pateikė D. G. advokatas. Sutarčių pagrindu V. M. perdavė po 20 proc. akcijų (už 20 000 eurų kainą) anksčiau paminėtiems (duomenys neskelbtini). Nežino, ar yra minėtų sutarčių originalai. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvoje turi 69 nekilnojamo turto objektus, kuriuos įsigijo 2014-2015 m., jam būnant direktoriumi. Jis dažnokai atvykdavo į Lietuvą ir atstovaudamas bendrovę sudarydavo pirkimo-pardavimo sutartis. Vienu laikotarpiu, tiksliai datos jau nepasakys, per vieną dieną jis yra sudaręs 10-12 sandorių. Pagal visus nekilnojamo turto objektus yra įsiskolinimai, nes bendrovė neturėjo tiek lėšų pardavėjams atsiskaityti, buvo sumokami tik pradiniai įnašai. Taip buvo sutarta su pardavėjais. Objektams buvo uždėti draudimai perleisti juos tretiesiems asmenims. Nuo 2016 m. rugsėjo 29 iki 2016 m. spalio 14 d. D. G. spėjo parduoti (duomenys neskelbtini) priklausiusią žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) (vienintelis objektas, už kurį buvo atsiskaityta ir nebuvo draudimo perleisti), sudaryti preliminarią sutartį dėl pastato ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudaryti du sandorius dėl žirgo pirkimo-pardavimo. Laiko, kad auksčiau paminėti asmenys tapo bendrovės akcininkais sukčiavimo būdu, suklastojus dokumentus. Kokia žala padaryta bendrovei jis nežino, ji dar tikslinama, paskirtas laikinas bendrovės administratorius turi įvertinti bendrovės būklę ir patirtus nuostolius (t. 1 b. l. 65).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V. I. atsakydamas į jam užduotus klausimus nurodė, kad S. I. R. nepažįsta. V. M. pažįsta, su ja susipažino maždaug 2016 metais (duomenys neskelbtini) kavinėje, pradėjo bendrauti. Vėliau ji pasiūlė jam tapti Lietuvos firmos akcininku ir jis sutiko. Šiuo tikslu jis davė jai savo užsienio paso kopiją. Po kurio laiko jis tapo Lietuvos firmos akcininku, firmos pavadinimo tiksliai neprisimena. Po to jis jos nematė, kuo ji užsiima šiuo metu, nežino, santykių su ja nepalaiko. Jis pats lankėsi Lietuvoje 2016-2017 metais maždaug 5-6 kartus. G. K. Vyko ten savo verslo reikalais. (duomenys neskelbtini) akcijas jis įsigijau kavinėje Kaune (Lietuva) iš šios firmos direktoriaus vardu D., pasirašydamas atitinkamą sutartį. Tai įvyko maždaug 2016 metų vasarą. Akcijas aš įsigijau komerciniais tikslais - siekdamas panaudoti jas pelnui gauti. Apie surašytą 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą Nr. 012 nieko nežino. Savo asmens duomenis (asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) jis pranešė (duomenys neskelbtini) direktoriui D., kai jie bendravo dėl akcijų pirkimo kavinėje Kaune (Lietuva). Jis (liudytojas) pats lietuvių kalbos nemoka, įgalioji teksto nematė. Liudytojas taip pat nurodė, kad I. O., V. K., O. K., A. P. pažįsta. Su I. O. susipažino Lietuvoje 2016 metų pradžioje, kadangi gyveno viename name, taip užsimezgė draugiški santykiai, bendrauja iki šiol. Su V. K. susipažino maždaug 1996-1997 metais viename iš (duomenys neskelbtini) turgų, nes jie abu tuo metu ten dirbo pardavėjais, užsimezgė draugiški santykiai, šiuo metu taip pat bendrauja. Su O. K. susipažino maždaug 2012 metais vienoje iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių, nuo 2014 iki 2016 n. mes su ja gyveno neįregistravę santuokos. Šiuo metu kartu nebegyvena, tačiau bendraujame, santykiai bičiuliški. Su A. P. susipažino maždaug 2016 metų pradžioje (duomenys neskelbtini) automobilių turguje. Jis jo (liudytojo) paprašė padėti jam parsivaryti automobilį iš Lietuvos, ką jis ir padarė. Tarp jų užsimezgė draugiški santykiai, šiuo metu jie taip pat bendraujame. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis (liudytojas) įsigijo (duomenys neskelbtini) akcijas, buvo sudaryta kavinėje Kaune (Lietuva) su šios firmos direktoriumi vardu D., pasirašant atitinkamą sutartį. Į kavinę D. atsinešė jau atspausdintą sutartį, kas ir kur rengė jos tekstą - nežino. Sutartis buvo surašyta lietuviškai, jos turinį man paaiškino D. Sutartis buvo pasirašyta 2016 metų vasarą (tikslesnės datos neprisimena) kavinėje Kaune (Lietuva). Kadangi sutarties pasirašymo momentu jis neturėjo reikiamos pinigų sumos (20 000 Eurų), tai pinigų jis nedavė ir pažadėjo juos sumokėti vėliau, D. su tuo sutiko. Vėliau tų pinigų aš nesumokėjo, nes neturėjo. Pirkimo-pardavimo sutarties originalo jis neturi, dar daugiau - sudarant sutartį originalo nepasiėmė. Negali pasakyti, kodėl įsigijus akcijas valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas naujas pakeistas akcininkų sąrašas, Nežino, kas ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2015 m. balandžio 21 d. bei kas tvarkė buhalterinę apskaitą, kokia buvo bendrovės finansinė padėtis, kokią veiklą vykdė ši bendrovė. Taip pat nežino, kokiomis aplinkybėmis D. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Į klausimą kokie (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimai, susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, buvo priimti nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. spalio 14 d. ir kokius dokumentus jis pasirašė, liudytojas V. I. nurodė, jog šiuo laikotarpiu akcininkai priėmė kelis sprendimus, iš jų prisimena tik sprendimą parduoti firmai priklausantį žirgą. Minėtu laikotarpiu jis kaip akcininkas pasirašė 4-5 dokumentus, tačiau jų turinio neprisimena (t. 2 b. l. 48).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad niekada nėra buvęs Lietuvos Respublikoje. Lietuvių kalbos nemoka. Nepažįsta piliečių S. I. R. ir V. M., niekada su jais nebendravo. Niekada nėra pirkęs Lietuvoje užregistruotos (duomenys neskelbtini) akcijų. Dėl 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimo Nr. 012 jis nieko nežino, taip pat jam nėra žinoma, kur buvo sudarytas dokumentas. Jis niekam nėra perdavęs savo asmeninių duomenų. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties jis nepasirašinėjo, todėl neturi informacijos, kas ir kur paruošė šio dokumento tekstą. Taip pat nori pasakyti, kad jokių piniginių lėšų už nurodytas akcijas jis niekam neperdavė. Jis nebuvo ir nėra niekaip susijęs su (duomenys neskelbtini) veikla, jokių sprendimų dėl aukščiau nurodytos veiklos jis nepriiminėjo (t. 2 b.l. 130-140).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad S. I. R. ir V. M. nepažįsta. Ji lankėsi Lietuvoje vieną kartą nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 29 d. turizmo tikslais. Nei (duomenys neskelbtini) akcijų, nei kurios nors kitos firmos akcijų ji nepirko, apie surašytą 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nežino, lietuvių kalvos nemoka, kitų asmenų nepažįsta, jai nėra žinoma, kad ji yra akcininkė, ji pati niekur nepasirašinėjo, akcijų nepirko, pinigų nemokėjo, sutarties originalų neturi, nežino nei kodėl įsigijus akcijas valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas naujas pakeistas akcininkų sąrašas, nei kas ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2015 m. balandžio 21 d., nei kas tvarkė buhalterinę apskaitą, nei kokią veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), nei kokiomis aplinkybėmis D. G. buvo išrinktas šios bendrovės vadovu, nes ji nėra tos bendrovės akcininkė ir ji niekaip su tuo nesusijusi (t. 2 b. l. 54).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad S. I. R. nepažįsta. jai nežinomos bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Lietuvoje ji niekada nesilankė, jai nieko nėra žinoma apie (duomenys neskelbtini), lietuvių kalbos nemoka, nepažįsta I. O., V. I., V. K., O. K., A. P.. Ji nieko nežino apie tai, kad ji minėtiems asmenims pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas ir tokių akcijų pardavimą jai apskritai nėra nieko žinoma, neturi jokių pirkimo – pardavimo sutarčių, tokių sutarčių su niekuo nesudarinėjo. D. G. nepažįsta (t. 2, b. l. 74).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojo I. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė S. I. R. ir V. M. nepažįsta. Jis lankėsi Lietuvoje pradedant 2016 m. kovo mėnesiu iki dabar apie 50 kartų, t. y. beveik kas mėnesį. jis dirba vairuotoju, todėl teikia lengvųjų automobilių vežimo iš Lietuvos teritorijos į (duomenys neskelbtini) teritoriją paslaugas. Į Lietuvos teritoriją jis atvyksta iš Baltarusijos Respublikos, o išvyksta per Lenkijos Respublikos teritoriją. Pavadinimą (duomenys neskelbtini) pirmą kartą girdi, jis niekaip nesusijęs su šia bendrove, taip pat nepirko jos akcijų. Šios firmos vadovų ir darbuotojų nepažįsta. Taip pat nežino, kokią veiklą vykdo ši bendrovė. Apie 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą jis nieko nežino, jo turinys jam nežinomas, taip pat nežino, kur jis buvo surašytas. Savo asmens duomenis (asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą), kurie panaudoti 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojime Nr. (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai niekam nėra davęs, taip pat niekam nedavė leidimo juos panaudoti šiame įgaliojime ir bet kokiose dokumentuose su (duomenys neskelbtini). Jis lietuvių kalbos nemoka. Jis iš išvardintų asmenų pažįsta tik V. I., su kuriuo susipažino 2016 metų vasarą Lietuvos Respublikoje, Kaune. Jie kartu gyveno viename privačiame motelyje Kauno m. V. I. nuolat padėjo jam tvarkyti dokumentus lengvųjų automobilių gabenimui į (duomenys neskelbtini) teritoriją, dėl to jam yra davęs savo asmens duomenis (asmens kodą, pasą). Lietuvos teritorijoje jo asmens duomenis turėjo tik V. I. (t. 2 b. l. 101).

Iš Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo apie (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. šios bendrovės vadovu įregistruotas D. G. (prašymas dėl registravimo gautas 2016 m. rugsėjo 19 d.), o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. šios bendrovės vadovu registruotas buvo S. I. R. (t. 1, b. l. 13-15), kuris atšauktas 2016 m. rugsėjo 19 d. akcininkų sprendimu (t. 1, b. l. 20). Iš duomenų apie akcininkus pažymos nustatyta, jog nuo 2015 m. balandžio 21 d. šios bendrovės akcininkai lygiomis dalimis yra O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. (t. 1, b. l. 16).

Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimo VĮ „Registrų centras“ nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vardu advokatas J. M. kreipėsi prašydamas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro vienintelio akcininko duomenis (t. 1, b. l. 21).

Iš 2018 m. gegužės 10 d. objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2018 m. gegužės 4 d. L. O. R. pagal reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai 2 segtuvuose. Atlikus apžiūrą buvo padarytos 2 segtuvuose esančių dokumentų kopijos (t. 1 b. l. 95).

Iš 2018 m. lapkričio 16 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata D. G. gyvenamojoje vietoje, kratos metu rasta ir paimta 2016 m. spalio 12 d. žirgo pirkimo-pardavimo sutartis, 2016 m. spalio 12 d. darbo sutartis, 2016 m. spalio 3 d. banko sąskaitos sutartis, 2016 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas LUS Nr. 1, 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra EU Nr. 00001, 2016 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas LUS Nr. 2, 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra EU Nr. 00002 (t. 6 b. l. 75-89)

Iš 2019 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) įgaliotų atstovų prie skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pridėtų dokumentų nustatyta, kad –

- (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) el. bankininkystės išraše nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 24 d. užfiksuota, kad šiuo periodu į sąskaitą buvo atlikti tik trys S. I. R. pavedimai: 200 (2015-10-16), 181.70 (2016-10-27) ir 500 (2015-04-24) eur. Kitų įplaukų nėra. 2016 m. spalio 12 d. užfiksuotas 7000 Eur pavedimas G. V. kaip dalinis apmokėjimas;

- 2016 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitas (kopija), kuriame užfiksuota, kad pagal 2016 m. spalio 11 d. sutartį, G. V. kaip dalinis apmokėjimas už žirgą, įmonė išmoka 8400 Eur. Kvitą pasirašė įmonės direktorius D. G.;

- 2018 m. gruodžio 5 d. turto vertintojo D. G. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (kopija), kurioje pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą buvo vertinta 1680/4537 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Išvadoje dėl turto rinkos vertės užfiksuota, kad vertinamo turto- (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), retrospektyvinė rinkos vertė 2016 m. spalio 4 d., nustatyta lyginamuoju metodu yra 71 200 Eur (t. 6 b. l. 174-181, t. 7, b. l. 1-36).

Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad į užklausą apie tai, kad 2016 m .spalio 3 d. bendrovė užsakovo (duomenys neskelbtini) prašymu suteikė konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto, t. y. 0,4537 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos rinkoje bei prašoma pateikti informaciją nurodant, kada ir kokiu būdu buvo gautas užsakymas dėl konsultacijos suteikimo, koks fizinis asmuo atstovavo užsakovą, kokiu būdu ir kada parengta konsultacija buvo pateikta užsakovui. Bendrovė atsakė, kad užsakymas konsultacijai parengti buvo gautas 2016-10-03. Įmonės užsakymų formoje nurodyta, kad užsakymas buvo priimtas įmonės darbuotojo A. S., kuris tuo metu buvo atsakingas už užsakymų paiešką, priėmimą ir vykdymą. Šis darbuotojas nuo 2018 m. vasario 23 d. nedirba (duomenys neskelbtini). Įmonės duomenų bazėje nurodyta, kad užsakymą pateikė (duomenys neskelbtini), nenurodant konkretaus žmogaus ar įmonės atstovo. Konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) parengta 2016 m. spalio 3 d. (t. 7 b. l. 148).

Iš 2016 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) Glaustos formos informacinė pažyma apie turto kainą nustatyta, jog labiausiai tikėtina žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios (duomenys neskelbtini) vertė 2016 m. spalio 3 d. – 8000 Eur (t. 4, b. l. 108-116).

Iš į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-547-480/2020 nustatyta, kad paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei G. V.-F. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, procesinių palūkanų priteisimo (t. 7, b. l. 178-187)

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-455-713/2018, nustatyta, jog ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu patenkintas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteista 10 000 Eur avanso, 10 000 Eur netesybų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 722,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 9, b. l. 177-184).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-43884-734/2018 (proceso Nr. 2-68-3-36994-2016-9) nustatyta, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui D. G. atlikti (duomenys neskelbtini) (į.k.(duomenys neskelbtini), buv. reg.adr. (duomenys neskelbtini)) vadovo funkcijas,

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-245-734/2018 (proceso Nr. 2-68-3-36994-2016-9) nustatyta, jog pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens (duomenys neskelbtini) ir atsakovų O. K., V. I., V. K., I. O., A. P. 2015 m. balandžio 21 d. sandoriai dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) 100 akcijų pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją - pripažinti ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 100 tariamai perleistų (duomenys neskelbtini) akcijų. Pripažintas negaliojančiu ab initio ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo (duomenys neskelbtini) akcininkų 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paskirti atsakovo (duomenys neskelbtini) vadovu D. G.. Sprendimas įsiteisėjęs.

Iš 2020 m. birželio 15 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Ž. K. pateikė 2 segtuvus su (duomenys neskelbtini) dokumentais

- (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. G. vardu pasirašytų sutarčių sąrašas:

• 2016 m. rugsėjo 20 d. saugos paslaugų sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini), sutarties kaina pagal susitarimą. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 10 d. teisinių paslaugų sutartis sudaryta su advokatu E. P. S., sutarties kaina pagal susitarimą. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 10 d. preliminarioji nekilnojamųjų daiktų (kareivinių (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta su pirkėju (duomenys neskelbtini), sutarties0 kaina 210 000 Eur. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 11 d. pirkimo pardavimo (žirgo pirkimas) sutartis sudaryta su pardavėja G. V., sutarties kaina 50 000 Eur. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 12 d. pirkimo pardavimo (žirgo pardavimas) sutartis sudaryta su pirkėju (duomenys neskelbtini), sutarties kaina 80 000 Eur. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 13 d. buhalterinių paslaugų, administracinių darbų paslaugų sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini) , sutarties kaina 15 Eur/ mėn. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 5 d. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta su pirkėju (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutarties kaina 8 400 Eur. Sutartis pridėta;

• 2016 m. spalio 3 d. SB Linijos paslaugų teikimo sutartis sudaryta AB Šiaulių banku dėl banko paslaugų, sutarties kaina nenurodyta. Sutartis pridėta.

• (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas pervesti įmoką 15.07 Eur VĮ Registrų centrui;

• 2016- m. rugsėjo 19 d. mokėjimas VĮ Regitrų centrui 15.07 Eur už duomenų pakeitimą JAR registravimą. Sąskaita apmokėti pateikta;

• 2016 m. rugsėjo 29 d. mokėjimas (duomenys neskelbtini) 21.71 Eur už antspaudą. PVM sąskaita faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei kvitas pridėti;

• 2016 m. rugsėjo 30 d. AB Šiaulių bankui 23 Eur už generatorių. Kasos pajamų orderis pridėtas;

• 2016 m. rugsėjo 30 d. AB Šiaulių bankui 2.90 Eur už parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės pakeitimą. Kasos pajamų orderis pridėtas;

• 2016 m. spalio 12 d. G. V. 7000 Eur už dalinį apmokėjimą už žirgą. Mokėjimo nurodymas pridėtas;

• 2016 m. spalio 11 d. G. V. 8400 Eur už dalinį apmokėjimą už žirgą. Pinigų išmokėjimų kvitas pridėtas;

• 2016 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) 15 Eur už administracines išlaidas. Kasos pajamų orderis pridėtas. Sąskaita faktūra ser. BC Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta; ;

• 2016 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) 200 Eur už juridines teisines paslaugas. Mokėjimo nurodymas pridėtas. Sąskaita faktūra ser. SCH Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta;

• 2016 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centrui 55.08 Eur už kadastrinių bylų parengimą. Mokėjimo nurodymas pridėtas;

• 2016 m. spalio 12 d.VĮ Registrų centrui 9.20 Eur už pažymą. PVM sąskaita faktūra ir kvitas pridėti;

• 2016 m. spalio 10 d.advokatui E. P. S. 200 Eur už teisines paslaugas. PVM sąskaita faktūra pridėta. Sąskaita už teisinę pagalbą bei pinigų priėmimo kvitas pridėti;

• 2016 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) 70 Eur, paslaugos neįvardintos. Kasos pajamų orderis pridėtas

- (duomenys neskelbtini) akcininkų registravimo žurnale 2015 m. balandžio 21 d. pažymėti 5 akcininkai turtintys po 20 akcijų, kurių vertė 100 litų: V. I., V. K., O. K., I. O. ir A. P.. Žurnale tik yra parašas asmens, kuris tvarko akcijų apskaitą;

- (duomenys neskelbtini) įstatai, kuriuos 2014 m. liepos 31 d. pasirašė A. J.;

- 2016 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. 1 , kurioje užfiksuota, kad darbdavio atstovas direktorius D. G. priima minėtos įmonės direktoriaus pareigoms D. G.;

- PVM sąskaita faktūra, kurioje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo VĮ Registrų centrui 29.58 Eur už duomenų paiešką, jų rengimą bei pažymą. (t. 8 b.l. 2-55 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 7 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-279 (20) konstatuota, kad D. G. vadovavimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 14 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo nuostolingi (duomenys neskelbtini). Jeigu sandoriai nebus pripažinti negaliojančias ir sumokėtos piniginės lėšos nebus sugrąžintos, tai dėl šių sandorių bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 135 480 Eur nuostolį:

• 110 080 Eur nuostolį patyrė dėl 2016 m. spalio 4 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo;

• 10 000 Eur nuostolį patyrė dėl baudos už neįvykdytą sandorį su (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. spalio 10 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį;

• 15 400 Eur nuostolį patyrė dėl dalinio apmokėjimo už žirgą pagal 2010-10-11 pirkimo pardavimo sutartį, iš jų 15 000 Eur bauda dėl sutarties neįvykdymo, 400 Eur neatgauta skola.

Jeigu 2016 m. spalio 4 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė buvo 27 700 Eur, kaip nustatyta 2019 m. kovo 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) tai (duomenys neskelbtini) dėl šio žemės sklypo pardavimo patyrė 110 080 Eur nuostolį, iš kurio:

• 90 880 Eur (118 580-27 700) patirta nuostolio dėl žemės sklypo nuvertėjimo (rinkos sąlygų pasikeitimas);

• 19 200 Eur (27 700-8 500) patirta nuostolio dėl sprendimo parduoti žemės sklypą. (t. 8 b.l. 64 )

Iš 2019 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės retrospektyvaus nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog jame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2016 m. spalio 5 d. sudarė 27 700 Eur (t. 8 b.l. 93).

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog išraše užfiksuotos minėtos bendrovės bankinės operacijos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., iš kurių matyti, jog šiuo laikotarpiu didžiausias įplaukas sudarė 2016 m. balandžio 19 d. S. I. R. grynųjų pinigų įmoka (3000 Eur), minėta suma kitą dieną pervesta (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) avansinis mokėjimas (10000 Eur), didžiausios išlaidos – pervedimas G. V. (2016 m. spalio 12 d. 7000 Eur už žirgą) bei antstoliams (t. 2, b. l. 12-16).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. J. 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo dėl finansinių dokumentų analizės nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų analizė (past. – analizę atliko tyrėja). Tyrimo metu nustatyta, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo S. I. R.; nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 14 d. - šias pareigas ėjo D. G., kol Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi uždrausta D. G. atlikti (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas bei paskirta (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) administratoriumi.

Tyrimo medžiagoje yra kopija (originalo nėra) 2016 m. rugsėjo 19 d. VĮ „Registrų centras“ pateikto ir įregistruoto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 19 d. šios bendrovės akcininkų - (duomenys neskelbtini) piliečių O. K., V. J., I. O., V. K. ir A. P. sprendimo, kuriuo yra atšaukiamas iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų S. I. R.

2018 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. O. R., kuri nuo 2014 metų teikė buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini) pateikė 2 segtuvus su dokumentais, kurie buvo surinkti D. G. vadovavimo laikotarpiu. Taip pat tyrimo metu gautas (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 25 d.

Atlikus visų tyrimo metu surinktų duomenų (buhalterinių dokumentų, dokumentų, susijusių su įvairiais sandoriais, bei banko sąskaitos) analizę chronologine tvarka, nustatyta, kad:

1. Nuo 2015 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) - VĮ „Registrų centras“ išrašas.

2. 2016 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų - (duomenys neskelbtini) piliečių O. K., V. I., I. O., V. K. ir A. P. sprendimas, kuriuo yra nuspręsta parduoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 8 400 eurų, bei įgalioti D. G. sudaryti sklypo pirkimo pardavimo sutartį bei kitus dokumentus, reikalingus sandoriui įvykdyti (medžiagoje yra šio sprendimo kopija (originalo nėra)).

3. 2016 m. spalio 3 d.(duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vertinimu, kuriose nurodyta galima (duomenys neskelbtini) turto rinkos kaina 2016 m. spalio 3 d. dienai - 8 000 eurų.

4. 2016 m. spalio 5 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atstovai L. G. ir A. K.) įgija (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) už 8 400 eurų. Šią žemės sklypo dalį įsigijo (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. liepos 8 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinta Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure.

5. 2016 m. spalio 5 d. yra sąskaitos faktūros EU Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje pardavėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., parduoda, o pirkėjas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos L. G., perka žemės sklypą už 4 250 eurų; 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) D. G. pagal pinigų priėmimo kvitą LUS Nr.1 iš L. G. gavo 4 250 eurų.

6. 2016 m. spalio 5 d. yra sąskaitos faktūros EU Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje pardavėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., parduoda, o pirkėjas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos A. K., perka žemės sklypą už 4 250 eurų; 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) D. G. pagal pinigų priėmimo kvitą LUS Nr.2 iš A. K. gavo 4 250 eurų.

7. Nuo 2015 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) bei minėtame sklype esantis pastatas (unikalus Nr.1991-7002-5013) - VĮ „Registrų centras“ išrašas.

8. 2016 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų - (duomenys neskelbtini) piliečių O. K., V. J., I. O., V. K. ir A. P. sprendimas, kuriuo yra nuspręsta parduoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą, (duomenys neskelbtini), už 210 000 eurų, bei įgalioti D. G. sudaryti pirkimo pardavimo sutartį bei kitus dokumentus, reikalingus sandoriui įvykdyti (medžiagoje yra šio sprendimo kopija (originalo nėra)).

9. 2016 m. spalio 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., parduoda, o (duomenys neskelbtini) perka žemės sklypą, pastatą adresu (duomenys neskelbtini) už 210 000 eurų. Sutartyje nurodytos atsiskaitymo sąlygos: 10 000 eurų pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjai per 2 darbo dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos, likusius 200 000 eurų - pagrindinės sutarties sudarymo dieną (iki 2016-10-30). Taip pat yra nurodyta atsakomybė už sutarties nevykdymą laiku - jeigu sutartis nevykdoma dėl pardavėjo kaltės, šis turėtų grąžinti gautas sumas bei sumokėti 10 000 eurų baudą.

10. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše yra nurodyta, jog 2016 m. spalio 11 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) gautas avansas pagal 2016 m. spalio 10 d. sutartį - 10 000 eurų.

11. 2016 m. spalio 11 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir G. V. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., perka, o G. V. parduoda žirgą (duomenys neskelbtini) už 50 000 eurų. Sutartyje nurodytos atsiskaitymo sąlygos: pirkėjas turi sumokėti pardavėjui žirgo kainą iki 2016 m. spalio 31 d. Taip pat yra nurodyta atsakomybė už sutarties nevykdymą laiku - pirkėjui pažeidus sutarties sąlygas pardavėjas nutraukia sutartį ir įpareigoja pirkėją sumokėti 15 000 eurų baudą.

12. 2016 m. spalio 11 d. pagal pinigų mokėjimo kvitą EUR. Nr. 1, (duomenys neskelbtini) direktorius D. G. išmokėjo, o G. V. gavo 8 400 eurų, kaip dalinį apmokėjimą už žirgą pagal 2016 m. spalio 11 d. sutartį.

13. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše yra nurodyta, kad 2016-10-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į gavėjo – G. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) perveda 7 000 eurų. Tą patį patvirtina 2018 m. spalio 12 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) ir banko klientų aptarnavimo darbuotojos antspaudai ir parašai.

14. 2016 m. spalio 12 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama S. B. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (kopija), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) parduoda, o (duomenys neskelbtini) perka žirgą už 80 000 eurų.

15. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. yra užfiksuotos kitos išlaidos: 2016 m. spalio 12 d. antstolė V. M. atliko pinigų nuskaitymo operaciją - 40 eurų, 2016 m. spalio 12 d. antstolis R. K. atliko pinigų nuskaitymo operacijas - 466,43 eurų ir 164,53 eurų, 2016 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) (pagal sąskaitą faktūrą SCH Nr. (duomenys neskelbtini), už suteiktas konsultacines paslaugas) - 200 eurų, 2016 m,. lapkričio 8 d. antstolė J. B. atliko pinigų nuskaitymo operaciją - 2 000 eurų, kitų išlaidų sumos sudaro 129,24 eurų.

16. Pagal L.O. R. pateiktus buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo D. G., kitos išlaidos, sudaro bendrai 386,47 eurų (iš kurių 2016 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) D. G. pagal kasos pajamų orderio kvitą CVK Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) 70 eurų už atliktą turto vertinimą).

Taigi, nustatyta, kad D. G. faktiškai ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. (akcininkų sprendimu) iki 2016 m. spalio 14 d. (Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis). Atlikus D. G. vadovavimo metu (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo analizę nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukė 10 000 eurų, o nuskaičiuota 10 000,20 eurų (iš kurių 2 670,96 eurų nuskaitė antstoliai dėl bendrovės nevykdytų ankstesnių įsipareigojimų); pagal buhalterinius dokumentus grynųjų pinigų įplaukos sudarė 8 500 eurų, o išlaidos - 8 784,47 eurų. Visi sandoriai bei piniginių lėšų apskaita buvo (duomenys neskelbtini) vardu. Sudėjus visas bendrovės įplaukas bei atskaičiavus išlaidas bei išanalizavus įvykdytus sandorius, matyti, kad D. G. vadovavimo metu bendrovės išlaidos neženkliai viršijo įplaukas (skirtumas sudarė 284,67 eurų).

Atsižvelgiant į sandorių, kuriuos sudarė (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., chronologiją, matyti, kad:

1. 2016 m. spalio 5 d. sandoris dėl žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo (pagal sutartį (duomenys neskelbtini) gavo 8500 eurų);

2. 2016 m. spalio 10 d. sandoris dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. spalio 30 d. (pagal sutartį (duomenys neskelbtini) gavo 10 000 eurų avansą, bei sandorio sudarymo metu turėjo gauti dar 200 000 eurų);

3. 2016 m. spalio 11 d. sandoris dėl žirgo, kainuojančio 50 000 eurų, įsigijimo turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. spalio 31 d. ((duomenys neskelbtini) už žirgą sumokėjo 15 400 eurų, turėjo sumokėti dar 35 600 eurų);

4. 2016 m. spalio 12 d. sandoris dėl žirgo pardavimo ((duomenys neskelbtini) turėjo parduoti žirgą už 80 000 eurų) (t. 3 b. l. 65-67)

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Pagal teismų praktiką, dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis nustato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-90-1073/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji. Tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-90-1073/2023 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018)

BK 182 straipsnyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Jeigu panaudojant apgaulę yra įgyjama turtinė nauda didesnė nei 900 MGL, tokiu atveju tokie priešingi teisei veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje D. G. buvo kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas tyčia bendrininkų grupėje su V. I. ir V. K., pasinaudojęs žinomai netikrais dokumentais - 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Bulgarijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. I. R., įgaliojo (duomenys neskelbtini) pilietę V. M. parduoti bendrovei priklausančias 100 procentų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresu (duomenys neskelbtini), akcijas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. bei 2016 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) tariami akcininkai: (duomenys neskelbtini) piliečiai O. K., V. I., V. K., I. O. ir A. P. vienbalsiai nusprendė ankstesnį bendrovės vadovą S. I. R. atšaukti iš direktoriaus pareigų ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirti jį (D. G.), suklastojo tikrus kaltinime nurodomus dokumentus bei pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, kurių pagrindu sudarė sandorius (duomenys neskelbtini) vardu, taip padarydamas minėtai bendrovei 135480 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) akcijos iš Bulgarijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įgytos neteisėtai, taip pat neteisėtai D. G. buvo paskirtas šios bendrovės vadovu. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje, ir dėl šių aplinkybių ginčas nekyla. Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama išregistruoti iš Juridinių asmenų registro vienintelio akcininko duomenis ir tokį pranešimą pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu advokatas J. M.. Nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. šios bendrovės vadovu viešajame registre įregistruotas būtent kaltinamasis D. G., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, D. G. uždrausta atlikti (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis, veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, sudarė tris kaltinime nurodytus sandorius, t. y. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sandorį, pastato (kareivinių), esančių (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, bei žirgo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.

Pažymėta, jog iš šiame nuosprendyje aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog abi D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos – tiek numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje, tiek BK 300 straipsnio 3 dalyje, yra padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje būtina nustatyti, kad D. G., veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, sudarydamas sandorius, veikė žinodamas, jog elgiasi nusikalstamai, norėjo taip elgtis ir sukelti savo veiksmais didelę žalą.

Kaltinamasis viso proceso metu kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, teigdamas, jog jis (duomenys neskelbtini) vardu veikė, įsitikinęs, kad jis yra teisėtas šios bendrovės vadovas. Kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. I. jam pasiūlė tapti (duomenys neskelbtini) vadovu, teigdamas, jog jis įsigijo šios bendrovės akcijas, tačiau nepavyksta rasti šios bendrovės dokumentų, ofiso ir pan. Kaltinamasis teigė, jog jis buvo V. I. nurodęs, kad jis turi vadovavimo bendrovei patirties; (duomenys neskelbtini), jam (kaltinamajam) sutikus tapti bendrovės vadovu, nukreipė jį pas advokatą, todėl jis (kaltinamasis) neturėjo pagrindo įtarti, kad jo paskyrimas į bendrovės vadovus ar kad jo kaip bendrovės vadovo veiksmai yra neteisėti, nes viskas buvo tvarkoma per advokatą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju advokato J. M. parodymai. J. M. nurodė, jog į jį dėl dokumentų, susijusių su akcininkų keitimu, jų registravimu VĮ „Registrų centre“ kreipėsi ne D. G., o rusų kalba bendraujantys ukrainiečiai. Būtent su (duomenys neskelbtini) V. K. jis sudarė teisinių paslaugų sutartį (past. – J. M. tyrimui atsisakė pateikti šią sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 68)), minėtas asmuo domėjosi dėl uždarosios akcinės bendrovės duomenų pakeitimo, akcininkų duomenų keitimu, kapitalo didinimu bei kokia tvarka yra keičiamas direktorius, tuo tarpu D. G. pas jį buvo atvykęs tik vieną kartą pasirašyti dokumentų, jis D. G. jokių teisinių paslaugų neteikė, tokias paslaugas teikė tik ukrainiečiams. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. K., kaip asmenį, kuriam teikė teisines paslaugas ir apie kurį davė parodymus, bei V. I. kaip asmenį, kuris galimai irgi lankėsi jo kontoroje. Be to, baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustas ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtas liudytojas R. T. taip pat nurodė, jog klausimus dėl žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), jis derino ne su D. G., o būtent su rusakalbiu asmeniu, pristačiusi V. ar V. vardu, su šiuo asmeniu bendravo kelis kartus ir klausimus derino tik su juo. Taigi, iš aptarto nustatyta, jog D. G. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) vadovu, tačiau pats įregistravimas vyko per advokatą J. M., kuris, pažymėtina, bendravo ne su D. G., o su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais, kurių nurodymu D. G. nuvyko pas minėtą advokatą, pasirašė dokumentus ir pateikė juos registruoti VĮ Registrų centrui.

Kartu, vertinant D. G. veiksmus ir sprendžiant dėl jo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. G. (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas atliko itin trumpą laiką - nepilnas tris savaites, nors per tokį trumpą laiką ir buvo sudaryti trys kaltinime nurodomi sandoriai, tačiau vien tai, kad šie sandoriai buvo sudaryti per tokį trumpą laiką neleidžia teigti, jog D. G. suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog visi trys sandoriai buvo įforminti raštu, nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis taip pat buvo įforminta ir notarine tvarka; prieš sudarant šio nekilnojamojo turto objekto pardavimo sandorį, buvo gauta turto vertinimo pažyma, kurioje minėto objekto kaina numatyta netgi žemesnė nei ta, kuria buvo sudarytas sandoris. Čia taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vertinant žemės sklypo dalies pardavimo sandorio vertę, teisme apklaustas liudytojas A. K. (vienos iš žemės sklypą įsigijusios bendrovės atstovas) nurodė, jog įvertinus sklypo formą, tai, kad bendrasavininkė yra valstybė, todėl tokio sklypo perspektyva buvo neaiški, – parduodamo sklypo kaina jam neatrodė įtartina ar nereali. Dėl nekilnojamojo turto objekto pardavimo Kauno mieste taip pat pastebėtina, jog siūloma pardavimo kaina, kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas V. E., buvo didesnė nei tokių pačių objektų (kareivinių) esančių toje vietoje, o kaina, sudarant sandorį, buvo sumažinta būtent pirkėjo iniciatyva. Taigi iš aptarto negalima spręsti, jog D. G. veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu ir sudarydamas sandorius dėl bendrovei priklausančio turto pardavimo, siekė turtą parduoti nerealiomis, rinkos situacijos neatitinkančiomis kainomis ir taip kuo greičiau gauti pinigus, tokiu būdu užvaldant (duomenys neskelbtini) turtą, o pinigines lėšas panaudojant savo ar nurodomų bendrininkų asmeniniams tikslams. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. E. ir nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo jaučiamas skubėjimas dėl sandorio sudarymo, tačiau šis liudytojas kartu nurodė ir tai, jog iš paties D. G. jokio raginimo skubėti sudaryti sandorį nebuvo, tiesiog visi teisiniai klausimai, iškilę prieš sandorio sudarymą, buvo išsprendžiami operatyviai, kas jam (liudytojui) ir sudarė įspūdį, jog siekiama greitai pabaigti sandorį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog pagal preliminariąją kareivinių pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) avansinį mokėjimą atliko bankiniu pavedimu į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, šios piniginės lėšos nebuvo išgrynintos, dalį šių lėšų (7000 Eur) D. G. panaudojo žirgo įsigijimui, tačiau pakankamai ženkli suma - daugiau nei 2000 Eur buvo nuskaičiuoti antstolių ankstesniems šios bendrovės įsipareigojimams padengti.

Aptariamų D. G. vadovavimo (duomenys neskelbtini) sudarytų ir kaltinime nurodomų sandorių kontekste, įvertintinas ir D. G. sudarytas žirgo pirkimo – pardavimo sandoris. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini) vardu žirgą įsigijo, siekdamas jį brangiau parduoti, žirgą parduoti ketino per tarpininkus (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B.. Šis gi liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog nagrinėjamu laikotarpiu iš tiesų ieškojo įsigyti žirgą, tačiau su (duomenys neskelbtini) sutarties nesudarė ir žirgo, vardu (duomenys neskelbtini), pirkti neketino. Visgi šie liudytojo parodymai, teismo vertinimu, nepaneigia kaltinamojo išsakytos pozicijos dėl ketinimo parduoti žirgą, nes pats D. G. tyrimo metu ir nurodė, jog jis su pačiu S. B. nebendravo, buvo veikiama per tarpininkus, žirgo pardavimo sutartyje esančio S. B. parašo tikrumas ikiteisminio tyrimo metu tirtas nebuvo. Kartu teismo vertinimu, laikantis kaltinimo pozicijos, jog D. G. neva žinojo ir suprato, jog veikia nusikalstamai ir turėjo siekį užvaldyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, tokio sandorio sudarymas - žirgo įsigijimas (duomenys neskelbtini) vardu, būtų visiškai nelogiškas, kadangi jis, anot kaltinimo, turėdamas suprasti, jog jo neteisėtas ir nusikalstamas veikimas bendrovės vardu gali bet kuriuo momentu pasibaigti, visgi neišgrynino iš banko sąskaitos pinigų, gautų iš (duomenys neskelbtini), taip juos užvaldydamas, o už juos bendrovės vardu sudarė sandorį iš esmės dėl sunkiai realizuojamo turto – sportinio žirgo įsigijimo.

Taip pat šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nors D. G. (duomenys neskelbtini) vadovavo ir šios bendrovės vardu veikė tik itin trumpą laiką, tačiau per šį laikotarpį be minėtų trijų sandorių sudarymo, jis taip pat atliko ir kitus veiksmus – sudarė saugos paslaugų sutartį, teisinių paslaugų sutartį, buhalterinių paslaugų sutartį ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog D. G. visas šias sutartis įformino raštu ir šiuos dokumentus, kaip ir susijusius su kaltinime minėtų sandorių sudarymu, bei visus su (duomenys neskelbtini) vardu atliktais mokėjimais susijusius dokumentus saugojo ir po to, kai buvo nušalintas nuo vadovo pareigų, perdavė iki jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. O. R.. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo D. G. elgesys, kuomet (duomenys neskelbtini) vardu ne tik buvo sudaromi sandoriai, įskaitant ir tuos, kurie nurodyti kaltinime, bet ir iš esmės tvarkingai renkama visų atliktų kaip vadovo veiksmų dokumentacija bei tai, kad piniginės lėšos, gautos į bendrovės banko sąskaitą, ne iš karto išgryninamos, nors ir žinant, jog esantiems įsiskolinimams padengti iš sąskaitos pinigai gali būti nuskaičiuoti antstolių, neleidžia spręsti, jog D. G. atlikti veiksmai buvo tik siekis neteisėtai užvaldyti (duomenys neskelbtini) turtą, o ne jo paties suvokimas, nulemtas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų, kad jis teisėtai atlieka bendrovės vadovo funkcijas.

Kaltinimo aplinkybė, jog D. G. neva tikrai žinojo apie tai, kad jis neteisėtai veikia (duomenys neskelbtini) vardu, o jis kaip vadovas VĮ Registrų centre įregistruotas, pasinaudojus suklastotu akcininkų sprendimu, grindžiama be kita ko ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. I. parodymais apie tai, jog (duomenys neskelbtini) akcijas jis neva įsigijo V. M. iniciatyva Kaune iš asmens, vardu D.. Visgi teismo vertinimu, tokių šio liudytojo parodymų kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų veikų pagrįsti nepakanka. Pirmiausia pažymėtina, jog V. I. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, teisme jo apklausti nepavyko dėl Ukrainoje vykstančio karo (2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdis), ikiteisminio tyrimo metu V. I. buvo apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką nedalyvaujant gynėjui, nors ikiteisminio tyrimo metu jis ir nurodė asmenį, vardu D., tačiau nebuvo atliktas asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką, todėl galima daryti tik prielaidą, jog V. I. nurodomas asmuo, vardu D., yra būtent D. G. Be to ikiteisminio tyrimo metu duotus V. I. parodymus, paneigia kita bylos medžiaga – V. I. teigė, kaip minėta, kad (duomenys neskelbtini) akcijas jis įsigijo V. M. iniciatyva, nurodė, jog pažįsta I. O., V. K., O. K., A. P., t. y. visus asmenis, nurodytus 2015 m. balandžio 12 d. įgaliojime, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. M. nurodė, kad ji nepažįsta V. I., apklaustas liudytojas I. O. nurodė, kad V. I. pažįsta ir būtent jam yra davęs savo asmens duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. taip pat nurodė, jog jis V. I. nepažįsta ir nėra niekaip susijęs su (duomenys neskelbtini). Taigi, aukščiau aptarti liudytojų (duomenys neskelbtini) piliečių parodymai, teismo vertinimu, niekaip negali patvirtinti kaltinamojo D. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, juolab, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas liudytojas advokatas J. M. kategoriškai tvirtinto, kad į jo kontorą dėl akcijų pirkimo – pardavimo, akcininkų keitimo kreipėsi ir šį procesą organizavo ne D. G., o būtent (duomenys neskelbtini) piliečiai, ir šis liudytojas iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. K. ir V. I. kaip asmenis, kurie galimai lankėsi jo kontoroje. Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, nėra paneigta, jog V. I. parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) akcijas jis įsigijo iš asmens, vardu D., tėra tik jo paties gynybinė versija, siekiant paneigti savo galimą dalyvavimą ir vaidmenį nagrinėjamose nusikalstamose veikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. žinojo, jog 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimas Nr. 012, kurio pagrindu neteisėtai buvo pakeisti (duomenys neskelbtini) akcininkai, buvo suklastotas. Taip pat neginčijamai nenustatyta tai, jog jis kaltinime nurodytus veiksmus atliko žinodamas, kad teisės veikti (duomenys neskelbtini) vardu jis neturi. Apie tai, kad minėtos aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia, galima daryti tik prielaidas, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį kaltinamasis D. G. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šioje baudžiamojoje byloje B(duomenys neskelbtini) pateikė 4387934,69 Eur civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visų sudėties požymių, t. y. kaltės, civilinis ieškinys, pareikštas D. G. atžvilgiu, paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti ((duomenys neskelbtini) atstovo advokato pateiktus dokumentus, supakuotus į voką, prisegtą prie bylos 8 tomo galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

D. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

(duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį D. G. palikti nenagrinėtą.

Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - (duomenys neskelbtini) atstovo advokato pateiktus dokumentus, supakuotus į voką, prisegtą prie bylos 8 tomo galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.