Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Z. M., T. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas I. M. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., e. b. l. 10). Po jo mirties palikimą, kurį sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjo motina Z. A. M. (1 t., e. b. l. 5, 18). Pareiškėjo motina Z. A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 4). Pareiškėjo tėvai gyveno santuokoje, susilaukė trijų vaikų – Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), Č. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 6-9, 11-16). Pareiškėjo motina Z. A. M. mirties dieną turto neturėjo, todėl įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (1 t., e. b. l. 18). Po pareiškėjo tėvų mirties paaiškėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiam I. M. (pareiškėjo tėvui) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8, 10 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius 5,04 ha, 0,95 ha ir 2,07 ha sklypus (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21-22). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31442-592/2016 tenkino pareiškėjo Č. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir pratęsė praleistą įstatymų nustatytą terminą pareiškėjui Č. M. palikimui priimti, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) I. M. mirties, pratęsiant palikimui priimti terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 4­ą notarų biurą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo ir (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo priėmimo liudijimas, kuriame kaip I. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai nurodomi sūnus Č. M. ir mirusiojo sutuoktinė Z. A. M., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini). (1 t., e. b. l. 19). Pareiškėjas po motinos Z. A. M. mirties įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė, nes faktiškai paveldimas turtas atsirado tik daug vėliau po motinos mirties, t. y. notarei išdavus (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo liudijimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjas teikė teismui paaiškinimus, neprieštaringus byloje esantiems įrodymams, kad po palikėjos mirties nebuvo pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, mirusioji Z. A. M. turto neturėjo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po Z. A. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškėjas ir (ar) jo broliai – suinteresuoti asmenys Z. M., T. M. – įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė (1 t., e. b. l. 18). Paveldimas turtas atsirado tik Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarei išdavus (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo liudijimą, kuriame Z. A. M. nurodoma kaip viena iš mirusiojo I. M. įpėdinių (1 t., e. b. l. 19).

Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybes, į bylą pateikti įrodymai, teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiosios Z. A. M. turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, pareiškėjas yra pirmos eilės Z. A. M. įpėdinis. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad palikėjos mirties metu įpėdiniui nebuvo žinoma apie teisę į nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę jo mirusiam tėvui nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybės teisei įteisinti, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjui terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Č. M. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po motinos Z. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę Z. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.