Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. B. (toliau – J. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-900 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, 1961 m.) 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 75 straipsnį, 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 232 straipsnį, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas išimtine mirties bausme sušaudant bei paskirtas turto konfiskavimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendis bei 1996 m. rugsėjo 25 d., 1997 m. vasario 25 d. nutartys pakeistos – mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime.Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi J. B. padarytos veikos perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 267 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 3 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. 1K-1060 „Dėl Malonės suteikimo“ J. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į 25 metų laisvės atėmimo bausmę.Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi likusią neatliktą terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi J. B. tolesniam 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymui perkeltas į atvirąją koloniją. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1995 m. spalio 2 d., pabaiga – 2020 m. spalio 2 d..2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-900 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. B., tačiau teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, 2018 m. sausio 4 d. teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas tinkamai neįvertino tai, kad jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, įvykdė visus įpareigojimus, laikėsi ir laikosi Komisijos nustatytų rekomendacijų, dirbo ir mokėsi, elgiasi nepriekaištingai. Teismas nepasisakė dėl nuteistojo įvykdytų įsipareigojimų, kuriuos jis vykdė be pažeidimų, neatsižvelgė į nuteistojo elgesio korekciją, didžiausią dėmesį sutelkdamas paskirtai bausmei ir jos sunkumui. Anot nuteistojo, teismas antrą kartą sprendė jam paskirtos bausmės klausimą, kas negali būti siejama su lygtiniu paleidimu. Pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės iš įkalinimo įstaigos ir nuteistajam nusikaltus lygtinio paleidimo metu, jis bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus.Skunde nurodoma, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris nurodo, jog nuteistojo teisinė padėtis turi būti švelninama remiantis proporcingumo principu – kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių ir lengvatų jo atžvilgiu turi būti suteikta. Taip pat nurodoma, jog teisinės padėties švelninimas turi būti nuoseklus ir laipsniškas – iš pradžių skiriant paskatinimo priemones, o vėliau taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl priešingai nei konstatavo teismas, tik laikantis šio principo bus pasiekiama Bausmių vykdymo paskirtis.Nuteistojo J. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju vis tik nenustatyta.Atlikus J. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 28 balus, kas prilyginama žemai rizikai. Tačiau, vien to, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomą bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, dirba bei mokosi, nuteistajam skirta drausminė nuobauda yra nebegaliojanti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo teisinė padėtis, įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra nuosekliai lengvinama (mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, po to ši bausmė, suteikus malonę, pakeista 25 metų laisvės atėmimu, 2016 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistasis perkeltas atlikti bausmę į atvirąją koloniją), todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo geras elgesys atliekant bausmę yra tinkamai nevertinamas.Sutinkamai su 2017 m. lapkričio 7 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas J. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už labai sunkių nusikaltimų įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmąjį kartą, tačiau tai, įvertinus nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kiekį bei pobūdį, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuotoje grupėje, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, J. B. gyvenime bei nusikaltimuose nėra agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau sutinkamai su 2017 m. lapkričio 7 d. Socialinio tyrimo išvada, vis tik nusikaltimo metu yra naudojęs grasinimus smurtu kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas, kad kiti jam paklustų. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir J. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis – veikdamas organizuotoje grupėje nuteistasis įgijo šaunamąjį ginklą, bei stipriai psichiką veikiančias medžiagas, organizavo automobilio vagystę, pasikėsino įvykdyti plėšimą bei žmogžudystę, taip pat įvykdė banko apiplėšimą nužudydamas apsaugos darbuotoją. Nors nuteistasis dirba, tačiau jo skundo teiginiai dėl teigiamos darbinės veiklos, pakankamos darbo patirties bei motyvacijos, (kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje), kelia abejonių. Vertinant šių aplinkybių reikšmę J. B. nusikalstamumui (tiek buvusiam, tiek galimam ateityje) vis tik pažymėtina, kad iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis taip pat dirbo, tačiau, tai nuteistajam nusikalsti siekiant finansinės naudos nesutrukdė. Nors šiuo metu nuteistasis savo lėšas tvarko racionaliai, pragyvena bei civilinį ieškinį dengia iš savo gaunamo darbo užmokesčio, lygtinio paleidimo metu turi galimybę įsidarbinti, vis tik galimas J. B. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu vėl nenusikals. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą J. B. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu (asmenimis), kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, vienas iš veiksnių, lėmusių J. B. nusikalstamumą, buvo asocialios grupės daroma įtaka. Analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje J. B. buvo paskatintas 24 kartus, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 1995 m. spalio 2 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, taikant lygtinį paleidimą. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo sumažėjimą nuo 31 iki 28 balų. Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam būdingas egocentrizmas – nuteistasis J. B. yra linkęs išsakyti kritiką, kuri neturi realaus pagrindo ir remiasi jo asmeniniu įsivaizdavimu ir manymu, o tai, be abejo, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Todėl galimos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas 3 balais nuo 2017 m. gegužės 30 d. (ankstesnis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas) nesudaro pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurie leistų pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip jau minėta, nuteistojo J. B. teisinė padėtis buvo sušvelninta net keletą kartų. J. B. buvo nuteistas pačia griežčiausia tuo metu egzistavusia bausme - mirties bausme sušaudant, kuri buvo pakeistą į laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, o 2012 m. gegužės 9 d. Prezidento dekretu „Dėl Malonės suteikimo“ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą 25 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl teisinės padėties švelninimas J. B., atitinka proporcingumo reikalavimus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.