Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2013-12-10 nutarimą Nr. 2249 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas 2012-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 3 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p., 63 str. 1, 4 d. - 2 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-07-02 nuosprendį, pakeistą 2010-09-30 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. 2012-07-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3d., pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-07-02 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2011-12-03. Bausmės pabaiga: 2015-11-03.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. S. lygtinio paleidimo, kadangi nenustatė, kad jau šiuo metu jam gali būti taikoma sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Nuteistasis bausmės atlikimo vietoje paskatintas du kartus, už režimo reikalavimų pažeidimus baustas drausmine tvarka nebuvo, pataisos namuose mokosi ir ketina įgyti specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su šeima. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (46 balai). Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuojama, kad R. S. yra linkusi rizikuoti asmenybė, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų, negeba numatyti savo elgesio pasekmių, stokoja atsakomybės už savo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirmasis teistumas yra būnant jauno amžiaus (20 m.), šiuo metu šis teistumas yra šeštas (apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodyta septintas), vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nors pataisos namuose dirba, tačiau priteisto civilinio ieškinio neatlygina. Kriminogeniniai veiksniai išvadoje nurodyti šie: ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Prokuroro atsiliepime nepritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, motyvuojant tuo, kad nuteistajam anksčiau jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, atidėta bausmės vykdymas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų ir teismo parodyto pasitikėjimo jis nepadarė, ir toliau daro nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis atlieka bausmę už tyčinį apysunkį nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir į tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar didelė ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas. Aplinkybės, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį (1/2), įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas teigiamai, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jau šiuo metu. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus, likusią didelę neatliktos bausmės dalį ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, šiuo metu daryti išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai, pagrindo nėra.

Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro aštuoni komisijos nariai. Todėl komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė iš 8 komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3, o tai jau ne komisijos narių dauguma. Įvertinus tai, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad komisijos nutarimas R. S. atžvilgiu priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Kaip ne kartą buvo minėta, atkreiptinas dėmesys, jog norminio akto nuostata, įtraukiant visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti šiuos aktualius klausimus, komisijoms suteikė ne tik teisę, bet ir pareigą būtent dalyvauti komisijos posėdžiuose, išsamiai svarstyti bei vertinti aplinkybes. Negali būti teisinga praktika, kad iš 7 komisijos narių dalyvaujant posėdyje tik daugiau kaip pusė ir kad tik 2 ar 3 narių balsais „už“ išsprendžiamas probacijos klausimas. Kritikuotinas ir „susilaikymas“ balsavime, kadangi tai nepadeda išspręsti nagrinėjamų aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.