- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-2847-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00910-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. G., L. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei Rūtai Rastenienei
- Advokatai
- Alva Puniškienė, Irmantas Tumas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenis A. G., V. G., L. G. ir V. G., trečiajam asmeniui notarei Rūtai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: A. G., V. G., L. G., V. G., trečiasis asmuo notarė Rūta Rastenienė,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą sutuoktinės I. G. palikimui priimti. Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 I. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nebuvo sudariusi. I. G. iš ankstesnės savo santuokos turėjo keturias dukteris: A. G., V. G., L. G. ir V. G.. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę paveldėti 1/5 dalį savo sutuoktinės palikimo. I. G. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kuriame kartu ir gyveno.
1.2 Savo mirusios sutuoktinės palikimo nustatytu terminu nepriėmė. Labai greitai po jos laidotuvių išvyko į Vokietiją, kur turėjo pradėti dirbti jau 2022 m. rugpjūčio 8 d. Ten dirbti neilgiems laikotarpiams vyksta nuolatos. Grįžo į Lietuvą tik lapkričio mėn. Dėl patirties tvarkant paveldėjimo ir kt. teisinius reikalus trūkumo, po žmonos mirties iš karto nesuprato, kad ir jis galėtų pretenduoti į jos palikimo dalį. Be to, neturėjo laiko ir pasidomėti, kad palikimo priėmimui turėtų dar kreiptis į notarą, ir tą padaryti nustatytu terminu.
1.3 Teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad podukros L. ir V. po I. mirties, dar tą pačią dieną pareiškėjui pasakė, kad jam I. palikimas nepriklauso. Nurodė, kad podukra V. po I. mirties jam surado darbą Vokietijoje ir jis ten išvyko dirbti. Dirbti ten vyko dėl to, kad labai gedėjo mirusios sutuoktinės ir nenorėjo likti vienas tarp keturių sienų. Iš Vokietijos grįžo 2022 m. lapkričio 2 d. Į notarą primą kartą kreipėsi 2023 m. sausio 5 d. Nurodė, kad mokesčius už butą esantį (duomenys neskelbtini) mokėjo visą laiką, išskyrus kai būdavo Vokietijoje. Iki sutuoktinės mirties jis vienas ją slaugė, o podukros savo mama nesirūpino. Nurodė, kad siekiamame paveldėti bute ketina gyventi, o likusias dalis išpirkti iš kitų palikėjų. Atsakydamas į suinteresuotų asmenų atstovės klausimą, ar jis netrukdė podukroms bendrauti su mama, ar 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje į namus vyko policijos pareigūnai pagal iškvietimą, atsakė neigiamai. Teismui pakartotinai to paklausus, pareiškėjas nurodė, kad policija niekada į jų namus nevyko.
Atsiliepimas
2. 2023 m. kovo 17 d. teisme buvo gautas suinteresuotų asmenų A. G., V. G., L. G. ir V. G. atsiliepimas, kuriuo jos prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas išties išvyko dirbti į Vokietiją – siekiant Pareiškėjui pagelbėti finansiškai, padėti atsikratyti tam tikrų priklausomybių ir gyventi įmanomai pilnavertį gyvenimą, Vokietijoje gyvenanti V. G. kartu su kitomis Įpėdinėmis jam surado darbą ir padėjo išvykti, tarpe kita ko paremdamos finansiškai. Tačiau pažymėtina, jog Vokietijoje Pareiškėjas tedirbo šiek tiek ilgiau nei mėnesį, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., kadangi atvykdavo į darbą stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vykdė darbo laiko apskaitos manipuliacijas, iš darbdavio klientų vogė medžiagas, jo santykiai su darbdaviu, darbdavio klientais bei personalu tapo netoleruotinai blogi. Šias faktines aplinkybes patvirtina Vokietijos kompanijos (duomenys neskelbtini) pranešimas, pateiktas atsakant į Įpėdinių atstovės paklausimą dėl informacijos pateikimo.
2.2 Įpėdinių žiniomis Pareiškėjas nuo 2022m. rugsėjo 25 d. buvo Lietuvoje, kas suponuoja prielaidas apie tai, jog Pareiškėjas galimai meluoja Teismui, siekdamas Prašymo patenkinimo.
2.3 Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų A. G., V. G., L. G. ir V. G. atstovė, advokatė Alva Puniškienė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. G. yra I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vyras. Iš 2023 m. sausio 25 d. Testamentų Registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą matyti, kad I. G. palikimą priėmė A. G., V. G., L. G., V. G.. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas norą priimti palikimą išreiškė tik (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. terminą praleidę du mėnesius ir 9 dienas.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
6. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
8. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis nežinojo kad reikia kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo, jam podukros sakė, kad jam turtas nepriklauso ir jis negali pretenduoti į jį. Taip pat aplinkybe, jog jis po žmonos mirties išvyko dirbti į Vokietiją ir negalėjo rūpintis palikimo klausimais.
9. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, nelaikytina aplinkybe, objektyviai sutrukdžiusia atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.
10. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iškarto po žmonos mirties iki 2022 m. lapkričio 2 d. buvo išvykęs dirbti į Vokietiją. Šiai aplinkybei pagrįsti, teismui pateikė (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nuorašą, kuris patvirtina kad darbą pareiškėjas Vokietijoje pradėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d. tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad darbo sutartis baigėsi lapkričio mėnesį. Tačiau, iš byloje esančio rašytinio įrodymo kurį kartu su atsiliepimu pateikė suinteresuotų asmenų atstovė matyti, kad 2023 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. pažymėjo, jog E. G. įmonėje dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. Daugiau duomenų apie tai, ką pareiškėjas veikė Vokietijoje nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d. byloje nėra. Kita vertus, pati suinteresuotų asmenų atstovė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad suinteresuotas asmuo V. G. ir (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. yra pažystami asmenys, dėl ko teismas šį įrodymą vertina kritiškai.
11. Net ir laikantis pareiškėjo pozicijos, kad iš Vokietijos jis į Lietuvą grįžo 2022 m. lapkričio 2 d., byloje nėra visiškai jokių duomenų, kas pareiškėjui objektyviai galėjo kliudyti kreiptis į notarą netrukus po grįžimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, jis pirmus veiksmus dėl palikimo priėmimo pradėjo tik 2023 m. sausio 5 d. Pažymėtina, kad pareiškėjui apie žmonos mirtį buvo žinoma tą pačią dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Pareiškėjas po tėvo mirties ir dar iki pareiškimo pateikimo teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą, dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Užsienyje gyvenantis asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Apie palikimo klausimus su podukromis nurodė, kalbėjęs dar tą pačią dieną, kai palaidojo sutuoktinę, tačiau savo teisės kreiptis į notarą neįgyvendino, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
12. Kita vertus, suinteresuotiems asmenims A. G. gyvenančiai Švedijoje ir V. G., gyvenančiai Vokietijoje nekilo kliūčių įgyvendinti savo valią, priimti I. G. palikimo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. G. terminą palikimui priimti praleido, nes neturėjo valios jo priimti nustatytu terminu.
13. Remdamasis šalių parodymais, byloje surinkta medžiaga, įrodymų vertinimo taisyklėmis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškime išdėstytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jas pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, o atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų balansą, pirmenybė teiktina civilinių santykių stabilumui. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra atmestinas.
Dėl nuobaudos skyrimo už priesaikos sulaužymą.
14. 2023 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas E. G., prisiekęs atsakydamas į suinteresuotų asmenų A. G., V. G., L. G. ir V. G. atstovės advokatės Alvos Puniškienės klausimą, „ar tiesa kad jūsų sutuoktinei esant gyvai į namus buvo kviečiama policija, dėl to, kad jis neįsileidžia suinteresuotų asmenų į butą?“ atsakė neigiamai. Teismui pakartotinai to paklausus, ar buvo toks faktas, kad policija vyko pas pareiškėją į namus, pareiškėjas nurodė, kad nebuvo. Po šių atsakymų suinteresuotų asmenų atstovė teismui pateikė 2022 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
15. Šiame dokumente nurodomos šios nustatytos faktinės aplinkybės: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje registruotas tarnybinis pranešimas (ROIK 0122000374779), kuriame nurodoma, kad iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) PGT prašo policijos pagalbos, nes atvykus minėtu adresu dėl SAA yra galimai sumušta moteris. Atvykus nurodytu adresu PGT pareigūnas perspėjo, kad bute yra agresyvus asmuo. Užėjus į butą buvo pastebėta nesužeista, bet silpnos sveikatos lovoje gulinti moteris, kaip vėliau paaiškėjo t. y. I. G. gim. (duomenys neskelbtini), kurią GMP medikai ruošėsi išvežti į VšĮ „Respublikinę Panevėžio ligoninę“. Šalia lovos stovėjo vyriškis E. G. gim. (duomenys neskelbtini). Dėl I. G. būklės nepavyko su ja pabendrauti, kadangi moterį GMP medikai išsivežė į ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes ir bendraujant su neblaiviu E. G., jis nesugebėjo nieko paaiškint, tik šūkavo garsiai, elgėsi agresyviai. Nuvykus policijos pareigūnams į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ reanimacijos skyrių, pabendravus su priėmimo skyriaus vedėju M. B. jis teigė, kad apžiūrėjus I. G. jokių smurto žymių neaptikta, moteris yra tiesiog neprižiūrėta, taip pat minėjo kad I . G. bus paguldyta į reanimacijos skyrių dėl jos ligų kuriomis ji jau senai serga.
16. Iš pateikto įrodymo turinio, teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog policijos pareigūnai vyko į (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma šiame nutarime, policijos pareigūnai vyko tik į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ reanimacijos skyrių apžiūrėti I. G., bet ne į (duomenys neskelbtini). Pateiktame dokumente, taip pat nėra duomenų, jog policija apklausė pareiškėją dėl šio pranešimo, dėl ko pareiškėjas galėjo ir nežinoti apie policijos iškvietimą jo gyvenamosios vietos adresu. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjui skirti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 186 str. 6 d. numatytos nuobaudos už priesaikos sulaužymą, nes nėra duomenų, kad pareiškėjas ją sulaužė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Byloje nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų A. G., V. G., L. G. ir V. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia. Valstybė šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų taip pat nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.