Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 75 straipsnį, 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 232 straipsnį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta mirties bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 267 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į 25 metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 1995 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 2 d.Komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarime nutarė taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jam neatlikus 2 metų 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi lygtinio paleidimo taikymui. Skunde J. B. ginčijo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir nurodė, kad teismo motyvai nepagrįsti, nes jis įvykdė visus įpareigojimus, laikėsi ir laikosi Komisijos rekomendacijų, elgiasi nepriekaištingai, dirba, mokosi, buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobauda negaliojanti. Intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, atlikęs keturis penktadalius paskirtos bausmės, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, tai patvirtina pažymos ir išvados. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad Komisijos nepakankamai pagrįsta asmenybės charakteristika, teismo išvados prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų padarytoms išvadoms, kurie tyrė ir stebėjo nuteistąjį. Nuteistojo skundas atmetamas. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo J. B. galimybės jį jau šiuo metu paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama ir akivaizdi, sudaranti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai, tačiau tai apsprendžiama vertinant lygtinio paleidimo institutui būdingus tiek formaliuosius, tiek materialiuosius kriterijus. Nuteistasis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas, analizuodamas Komisijos išvados pagrįstumą, vertino duomenis apibūdančius J. B. asmenybės charakteristiką, tame tarpe ir nuteistojo skunde nurodomas teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes (dirba, mokosi, 25 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi), taip pat spręsdamas apie nuteistojo pažangos pakankamumą vertino padarytų nusikaltimų pobūdį ir paskirtos bausmės dydį, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius, nustatyto kriminogeninio veiksnio ir nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje visumoje. Šių aplinkybių visumos vertinimas teismui kėlė abejones dėl lygtinio paleidimo taikymo. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu vertinimu dėl pažangos kriterijaus pakankamumo, daro išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje nustatytomis taisyklėmis nepakluso du kartus, iš kurių už vieną dėl uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, jam buvo skirta nuobauda. Nors ši nuobauda negalioja, tačiau ji vertinama nustatyto kriminogeninio veiksnio (informacija apie teisės pažeidimus) kontekste analizuojant nuteistojo elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu. Pagrindą abejoti nuteistojo ilgalaikiu teigiamu elgesiu suteikia ir aplinkybė, jog nuteistojo J. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri paskutinio vertinimo metu nustatyta žema – 27 balai, pagal OASys, ankstesnių vertinimų metu kito (2016 m. sausio 12 d. vertinimo rezultatas – 27 balai, tuo tarpu 2017 m. gegužės 30 d. – 31 balas). Minėti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų svyravimai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog nuteistasis nuosekliai taisosi, todėl nuteistojo J. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, net ir įvertinus teigiamai jo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančius duomenis nurodytus nuteistojo skunde, dar nėra pakankama ir stabili, jog būtų galima tikėtis sėkmingos probacijos. Taigi, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Komisijos išvadas, teisėjų kolegija mano, kad teismas padarė tinkamą išvadą dėl lygtinio paleidimo materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Lygtinio paleidimo instituto taikymui svarbus teismo objektyvus ir tvirtas įsitikinimo susiformavimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Kaip teisingai pažymėjo teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo J. B., jis bausmę atlieka už keletą labai sunkų nusikaltimų, paskirta griežčiausia bausmė (mirties bausmė), kuri vėliau buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o 2012 metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ sušvelninta iki 25 metų. Nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis ir paskirtos bausmės griežtumas sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šie duomenys vertintini aukščiau aptartų nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių aplinkybių visumoje, o būtent nuteistojo nesugebėjimo elgtis išimtinai teigiamai pataisos įstaigoje ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų kaitos kontekste. Pritariant Kaišiadorių rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, pažymima, jog lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalias įstatyme nustatytas sąlygas, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismo jurisdikcijai, teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.