Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnyje, 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 75 straipsnyje, 16 straipsnyje, 105 straipsnio 8 punkte, 105 straipsnio 8 ir 12 punkte, 232 straipsnyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta mirties bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 267 straipsnio 1 dalį, nuo bausmės paskirtos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą atleistas, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1995 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 2 d. Komisija 2017 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam J. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistas J. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti kaip aiškiai nepagrįstą, nemotyvuotą ir iš esmės prieštaraujančią konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec(2003)22, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, jog, atsižvelgiant į visuotinius teisės principus, jog joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką ir kitus, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikšmingos visiškai kito pobūdžio aplinkybės - nuteistojo asmens charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis nuteistasis gali socializuotis laisvėje ir pan. Pastarosios aplinkybės, sprendžiant dėl J. B. lygtinio paleidimo, vertintinos nuteistojo naudai.Pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių bei galimybės įsilieti į visuomenę su intensyvia priežiūra, o taip pat ir oficialių duomenų, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, psichologinės tarnybos išvadoje, pažymoje dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo, pažymoje dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų. Oficialūs duomenys patvirtina, kad J. B. bausmės atlikimo metu yra 23 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įrengimų priežiūros darbuotoju, sportuoja, daug skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iki suėmimo pagrindinis pajamų šaltinis buvo gaunamas darbo užmokestis, šiuo metu taip pat išsilaiko iš gaunamo darbo užmokesčio. Be to, nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir adekvačiai suvokia nusikaltimo padarinius, neturi bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais bei administracijos darbuotojais, teigiamai vertina priežiūrą ir apribojimus jo atžvilgiu, palaiko bendras visuomenėje priimtas dorovines normasNuteistojo manymu vien tas faktas, kad asmuo padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir tai, kad duomenų apie jokius kitus pažeidimus nėra, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi už šį pažeidimą jis jau buvo nubaustas drausmine tvarka ir jam skirtą bausmę atliko. Be to, šis pažeidimas nebuvo grubus. Be to skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to, jog teismo nutarties argumentai neatitinka tikrovės, kadangi nutartyje pasisakyta apie ankstesnius teistumus, tuo tarpu nuteistasis Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pirmą kartą. Nuteistojo J. B. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis dengia civilinį ieškinį, nebuvo nutraukęs darbinės veiklos bei aktyviai dalyvauja visose privalomose socialinės reabilitacijos programose. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog J. B. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 31 balas, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Apygardos teismas sutinka, jog, svarstant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertintinos tokios aplinkybės, kaip nuteistojo asmens charakteristika, socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tai, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, seserimis, broliu, žmona, vaikais, šiuo metu pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir gailisi, neturi bendravimo problemų, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, prieš tai gerai apgalvojęs, atpažįsta problemas, ieško būdų joms spręsti, suvokia savo veiksmų pasekmes, teigiamai vertina priežiūrą ir apribojimus jo atžvilgiu, neabejotinai vertintina nuteistojo naudai. Nuteistojo naudai vertintini ir teigiami jo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 23 kartus skatintas, dirbo, pataisos namuose mokėsi ir baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo Edukologijos bakalauro laipsnį ir socialinio pedagogo specialybę, Elektrėnų profesinio rengimo centre įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, aktyviai dalyvavo visose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas bei emocinė gerovė. Be to, pažymėtina ir tai, kad dalį nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos balų - 6 balus, sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis dedamomis pastangomis dar gali įtakoti ir sumažinti. Kolegijos vertinimu, būtent dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos balų egzistavimas bei nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas. Nors skunde J. B. nurodo, jog padarė tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, o duomenų apie jokius kitus pažeidimus nėra, tačiau iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus – 2011 m. vasario 11 d. ir 2013 d. vasario 6 d. Nors už 2013 m. vasario 6 d. padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nuteistajam administracinė nuobauda neskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, ši aplinkybė negali būti ignoruojama. Nors nuteistasis nurodo, jog 2011 m. vasario 11 d. padarytas vidaus tvarkos pažeidimas nebuvo grubus, teisėjų kolegijos manymu, bet koks padarytas pažeidimas yra reikšmingas ir vertintinas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, ir pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis nustatytų probacijos sąlygų. Be to, pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nagrinėjamu atveju nėra laikoma esmine, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo J. B. galimybę, ji vertintina kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių aplinkybių visumoje. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad jis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, negali būti vertinama, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos, kadangi tokiu būdu pažeidžiamas visuotinis teisės principas, jog joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Nors nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu J. B. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to, jog teismo nutarties argumentai neatitinka tikrovės, kadangi nutartyje pasisakyta apie ankstesnius teistumus, tuo tarpu nuteistasis Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pirmą kartą. Šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamoje nutartyje, priešingai nei skunde nurodo J. B., akcentuojama, kad nuteistasis anksčiau neteistas. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama nutartis turi būti naikinama kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec(2003)22. Nuteistojo J. B. minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nors matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji, atsižvelgiant į nuteistajam vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, nesudaro pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.