- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 2-921-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00100-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., S. S., T. S., A. S., V. L., G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Dorminta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. M. ir S. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drifter servisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys T. S., S. S., D. M., A. S., V. L., G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Dorminta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Drifter servisas“; bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi BUAB „Drifter servisas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja BUAB „Drifter servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., pateikė parašymą pripažinti BUAB „Drifter servisas“ bankrotą tyčiniu ir priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų T. S., S. S., D. M., A. S., V. L. ir G. K. bylinėjimosi išlaidas. BUAB „Drifter servisas“ direktoriais buvo: 1) 2011-03-16–2011-03-22 laikotarpiu I. Š., 2) 2011-03-22–2012-11-13 laikotarpiu T. S., 3) 2012-11-13–2014-12-15 laikotarpiu F. R., 4) 2014-12-15–2016-03-23 (iki bankroto bylos iškėlimo) laikotarpiu S. F. (mirė 2017 m. kovo 1 d.). 2014 m. gruodžio 4 d. darbo sutartis Nr. 27, sudaryta tarp UAB „Drifter servisas“ atstovo akcininko S. S. ir direktoriaus S. F. nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutraukta akcininko sprendimu Nr. 15-AS-S. BUAB „Drifter servisas“ akcininkais buvo: 1) 2011-03-16–2011-03-22 laikotarpiu I. Š., 2) 2011-03-22–2014-12-15 laikotarpiu T. S., 3) 2014-12-19–2015-09-02 laikotarpiu S. S.;4) nuo 2015-09-05 D. M.. UAB „Drifter servisas“ akcijos buvo perleistos eilę kartų: 1) 2014 m. gruodžio 19 d. S. S. akcijas pardavė D. M., 2) 2014 m. gruodžio 22 d. D. M. akcijas pardavė A. C., 3) A. C. 2015 m. rugpjūčio mėn. akcijas pardavė V. L., 4) V. L. 2015 m. lapkričio 26 d. akcijas pardavė G. K.. Bankroto administratorius prašė pripažinti BUAB „Drifter servisas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punkto bei 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais: a) įmonei esant nemokiai buvę vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino bendrovės kreditorinius įsipareigojimus; b) nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansines ataskaitas; c) po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės dokumentų bei turto administratoriui neperdavė; d) dėl netinkamo buvusių įmonės vadovų pareigų vykdymo administratorius negali nustatyti tikslios BUAB „Drifter servisas“ tapimo nemokia datos; e) įmonės įrenginiai buvo fiktyviai parduoti Kazachstano Respublikos piliečiui, o paskui perpirkti UAB „Dorminta“ vardu ir pernuomoti BUAB „Drifter servisas“ patalpose įsikūrusiai UAB „Automobilių paslaugų centras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Drifter servisas“ bankrotą pripažino tyčiniu.Vadovaudamasis prašymo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad yra pagrindas UAB „Drifter servisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu šiais pagrindais: ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu (įmonės akcininkai ir vadovai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu) ir 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos). Teismas iš nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuotų aplinkybių nustatė, kad UAB „Drifter servisas“ galėjo būti nemoki 2014 m., nes jau tada per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę turto vertės. Į bylą nebuvo pateikta jokių kitų duomenų apie įmonės turėtą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams. Finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2012 m., 2013 m. ir 2014 m., 2015 m. nepateikti. Bankroto administratoriaus iniciatyva surinkti su bendrove susiję dokumentai patvirtino aplinkybes, jog UAB „Drifter servisas“ tapo nemokia 2015 m. sausio mėn., nes nuo 2015 m. sausio 1 d. deklaruoti įsipareigojimai, bet kokiu atveju tapo vykdytini ir ženkliai viršijo paskutinį deklaruotą bendrovės turtą. Todėl nuo 2015 m. sausio mėn. bendrovės valdymo organai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė bei prisiėmė naujų įsipareigojimų kreditoriams. Šios pareigos neįvykdė direktorius S. F.. Teismas pažymėjo, kad prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu bankroto administratorius negrindė analogiška akcininkų pareiga. Iš S. F. ir V. L. apklausos protokolų teismas nustatė, kad buvęs direktorius S. F. darbo sutartį nutraukė 2015 m. rugpjūčio 28 d., dokumentus atidavė V. L.. V. L. dokumentus turėjo ir juos 2015 m. lapkričio 27 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė naujam akcininkui G. K.. Kito direktoriaus akcininkai nepaskyrė. Kauno apskrities VPK KPENTV 2017 m. lapkričio mėn. rašte Nr. 20-S nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinka pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog G. K. laikotarpiu 2015-11-27–2016-03-23 būdamas vieninteliu visų UAB „Drifter servisas“ akcijų savininku, neišsaugojo jam perdavimo priėmimo aktu V. L. perduotų bendrovės buhalterinių dokumentų.Teismui kilo abejonių dėl akcijų perleidimo sandorių tikrumo. Teismo vertinimu, galimai fiktyvūs akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai pradėti imituoti po to, kai samdomas direktorius S. F. 2015 m. rugpjūčio 28 d. išėjo iš darbo, o po kelių dienų VĮ „Registrų centras“ gavo bendrovės 2015 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, jog nuo 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Drifter servisas“ akcijų savininkas yra D. M.. Buvęs direktorius S. F. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. manė, kad įmonės akcininkas yra S. S.. 2016 m. kovo 22 d. apklausos metu S. F. parodė, kad aplinkybę, jog bendrovės akcininku vietoj S. S. tapo V. L., sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kai parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. 2016 m. lapkričio 7 d. apklausos metu nurodė, kad visus darbinius klausimus spręsdavo ir atlikdavo akcininko S. S. nurodymu. Teismo vertinimu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pranešimas VĮ „Registrų centras“ prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai informacijai, kadangi tuo metu akcininku galimai turėjo būti V. L., o D. M. akcijas galimai buvo pardavęs 2014 m. gruodžio 22 d. Italijos piliečio A. C. realumas teismui taip pat sukėlė pagrįstas abejones. Iš V. L. parodymų nustatė, jog A. C. akcijas pardavė V. L. 2015 rugpjūčio mėn. Teismo vertinimu, jeigu šis sandoris ir būtų įvykęs, jis sudarytas nesilaikant privalomos notarinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties formos. Informacijos apie tokios sutarties egzistavimą administratorius neturi. V. L. 2015 m. lapkričio 23 d.–27 d. bendrovės akcijas tariamai pardavė G. K.. Buvo sudarytos penkios rašytinės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys per penkias iš eilės einančias dienas, teismo vertinimu, ir šiuo atveju buvo siekiama išvengti privalomos notarinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties formos. Per trumpą laikotarpį vienintelis bendrovės akcininkas keitėsi keturis kartus. Iš nurodytų asmenų A. C. galbūt neegzistuoja, V. L. neturi jokios patirties versle, G. K. ieškomas kaip įtariamasis kitoje byloje. Visų šitų pokyčių eigoje bendrovės dokumentai dingo, administratoriui neperduoti. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad akcininkų keitimasis, pradedant S. S. D. M. perleistomis akcijomis, buvo fiktyvus (akcijų nuosavybės teisės perleidimo neįregistravimu metus laiko buvo siekiama suklaidinti kreditorius, apie įmonės savininką ir atitinkamai apie verslo sandorių patikimumą sprendusius iš viešo registro duomenų), o A. C. ir V. L. bei V. L. ir G. K. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai yra niekiniai dėl nesilaikytos privalomos notarinės formos bei akivaizdaus fiktyvumo (V. L. realiai nežinojo, ką perka, įmonės patalpų neapžiūrėjo; negalėjo įvardinti valiutos, gautos už akcijas, ir perpardavimu gauto uždarbio).Iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvusioje bankrutavusios įmonės veiklos vietoje įsikūrė UAB „Automobilių paslaugų centras“, kurios veikla yra tokia pati kaip ir BUAB „Drifter servisas“ – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. UAB „Automobilių paslaugų centras“ patalpas su įrenginiais nuomoja iš UAB „Dorminta“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2015 m. lapkričio 18 d. yra S. S.. Laikotarpiu 2014-03-19–2015-12-18 patalpų savininkės akcininkė buvo A. S.. Akivaizdu, kad bendrovės ir patalpų savininkės dalyviai susiję. Ikiteisminiam tyrimui buhalteris A. S. pateikė UAB „Dorminta“ įrangos įsigijimo dokumentus iš „Trans Globus solution“ LTD 2015 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą „Invoice No. (duomenys neskelbtini) 2015-08-01“ ir CMR važtaraštį, kuriais grindė aplinkybes, jog UAB „Dorminta“ valdomi įrengimai yra netapatūs bendrovės turėtiems įrankiams. Teismo vertinimu, nors pateikta sąskaita faktūra liudija įrengimų įsigijimą iš Didžiosios Britanijos, tačiau buvę bendrovės darbuotojai liudija priešingai – įrengimai yra tie patys. Buvęs bendrovės vadovas S. F. buvo nurodęs įtarimą, jog S. S. bendrovės įrankius fiktyviai pardavė Kazachijos piliečiui (sąskaitos faktūros, patvirtinančių pardavimo faktą nepateiktos), tuos pačius įrenginius nusipirkęs UAB „Dorminta“ vardu, pernuomojo juos bendrovės patalpose įsikūrusiai UAB „Automobilių paslaugų centras. Ir jam išeinant iš darbo visi įrenginiai buvo likę įmonės patalpose. Fiktyvus įrengimų pardavimas galėjo būti apie 2015 m. rugpjūčio 20 d., tiksliai S. F. neprisiminė. Už neva gautus pinigus už parduotus įrenginius, neva buvo sudengtas įsiskolinimas UAB „Dorminta“ už patalpų nuomą ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Drifter servisas“ turėjo būti neskolinga. Iš UAB „Dorminta“ jokio pranešimo dėl patalpų nuomos nutraukimo už skolas nebuvo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog bendrovės turėta įranga buvo perkelta į UAB „Dorminta“. Ikiteisminio tyrimo byloje UAB „Dorminta“ pateikė įrangos įsigijimo dokumentus iš „Trans Globus solution“ pagal LTD sąskaitą „Invoice No. (duomenys neskelbtini) 2015-08-01“ ir CMR važtaraštį. Administratoriui neginčijant šio sandorio, įmonių savininkų ir vadovų sąsajumo aplinkybėmis bei darbuotojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu negalima remtis kaip įrodymais, patvirtinančiais bendrovės turto perkėlimą į kitą įmonę. Nesant jokių buhalterinės apskaitos duomenų (2015 m. rugpjūčio mėn. S. F. juos perdavė V. L.) negalima daryti išvados, jog dėl 2015 m. balanso nepateikimo A. S. yra atsakingas asmuo už apgaulingai vestą buhalterinę apskaitą (ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo yra nutrauktas).Remdamasis byloje nustatytu akcijų perleidimo sandorių fiktyvumu ir negaliojimu dėl neatitikimo imperatyviam CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam reikalavimui, teismas konstatavo, jog dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui yra atsakingi ne tik G. K., bet ir S. S., D. M., A. C. ir V. L., fiktyviais ir niekiniais sandoriais imitavę bendrovės dokumentų praradimą. Spręsti, kad T. S., įsteigęs įmonę ir jos savininku buvęs 3,5 metų, akcijas fiktyviai perleido S. S., nėra pakankamo pagrindo. Neturint nurodytų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar įmonė turėjo kokio nors turto (tame tarpe debitorių įsiskolinimų), šį turtą perimti ir panaudoti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas sudaro prielaidas nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį, nemokumo priežastis, netinkamą įmonės valdymo organui tenkančių pareigų vykdymą, sandorius, lėmusius nemokumą, išvengti asmeninės atsakomybės. Priešingai vertinant ginčo situaciją, būtų sudarytos sąlygos nuslėpti įmonės turtą, įmonei žalingų sandorių sudarymą, tikrąsias nemokumo priežastis, kas akivaizdžiai užkirstų kelią pasiekti ĮBĮ įtvirtintus svarbiausius bankroto proceso tikslus.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti dalyje, kuria padarytos išvados dėl D. M. veiksmų, nulėmusių įmonės tyčinį bankrotą, taip pat ir išvadas, kad D. M. sudarytų akcijų perleidimo sandoriai buvo fiktyvūs (nutarties 10 lapo 2 pastraipa), ir kad šie sandoriai nulėmė, jog UAB „Drifter servisas“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai (nutarties 10 lapo 3 pastraipa), nustatant, kad D. M. savo veiksmais ar neveikimu niekaip neįtakojo BUAB „Drifter servisas“ tyčinio bankroto ir negali būti laikomas už jį atsakingu.Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus:Nesutinka, kad D. M. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai yra fiktyvūs. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis laikė šiuos sandorius niekiniais. Vien aplinkybė, kad atsakovas per trumpą laiką nupirko akcijas ir jas pardavė, nepatvirtina kažkokių nesąžiningų jo tikslų ir nesukėlė įmonei ar administratoriui jokių neigiamų pasekmių. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog akcijas pirko / pardavė perpardavimo tikslu. D. M. UAB „Drifter servisas“ akcijas įgijo 2014 m. gruodžio 19 d., o pardavė 2014 m. gruodžio 22 d. t. y. iki įsigaliojant CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimams. Atitinkamai, jo sudaryti sandoriai neprivalėjo būti notarinės formos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tariamai fiktyviais akcijų perleidimo sandoriais nuslėpus nuo kreditorių akcininkų pasikeitimą, buvo siekiama juos suklaidinti apie verslo sandorių patikimumą. Tačiau iš teismo nutarties sunku suprasti, ar tai teismas vertino kaip pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, ar ne. Apelianto nuomone, tokiai išvada nėra jokio pagrindo. Įvertinus kreditorių paaiškinimus, jie įmonės faktiniu savininku nurodė S. S., tačiau S. S. įmonės akcininku buvo tik keturias dienas ir šis faktas niekada nebuvo išviešintas. Jeigu vadovautis kreditorių teiginiais, akcininkų išviešinimas visiškai neturėjo įtakos jų sandorių sudarymui su UAB „Drifter servisas“, nes jų nurodomas įmonės savininkas, jų teigimu, priimantis visus sprendimus buvo S. S., kuris niekada nebuvęs išviešintas kaip įmonės akcininkas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad įmonės akcininkų pasikeitimų viešinimas ar neviešinimas kažkaip įtakojo ar galėjo įtakoti kreditorių sprendimą sudaryti sandorius su UAB „Drifter servisas“.Sprendžiant pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu negalima remtis akcininko pareigos nevykdymu, nes akcininkas nėra valdymo organas ir niekada neturėjo pareigos perduoti dokumentų bankroto administratoriui. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino bankrotą tyčiniu remdamasis aplinkybe, kad buvo sąmoningai neperduoti / neišsaugoti įmonės dokumentai ir už tai atsakingas S. S., D. M., A. C., V. L. ir G. K.. Nors tiesiogiai dokumentus galimai prarado ar paslėpė G. K., kitų asmenų atsakomybė grindžiama akcijų perleidimo sandorių fiktyvumu ir sudarymu nesilaikant privalomos notarinės formos. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta. Akcentuoja, jog UAB „Drifter servisas“ direktorius S. F. įmonės dokumentus perdavė akcininkui V. L. 2015 m. rugpjūčio 28 d., o V. L. šiuos dokumentus perdavė naujajam akcininkui G. K. 2015 m. lapkričio 27 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. M. niekada neturėjo įmonės dokumentų, negalėjo jų niekam perduoti. Kuo remiantis pirmosios instancijos teismas susiejo D. M. sudarytus akcijų perleidimo sandorius su įmonės dokumentų praradimu, kai dokumentai buvo perduoti kitiems asmenims? Netgi darant prielaidą, kad D. M. sudaryti sandoriais fiktyvūs, tai nekeičia fakto, kad D. M. niekaip nėra susijęs su įmonės dokumentų neperdavimu administratoriui.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018m. kovo 12 d. nutartyje padarytas išvadas dėl S. S. veiksmų, nulėmusių įmonės tyčinį bankrotą, tame tarpe, išvadas, kad S. S. sudarytas 2014m. gruodžio 19 d. akcijų perleidimo sandoris D. M. buvo fiktyvus (nutarties 10 lapas, 2 pastraipa) ir kad šis sandoris nulėmė, jog UAB „Drifter servisas“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai (nutarties 10 lapas, 3 pastraipa), nustatant, kad S. S. savo veiksmais ar neveikimu niekaip neįtakojo UAB „Drifter servisas“ tyčinio bankroto ir negali būti laikomas už jį atsakingu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus: Šioje byloje S. S. yra netinkamas atsakovas. S. S. buvo įmonės akcininku laikotarpiu 2014-12-15–2014-12-19, iki perleido akcijas D. M.. Nei prieš tai, nei po to S. S. nebuvo susijęs jokiais formaliais saitais su įmone: nebuvo nei jos darbuotojas, nei akcininkas, nedalyvavo priimant jokius su įmonės veikla susijusių sprendimų. Pažymi, jog 2017 m. vasario 2 d. apklausos metu S. F. nurodė, kad S. S. funkcijų įmonėje realiai jokių nebuvo, nes jis buvo tiesiog akcininkas, į įmonės veiklą nesikišdavo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad S. S. veikė įmonės vardu, sudarinėjo sutartis, atstovavo įmonę santykiuose su trečiais asmenimis. Atitinkamai nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad S. S. sistemingai atliko įmonės vadovui priskirtas funkcijas ir gali būti laikomas de facto UAB „Drifter servisas“ vadovu. S. S. nebūdamas nei de jure, nei de facto įmonės valdymo organu, neturėdamas jokių formalių sąsajų su įmonę niekaip negalėjo tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoti jos veiklos, todėl niekaip negalėjo savo veiksmais ar neveikimu sukelti UAB „Drifter servisas“ tyčinio bankroto. Įmonės kreditorių paaiškinimai yra nepagrįsti. Pažymi, kad kreditoriai patvirtino, jog tartis dėl bendradarbiavimo pas juos atvyko T. S., jie sutartis pasirašė su T. S., jie žinojo, kad įmonei vadovavo ir jos akcininku buvo T. S., kuris atvykdavo atsiimti prekių. Taigi, vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu buvo T. S.. Kreditoriai nenurodė jokių aplinkybių ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jų tariamą žinojimą, kad tikrasis įmonės savininkas ir realus naudos gavėjas buvo S. S.. Prieštaringi kreditorių rašytiniai paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad S. S. buvo UAB „Drifter servisas“ faktinis vadovas. Sprendžiant, ar pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalima remtis akcininko pareigos nevykdymu, nes akcininkas nėra valdymo organas ir niekada neturėjo pareigos perduoti dokumentų bankroto administratoriui. Atitinkamai, S. S. negali būti laikomas atsakingu už UAB „Drifter servisas“ tyčinį bankrotą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Nesutinka, kad jo sudaryti akcijų perleidimo sandoriai, o būtent 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Drifter servisas“ akcijų perleidimas D. M. buvo fiktyvus sandoris. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis laikė šį sandorį niekiniu. Vien tik aplinkybė, jog apeliantas per trumpą laiką nupirko akcijas ir jas pardavė, nepagrindžia kažkokių nesąžiningų jo tikslų ir nesukėlė įmonei ar administratoriui jokių neigiamų pasekmių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų pagrįstų akcijų perleidimo fiktyvumą. Akivaizdu, kad vien trumpas laiko tarpas tarp akcijų įgijimo ir pardavimo, negali būti laikomas pakankamu įrodymu pripažinti S. S. sudarytą akcijų pardavimo sandorį niekiniu. Nesant reikalavimo pripažinti tokį sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas negalėjo jo pripažinti ex officio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tariamai fiktyviais akcijų perleidimo sandoriais nuslėpus nuo kreditorių akcininkų pasikeitimą, buvo siekiama juos suklaidinti apie verslo sandorių patikimumą. Iš teismo nutarties sunku suprasti ar tai teismas vertino kaip pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, ar ne. S. S. įmonės akcininkų buvo tik keturias dienas ir šis faktas niekada nebuvo išviešintas. Jeigu vadovautis kreditorių teiginiais, akcininkų išviešinimas visiškai neturėjo įtakos jų sandorių sudarymui su UAB „Drifter servisas“, nes jų nurodomas įmonės savininkas, priimantis visus sprendimus buvo S. S., kuris niekada nebuvo išviešintas kaip įmonės akcininkas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad įmonės akcininkų pasikeitimų viešinimas ar neviešinimas kažkaip įtakojo ar galėjo įtakoti kreditorių sprendimą sudaryti sandorius su UAB „Drifter servisas“. Dėl priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir administratoriui neperduotų įmonės dokumentų. Pažymi, jog UAB „Drifter servisas“ direktorius S. F. įmonės dokumentus perdavė akcininkui V. L., o V. L. šiuos dokumentus perdavė naujajam akcininkui G. K.. S. S. niekada neturėjo įmonės dokumentų, negalėjo jų niekam perduoti, todėl veiksmai ar neveikimas nėra niekaip susijęs su neperduotų administratoriui dokumentų faktu. Šiuo atveju teismas susiejo S. S. sudarytą akcijų pardavimo sandorį su įmonės dokumentų praradimu, kai dokumentai jam niekada nebuvo perduoti, o buvo perduoti kitiems asmenims. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad S. S. ir D. M. sudaryti sandoriai buvo fiktyvus, nes jais buvo siekiama nuslėpti nuo kreditorių akcininkų pasikeitimą ir suklaidinti apie verslo sandorių patikimumą. Darant prielaidą, kad S. S. ir D. M. akcijų perleidimo sandorių tikslas iš tiesų buvo suklaidinti kreditorius dėl akcininkų pasikeitimo ir verslo sandorių patikimumo, akivaizdu, kad šie sandoriai priežastiniu ryšiu nėra niekaip susiję su įmonės dokumentų praradimu. Atitinkamai, nesuprantama, kodėl S. S. yra laikomas atsakingu už įmonės dokumentų praradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos ribų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl atskirųjų skundų atmetimo
Apelianto S. S. teiginys, jog nėra tinkamas atsakovas byloje atmestinas kaip nepagrįstas. S. S. procesinė padėtis yra suinteresuoto asmens. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suinteresuoto asmens procesinę padėtį lemia tai, ar buvusiam valdymo organui gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją bendrovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiami klausimai dėl akcijų perleidimo fiktyvumo, dėl akcininko atliktų veiksmų, kurie nepriskirtini dalyvio kompetencijai, bet būdingi valdymo organui (vadovui). Taigi, S. S. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o dėl skundžiamosios nutarties pateikė atskirąjį skundą.Apeliantai prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties motyvuojamosios dalies išvadas: 1) S. S. ir D. M. sudaryti sandoriai pripažinti fiktyviais ir jais buvo siekiama nuslėpti nuo kreditorių akcininkų pasikeitimą ir suklaidinti apie verslo sandorių patikimumą (skundžiamos nutarties 10 lapo 2 pastraipa), 2) jog už prarastus įmonės dokumentus atsakingi apeliantai S. S. ir D. M. (skundžiamosios nutarties 10 lapo 3 pastraipa), Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017 išaiškino, jog tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nustatė, jog notarine forma turi būti sudaromi kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnis (ABĮ redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) nustatė, kad akcijų perleidimo sandoriui reikalinga paprasta rašytine forma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija nustatė, kad notarine forma turi būti sudaromi uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500,00 Eur, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai teigia, kad D. M. perkant ir parduodant UAB „Drifter servisas“ akcijas nebuvo įsigaliojęs CK 1. 74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas, todėl 2014 m. gruodžio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo S. S. pardavė UAB „Drifter servisas“ akcijas D. M. ir 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo UAB „Drifter servisas“ akcijas D. M. pardavė A. C. neprivalėjo būti notarinės formos. Tačiau akcentuotina, jog teismas skundžiamosios nutarties 10 lapo 2 pastraipa minėtų akcijų perleidimo sandorių (S. S.?D. M. ir D. M.?A. C.) nepripažino niekinais CK 1. 74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad: 1) 2015 m. rugpjūčio mėn. akcijų perleidimo sandoris, kuriuo akcijas A. C. perleido V. L. bei 2015 m. lapkričio 26 d. akcijų perleidimo sandoris, kuriuo akcijas V. L. perleido G. K. (A. C.?V. L. ir V. L.?G. K.) yra niekinai dėl nesilaikytos privalomos notarinės formos (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.) bei akivaizdaus fiktyvumo (V. L. neturėjo suinteresuotumo verslą tęsti: nežinojo ką perka, patalpų neapžiūrėjo, negalėjo įvardinti gautos už akcijas valiutos ir akcijų perpardavimu gauto uždarbio, o G. K. paskelbta paieška), o 2) akcininkų keitimasis, pradedant 2014 m. gruodžio 19 d. S. S. perleistomis akcijomis D. M. (S. S.?D. M.), buvo fiktyvus (akcijų nuosavybės teisės perleidimo neįregistravimu metus laiko buvo siekiama suklaidinti kreditorius apie įmonės savininką ir atitinkamai apie verslo sandorių patikimumą sprendusius iš viešo registro skelbiamų duomenų). Taigi, tik A. C. 2015 m. rugpjūčio mėn. akcijų perleidimo V. L. ir V. L. 2015 m. lapkričio 26 d. akcijų perleidimo G. K. sandoriai (A. C.?V. L. ir V. L.?G. K.) yra pagrįstai ir teisėtai pripažinti niekiniais CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (dėl nesilaikytos privalomos notarinės formos). Apeliantų sudaryti akcijų perleidimo sandoriai pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai pripažinti fiktyviais dėl jų siekio tam tikrą laiką klaidinti kreditorius apie įmonės savininką ir vykdomo verslo patikimumą.Pagal akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu galiojusio ABĮ 14 straipsnio 4 dalį (nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). ABĮ 37 straipsnio 12 dalis nustatė, kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apeliantai nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog S. S. ir / arba D. M. pranešė UAB „Drifter servisas“ apie akcijų perleidimą / įsigijimą (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Juridinių asmenų registre UAB „Drifter servisas“ akcininku D. M. buvo įregistruotas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., nurodant tapimo akcininku faktą nuo 2014 m. gruodžio 19 d. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 22 d., 2017 m. vasario 2 d. apklausų metu S. F. paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. jam (direktoriui S. F.) parašius pareiškimą išeiti iš darbo, sužinojo aplinkybę, kad vietoj S. S. akcininkas yra V. L.. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų S. S. ir D. M. veiksmai (nepranešimas įmonei (vadovui) apie akcininkų keitimąsi iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir akcininkų keitimosi aplinkybių neviešinimas iki 2015 m. rugsėjo 2 d.) buvo atlikti suvokiant, kad atitinkamos pasekmės yra labai tikėtinos ir galimos (klaidinami kreditoriai, įmonė ir vadovas). Todėl tokie akcininkų veiksmai pripažinti tyčiniais veiksmais. Nors įstatymai nedraudžia akcijų savininkams jas perleisti bet kuriuo metu, net įmonei ir esant faktiškai nemokiai, tačiau ginčo atveju tariamas akcijų perleidimas negali panaikinti BUAB „Drifter servisas“ apeliantų atsakomybės už pažeistus įmonės ir kreditorių interesus, kadangi apeliantas S. S. buvo nesąžiningas ir pažeidė ABĮ 14 straipsnio 4 dalį (iki 2015 m. rugsėjo 2 d. nepranešė bendrovei (vadovui) ir juridinių asmenų registro tvarkytojui apie akcijų perleidimo faktą). Nepranešimo neigiamų padarinių rizika tenka būtent apeliantams. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantų sudaryti akcijų perleidimo sandoriai buvo fiktyvūs dėl jų siekio suklaidinti kreditorius (ir vadovą) apie BUAB „Drifter servisas“ akcininką ir verslo patikimumą (tęstinumą). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad BUAB „Drifter servisas“ buvęs vadovas S. F. aplaidžiai ir / arba apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. F. vadovavimo įmonei metu juridinių asmenų registrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės rinkiniai. Prieš išeidamas iš darbo S. F. žinojo savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą. S. F. 2016 m. kovo 22 d. apklausos metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir dokumentų perdavimo akto akcininkas V. L. jo akivaizdoje nepasirašė, nes jo nebuvo; buhalteris S. S. pasakė, jog nuveš dokumentus jam pasirašyti ir po kelių valandų atvežė V. L. pasirašytus. V. L. 2016 m. kovo 22 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. apklausų duomenimis, jam italas davė pasirašyti visus dokumentus kartu su akcijų perleidimo sandoriais, kuriuos jis pasirašė neskaitęs, manė, kad įmonės veiklos perka tik įmonės vardą be turto ir nepagalvojo, jog įmonė gali turėti skolų ar būti nemoki; neketino tęsti įmonės veiklos; iš italo gavo šešis maišus įmonės dokumentų. S. F. akcininku iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikė S. S., V. L. nematė ir ne jis perdavė BUAB „Drifter servisas“ dokumentus ir turtą V. L.. S. F. apklausos duomenimis, visi perduotini dokumentai ir turtas liko pas A. S., pinigai liko įmonės kasoje. 2015 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų pasirašymą organizavo A. S.. V. L. įmonės dokumentus perdavė italas (A. C.). 2015 m. lapkričio 27 d. įmonės dokumentai buvo perduoti naujam akcininkui G. K.. Kauno apskrities VPK KPENTV 2017 m. lapkričio mėn. rašte Nr. 20-S konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinka pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog G. K. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. kovo 23 d. būdamas vieninteliu visų UAB „Drifter servisas“ akcijų savininku, neišsaugojo 2015m. lapkričio 27 d. jam perdavimo priėmimo aktu V. L. perduotų bendrovės buhalterinių dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog be vadovo žinios buvo perduoti įmonės dokumentai bei turtas A. C., kuris, V. L. paaiškinimais, 2015 m. rugpjūčio mėn. davė pasirašyti akcijų perleidimo sutartis ir kitus dokumentus, su kurių turiniu jis nesusipažino bei perdavė jam šešis maišus įmonės dokumentų, išskyrus pinigus, antspaudą ir kt. Kadangi įmonės dokumentus turėjo A. C., todėl S. S. turėjo būti juos perdavęs D. M., o D. M. – A. C., kadangi, pasikartotina, V. L. patvirtino faktinę aplinkybę, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pastarasis jam perdavė įmonės dokumentus. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ir apeliantai yra atsakingi už dokumentų ir turto nepardavimo (neišsaugojimo) bankroto administratoriui pasekmes. Šiuo atveju tyčinio bankroto instituto paskirčiai prieštarautų išvada, kad bendrovės dalyviai (akcininkai) negali būti atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą.Apeliantas S. S. nepagrįstai teigia, kad negali būti laikomas de facto įmonės vadovu, nes: a) įmonės akcininku buvo tik kelias dienas (nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d.), b) nepriėmė jokių su įmonės veikla susijusių sprendimų, c) S. F. apklausos metu patvirtino kad S. S. į įmonės veiklą nesikišo, buvo tiesiog akcininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Todėl de facto vadovu pagal galiojančius kriterijus gali būti pripažintas ir su bendrove jokios formalios sutarties nesudaręs asmuo, jei valdymo organai nuolatos veikia pagal jo instrukcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, p. 37). Šiuo atveju juridinių asmenų registro tvarkytojo viešai teikiamos informacijos duomenimis, UAB „Drifter servisas“ akcininku laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo S. S., o nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. D. M.. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad S. S. buvo perdavęs įmonės dokumentus ir turtą kitam akcininkui. 2016 m. lapkričio 7 d. apklausos metu S. F. patvirtino, kad visus darbinius klausimus spręsdavo ir atlikdavo akcininko S. S. nurodymu, o 2016 m. kovo 22 d. apklausos metu parodė, jog darbo sutartį nutraukė, nes su akcininku S. S. nesutapo požiūris į darbą, pradėjo vaidytis, pyktis, todėl nutarė pasitraukti. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog valdymo dalyvis S. S. savo veiksmais prisidėjo prie BUAB „Drifter servisas“ tyčinio bankroto, nes atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi valdymo organui (vadovui). Faktiniu BUAB „Drifter servisas“ vadovu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo pripažįstamas tas asmuo, kuris atliko ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas. Atitinkamai ir tas, kuris juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015 m. rugsėjo 2 d. pranešė (įregistravo) apie akcininką D. M.. Akcentuotina, jog ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens ir nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiami apeliantų, kaip faktiškų valdymo organų ir dalyvių, civilinės atsakomybės klausimai.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 d.). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.