Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. nuteistas 1996 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 272 str. 3d., 271 str. 4 d., 75 str., 16 str. 105 str. 8 p., 105 str. 8 p., 105 str. 12 p., 232 str., 42 str. mirties bausme sušaudant su turto konfiskavimu. 1999 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 1996 m. gegužės 28 d. teismo nuosprendis pakeistas, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2003 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 22 str. 1 d. 180 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 p., 129 str. 2 d. 9 p., 267 str. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ 2012 m. gegužės 9 d. Nr. 1K-1060 laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeista į 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 1995 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 2 d. 2016 m. liepos 25 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam J. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p.Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dalyvauja visuomeninėje veikloje, visuomeniniais pagrindais dirbo Lietuvos liaudies buities muziejuje. Už gerą elgesį ir dalyvavimą darbinėje ir visuomeninėje veikloje skatintas 21 kartą ir nuo 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi parkeltas atlikti likusios bausmės į Atvirą koloniją. Nuo šių metų kovo 25 d. kiekvieną savaitgalį išleidžiamas vykti į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais (žmona, vaikais, mama, seserimis). Atvirojoje kolonijoje yra pastoviai lankomas artimųjų, savo ateities perspektyvą sieja su žmona K. B.. Po lygtinio paleidimo gyventų kartu su žmona jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir paleistas lygtinai būtų priimtas dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininku. Tvirtina, kad neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaiko ir kritiškai vertina jų būvimą įkalinimo įstaigoje. Turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį atlygina iš uždirbto atlygio. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai apgailestauja.Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi skunde nurodo ir tai, kad Kaišiadorių apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi ne galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis, įvertintomis pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau išrinkimo būdu, iš minėtų dokumentų, paėmė tam tikras aplinkybes ir suteikė prioritetą prieš galutines išvadas, ir pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Apelianto nuomone, tokie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vertinimai ne tik kritikuoja pačią nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemą, bet ir kritiškai įvertina eilės specialistų atliktą, ir atliekamą darbą.Taip pat skunde teigiama, kad BVK taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra prerogatyvinis prieš Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir netvirtinant BVK numatytos galimybės baigti atlikti bausmę kitaip nei pataisos namuose yra ir papildomas baudimas, ir prieštaravimas įstatymo leidėjų valstybės pasirinktos bausmių vykdymo politikos krypties ir strategijos.Nuteistojo skunde nurodomi jo tikslai, t. y. laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, laikytis teismo ir probacijos reikalavimų, greitesnė integracija į pilnaverčius visuomenės narius, maksimaliai būti pilnaverčiu nariu, dirbant ir kuriant pridėtinę vertę ne tik savo, bet, ir visuomenės labui; dėti visas pastangas greitesniam esamo civilinio ieškinio padengimui.Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 str. 1 d., kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str.8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog J. B. priklauso žemai rizikos grupei – 27 balai. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą taip pat nustatyta, kad nors ir statiniai balai yra 25, tačiau per dvejus metus, t. y. 2015 - 2016 metais atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos tyrimą, nustatytas 28 balų įvertinimas pakito tik itin nežymiai, t. y. iki 27 balų. Teismas pabrėžia, jog šis veiksnys nėra lemiamas, taikant lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas ne vieną kartą, pastebimas siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, noras būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją taip pat didelis. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai vertintina teigiamai nuteistojo atžvilgiu, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, to nepakanka. Vertinant galimybę nuteistąjį lygtinai paleisti svarbus yra materialiojo BVK 157 str. 1 d. kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo pagrįstumą, kaip jau buvo paminėta, bylos duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, J. B. priklauso žemai rizikos grupei. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo kriminogeninis veiksnys vis tik išlieka dėl lėšų tvarkymo, nes nuteistajam priteistas civilinis ieškinys 8398,98 Eur sumai, iš kurios tik nedidelė dalis, t. y. 815,51 Eur, atlyginta, nors nuteistasis tvirtina, jog paleistas lygtinai dėtų visas pastangas greitesniam esamo civilinio ieškinio padengimui. Materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą sudaro ir itin svarbus veiksnys kaip pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos J. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už vieno nesunkaus, dviejų sunkių ir trijų labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo aspektu pažymima, kad skunde nurodyta argumentacija, jog nepatvirtinus teikimo taikyti lygtinį paleidimą vertinama kaip papildomas nubaudimas, yra nepagrįsta ir tik laikytina subjektyvi nuteistojo nuomonės išraiška, kuri imperatyvios reikšmės teismui neįgyja. Nuteistojo elgesys ir jo pokyčiai po jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, atliktų tyrimų nėra toks, kurio pagrindu būtų galima neabejotinai manyti, kad nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.