- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-163-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03503-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- M. L., E. L.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. L. ir E. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su veranda, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nustačius reikalingų įgyjamajai senačiai įgyti sąlygų visumą neprieštaraus, kad būtų nustatyta prašomų daiktų įgyjamoji senatis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu pareiškimą prašė palikti nenagrinėtu, o teismui nusprendus nagrinėti – atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisė į statinius gali būti įgyjama tik tuomet, jei statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Neteisėtos statybos rezultatas negali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai turėjo būti išskirtas sklypas, gautas valstybinės priežiūros tarnybos leidimas, šias aplinkybes turėjo įrodyti pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad pareiškėjai M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (1A1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su veranda (1a1m), ūkinį pastatą (2I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r.
4. Teismas nustatė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno r. įgijo N. L.. Pastatas – gyvenamasis namas pastatytas 1962 m., ūkinis pastatas - 1975 m. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, yra 64,58 kv. m. bendro ploto, verandos (1a1m) statybos pabaigos metai 1971 m., priestato (2a1p) – 1975 m. Po N. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo pagrindu priėmė pareiškėjai, 2016 m. rugsėjo 7 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į R. L. palikimą, po ½ dalį kiekvienam. R. B. ir M. B. notarui duoti parodymai patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kauno r. valdė ir juo naudojosi R. L., o po jo mirties – pareiškėjai. Įrašų apie nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ ,,Registrų centras“ nėra. Pareiškėjų atstovės 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje pateiktu bei prie bylos prijungtu 1989 m. gegužės 29 d. pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktu (popierinės bylos lapai 67-70) nustatyta, kad 1989 m. gegužės 29 d. buvo atlikta pastatų (1 pagrindinio pastato, 4 šaltų priestatų, ūkio pastatų, mažų rūsių, 1 kiemo įrenginio) inventorizacija, akto 63 eilutėje „savavališkos statybos registracija“ įrašų nėra. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-454/2016, nustatė aplinkybę, jog pareiškėjai po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) likusiu turtu (be kita ko, ir gyvenamuoju namu, ūkio pastatu bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kauno r.) rūpinosi, mokėjo mokesčius, jį išlaikė (popierinės bylos lapas 42). Kauno apskrities archyvo 2015 m. gruodžio 30 d. rašte nurodyta, jog archyve saugomuose 1959–1975 metų individualių pastatų statybos Kauno rajone dokumentuose N. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos dokumentų nėra; leidimų individualių pastatų statybai Kauno r. registravimo žurnalai archyvui saugoti perduoti nuo 1970 metų (popierinės bylos lapas 44).
5. Teismas nurodė, kad byloje esantis (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1961 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 37 patvirtina, kad N. L. (duomenys neskelbtini) išskirtas 600 m2 žemės sklypas individualaus namo statybai. N. L. 1992 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kauno rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybą dėl 12,84 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, už sklypą numatytą 14,83 Eur kainą sumokėjo. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų 1989 m. gegužės 29 d. aktas patvirtina, kad savavališka statyba inventorizacijos metu nebuvo nustatyta. Aukščiau nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip priklausančius valstybei nuosavybės teise. Be to, prašomi įgyti pagal įgyjamąją senatį gyvenamasis namas su veranda ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., jau yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o duomenų apie tai, kad statyba būtų vykdyta neteisėtai, nėra.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad leidimų individualių pastatų statybai Kauno r. registravimo žurnalai archyvui saugoti perduoti nuo 1970 metų, o gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kauno r., pastatytas 1962 m., padarė išvadą, jog tikėtina, kad statybą leidžiantis dokumentas, projektas ir pan., t. y. tiesioginiai statybos teisėtumą patvirtinantys įrodymai, neišliko. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pagal ūkinio pastato statybos metu (1975 m.) galiojusį teisinį reguliavimą tokiam nesudėtingam statiniui būtų buvę būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD); SLD tokiam statiniui statyti mieste nebuvo būtinas iki 2017 m. sausio 1 d., o statant tokį statinį už miesto ribų (išskyrus Statybos įstatyme nurodytas saugomas, kultūros paveldo objekto teritorijas ir pan.) SLD nebūtinas iki šiol. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais – veranda ir ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., buvo pastatyti teisėtai.
7. Teismas padarė išvadą, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai): 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai (pareiškėjai daiktus pradėjo valdyti nuo 2004 m. liepos 6 d., mirus tėvui R. L., iki tol juos teisėtai valdė R. L., kuris valdymą buvo perėmęs iš statinių statytojos, savo motinos N. L.); b) daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – nuo 2004 m. liepos 6 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų M. L. ir E. L. pareiškimą atmesti, prijungti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo išvada, kad prašomi įgyti pagal įgyjamąją senatį gyvenamasis namas su veranda ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., jau yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o duomenų apie tai, kad statyba būtų vykdyta neteisėtai, nėra, nepagrįsta ir prieštarauja Nekilnojamo turto registre esantiems duomenims. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše registro Nr. (duomenys neskelbtini) (su istorija) (toliau – išrašas) 2 punkte yra nurodyta, kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimo plane 1A1m, statusas „Neįregistruotas“, pastatui - ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas plane 3I1p, (ne 2I1p) joks statusas nesuteiktas. Išrašo (su istorija) 4 punkte nurodyta, kad nei N. L., nei J. D. daiktinės teisės neįregistruotos, išregistravimo pagrindas: 2013 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. V-122, įrašas galioja nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. liepos 26 d. Išrašo 11 punkte yra nurodyta, kad „1992 09 28 kadastro duomenimis gyv. namo bendras plotas 66,16 kv. m - priestatui 2a1p įregistravimui NT registre nepateikti nuosavybės teises nustatantys dokumentai“. Inspekcijos nuomone, nurodyti duomenys įrodo, kad labiau tikėtina yra tai, kad statyba buvo vykdyta neteisėtai, o ne priešingai.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką.
8.5. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktas nurodė, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti statiniai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentavo statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Pareiškėjams neįrodžius šių sąlygų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškimo, kadangi nebuvo vertintas ir įrodytas teisėtas nuosavybės objektų sukūrimas.
8.6. Pareiškėjai privalėjo įrodyti, kad statiniai buvo sukurti teisėtu būdu. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatas I ar II grupės nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo vietovėje (išrašo 7 punktas) privaloma parengti supaprastintą statinio projektą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Teismas turėjo ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinius buvo teisėta. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjai M. L. ir E. L., atstovaujami advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atmesti prašymą prijungti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Byloje esantys dokumentai detaliai patvirtina, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo sukurti kaip valstybės teisės objektai, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip priklausančius valstybei nuosavybės teise, o duomenų apie tai, kad statyba būtų vykdyta neteisėtai, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkio pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam statyti statybos leidimas nereikalingas. Nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelaikytinas nekilnojamuoju daiktu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta, kad pagal ūkinio pastato statybos metu (1975 m.) galiojantį teisinį reguliavimą tokiam nesudėtingam statiniui būtų buvę būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais - veranda ir ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., buvo pastatyti teisėtai. Vien faktas, kad statiniai yra įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, reiškia, kad nėra pagrindo išvadai, jog statinių statyba yra neteisėta.
9.2. Apeliaciniame skunde nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės, kurios vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudarančios teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
9.3. Apelianto pateiktas naujas įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, todėl šis dokumentas nėra teisiškai reikšmingas ginčo klausimui išspręsti.
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius neturi duomenų dėl ginčo objektų statybos teisėtumo ar neteisėtumo.
11. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus ir vertindamas statybos teisėtumą, nustatė, kad statiniai nebuvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip priklausančius valstybei nuosavybės teise. Taip pat nėra duomenų, jog statyba būtų vykdyta neteisėtai. Teismas padarė išvadą, kad statiniai buvo pastatyti teisėtai.
11.2. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai (pareiškėjai daiktus pradėjo valdyti nuo 2004 m. liepos 6 d., mirus tėvui R. L., iki tol juos teisėtai valdė R. L., kuris valdymą buvo perėmęs iš statinių statytojos, savo motinos N. L.); b) daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – nuo 2004 m. liepos 6 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo statinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
14. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (su istorija), kuriame nurodytais duomenimis remiasi apeliaciniame skunde. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prieštarauja dėl naujo įrodymo priėmimo.
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 443 straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, priešinga šalis savo nuomonę dėl pateikto įrodymo yra išreiškusi, šio įrodymo pateikimas proceso neužvilkins, todėl proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje kilo ginčas, ar nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su veranda, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r. gali būti pripažinti pareiškėjų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu.
18. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublik?s Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl sukurtų statybos būdu nekilnojamųjų daiktų ir keliamas klausimas – ar šių daiktų statyba buvo teisėta. Taigi, jeigu teisme nagrinėjamos aplinkybės dėl nuosavybės teisės įgijimo, tai pirmiausia reikia teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai – statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys.
21. Jeigu daiktas sukurtas statybos būdu, tai jam keliami reikalavimai kaip nekilnojamajam daiktui atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei valdymo, t. y. nėra CK 4.68 – 4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto DŽTD 1961 m. lapkričio 30 d. sprendimu 600 m² žemės sklypas individualaus namo statybai išskirtas N. L.. Pastatas – gyvenamasis namas pastatytas 1962 m., ūkinis pastatas - 1975 m. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, yra 64,58 kv. m. bendro ploto, verandos (1a1m) statybos pabaigos metai 1971 m., priestato (2a1p) – 1975 m. N. L. 1992 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kauno rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybą dėl 12,84 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, už sklypą numatytą 14,83 Eur kainą sumokėjo. Po N. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo pagrindu priėmė pareiškėjai, 2016 m. rugsėjo 7 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į R. L. palikimą, po ½ dalį kiekvienam. Įrašų apie nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ ,,Registrų centras“ nėra. Iš 1989 m. gegužės 29 d. pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto matyti, kad 1989 m. gegužės 29 d. buvo atlikta pastatų (1 pagrindinio pastato, 4 šaltų priestatų, ūkio pastatų, mažų rūsių, 1 kiemo įrenginio) inventorizacija, akto 63 eilutėje „savavališkos statybos registracija“ įrašų nėra. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-454/2016, nustatė aplinkybę, jog pareiškėjai po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) likusiu turtu (be kita ko, ir gyvenamuoju namu, ūkio pastatu bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kauno r.) rūpinosi, mokėjo mokesčius, jį išlaikė. Kauno apskrities archyvo 2015 m. gruodžio 30 d. rašte nurodyta, jog archyve saugomuose 1959-1975 metų individualių pastatų statybos Kauno rajone dokumentuose N. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos dokumentų nėra; leidimų individualių pastatų statybai Kauno r. registravimo žurnalai archyvui saugoti perduoti nuo 1970 metų.
23. Pareiškėjai pripažįsta, kad neturi dokumentų, patvirtinančių statinių, kuriuos nurodo įgiję įgyjamąja senatimi, statybos teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas turint statybą leidžiančius dokumentus, o ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo. Apeliantas su tokia išvada nesutinka.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, o byloje yra pakankamai įrodymų tokiai išvadai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namas statytas 1962 m., o leidimų individualių pastatų statybai Kauno r. registravimo žurnalai archyvui saugoti perduoti nuo 1970 metų. Taigi, pareiškėjai, neturėdami statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ir negali jų gauti. Todėl apie tam tikrų faktų buvimą spręstina tik iš netiesioginių įrodymų. N. L. žemės sklypas, ant kurio yra ginčo statiniai, suteiktas 1961 m. Žemės sklypas suteiktas gyvenamojo namo statybai, 1962 m. gyvenamasis namas tame sklype pradėtas ir baigtas statyti. N. L. žemės sklypą vėliau, 1992 m., vykstant privatizacijos procesui, išsipirko, sumokėjo už jį nustatytą kainą.
25. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš 1989 m. gegužės 29 d. pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto matyti, kad 1989 m. gegužės 29 d. buvo atlikta pastatų (1 pagrindinio pastato, 4 šaltų priestatų, ūkio pastatų, mažų rūsių, 1 kiemo įrenginio) inventorizacija, akto 63 eilutėje „savavališkos statybos registracija“ įrašų nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad inventorizacijos aktas ir jame esantys įrašai savaime neįrodo pastato statybos teisėtumo ar savavališkos statybos, tačiau bendrame kitų įrodymų kontekste pastebėtina, jog atliekant ginčo pastato inventorizaciją ją atliekantiems asmenims nekilo abejonių dėl šio statinio statybos teisėtumo, ką ir rodo inventorizacijos darbų akto 63 eilutėje „savavališkos statybos registracija“ įrašų nebuvimas.
26. Visų šių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas teisėtai. Tokia išvada suponuoja nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų visumą, kadangi dėl kitų sąlygų ginčo nekyla.
27. Vertindamas apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kartu su apeliaciniu skundu pateiktą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (su istorija), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiame dokumente esantis įrašas – „1992 09 28 kadastro duomenimis gyv. namo bendras plotas 66,16 kv. m. – priestatui 2a1p įregistravimui NT registre nepateikti nuosavybės teises nustatantys dokumentai“ neįrodo statybos neteisėtumo. Pažymėtina, kad įraše užfiksuota, kad nėra pateikti nuosavybės teises nustatantys dokumentai, o ne statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Akivaizdu, kad, tuo metu pateikus nuosavybės teises nustatančius dokumentus, statinių statusas būtų buvęs įregistruotas ir šiuo metu nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jų įgijimo įgyjamosios senaties būdu.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad statiniai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre yra nepagrįsta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, būtent ir lėmė pareiškėjų poreikį kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
29. Spręsdamas dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokio tipo statiniui jo statybos metu statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Apeliantas jokių argumentų, susijusių su ūkiniu pastatu, nepateikė.
30. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantei, su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų visumą ir tarpusavio ryšį, bei sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo statinių statyba buvo teisėta. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne perkėlė įrodinėjimo pareigą, o sprendė, kad pareiškėjai įrodė statybos teisėtumą.
31. Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjai neįtraukė visų dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotų asmenų, atmestinas. Apeliantas nenurodo, kokie dar asmenys gali būti suinteresuoti juridinio fakto nustatymu.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
33. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.