Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį 54 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi – 5 metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nu­teis­tasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis V. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad teismas vertino tik neigiamas jo charakterio savybes, neatsižvelgdamas į teigiamas. Skunde pažymėta, jog nuteistasis nuobaudas gavo bausmės atlikimo pradžioje, po to yra gavęs du paskatinimus, dirbo tiek pataisos namuose, tiek dabar išėjęs be sargybos. Taikius nuteistajam lygtinį paleidimą jis taip pat dirbtų bei planuoja tęsti studijas. Nuteistasis palaiko šiltus santykius su artimaisiais, kurie priims jį gyventi, V. Š. pa­kar­totinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jis įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabi­li­ta­cijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių, tarp jų ir labai sun­kaus nusikaltimo parda­vi­mą, rodo, kad nuteis­tasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Nors šios aplinkybės neabe­jo­tinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu V. Š. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įver­tintina ir tai, kad nors nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir yra žema (20 balų), tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad nuteistasis iki sulaikymo buvo bedarbis, oficialių pajamų neturėjo, tuo tarpu padarytų nusikaltimų pobūdis liudiją apie neteisėtų lėšų gavimo siekį. Pats nuteistasis pripažįsta, jog siekė pasipelnyti. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad V. Š. suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip su­pran­ta, pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Nuteistasis spręsdamas kylančius sunkumus ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo strategijas, nors ir jaučia poreikį sunkumus iš­spręs­ti, labiau linkęs susitelkti ties teigiamomis pageidaujamomis pasekmėmis, ignoruodamas ga­li­mas neigiamas, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. V. Š. bausmės atlikimo metu padarė penkis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pa­žei­di­mus, keturis kartus buvo baustas nuobaudomis, du kartus skatintas. Vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuobaudos už pažeidimus šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažei­dimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pa­žymėtina, jog paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta praėjus metams nuo bausmės atli­ki­mo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų balansas taip pat neteikia pagrindo spręs­ti apie pakankamą jo elgesio pažangą.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą V. Š. vykdo. Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įver­ti­ni­mą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nu­teis­tasis rodo pastangas taisytis. Vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplinkybėmis, nesudaro pa­grin­do konstatuoti, kad V. Š. daro aki­vaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu tei­giama V. Š. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiek­vienas laisvės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad V. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­mo­nė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.