Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-32708-19, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. žinodamas apie 2014 m. liepos 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-733-496/2014 dėl išlaikymo priteisimo sūnui N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) kiekvienam, iki vaikų pilnametystės, laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nemokėjo išlaikymo, nesiregistravo darbo biržoje, nedirbo, neteikė kitos būtinos materialinės paramos, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 9 731,52 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvenant kartu su sugyventine I. jie susilaukė dviejų vaikų – N., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V., gimusios. (duomenys neskelbtini). Su I. išsiskyrė seniai, tiksliai neatsimena, bet maždaug apie 2011 metus. Iš pradžių dėl vaikų išlaikymo jie nieko nesitarė, jis tikėjosi po kurio laiko sugrįžti atgal į L., kur gyveno I. su vaikais. Susiradęs darbą Lietuvoje, sugrįžti į L. nebenorėjo, kvietė I. sugrįžti į L., bet ji nesutiko. 2013 metais, I. sugrįžus su vaikais į Lietuvą atostogoms, ji kreipėsi į Kelmės rajono teismą, kur jie gražiuoju, pasirašius taikos sutartį susitarė, kad jis vaikams mokės po 350 litų iki pilnametystės. Po taikos sutarties pasirašymo jo finansinė situacija buvo bloga, jis niekur nedirbo, buvo išlaikomas mamos, todėl savo vaikams išlaikymo teikti negalėjo. 2014 m. liepos mėnesį I. grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Teisme jis dalyvavo, jam buvo išaiškinta kaip bus sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas. Nuo teismo sprendimo priėmimo jis stengėsi susirasti darbą, buvo laikotarpiai kuomet dirbo ir iš jo buvo išskaičiuojamas išlaikymas vaikams. Jis darbus keitė, kadangi nuskaičiuojant išlaikymą vaikams jam likdavo mažai lėšų pragyvenimui, tad stengėsi susirasti darbą su kuo didesne alga. Paskutinė jo darbovietė buvo Lietuvos įmonėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau darbo vieta buvo D. . Kiek pamena įmonės direktorius jam sakė, kad nuo algos jam nuskaičiuos pinigus vaikų išlaikymui, tačiau įmonė bankrutavo ir dėl to I. pinigų nebuvo pervesta. Į Lietuvą grįžo 2019 m. balandžio mėnesį, bandė dirbti pagal individualią veiklą, norėjo verstis statybų paslaugomis, tačiau neturėjo visų reikalingų įrankių, jam nepavyko išplėtoti verslo, tad 2019 m. rugsėjo 9 d. įsiregistravo Darbo biržoje. Visus laikotarpius kuomet jis nedirbo, buvo išlaikomas savo mamos, jokių pajamų negavo, tad prie savo vaikų išlaikymo prisidėti negalėjo. Ieškosis darbo Lietuvoje ir stengsis prisidėti prie vaikų išlaikymo (b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta.

Liudytoja I. B. parodė, kad su V. M. susilaukė dviejų vaikų: V. M. ir N. M.. 2011 metais jie išsiskyrė, o vaikai liko gyventi su ja (duomenys neskelbtini). 2013 metais Kelmės rajono apylinkės teismas priteisė iš V. M. vaikų išlaikymui po 101,37 Eur kas mėnesį. Nuo teismo sprendimo V. M. tik vieną kartą, t. y. 2017 m. vasario 17 d., į jos banko sąskaitą pervedė 110 Eur. Dar 1208,38 Eur iš jo išieškojo antstolė Eurika Rulienė. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. iš V. M. negauna jokių išmokų vaikų išlaikymui. Įsiskolinimo suma iki 2018 m. balandžio 1 d. buvo 16731,48 Eur. 2018 metų pabaigoje, elektroninės bankininkystės pagalba bandė prisijungti prie minėtos sąskaitos, bet jai nepavyko, nes sąskaita yra neaktyvi. Apie tai informavo antstolę ir nurodė, kad vaiko išlaikymo pinigai būtų pervedami į jos mamos D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir į šią sąskaitą jokie pavedimai, susiję su vaikų išlaikymu, taip pat nebuvo atliekami. Mano, kad V. M. vaikams išlaikymo neteikia piktybiškai, nes kol dėl vaikų išlaikymo nesikreipė į antstolę, jis jokių įmokų nemokėjo. 2017 metų vasarą, kuomet grįžo į Lietuvą, V. M. buvo atvažiavęs pas ją ir reikalavo, kad ji sustabdytų pinigų išieškojimą, nes dėl to jam kyla daug problemų. Jei ji tai padarytų, V. M. žadėjo jai geranoriškai teikti vaikams išlaikymą. Ji to daryti nesutiko. Antstolės teigimu V. M. šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą ir išieškoti iš jo pinigus yra sudėtinga, todėl pasiūlė jai kreiptis į policiją (b. l. 15).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 14-17) matyti, kad I. B. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti V. M., kuris vengia išlaikyti du jų vaikus, N. M. ir V. M.. Išlaikymą vaikams po 101,37 Eur yra priteistas Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b. l. 84-85) patvirtinta I. B. ir V. M. sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikams teikimo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pagal I. B. prašymą išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-731-471/2013 (b. l. 40-41).

Iš antstolės Eurikos Rulienės 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymos apie išlaikymo mokėjimą (b. l. 45) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. V. M. vaikų išlaikymui pervedė 1 088,38 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas nuo priteisimo dienos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra 17 430,38 Eur.

BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 kt.). Vengimas gali pasireikšti kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014, 2K-246-648/2016 ir kt.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymai pirmiausia patvirtina, jog jis žinojo apie pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą. Kaltinamasis, civilinėje byloje sudarydamas taikos sutartį, sutiko mokėti lėšas vaikų išlaikymui taip pat susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, dalyvavo teismo posėdyje išduodant vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, tačiau išlaikymo vaikams nemokėjo. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (b. l. 89-109) matyti, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. oficialiai dirbo 12 darboviečių ir gavo viso 7 237,90 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, iš Sodros gavo 979,41 Eur išmokų. Tuo tarpu pagal antstolės pateiktą pažymą vaikų išlaikymui nurodytu laikotarpiu yra pervesta tik 1 088,38 Eur. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis ne kartą administracine tvarka baustas piniginėmis bausmėmis, paskirtos baudos sumokėtos. 2016 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta 580 Eur bauda sumokėta 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirta 300 Eur bauda sumokėta 2018 m. spalio 30 d., 2019 m. vasario 4 d. nutarimu paskirta 300 Eur bauda sumokėta 2019 m. birželio 28 d. Šios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis, turėdamas finansinę galimybę teikti savo vaikams išlaikymą bent iš dalies, to piktybiškai nedarė ir gautas lėšas naudojo kitiems tikslams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. M., žinodamas apie pareigą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-731-471/2013 mokėti lėšas nepilnamečių vaikų N. ir V. išlaikymui po 101,37 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tyčia vengė mokėti šias lėšas, dėl ko 2019 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 9 731,52 Eur skola. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamasis V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 74, 76-78).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 62-65), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 67-69), vykdo individualią veiklą (b. l. 71), todėl yra pagrindo manyti, kad paskyrus švelniausią bausmę – viešuosius darbus – bausmės tikslai bus pasiekti.

V. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (V. D. g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.