Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, ieškovei ir jos atstovei teismo posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui M. D., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė S. A. ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2009 m. kovo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-496/2009 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D. ir priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą, priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui; 2) priteisti ieškovei S. A. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. D.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) su atsakovu M. D. susilaukė sūnaus E. D.. Nutrūkus ieškovės S. A. ir atsakovo santykiams ir nebegyvent kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Su atsakovu sudarius taikos sutartį, 2009 m. kovo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-496/2009 iš atsakovo buvo priteistas 300 Lt (pasikeitus valiutai, tai sudaro 86,89 Eur) išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D. 2009 metais buvo (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų ir jo poreikiai yra ženkliai pakitę ir priteisto išlaikymo patenkinti sūnaus poreikius neužtenka.

3. Ieškinyje nurodyta, kad sūnaus išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitintis, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Nepilnametis vaikas yra aprūpinamas tik būtiniausiomis priemonėmis, rūbais, higienos reikmėmis. Vaikas auga, keičiasi, jam reikia vis naujų tiek viršutinių, tiek apatinių drabužių, avalynės, kompiuterių, telefonų, priemonių mokyklai ir kita. Be to, būtina užtikrinti augančio vaiko organizmui reikalingų maisto produktų ir medžiagų poreikio patenkinimą. Be to, ieškovė turi skirti pakankamai lėšų sūnaus lavinimui, ugdymo reikmėms. Šalių sūnus yra paauglys – tokio amžiaus vaikui svarbu ir socializuotis bei pramogauti su bendraamžiais. Nepilnamečio vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia 604 Eur per mėnesį, išlaidas ieškovė detalizavo kartu su ieškiniu pateikiamoje išlaidų lentelėje.

4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, gauna stabilias pajamas, todėl privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas mažomis pajamomis, jeigu tokias atsakovas gautų, ar tuo, kad atsakovas dirba nelegaliai. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra nepastovaus dydžio, o dažnai – nedidelės, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, tik automobilį. Kitų pajamų negauna, todėl vertina, kad jos pajamos neužtikrina vaiko minimalių poreikių patenkinimo.

5. Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nustatytu terminu nepateikė.

6. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko E. D. interesų, kurioje nurodė, kad nagrinėjamu atveju priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas neprieštarauja nepilnamečio E. D. interesams.

7. Teismo posėdžio metu 2023 m. lapkričio 9 d. ieškovė S. A. nurodė, kad prašo pakeisti priteistą išlaikymą, nes pasikeitė tiek ekonominė padėtis, tiek vaikui augant kinta jo poreikiai. Be to, vaikui reikia tiesinti dantis, dantų tvarkymo išlaidos yra didelės. Pagrindines išlaidas sudaro maistas, kuras, maitinimosi išlaidos mokykloje, gydymo išlaidos. Vaiko poreikiams patenkinti ieškovei reikia apie 650 Eur per mėnesį. Ieškovės darbo užmokestį sudaro apie 1200 Eur – 1300 Eur per mėnesį, taip pat ji gauna vaiko išmoką iš valstybės (vaiko pinigus) – apie 80 Eur, šios valstybės skiriamos sumos iš vaiko poreikių sumos nėra atėmusi. Nurodė, kad gyvena 3 km nuo vaiko mokyklos, todėl vaiką veža automobiliu, Kelmėje nėra miesto viešojo transporto. Ieškovė nuomoja butą, už nuomą moka 100 Eur, papildomai mokami buto komunaliniai mokesčiai. Vaikas nustatytų sveikatos problemų neturi, tačiau turi problemų su kojų ir delnų prakaitavimu, todėl ji turi užtikrinti tinkamą avalynę. Atsakovas vaikui jokių daiktų nenuperka, atostogoms nepasiima, vaikui asmeniškai pinigų neperveda. Atsakovo mokėjimai buvo nenuoseklūs, šiuo metu moka laiku, jis perveda apie 120 Eur per mėnesį, paskutinius mėnesius pervedė po 150 Eur.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatės padėjėja I. J. palaikė ieškinį ir nurodė, kad ieškinys pagrįstas, vaiko poreikiai yra pasikeitę, todėl prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

9. Teismo posėdžio metu 2023 m. lapkričio 9 d. atsakovas M. D. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad jau kelis metus sūnaus išlaikymui moka didesnę negu 2009 m. kovo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą 86,89 Eur sumą. Taip pat nurodė, kad išėjo iš darbo, tačiau teismo posėdžio eigoje patikslino, kad darbdaviui šio sprendimo nėra pranešęs. Ieškovas nurodė, kad jis iš viso turi tris vaikus, kitiems dviem vaikams išlaikymas nėra teismo priteistas, jis vaikus išlaiko savo noru. Santuokos su dviejų vaikų motina sudaręs nebuvo, vaikų gimimo liudijimuose jis nėra įrašytas kaip tėvas, tėvystė nėra nustatyta jo atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad E. D. moka 150 Eur per mėnesį, su vaiku nebendrauja. Atsakovas pažymėjo, kad sveikatos problemų neturi, yra darbingas. Jo mėnesio pajamas sudaro 1000 Eur – 1300 Eur.

10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė R. R. palaikė pateiktą 2023 m. rugpjūčio 29 d. išvadą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (b. l. 28-29). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus poreikį vaikui.

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

11. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė S. A., tėvas – atsakovas M. D. (b. l. 9). Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos duomenimis, Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė, jog M. D. įsipareigoja mokėti E. D. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomi – po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir uždirba vidutiniškai apie 1950,00 Eur neatskaičius mokesčių (apie 1200 Eur po mokesčių) (b. l. 35-37). Ieškovė S. A. savo vardu turi registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 43, 45).

12. Atsakovas 2023 m. lapkričio 8 d. duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestį sudaro vidutiniškai apie 1300 Eur neatskaičius mokesčių (apie 900 Eur po mokesčių) (b. l. 38-41, 54). Atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 43). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį į rankas yra apie 1000 Eur – 1300 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

13. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

15. Šalių nepilnamečiam sūnui E. D. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu, t. y. 2009 m. kovo 26 d., E. D. buvo (duomenys neskelbtini) metai, jo poreikiai buvo mažesni, o augant, lankant mokyklą, atsirado pakankamai daug naujų išlaidų, atsirado poreikis mokymo priemonėms ir pan.. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2009 metų. Nuo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas – 14 metų, per šį laiko tarpą atsirado išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu, atsirado daugiau papildomos veiklos, atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, dėl to neabejotina, kad auginant, mokyklinio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui patiriamos jau didesnės išlaidos, nei jos buvo būtinos auginant darželinio amžiaus vaiką (CPK 185 straipsnis).

16. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per 14 metų yra padidėję, o 2009 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 litų) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina, jog atsakovas neginčija aplinkybės, kad vaiko poreikiai yra padidėję, jis teismo posėdžio metu nurodė, kad pats savo noru šiuo metu moka 150 Eur išlaikymo dydį, ieškovė šias aplinkybes patvirtino.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

18. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

19. Teismas sprendžia, kad svarbiausias kriterijus, keičiant išlaikymo dydį, šiuo atveju yra pasikeitę vaiko poreikiai, vaikui reikalingo išlaikymo dydžio padidėjimas. Šio dydžio nustatymas yra svarbus ir paskirstant išlaikymo dydį tarp abiejų tėvų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra 604 Eur, vaiko išlaidų paskaičiavimo lentelėje ieškovė nurodė 707,75 Eur sumą, papildomai išskirdama eilutę kuro automobiliui išlaidoms, kurios, ieškovės skaičiavimu, papildomai dar sudaro 100 Eur/mėn., o bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išlaidos sūnui sudaro apie 650 Eur per mėnesį, be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo iš atsakovo didesnės sumos apsidrausdama, jei teismas priteistų mažesnę sumą. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų paskaičiavimą bei prašomą priteisti išlaikymo dydį bei į ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta sūnui reikalinga išlaikymo suma yra didesnė nei bylos nagrinėjimo metu valstybėje nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas.

20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės nepateikė sūnaus išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teismas remiasi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius. Kaip minėta, šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 633 Eur, todėl ieškovė šios sumos neprivalėjo pagrįsti detaliais įrodymais, tačiau, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, turėjo pagrįsti pasikeitusius vaikų poreikius, jų padidėjimą, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos kai kurios išlaidos yra mažintinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augančiam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (CPK 185 straipsnis).

21. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

22. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad vaikui būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, vaistai, vitaminai ir t.t., taip pat sutinka, kad atitinkamai padidėjo kainos minėtų poreikių tenkinimui, tačiau, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kai kurių nurodytų vaiko poreikių tenkinimo būtinumo, nepagrindė jiems reikalingų piniginių lėšų dydžio.

23. Kreipiantis į teismą ieškovė vaiko poreikių skaičiavimo lentelėje nurodė, jog būsto mokesčiai sudaro 189 Eur per mėnesį, o mokesčių dalis tenkanti sūnui sudaro apie 94 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė atlikdama būsto išlaidų skaičiavimą, nenurodė už kokį laikotarpį susidarė minėtos išlaidos, todėl nesant apie šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, teismas vertina, kad atsakovė nurodė vidutines mėnesio būsto išlaikymo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi gyvena nuomojamame 34 kv. m bute, todėl įvertinus buto ploto ir patiriamų išlaidų santykį, teismas sprendžia, kad šios nurodytos išlaidos yra mažintinos. Teismas neabejoja, kad žiemos laikotarpiu būsto išlaidos yra didesnės negu vasaros laikotarpiu, tačiau išvedus vidutines per metus susidarančias būsto išlaikymo išlaidas, spręstina, kad ieškovės nurodyta 189 Eur per mėnesį (94 Eur sūnaus išlaidų dalis) yra nepagrįsta, todėl mažintina iki 110 Eur per mėnesį (55 Eur sudaro sūnaus išlaidų dalis). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad būsto nuomai išleidžia 100 Eur per mėnesį (50 Eur sudaro sūnaus išlaidų dalis). Teismas sprendžia, kad šios išlaidos, atsižvelgiant į buto plotą, nėra per didelės, yra tikėtino dydžio.

24. Sprendžiant dėl maisto, aprangos, sveikatos/higienos priemonių išlaidų vaikui, taip pat išlaidų vaiko pramogoms, pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus maitinimui vidutiniškai išleidžia apie 262 Eur (162 Eur maitinimas namie + 100 Eur išlaidos maitinimui mokykloje), rūbams/avalynei/kuprinei – 63 Eur per mėnesį (58 Eur/mėn. - rūbams ir avalynei ir 5 Eur/mėn. – kuprinei), sveikatai/higienos priemonėms – 35 Eur per mėnesį, kanceliarinėms prekėms – 12,50 Eur per mėnesį, laisvalaikio pramogoms – apie 20 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos sūnaus išlaidos sveikatai/higienos priemonėms – 35 Eur per mėnesį bei laisvalaikio pramogoms – apie 20 Eur per mėnesį yra pagrįstos bei proporcingos, atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių. Dėl maisto išlaidų, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama maistui namuose reikalingų išlaidų suma vidutiniškai svyruoja nuo 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2271-1187/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-324/2023; kt.). Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus maistui yra pagrįstos, nes besimokančiam, augančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, nes šalių vaikas yra paauglys, šiuo laikotarpiu paspartėja vaiko augimo, organizmo brendimo procesai. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad išleidžia 5 Eur per dieną sūnaus maitinimui, kas sudaro apie 100 Eur per mėnesį, todėl teismas daro išvadą, kad vaikui per mėnesį skirtina 162 Eur suma maistui namuose ir 100 Eur maistui mokykloje yra protinga ir pakankama (CPK 185 straipsnis).

25. Grįsdamas išlaidas, būtinas šalių sūnaus aprangos/avalynės, kuprinės įsigijimui, ieškovė nurodė, kad yra reikalinga 63 Eur per mėnesį suma, t. y. 58 Eur/mėn. - rūbams ir avalynei, 5 Eur/mėn. – kuprinei, be to, ieškovė, skaičiuodama išlaidas atskiroje eilutėje išskyrė išlaidas mokyklai – kanceliarinėms priemonėms, kurios sudaro 12,50 Eur per mėnesį arba 150 Eur metams. Šioje dalyje ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui mažintinos nuo 213 Eur sumos iki 148 Eur sumos. Mokslo metai Lietuvoje įprastai trunka apie 9 mėnesius (su įvairios trukmės atostogomis metų eigoje), todėl skaičiuotinas išlaidų mokyklai būdas nėra korektiškas, o kuprinė paprastai nėra perkama tik vieneriems metams (CPK 185 straipsnis).

26. Be to, ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį moka po 40 Eur už sūnaus gyvybės draudimą. Teismas negali šių išlaidų priskirti būtinosioms, nes jos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis. Todėl šiuo atveju ieškovei jas geranoriškai mokant, atsakovas pareigos prisidėti prie tokių išlaidų kompensavimo, neturi (CPK 185 straipsnis).

27. Ieškovė sūnaus išlaidų skaičiavimo lentelėje taip pat nurodė, kad sūnaus išlaidos telefono paslaugoms sudaro apie 10 Eur/mėn., kirpyklos – 15 Eur/mėn., teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra visiškai tikėtinos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

28. Vertinant ieškovės nurodytas 100 Eur kuro išlaidų priskyrimo prie būtinų išlaidų, pagrįstumą, pabrėžtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad su sūnumi gyvena Kelmės mieste (ieškinio duomenimis, (duomenys neskelbtini), miesto pakraštyje, todėl sūnų veža į mokyklą ir iš jos automobiliu, o miesto transporto, kuriuo būtų galima naudotis, nėra. Ieškovė pažymėjo, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš viešai prieinamų ,,Google“ žemėlapių, nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki sūnaus mokyklos atstumas yra 1,6 km, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, neturint duomenų apie galimas vaiko su judėjimu susijusias sveikatos problemas, darytina išvada, kad esminio poreikio vežioti vaiką į/iš mokyklos nėra. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, kad gyvenant mieste, kuriame siekiant nuvykti į reikalingas įstaigas, susidaro poreikis vaiką nuvežti ir automobiliu, taip pat prireikus nuvykti į kitą miestą. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovės nurodyta kuro suma 100 Eur/mėn. iš esmės reiškia, kad ieškovė per mėnesį vidutiniškai nuvažiuoja apie 950 km, tačiau šios išlaidos nėra grįstos jokiais įrodymais. Todėl teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikių tenkinimui, 35 Eur/mėn. suma kuro išlaidoms yra protinga ir racionali.

29. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė skaičiuodama sūnaus išlaidas nurodė, kad telefonui ir jo priedams išleidžia 420 Eur, ausinėms – 135 Eur, kompiuteriui ir jo priedams – 600 Eur, kompiuterio kėdei – 120 Eur. Šias išlaidas ieškovė skaičiuoja kaip susidarančias per vienerių metų laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nusistovėjusią praktiką visi šie daiktai yra naudojami gerokai ilgiau, be to, net suėjus garantiniam terminui, jie netampa nenaudojamais ir nepraranda visos savo vertės, juos galima parduoti ir dalį sumokėtos kainos atgauti. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, šių stambesnių pirkinių kainą, išdalina 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pagrįstos, proporcingos ir vaiko poreikius atitinkančios telefonui ir jo priedams išlaidos per mėnesį yra 11,67 Eur (420 Eur/36 mėn.), ausinėms - 3,75 Eur, kompiuteriui ir jo priedams – 16,67 Eur, kompiuterio kėdei – 3,33 Eur.

30. Svarbu pažymėti, kad, kaip minėta, ieškovė nurodydama nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingą sumą jos dydį skirtingai apibrėžė tiek ieškinyje, tiek vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje, kuriuo metu, be kita ko, ieškovė nurodė, kad prašo priteisti didesnę išlaikymo sumą sūnui, nes mano, kad jos prašoma priteisti išlaikymo suma teismo bus sumažinta.

31. Dėl išdėstyto teismas daro išvada, kad pagrįsta ir vaiko poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo vaikui suma, tenkanti abiem tėvams, yra apie 585 Eur. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma, ir abiejų tėvų teiktino išlaikymo sūnui nagrinėjamu atveju suma būtų apie 500 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties vertinimo

32. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena Kelmėje nuomojamame bute. Ieškovė turi savo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 45). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra kintančios, tačiau vidutiniškai šiuo metu ieškovės pajamas sudaro apie 1200 Eur -1300 Eur po mokesčių (b. l. 35-37).

33. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovas turi savo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 44). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos yra kintančios, tačiau remiantis Sodros duomenimis, nustatyta, kad vidutiniškai jo mėnesio pajamas sudaro apie 900 – 1000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gauna apie 1000 Eur – 1300 Eur darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis minėtose įmonėse nebedirba, yra išėjęs iš darbo, tačiau 2023 m. lapkričio 8 d. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo dirbantis. Teismui pakartotinai paklausus, ar atsakovas iš tikro yra nutraukęs darbo santykius, atsakovas nurodė, kad oficialiai apie darbo santykių nutraukimą darbdaviui nėra pranešęs, prašymo atleisti iš darbo nėra pateikęs. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Svarbu pažymėti, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dar turi nepilnamečių išlaikytinių, tačiau taip pat patvirtino, kad jo minėtiems nepilnamečiams vaikams tėvystė nenustatyta, t .y. atsakovas nėra nurodytas vaikų tėvu, atsakovas patvirtino, kad vaikų gimimo liudijimų patekti negali, nurodė, kad teismo sprendimų, kuriais iš jo būtų priteistas išlaikymas kitiems vaikams, nėra. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi visas galimybes dirbti bei gauti pajamas.

34. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Be to, atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus.

35. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, daugelio išlaidų negrindė rašytiniais įrodymais, bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria vaikui išmoką, kuri siekia 85,75 Eur, į tai, jog atsakovas neturi kitų išlaikytinių, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2009 m. kovo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-496/2009 priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. D. nepilnamečiam vaikui E. D. priteisti po 250 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. birželio 15 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė naudojosi profesionalios teisininkės paslaugomis, ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos yra 950 Eur (b. l. 55-59). Išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, prašomas priteisti advokato padėjėjos pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 71 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 674,50 Eur (950 Eur x 71 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.

41. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą sūnui po 150 Eur/mėn., šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui po 250 Eur/mėn., todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir teikiamos išlaikymo vaikui sumos, kas sudaro 100 Eur.

42. Todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistina valstybei 27 Eur (100 x 12 / 100 x 3 x 75 / 100) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,35 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl patenkinus 70 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina valstybei 15,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš jos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-496/2009 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. birželio 15 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskiriant ieškovę S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 674,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,65 Eur (penkiolika eurų 64 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.