Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-540 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

V. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį 54 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi – 5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo.Nuteistasis V. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą netinkamai atsižvelgė į Komisijos nurodytas jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nors bausmė atlikimo metu ir buvo padaręs pažeidimų, tačiau nuo 2015 m. elgiasi pavyzdingai, yra tris kartus skatintas, jam yra suteikta teisė dirbti ir vykti be sargybos ir palydos, pataisos įstaigoje dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, anksčiau neteistas. Apelianto teigimu jos nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 19 balų, kuri nuosekliai mažėja. Teismas nepagrįstai vertino nekintančius kriminogeniniu veiksniu, nes jis jų pakeisti negali. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei likusios atlikti bausmės dalies trukmė nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą. Anot apelianto, nors jo asmens byloje yra užfiksuoti ir neigiami jį apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iš esmės jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal esamą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 19 balų, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir darbą, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis V. Š. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, dirba, už gerą elgesį ir gerą darbą skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, nuteistasis V. Š. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyt, nuteistajam V. Š. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė kartu su bendrininku, mąstymas ir elgesys. Pagristai nuteistasis V. Š. skunde nurodo, kad statinių veiksnių jis pakeisti negali, tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatyti 7 dinaminiai veiksniai. Todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar labiau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis teigia, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo V. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 201 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.