Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys - ieškovė J. K. ir atsakovas D. K. - yra nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. Ginčo šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas šiuo metu gyvena su motina, adresu (duomenys neskelbtini); tėvas gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat Tarnybos pateiktą poziciją, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išeiti už ieškinio / priešieškinio ribų ir sprendė, jog 50:50 procentų bendravimo tvarkos modelio nustatymas gali neatitikti geriausių šalių mažamečio vaiko interesų ir yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kuris sudarytų pagrindą sklandžiam perėjimui prie maksimalaus (arba artimo 50:50 modeliui) vaiko bendravimo su tėvu. Teismo vertinimu, vaiko poreikius esamoje situacijoje geriausiai užtikrintų ne 50:50 procentų bendravimo tvarkos modelio nustatymas, tačiau įmanomo intensyvumo tėvo bendravimas su vaiku pagal kitus byloje pateiktus alternatyvius siūlymus su teismo papildymais.

17. Abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas – iš dalies nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinius skundus: (i) ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka su nakvynėmis per didžiąsias metų šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) bei atostogas (14 dienų su galimybe jas skaidyti po 7 dienas) iki vaikui sueis 4 metai; (ii) atsakovas prašo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad kas antrus metus šalių vaikas didžiąsias metų šventes praleidžia su vienų iš tėvų; prašo nustatyti intensyvesnę bendravimo su vaiku atostogų metų tvarką; taip pat šiek tiek keisti kasdienio bendravimo grafiką (lyginėmis metų savaitėmis penktadienį keičiant ketvirtadieniu, nelyginėmis – papildomai nustatant bendravimą ir ketvirtadieniais); taip pat atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo prašymą byloje apklausti liudytoją psichologę, šeimos mediatorę, profesorę, dr. J. S.; pažeidė rungimosi principą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

19. Pirmiau nurodytas tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės įtvirtinimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas atitinka šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

20. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 33 punktas), kad:

1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas);

2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007);

3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas);

4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas);

7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis iki vaikui sueis 4 metai

21. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad iki vaikui sukaks 4 metai tėvas su vaiku bendrauja:

- lyginėmis savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20 val.;

- nelyginėmis savaitėmis antradienį nuo 17.30 val. iki 20 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas be to, kad apeliaciniame skunde pareiškė minėtą reikalavimą, tačiau nenurodė iš esmės jokių argumentų, kurie būtų racionalūs ir pakankami spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumo, geriausių vaiko teisių ir interesų pažeidimo.

25. Be to, atsakovas nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl bendravimas iš penktadienio nelyginėmis savaitėmis turėtų būti keičiamas į bendravimą ketvirtadieniais, o vien tik tai, jog taip galimai būtų patogiau pačiam atsakovui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, juo labiau, kad toks bendravimas nustatytas ne kiekvieną penktadienį, o tik kas antrą penktadienį. Šiuo aspektu teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tas apelianto argumentas, jog taip būtų patogiau ir geriau ieškovei, taip pat nėra teisiškai reikšmingas, nes pati ieškovė būtent ir prašė nustatyti bendravimą penktadieniais, ji pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundė.

Dėl bendravimo su vaiku per didžiąsias metų šventes bei vasaros atostogas iki vaikui sueis 4 metai

- kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmą dieną) nuo 19 val. iki gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antros dienos) 19 val. bei Šv. Velykų pirmą dieną nuo 19 val. iki Šv. Velykų antros dienos 18 val.;

29. Teismo vertinimu, suteikiant galimybę per didžiąsias metų šventes, t. y. du kartus per metus tėvui, su kuriuo ir taip nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir su kuriuo atitinkamai pagal nustatytą bendravimo tvarką, atsisakant 50:50 principo taikymo, vaikas natūraliai praleidžia mažiau laiko, su kuriuo teismo sprendimu iki vaikui sulauks 4 metai net nenumatyta galimybė nakvoti savaitgaliais, pagrįstai yra siekiama užtikrinti kiek įmanoma maksimalų ginčo situacijoje tėvo bendravimą su vaiku, stiprinti ir puoselėti jų tarpusavio ryšį, tuo pačiu prisiimti tėvui didesnę vaiko auginimo ir priežiūros naštą.

30. Antra, tarp šalių esant įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, teismo sprendimas ne kiekvieną iš minėtų šventinių dienų grąžinti vaiką nakvynei pas motiną, o kitos dienos rytą vėl paimti vaiką iš motinos, kaip pageidauja ieškovė, leistų išvengti šalių tarpusavio didesnių nesutarimų per šventes, konfliktinių situacijų, į kurias galimai būtų įtraukti tiek šalių sūnus, tiek galimai ir ieškovės nepilnametė dukra.

31. Nesutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta sūnaus nakvynėms pas jį. Kaip matyti iš Tarnybos išvados, tėvo gyvenamojoje vietoje suteiktos tinkamos sąlygos vaikui būti, bendrauti su tėvu – yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, vaikui sukurtas žaidimų kampas – ugdomasis kilimas, žaislai, knygelės; spintoje yra sauskelnės, pakaitiniai rūbeliai, mišinukai. Tuo tarpu galimai šiuo metu trūkstamų vaiko nakvynei daiktų (baldų, drabužių, higienos priemonių), teismo vertinimu, tėvas bet kada galės įsigyti, turėdamas pareigą tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamas, sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas tuo metu, kai pagal teismo sprendimą nustatytas tėvo bendravimas su vaiku. Pažymėtina, kad byloje šiuo metu nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovas tikėtinai ir/ar neabejotinai tą pareigą pažeis.

32. Pažymėtina, jog teismas, įgyvendinamas prioritetinius vaiko teisių apsaugos principus, įtvirtintus Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, turi teisę ir pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio šeimos bylose ir netgi išeiti už šalių pareikštų reikalavimų ribų bei spręsti dėl geriausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis), todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nesant nei vieno iš tėvų prašymui, be pagrindo nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui sueis 4 metai per didžiąsias metų šventes bei vasaros atostogas su nakvynėmis, laikytini nepagrįstais.

33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog tokio pakankamai mažo amžiaus vaiko (2 metai), kuriam natūraliai būtinas glaudesnis bendravimas su motina, o ilgesni išsiskyrimai su ja gali būti traumuojantys, sunkiai pakeliami, būtinas ilgesnis /pereinamasis adaptavimosi prie tokių išsiskyrimų laikotarpis ir pan., todėl nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo nepertraukiamo bendravimo su sūnumi per vasaros atostogas galimybės ir nepakeisdamas bendro tokio bendravimo dienų skaičiaus (14 dienų), apeliacinės instancijos teismas mano esant būtina ir tikslinga patikslinti, jog iki vaikui sukaks 4 metai, tas 14 dienų tėvo ir sūnaus bendravimo per atostogas terminas privalomai skaidytinas į dalis, t. y. po 7 kalendorines nepertraukiamo bendravimo dienas du kartus.

Dėl bendravimo su vaiku per didžiąsias metų šventes, vaikui suėjus 4 metams

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad vaikui sulaukus 4 metų, jis su tėvu nepertraukiamai (su nakvynėmis) bendrauja:

- kiekvienais lyginiais metais nuo gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmą dieną) 19 val. iki gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antros dienos) 19 val. bei Šv. Velykų pirmą dieną nuo 19 val. iki Šv. Velykų antros dienos 18 val.

36. Visų pirma, atsakovas, apeliaciniame skunde reikšdamas tokį reikalavimą, nenurodė jokių argumentų, motyvų ir išskirtinių aplinkybių, kodėl per dvi didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas – Naujuosius metus bei Šv. Velykas) vaikas turėtų bendrauti ir būti išimtinai tik su kuriuo nors vienu iš tėvų. Apelianto argumentas, jog toks bendravimo laikas, kuomet vaikas kiekvienais metais didžiąsias metų šventes pilnai praleis su vienu iš tėvų, sudarys galimybę šiuo laikotarpiu planuoti turiningesnį laiko praleidimą, keliones, vertintinas kritiškai.

37. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog per šias didžiąsias metų šventes tiek tėvams svarbu užtikrinti galimybę bent dalį švenčių laiko praleisti su savo vaiku šeimos apsuptyje, su juo pabendrauti, pasveikinti, įteikti dovanas, rodyti ir puoselėti tradicijas ir pan., tiek vaikui svarbu jausti abiejų tėvų meilę, rūpestį, dėmesį, ypač kalbant apie mažo amžiaus vaiką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, per visas vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogas mokykloje (nepažeidžiant tvarkos dėl bendravimo per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) atsakovas gali su vaiku nepertraukiamai bendrauti, tad ir ilgesniam laikui išvykti į keliones ir pan.

38. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikui paaugus, tapus savarankiškesniam, atsparesniam, gebančiam suformuoti ir išreikšti savo nuomonę, įsigaliojus intensyvesnei tėvo bendravimo su vaiku tvarkai, abu tėvai galėtų susitarti dėl kitokio, nei šiuo metu nustatyto, tėvų bendravimo didžiųjų metų švenčių metu, t. y. ilgesnio ir / ar nepertraukiamo vaiko buvimo su vienu ar kitu iš tėvų per šias šventes, galimų kelionių ir pan.

Dėl bendravimo su vaiku per vasaros atostogas, vaikui suėjus 4 – 7 metams ir nuo 7 metų

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad tiek iki vaikui sueis 4 metai, tiek vaikui sulaukus 4 metų, tiek sulaukus 7 metų tėvas su vaiku bendrauja:

40. Ieškovė teismo spendimo šioje dalyje neskundė (išskyrus bendravimą su nakvynėmis iki 4 metų, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė aukščiau), tuo tarpu atsakovas savo apeliaciniu skundu prašė sprendimą šioje dalyje pakeisti, numatant, kad: (i) vaikui esant 4-7 metų amžiaus tėvas bendrauja su vaiku kasmet birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį, pirmą tame mėnesyje lyginę savaitę, po savaitgalinio bendravimo negrąžindamas sūnaus motinai ir su vaiku bendraudamas iki kito sekmadienio 18 val.; (ii) vaikui sulaukus 7 metų amžiaus tėvas bendrauja su vaiku kasmet nuo liepos 1 d. iki 15 d. bei nuo rugpjūčio 1 d. iki 15 d.

41. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors šiuo metu ginčo šalių vaikas yra pakankamai mažo amžiaus (2 metai), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta pakankamai intensyvi tėvo bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais, dėl kurios tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kuomet tėvui suteikiama galimybė bendrauti su vaiku kiekvieną savaitę po 3 dienas (vieną savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį; kitą savaitę – antradienį, šeštadienį ir sekmadienį), sukuria prielaidas nuosekliam, sistemingam, reguliariam vaiko ir tėvo bendravimo režimui susiformuoti, atitinkamai tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui stiprinti, puoselėti, tėvo geresniems įgūdžiams rūpinantis vaiku įgyti. Vaikui sulaukus 4 metų pirmosios instancijos teismo jau nustatytas nepertraukiamas tėvo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 18 val. su nakvynėmis, kas dar labiau sustiprintų tarpusavio tėvo ir vaiko ryšį, o vaikui augant ir tampant vis savarankiškesniam, suponuotų galimybę vaikui ilgesniam laikui atsiskirti nuo motinos be jokios žalos vaiko psichinei ir emocinei savijautai. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekama nepakeista tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas iki 4 metų galėtų vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su tėvu po 7 kalendorines dienas du kartus (viso – 14 dienų), kas taip pat sudarytų prielaidas vaikui emociškai saugiai atsiskirti nuo mamos ilgesniam laikui.

42. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas nebūtų pajėgus užtikrinti sūnaus auklėjimą, gerovę ir tinkamą priežiūrą ilgiau nei 2 ar 3 nakvynes iš eilės ir / ar visą savaitę. Be to, vaikui augant, tampant savarankiškesniam, atsparesniam, gebančiam suformuoti ir išreikšti savo nuomonę, įsigaliojus intensyvesnei tėvo bendravimo su vaiku tvarkai, atsirastų galimybės daugiau keliauti su tėvu ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iki pat vaiko pilnametystės suteikti teisę tėvui bendrauti su vaiku tik 14 dienų vasaros atostogų, kurios būtų liepos ir rugpjūčio mėnesiais (dalį birželio mėnesio dar vyksta mokymosi procesas, todėl šis mėnuo nelaikytinas atostogų mėnesiu ir paliktina įprastinė bendravimo su vaiku tvarka), neproporcingai pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą ir geriausius vaiko interesus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog:

Dėl bendravimo su vaiku, jam suėjus 7 metams

- lyginėmis savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20 val.;

- nelyginėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 20 val., bei nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 18.00 val.

44. Taigi, nagrinėjamu atveju pritaikius suminę dviejų savaičių apskaitą matyti, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką, vieną savaitę tėvas su vaiku bendrauja tik 3 darbo dienas vakarais (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį); kitą savaitę tėvas su vaiku bendrauja 2 darbo dienas vakarais (antradienį ir ketvirtadienį) bei nepertraukiamai praleidžia visą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio).

46. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (32-39 punktai), joje, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, itin detaliai pateikiamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas bei argumentai, dėl ko nagrinėjamoje situacijoje negalimas ir ne visiškai vaiko interesus atitinkančiu būtų atsakovo priešieškiniu prašomo 50:50 ar itin jam artimo tėvo bendravimo su vaiku modelio nustatymas, tačiau tikslingas kiek įmanoma intensyvesnio tėvo bendravimo su sūnumi nustatymas kitomis priemonėmis – itin mažas dabartinis vaiko amžius ir negebėjimas išreikšti nuomonę; atsakovo darbo pobūdis (tiek darbas pastoviame darbe, kurio valandos aiškios ir žinomos, tiek papildomas fotografo darbas renginiuose, kurio laikas sunkiai prognozuojamas); šiuo metu tėvo atžvilgiu pritaikyta kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti prie ieškovės arčiau nei 100 metrų atstumu).

47. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos situacijos kontekste leidžia spręsti, jog šiuo metu, įvertinus: (i) itin mažą vaiko amžių; (ii) dar tik pradėjusį formuotis skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo režimą pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nesant galimybės objektyviai tiksliai nuspėti tokios tvarkos taikymo sėkmę, efektyvumą, galimas problemas ir sunkumus; (iii) tėvo atžvilgiu galiojančią kardomąją priemonę, dėl kurios bet kuriuo atveju apsunkintas vaiko perdavimo procesas; (iv) nepastovų tėvo darbo pobūdį, tuo pačiu teismui turint pareigą įvertinti šiuo metu realiai / faktiškai egzistuojančias aplinkybes, 50:50 abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas dabartiniu teismo sprendimu negalėtų būti laikomas geriausiai atitinkančiu vaiko interesus, tuo pačiu nepaneigiant, jog ateityje tokia tvarka galėtų būti nustatyta.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019), tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais:

- pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą be tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui nustatymą – o nagrinėjamu atveju toks maksimalus abiejų tėvų bendravimo su vaiku per savaitgalius (kas antrą savaitgalį su vaiku bendrauja kiekvienas iš tėvų), švenčių ir atostogų dienas (šiuo atveju absoliučiai įgyvendinamas lygiateisiškumo principas, nes vaikas su kiekvienu iš tėvų per šiuos laikotarpius nuo 7 metų praleidžia vienodą laiko tarpą), darbo dienomis (tėvui suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir po 2-3 darbo dienas kas savaitę) yra pilnai įgyvendinamas, tuo tarpu dar intensyvesnio tėvo bendravimo nustatymas jau galėtų pažeisti ir pakenkti vaiko normaliam mokymosi ir poilsio dienos režimui;

- 50:50 procentų laiko skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, o tam teisiškai reikšmingomis pripažintinos tokios aplinkybėms, kad kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų – o nagrinėjamu atveju beveik visi šie faktoriai, vaikui dar esant itin mažam, net nepradėjus lankyti mokyklos, būrelių, nesusiformavus socialiniams ryšiams ir pan., - net nėra žinomi / neegzistuoja, tuo tarpu tėvo – atsakovo užimtumas šiuo atveju, priešingai, verčia susilaikyti nuo 50:50 modelio taikymo;

- teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi atsižvelgti į tai, kad vaikui būtina stabili namų aplinka ir turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina).

49. Kita vertus, siekdamas maksimaliai suvienodinti abiejų tėvų bendravimo su vaiku galimybes vaikui sulaukus 7 metų amžiaus, tapus atitinkamai savarankiškesniam, tuo pačiu minimizuoti kasdienį vaiko „kilnojimą“ ir keliavimą vis pas kitą iš tėvų, kuris neabejotinai tiek pačiam vaikui, tiek tėvams būtų varginantis ir neatitinkantis geriausių vaiko interesų, ypač vaikui pradėjus lankyti mokyklą, apeliacinės instancijos teismas mano esant galima ir tikslinga nustatyti, kad:

- vaikui sulaukus 7 metų ir iki jo pilnametystės tą savaitę (nelyginėmis savaitėmis), kai tėvas bendrauja su vaiku 2 darbo dienas vakarais - antradienį ir ketvirtadienį- bei kartu nepertraukiamai praleidžia su tėvu visą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) su nakvynėmis, jis jau nakvotų pas tėvą ir iš ketvirtadienio į penktadienį, t. y. kad pabendravęs su vaiku ketvirtadienį nuo 17.30 val., tėvas negrąžintų vaiko į jo gyvenamąją vietą, į kurią jis būtų grąžintas tik pernakvoti, o kitą rytą turėtų vykti į ugdymo įstaigą, po jos – vėl pas tėvą, o kad jau nuo pat ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro praleistų kas antrą savaitę su tėvu.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstu pirmosios instancijos teismo atsisakymu kaip liudytoją apklausti psichologę, šeimos mediatorę, profesorę dr. J. S., buvo pažeistas rungimosi principas, t. y. užkirstas kelias atsakovui įrodinėti aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimus, bei sutrukdyta teismui priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

51. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais apelianto argumentais dėl liudytojos apklausos, kadangi, visų pirma, atsakovas nei 2023 m. rugsėjo 5 d. prašyme apklausti liudytoją, nei pačiame apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias minėta liudytoja galėtų patvirtinti / paneigti, kodėl reikėtų apklausti minėtą liudytoją, kokias aplinkybes, turinčias ryšį su byla, gali žinoti profesorė dr. J. S. ir pan., tuo tarpu CPK 180 straipsnyje yra nustatyta įrodymų sąsajumo taisyklė, pagal kurią priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia bylai turinčias reikšmingas aplinkybes; antra, svarbu pažymėti, jog minėtos psichologės 2022 m. lapkričio 7 d. Ekspertinė nuomonė buvo prijungta prie bylos, joje pasisakyta dėl teorinės galimybės taikyti 50:50 bendravimo tvarką ir šis rašytinis įrodymas teismo vertintas kompleksiškai su kita bylos medžiaga.

53. Sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog vadovaujantis CPK 377 straipsniu, šeimos kategorijos bylose ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau toks keitimas turi atitikti CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimą pateikti rašytinį pareiškimą, po kurio pateikimo atsakovui turi būti sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą (CPK 142 straipsnis). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 38 pastraipoje detaliai nurodė normas, kuriose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, t. y. kad teismas šeimos bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Tad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų suformuotą praktiką bei byloje surinktus duomenis, siekdamas apsaugoti šalių mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitiktų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, kartu išeinant iš ieškinio/priešieškinio ribų.

54. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl teismo šališkumo ir pažymi, kad vien tik tai, kad procesiniai prašymai pirmosios instancijos teismo buvo išspręsti ne taip, kaip to pageidavo atsakovas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą vienos ar kitos šalies atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šališkumo klausimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 64-66 straipsniai), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nušalinimai teisėjui nebuvo reiškiami.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

56. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, tačiau neįvertino / nepakankamai įvertino vaiko amžiaus ir nustatytinos bendravimo tvarkos intensyvumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku atostogų metu ir vaikui sukakus 7 metams tvarkos iš dalies keistina; kita skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi nagrinėjamu atveju buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas 2 150 Eur pastarosios pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (50 Eur žyminį mokestį ir 2 100 Eur advokato pagalbos išlaidas), taip pat, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 85 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

58. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad byloje, visų pirma, nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, taip pat ir ginčo dėl priteisto vaikui išlaikymo, todėl ieškovė, nesudariusi šiose dalyse taikos sutarties, be pagrindo kreipėsi į teismą, t. y. nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis; be to, atsakovas su šia ieškinio dalimi sutiko ir jos neginčijo, todėl, atsižvelgiant į nurodytą, teismas nepagrįstai taikė bendrą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę bei „pralaimėjęs moka“ principą ir ieškovei iš atsakovo priteisė visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas; antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ne tik ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau buvo patenkinta ir didžioji priešieškinio reikalavimų, kas vėlgi suponuoja neteisėtą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

60. Šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė be pagrindo reiškė reikalavimus tiek dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tiek dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nebuvo ginčo dėl šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas tą konstatavo ir skundžiamame sprendime (14, 19, 24-27 pastraipos), taikydamas sutrumpintą įrodymų vertinimą šiose dalyse. Nėra duomenų, kad ir iki kreipimosi į teismas tarp šalių būtų kilę ginčai šiais klausimais. Atsakovas sutiko su šiais ieškovės reikalavimais (pateikdamas 2022 m. liepos 27 d. priešieškinį atsakovas nurodė, kad byloje kilęs ginčas tik dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, tuo tarpu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto bei išlaikymo jam priteisimo ginčo nėra; šias aplinkybes, minėta, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei iki teismo proceso, nei jam prasidėjus niekada tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vaikui teikiamo išlaikymo, todėl apeliantės (ieškovės) argumentai, kad taikos sutarties šiose dalyse nebuvo galimybės sudaryti, laikytini nepagrįstais, juolab, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kaip ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo įtakojo vaiko gyvenamosios vietos bei teikiamo išlaikymo klausimus.

61. Vertinant nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tarp šalių paskirstytų / priteistų bylinėjimosi išlaidų kontekste, pažymėtina, kad abiejų šalių pasiūlytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos yra gana panašios: (i) pasiūlytos tvarkos iki vaikui sueis 4 metai iš esmės identiškos (todėl laikytina, kad abiejų šalių reikalavimai dalyje dėl bendravimo su vaiku, iki vaikui sueis 4 metai, patenkinti apytiksliai vienodai): šiek tiek skiriasi savaitės dienos (atsakovo siūlytas ketvirtadienis / ieškovės – penktadienis), taip pat laikai, nuo kada atsakovas pasiima vaiką (17:30 val. / 18:30 val.); patenkinta ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos dalis, kuria nustatomas vaiko perdavimas iki atsakovo atžvilgiu galios kardomosios priemonės (nors ginčo dėl to nebuvo); atmestas atsakovo reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovei suruošti vaiką bendravimui su tėvu; (ii) pasiūlytos tvarkos vaikui sulaukus 4 metų amžiaus savaitės dienomis yra identiškos (lyginėmis savaitėmis pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais / penktadieniais nuo 17:30 iki 20 val.; nelyginėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:30 iki 20 val. ir nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 20 val.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tokią tvarką prašė nustatyti nuo tada, kai vaikui sueis 4 metai iki pat vaiko pilnametystės; tuo tarpu atsakovas tokią tvarką siūlė nustatyti iki vaikui sueis 7 metai, o vaikui suėjus 7 metams, prašė, kad būtų nustatyta 50:50 proc. laiko modelio bendravimo tvarką. Šioje dalyje teismas pilnai tenkino ieškovės reikalavimą, atsakovo reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos vaikui suėjus 7 metams (50:50 modelio) teismas atmetė. Teismas pilna apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą dėl tėvo bendravimo su sūnumi (vaikui suėjus 4 metams) didžiųjų metų švenčių dienomis, atmesdamas atsakovo reikalavimą kiekvienais metais pilnai šventes švęsti su vienu iš tėvų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko praleidžiamo laiko vasaros atostogų metu su tėvu, laikytina, kad pilna apimtimi patenkintinas atsakovo reikalavimas dalyje dėl nustatytinos bendravimo su sūnumi tvarkos vaiko vasaros atostogų metu.

62. Nurodytų argumentų pagrindu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl ginčo pobūdžio (skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo) nėra galimybės šioje ginčo dalyje tiksliai nustatyti šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio, tačiau laikytina, kad labiau patenkinta ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, bet tuo pačiu, įvertinus, kad byloje nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo, nors ieškovė šiuos reikalavimus ieškinyje vis tiek reiškė, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų pirmosios instancijos teisme neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų.

63. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad už teismo sprendimu patenkintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, už kurį ieškovė, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, buvo atleista, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 85 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ginčo byloje dalyje dėl priteisto išlaikymo (jo formos ir dydžio) nebuvo, kad atsakovas geranoriškai teikia vaikui ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą, spręstina, kad nebuvo pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64. CPK 93 straipsnis, kuriame reglamentuotas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, taikomas taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde reiškė reikalavimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nakvynėmis iki vaikui sueis 4 metai; atsakovas prašė keisti teismo nustatytą jo bendravimo su sūnumi tvarką pagal priešieškinyje pateiktą modelį.

66. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, jog iš esmės nei ieškovės, nei atsakovo apeliaciniai skundai nebuvo patenkinti, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies vis dėlto buvo pakeistas - apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tėvo praleidžiamo laiko su vaiku vasaros atostogų metu: iki vaikui sueis 4 metai, atostogų laiką (14 dienų) išskaidė į 2 dalis, t. y. po 7 dienas nepertraukiamo buvimo kartu su tėvu; padidino iki 3 savaičių atostogų su tėvu laiką (vaikui suėjus 4 metams), taip pat padidino iki 4 savaičių atostogų su tėvu laiką (vaikui suėjus 7 metams). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės J. K. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 315 (tris šimtus penkiolika) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

1) Iki vaikas G. K. sulauks 4 metų amžiaus tėvas D. K. su juo bendrauja:

1.1) Metų lyginėmis savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. nepilnametis G. K. praleidžia su tėvu D. K.;

1.2) Metų nelyginėmis savaitėmis vaikas bendrauja su tėvu antradienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val., taip pat šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Nustatyti, kad 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu;

1.3) Iki galios Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovui D. K. paskirta kardomoji priemonė, ieškovė J. K. įpareigojama užtikrinti, kad nepilnametis G. K. bendravimui būtų perduodamas ir grąžinamas per jos parinktus kitus asmenis iš anksto suderintoje vietoje, esančioje ne arčiau nei 100 metrų nuo ieškovės J. K. gyvenamosios vietos, ar kitoje sutartoje vietoje. Pasibaigus kardomosioms priemonėms, tėvas D. K. vaiką bendravimui pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko - iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą;

1.4) Kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 23 d. (Kūčių išvakarėse) nuo 17.30 val. iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos) 19 val. ir atitinkamai šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.30 val. iki Velykų pirmos dienos 19 val. vaikas praleidžia su tėvu;

1.5) Kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 d. (Kalėdų pirmą dieną) nuo 19 val. iki gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antros dienos) 19 val., ir atitinkamai Šv. Velykų pirmą dieną nuo 18 val. iki Velykų antros dienos 18 val. vaikas praleidžia su tėvu;

1.6) Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su bendravimo savaitgaliu) nuo 11 val. iki 18 val.;

1.7) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 kalendorines dienas, skaidant jas po 7 kalendorines dienas. Atitinkamai vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu 14 kalendorines dienas, skaidant jas po 7 kalendorines dienas. Tuo metu atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;

1.8) Apie planuojamas atostogas su vaiku tėvai kiekvienais metais privalo vienas kitą informuoti ne vėliau iki gegužės 15 d. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą.

2) G. K. esant 4 - 7 metų amžiaus tėvas D. K. su juo bendrauja:

2.1) Metų lyginėmis savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. nepilnametis G. K. praleidžia su tėvu D. K.;

2.2) Metų nelyginėmis savaitėmis vaikas bendrauja su tėvu antradienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 17.30 val. ir sekmadienio 18.00 val. Nustatyti, kad 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu;

2.3) Iki galios Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovui D. K. paskirta kardomoji priemonė, ieškovė J. K. įpareigojama užtikrinti, kad nepilnametis G. K. bendravimui būtų perduodamas ir grąžinamas per jos parinktus kitus asmenis iš anksto suderintoje vietoje, esančioje ne arčiau nei 100 metrų nuo ieškovės J. K. gyvenamosios vietos, ar kitoje sutartoje vietoje. Pasibaigus kardomosioms priemonėms, tėvas D. K. vaiką bendravimui pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko - iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą;

2.4) Kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 23 d. (Kūčių išvakarėse) nuo 17.30 val. iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos) 19 val. ir atitinkamai šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.30 val. iki Velykų pirmos dienos 19 val. vaikas praleidžia su tėvu;

2.5) Kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 d. (Kalėdų pirmą dieną) nuo 19 val. iki gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antros dienos) 19 val., ir atitinkamai Šv. Velykų pirmą dieną nuo 18 val. iki Velykų antros dienos 18 val. vaikas praleidžia su tėvu;

2.6) Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su bendravimo savaitgaliu) nuo 11 val. iki 18 val.;

2.7) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais vasaros atostogų metu (liepą ir rugpjūtį) nepertraukiamai 21 kalendorinę dieną, su galimybe jas skaidyti (minimalus nepertraukiamo bendravimo laikas – 7 kalendorinės dienos); atitinkamai vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu (liepą ir rugpjūtį) nepertraukiamai 21 kalendorinę dieną, su galimybe jas skaidyti (minimalus nepertraukiamo bendravimo laikas – 7 kalendorinės dienos); tuo metu įprasta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;

2.8) Apie planuojamas su vaiku vasaros atostogas kiekvienais metais tėvai privalo vienas kitą informuoti ne vėliau ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą;

2.9) Atsakovas D. K. turi galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. K., mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir poilsio režimą;

3) G. K. sulaukus 7 metų amžiaus tėvas D. K. su juo bendrauja:

3.1) Metų lyginėmis savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. nepilnametis G. K. praleidžia su tėvu D. K..

3.2) Metų nelyginėmis savaitėmis vaikas bendrauja su tėvu antradienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. bei nuo ketvirtadienio 17.30 val. ir sekmadienio 18.00 val. Nustatyti, kad 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu.

3.3) Kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 23 d. (Kūčių išvakarėse) nuo 17.30 val. iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos) 19 val. ir atitinkamai šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.30 val. iki Velykų pirmos dienos 19 val. vaikas praleidžia su tėvu.

3.4) Kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 d. (Kalėdų pirmą dieną) nuo 19 val. iki gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antros dienos) 19 val., ir atitinkamai Šv. Velykų pirmą dieną nuo 18 val. iki Velykų antros dienos 18 val. vaikas praleidžia su tėvu.

3.5) Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su bendravimo savaitgaliu) nuo 11 val. iki 18 val.;

3.6) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais lyginiais metais per vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogas mokykloje, nepažeidžiant aukščiau nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos per šventes (Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas) tvarkos. Atitinkamai vaiko motina su vaiku bendrauja kiekvienais nelyginiais metais per vaiko rudens žiemos ir pavasario atostogas mokykloje. Tuo metu atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;

3.7) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais vasaros atostogų metu (liepą ir rugpjūtį) nepertraukiamai 28 kalendorines dienas, su galimybe jas skaidyti (minimalus nepertraukiamo bendravimo laikas – 7 kalendorinės dienos); atitinkamai vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu (liepą ir rugpjūtį) nepertraukiamai 28 kalendorinę dieną, su galimybe jas skaidyti (minimalus nepertraukiamo bendravimo laikas – 7 kalendorinės dienos); tuo metu įprasta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma;

3.8) Apie planuojamas su vaiku vasaros atostogas kiekvienais metais tėvai privalo vienas kitą informuoti ne vėliau ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą.

3.9) Atsakovas D. K. turi galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. K., mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiekvieną dieną, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir poilsio režimą;

4.1) Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma kai vaikui nustatytas lovos režimas, diagnozuota užkrečiama liga arba yra pakilusi 38 laipsnių ar didesnė temperatūra. Vaikui susirgus, vaiko mama privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligą. Vaikui susirgus buvimo pas tėvą metu, tėvas privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko mamą ir užtikinti vaiko gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus tėvo bendravimo su vaiku laikui, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui nustatytas lovos režimas, diagnozuota užkrečiama liga arba vaikui yra pakilusi 38 laipsnių ar didesnė temperatūra. Vaiko ligos atveju vaikui esant gydymo įstaigos stacionare, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles;

5) Vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimas ginčų atveju

5.1) Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo D. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytas ir 2023 m. sausio 5 d. bei 2023 m. birželio 14 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo G. K. periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.