Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjos advokatės E. Latauskienės ir nuteistojo I. Š. gynėjo advokato V. Ptašinskio apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir I. Š. paskirta galutinė subendrintą bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „S.“ direktoriumi I. Š., UAB „V.“ turint teismo sprendimų (2015 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu priteistą turtinę prievolę – sumokėti skolą kreditoriui UAB „T.“, siekdamas šios prievolės išvengti, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu surašius 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija – nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 69700,00 Eur sumai ir 2016 m. spalio 30 dienai UAB „S.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 69700,00 Eur sumai bei, kad 2016 m. spalio 31 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 200 000,00 Eur sumai ir 2016 m. spalio 31 dienai UAB „S. sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 200 000,00 Eur sumai, jis (V. M.) 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus su įrašyta žinomai neteisinga informacija patvirtino savo parašu bei UAB „V.“ antspaudu, o I. Š. – savo parašu ir UAB „S.“ antspaudu, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo kaip tikrus 2017 m. lapkričio 21 d. pateikdamas Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, siekdamas pagrįsti dalį 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktuose tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ nurodytų užskaitų, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje kartu su I. Š. suklastojo:

- 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 13 399,40 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „tikslinė paskola“, nors realiai UAB „S.“ direktorius I. Š. pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo), I. Š. pasirašius už pinigus įnešusį asmenį, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už gautą sumą kaip kasininkas, ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ gautos 13 399,40 Eur paskolos;

- 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 30 000,00 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „paskola“ nors realiai UAB „S.“ direktorius I. Š. pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo), I. Š. pasirašius už pinigus įnešusį asmenį, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už gautą sumą kaip kasininkas, ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ gautos 30 000,00 Eur paskolos;

- 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 13 399,40 Eur, neva gautų UAB „V.“ pagal suklastotą 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „S.“ kaip tikslinę paskolą, išmokėjimo V. M., kaip atskaitingam asmeniui, pasirašė už įmonės vadovą, vyr. finansininką, gavėją ir pinigus išdavusį asmenį ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl 13 399, 40 Eur gavimo, nes realiai pinigai jam išmokėti nebuvo;

- 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 30 000,00 Eur, neva gautų UAB „V.“ pagal suklastotą 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „S.“ kaip paskolą, išmokėjimo V. M., kaip atskaitingam asmeniui, pasirašė už įmonės vadovą, vyr. finansininką, gavėją ir pinigus išdavusį asmenį ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl 30 000,00 Eur gavimo, nes realiai pinigai išmokėti nebuvo;

ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus – 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudojo 2018 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu per UAB „V.“ įgaliotą atstovą J. T. pateikdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „V.“ 2015, 2016, 2017 metų buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2015 ir 2016 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2017 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. įtraukti į apskaitą žinomai suklastotus, neturinčius juridinės galios dokumentus, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su UAB „V.“ trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y.:

- fiksavo realiai neįvykusią ūkinę operaciją – 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl suklastotų ir juridinės galios neturinčių 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymų aktų anuliavimo, kuriuo pripažįstami negaliojančiais UAB „S.“ direktoriaus I. Š. ir UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. 2016 m. spalio 30 d. pasirašytas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktas (be numerio) 69 700,00 Eur sumai bei 2016 m. spalio 31 d. pasirašytas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktas (be numerio) 200 000,00 Eur sumai, ir šį suklastotą, neturintį juridinės galios dokumentą pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. užregistruoti 2017 m. bendrovės apskaitoje;

- pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. 2017 m. bendrovės apskaitoje užregistruoti žinomai suklastotus UAB „T.“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos su pardavimais UAB „T.“ susijusios ūkinės operacijos: 2017 m. lapkričio 30 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 106 843,00 Eur sumai (88 300,00 Eur apmokestinamoji vertė ir 18 543,00 Eur PVM) ir 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 91 476,00 Eur sumai (75 600 Eur apmokestinamoji vertė ir 15 876,00 Eur PVM), tačiau apskaitoje fiksuotos ūkinės operacijos su UAB „T.“ neįvyko.

nenustatęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir nepaskyręs už jų saugojimą atsakingo asmens, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

- neišsaugojo užskaitas pagrindžiančių dokumentų – 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. pasirašytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ 126 421,25 Eur, 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur sumoms (buhalterinėje apskaitoje 2016 m. spalio 30 d. užregistruota užskaita tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 126 421,25 Eur sumai ir 2016 m. spalio 31 d. užregistruotos užskaitos tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur (iš viso 57 040,62 Eur) sumai);

- neišsaugojo UAB „S.“ skolos sumokėjimą patvirtinančio dokumento (pinigų priėmimo kvito, skolos užskaitymo akto, skolos sudengimo akto ar kt.) (UAB ,,V.“ pateiktoje atskaitingo asmens V. M. 2017 m. liepos 31 d. Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas UAB „S.“ skolos sudengimas su V. M. suma 29 505,7 Eur; UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2017 m. liepos 31 d. užregistruota pirkėjo UAB „S.“ skolos sumažėjimas 29 505,70 Eur suma ir UAB „V.“ atskaitingam asmeniui V. M. avanso padidėjimas 29 505,70 Eur suma);

- neišsaugojo 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto UAB P. vardu 1560,00 Eur sumai;

- neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių jam (V. M.), kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtas pinigines lėšas, viso 193 402,17 Eur sumai;

- neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų pagrindžiančių savo, kaip atskaitingo asmens, patirtas išlaidas, viso 51 095,07 Eur.

2.1. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „V.“ generaliniu direktoriumi V. M., UAB „V.“ turint teismo sprendimų (2015 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu priteistą turtinę prievolę – skolos sumokėjimą kreditoriaus UAB „T.“ naudai ir UAB „V.“ siekiant šios prievolės išvengti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija – nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 69 700,00 Eur sumai ir 2016 m. spalio 30 dienai UAB „S.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 69 700,00 Eur sumai bei, kad 2016 m. spalio 31 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 200 000,00 Eur sumai ir 2016 spalio 31 dienai UAB „S. sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 200 000,00 Eur sumai, po to, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų, kuriuo UAB „V.“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M., ir UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus I. Š., nusprendė pripažinti negaliojančiais 2016 m. spalio 30 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 69 700,00 Eur sumos ir 2016 m. spalio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 200 000,00 Eur sumos, V. M. savo parašu ir UAB „V.“ antspaudu patvirtinus 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais su įrašyta žinomai neteisinga informacija, jis (I. Š.) šiuos dokumentus pasirašė bei patvirtino UAB „S.“ antspaudu.

2.2. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, siekdamas pagrįsti dalį 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktuose tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ nurodytų užskaitų, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje kartu su V. M. suklastojo:

- 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 13 399,40 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „tikslinė paskola“, nors realiai jis (I. Š.) pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo, ūkinė operacija buhalterinėje apskaitoje neužregistruota), V. M. pasirašius už gautą sumą kaip kasininkui, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už pinigus įnešusį asmenį ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ suteiktos 13 399,40 Eur paskolos;

- 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 30 000,00 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „paskola“ nors realiai jis (I. Š.) pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo, ūkinė operacija buhalterinėje apskaitoje neužregistruota), V. M. pasirašius už gautą sumą kaip kasininkui, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už pinigus įnešusį asmenį ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ suteiktos 30 000,00 Eur paskolos;

ir šių žinomai suklastotų dokumentų – 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – kopijas, patvirtintas jo parašu ir UAB „S.“ antspaudu, panaudojo 2018 m. balandžio 27 d. lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų, o būtent neišsaugojo užskaitas 374 409,65 Eur sumai tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ 2015 ir 2016 metų turto ir įsipareigojimų dydžio.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

3. V. M. gynėja advokatė E. Latauskienė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo V. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir priimti naują nuosprendį – jį iš šių veikų išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jų padaryme. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą dėl aplinkybių, pateiktų apeliaciniame skunde, patikslinimo.

3.1. Nesutinka su nuosprendyje išdėstytais teismo argumentais dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir tuo pagrindu paskirtos bausmės. Mano, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kurios nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo nusikalstamos veikos vykdyme. Teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės bei kurie sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Nurodo, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės vadovavosi prieštaringai vertinamomis specialistės A. Kaušylienės išvadomis, paaiškinimais, tačiau neatskleidė visų įrodymų, tiek individualiai įrodančių faktines aplinkybes, tiek jų visumos. Teismas nepasisako, kokie įrodymai patvirtina, kad V. M. davė nenustatytam asmeniui nurodymą kompiuteriu surašyti 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus tarp jo atstovaujamos įmonės ir UAB „S.“, nes šios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo teisme metu. Cituoja specialisto Č. M. išvadą, pritardama jai. Kritikuoja teismo išvadą, kad „<...> 2022 m. liepos 29 d. UAB „V.“ specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) 2 punkte nenurodyta motyvų, pagrindžiančių antrojo užskaitymo apskaitos būdo (duomenų apie ūkinės operacijas panaikinimą nepaliekant jokių pėdsakų) taikymo teisėtumą, todėl teiginys, kad tokia yra buhalterines apskaitos praktika vertinamas kritiškai. <...>“ ir pažymi, kad specialistas neturi kompetencijos pasisakyti teisiniais klausimais, tai yra teismo pareiga. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nepasisakė dėl specialisto Č. M. teiginių, kad „<...> Konstatuota, kad 2017 m. spalio 2 d. susitarimas anuliavo 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus. Susitarimas iš esmės grąžina įsiskolinimus tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ į pradinę padėtį. Pažymėtina, kad ūkinės operacijos atlikimas, o vėliau ūkinės operacijos anuliavimas nedaro įtakos įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams bei veiklos rezultatui, tuo labiau nesukelia jokios žalos. <...>“, tik konstatavo, kad specialistas nenurodė, kokiu būdu UAB „V.“ ir UAB „S.“ buvo įtraukę 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus į registrą bei specialistas nenurodė motyvų dėl antrojo užskaitos būdo (duomenų apie ūkines operacijas panaikinimą nepaliekant jokių pėdsakų) taikymo teisėtumo. Pažymi, kad specialistas dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė proceso dalyviams atsakymus į klausimus, o jeigu teismui rengiant nuosprendį iškilo poreikis dėl specialiųjų žinių, teismas turėjo teisę atnaujinti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti specialistą.

3.3. Teismas, vadovaudamasis prieštaringais argumentais ir įrodymų prieštaravimais, padarė ne teisines išvadas, o prielaidas, kad 2016 m. spalio 30 d., 2016 m. spalio 30 d. bei 2017 m. spalio 2 d. Susitarimas dėl tarpusavio įsiskolinimo užskaitų aktų anuliavimo yra suklastoti, nes jie nebuvo užregistruoti įmonių buhalterinės apskaitos registruose, ir dėl įsiskolinimo pagrįstumo buvo suklastoti: 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadą, kad „<...> 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai bei 2017 m. spalio 2 d. susitarimas parengti spausdintinėmis raidėmis ant blanko, todėl yra įrodyta kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad jie parengti kompiuteriu. <...>“, teismas padarė išimtinai vadovaudamasis prielaidomis ir tuo „ką mato akis“. Byloje nebuvo atlikti jokie materialaus objekto specialieji tyrimai dėl pagaminto dokumento surašymo techninių aplinkybių, įrenginių nustatymo ir pan. Teismas peržengė savo kompetencijos žinias dėl specialiųjų žinių taikymo, o tokių žinių taikymo šioje byloje net nėra. Teigia, kad teismo teiginiai, jog tiek 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) suklastoti, yra hipotetiniai, tai tėra prielaidos, nes byloje nėra atliktų specialiųjų tyrimų dėl techninių parašų klastojimo ir nebuvo tiriamos aplinkybės, kas ir kieno nurodymu, kompiuteriu suklastojo nurodytus dokumentus ir net kokiu įrenginiu atspausdino. Tiek valstybės kaltintojas, tiek teismas nepagrįstai patikėjo atsakomybės siekiančia išvengti liudytoja L. K., kad tai ne jos parašai. Šie jos teiginiai nepatvirtinti patikimais bylos duomenimis ir įrodymais.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad tik teismas įvertinęs visas aplinkybes nustato, ar yra padaryta nusikalstama veika – klastojimas, o ne specialistas atliekantis ūkinės finansinės veiklos tyrimą konstatuoja, kad negali nustatyti UAB „V.“ veiklos rezultatų, nes 2017 m. spalio 2 d. susitarimas suklastotas. Specialistas turi duoti išvadą, ar pagal jam pateiktus dokumentus galima nustatyti rezultatus, o pasisakydamas dėl susitarimo apskaitymo – tik jei būtų nustatyta, kad susitarimas suklastotas, gali nurodyti kaip pasikeičia veiklos vertinimo rezultatai. Specialistas nenustatė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) pažeidimo už 2017 metus dėl 2017 m. spalio 2 d. susitarimo sudarymo ir jo įtraukimo į bendrovės apskaitą, o kaltinimas dėl BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimo V. M. buvo pateiktas.

3.5. Teismas baudžiamojoje byloje nenustatė, kad V. M. buvo žinoma apie tai, kad UAB „V.“ buhalteriniuose dokumentuose realiai nebuvo užregistruoti užskaitų aktai (2016 m.), nors kiti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad įmonės atsakingi darbuotojai (buhalteriai) turėjo teisę tokius veiksmus atlikti, o 2017 m. užskaitų anuliavimo aktas užregistruotas V. M. vadovaujamos įmonės UAB „V.“ buhalterinės apskaitos registre.

3.6. Teismas nevertino tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad specialisto išvados (2019 m. rugsėjo 26 d. ir gavus iš UAB „E.“ buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) programą ir duomenis, tačiau pagal UAB „V.“ ir šios bendrovės Buhalterinės apskaitos vedimo sutarties nuostatas, sutartis dėl jos vedimo ir duomenų saugojimo buvo pasibaigusi (2015 m. sausio 6 d. sutartyje nurodyta, kad galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Sistemiškai vertinant, galėjo būti vedama iki 2017 m. balandžio 4 d., kol buvo pasirašyta sutartis su UAB „A.“. Tokiu atveju, UAB „E.“ neturėjo teisės šia sistema disponuoti, o jeigu taip įvyko - tai V. M. negali būti atsakingas dėl 2019 m. vertinamų duomenų, gautų iš trečiųjų asmenų, nes visos šių duomenų saugojimo aplinkybės yra teisiškai niekinės. Maža to, apžiūrint šią buhalterinės apskaitos programą, joks apžiūros protokolas nesurašytas, įvertinti duomenų, kurie buvo pateikti specialistui negalima, nes tiek tyrėjas ir specialistas ikiteisminio tyrimo metu neužtikrino šių duomenų pagrįstumo ir patikimumo.

3.7. Teismo išvada apie tai, kad „<...> nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ neįvyko joks ūkinis įvykis, kurio pagrindu galėjo būti išrašytos 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), todėl jos buvo suklastotos, ir suklastotos buvo užregistruotos UAB „V.“ 2017 m. buhalterinėje apskaitoje.<...>“, iš esmės prieštarauja baudžiamosios bylos aplinkybėms, nes 2018 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio VMI atliko sandorių su UAB „T.“ mokestinį patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad „Operatyvaus patikrinimo išvados pagristos mokesčių mokėtojo patikrinimui pateiktais ir mokesčių administratoriaus turimais duomenimis ir dokumentais. Gauta informacija ir duomenys, kurie nebuvo žinomi operatyvaus patikrinimo metu, gali įtakoti šio operatyvaus patikrinimo rezultatus. Siūlymai, pastabos, rekomendacijos, mokesčių mokėtojui: - Vadovautis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertes mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 79 straipsnio ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. XI-574, 12 straipsnio, reikalavimais. -Vadovautis 2004 m. rugpjūčio 25 d. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos Apskaitos instituto standartų tarybos nutarimo Nr. 5, 25-asis verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ nuostatomis <...>“. Taigi, teismas padaręs išvadą dėl dokumentų klastojimo, iš esmės, vadovavosi ta pačia informacija ir dokumentais, kaip ir Panevėžio VMI mokestinio patikrinimo metu, tačiau kompetentinga valstybės įstaiga to nelaiko nusikalstama veika, susijusia su apgaulingos apskaitos tvarkymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dokumentų klastojimu, kaip tai konstatuoja teismas. Panevėžio VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „T.“ pažeidė PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio reikalavimus dėl klaidingai užpildytų PVM deklaracijų 25, 35, 36 laukelių. Panevėžio VMI nustatė, kad tiriamuoju periodu UAB „V.“ ir UAB „T.“ pateikė skirtingas pirmines PVM ir deklaravo skirtingas apmokestinamas vertes su PVM. Tyrimo metu tiek UAB „V.“, tiek UAB „T.“ patikslino PVM deklaracijas. Tai yra 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „T.“ patikslino VMI i.SAF posistemyje gautų SF registrus, kur deklaravo išrašytas UAB „V.“ 2018 m. birželio 15 d. kreditines SF Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio VMI duomenimis, UAB „V.“ 2018 m. liepos 31 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2017 m. lapkričio ir 2017 m. gruodžio mėn. Išrašytos kreditinės SF buvo įtrauktos į i.MAS posistemio i.SAF 2018 m. birželio mėn. Išrašomų SF registrą. Kitų teisinių nurodymų, ar kitų teisinės atsakomybės klausimų, Panevėžio VMI tiek UAB „T.“, tiek UAB „V.“ nekėlė ir į ikiteisminį tyrimą nepateikė. Ši kompetentinga valstybės įstaiga pažeidimų dėl PVM deklaracijų pateikimo, patikslinimo nenustatė ir netaikė jokių poveikio priemonių ir to nebuvo prašoma atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigos. Pažymi, kad liudytojas P. S., kuris tuo aktualiuoju laikotarpiu tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą apklausos metu daug ko neatsiminė, tačiau nurodė, kad PVM deklaracijų taisymas, patikslinimas, yra gan dažnas veiksmas jo praktikoje. Iš esmės jis tą patį nurodė ir pirminės apklausos metu. Tokia teismo išvada dėl šių dokumentų klastojimo iš esmės paneigia tiek šių nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius, tiek nuosekliai suformuotą teismų praktiką dėl dokumentų klastojimo teisiškai reikšmingų pasekmių. Tokios esminės Panevėžio VMI mokestinio patikrinimo konstatuotos aplinkybės, pagal teismą yra nepagrįstos ir jo vertinimu, V. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nors tokios veikos požymių nekonstatavo. Pabrėžia, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pagal kompetenciją Panevėžio VMI dėl UAB „V.“ veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nei UAB „V.“, nei UAB „T.“ atžvilgiu. Byloje nėra jokių kitų duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) – 106 843,00 Eur sumai (88 300,00 Eur apmokestinamoji vertė ir 18 543,00 Eur PVM) ir 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) – 91 476,00 Eur sumai (75 600 Eur apmokestinamoji vertė ir 15 876,00 Eur PVM) suklastotos. Dėl šių dokumentų galimo suklastojimo šioje byloje kaltinimai nepareikšti nei vienam nuteistajam, taip pat nėra duomenų, kad dėl šių dokumentų galimo suklastojimo būtų atliekamas tyrimas ir UAB „T.“ atsakingų asmenų atžvilgiu. Vien aplinkybė kad šios sąskaitos faktūros dėl nenustatytų aplinkybių ir nenustatyto asmens kaltės nebuvo pateiktos tiek Panevėžio VMI, tiek ikiteisminiam tyrimui, neįrodo pačio klastojimo fakto.

3.8. Liudytojos I. K., J. M., K. Š., A. M., L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo registruojama ūkinių operacijų be patvirtinančių dokumentų, ūkinės operacijos buvo registruojamos tik pagal jas patvirtinančius dokumentus. Sistemiškai vertinant teismo nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes matyti, kad teismo ir 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje yra patvirtinta, kad UAB „V.“ buhalterinės apskaitos registruose buvo užregistruoti ūkiniai įvykiai atitinkamomis sumomis, tačiau V. M. neišsaugojo įvairių dokumentų, patvirtinančių tų ūkinių įvykių registravimo pagrįstumą. Teismas vertindamas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, nieko nepasisakė dėl nusikalstamos veikos (dokumentų neišsaugojimo) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių konstatavimo. Teismo vertinimas dėl V. M. 2015-2018 metų apskaitoje užregistruotų pirminių apskaitos dokumentų, pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių V. M. kaip atskaitingam asmeniui užskaitas arba savo, kaip atskaitingo asmens patirtų išlaidų pirminių dokumentų neišsaugojimo, neturi BK 222 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, o būtent, V. M. veiksmuose nenustatyta tyčia, kad jis siekė bendrovės apskaitą organizuoti taip, kad pirminiai apskaitos dokumentai, kurie buvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims po jų užregistravimo, būtų tyčia sunaikinti ar paslėpti, taip siekiant organizuoti bendrovės apskaitos tvarkymą, kad nebūtų nustatyti veiklos rezultatai. Vien faktas, kad V. M. įsakymais nepaskyrė atsakingo asmens už apskaitos dokumentų saugojimą, negali jam perkelti atsakomybės už specialias pareigas atliekančių asmenų aplaidumą. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys tyrimo metu nurodė, kad jie niekada neregistravo ūkinių operacijų be pirminių dokumentų, o tai reiškia, kad visi atskaitingi asmenys pateikė pirminius dokumentus, o buhalteriai juos apskaitė ir privalėjo įsegti/įdėti prie reikiamų apskaitos dokumentų segtuvuose. Tačiau, kaip jau buvo minėta, to tinkamai nepadarė arba perdavę - priėmę dokumentų nesaugojo. BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai vadovui neturi būti taikomi formaliai, nes tai neatspindi jo tikrųjų kaltinamojo veiksmų kaip to reikalauja BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtis.

3.9. 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadose UAB „V.“ pinigų judėjimas, pagal atskaitingus asmenis, buhalterine prasme nustatytas konkrečiai. Taigi, baudžiamosios bylos kontekste, UAB „V.“ buhalterinė apskaita, buhalterinės apskaitos vedimo tvarka – neišsaugojant pirminių dokumentų, formaliai buvo pažeistos, tačiau toks pažeidimas nesukėlė pavojingų, BK 222 straipsnyje nurodytų, padarinių. Užskaitymai buvo atliekami tarp atskaitingų asmenų, vykdant bendrovės ūkinę komercinę veiklą, kurie buvo apskaityti privaloma tvarka, už kurios nėra jokių mokestinių pasekmių, todėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarka per se nebuvo esmingai sutrikdyta, visi mokėjimai užfiksuoti, finansinių įsipareigojimų dydis nustatytas.

3.10. Byloje nėra nustatyta, kad V. M., pats būdamas atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą (Pagal BAĮ įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas yra ne tas pats) asmeniškai tvarkė bendrovės apskaitą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buhalterės – liudytojos L. K., A. M. ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės atstovė K. Š. patvirtino, jog pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais remiantis buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos, buvo, tačiau kur jie dingo, nei liudytojos, nei nuteistasis V. M. negalėjo nurodyti. Vien tai, kad dokumentai nebuvo rasti, nenustatyti jų paslėpimo, sunaikinimo ar kiti su jų dingimu susiję faktai, šiuo atveju nepaneigia pirmiau nurodytų asmenų parodymų, kad ūkinės operacijos apskaitoje buvo užregistruotos pagal pirminius apskaitos dokumentus, juo labiau, kad nenustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos neįvykusios, apgaulingos ūkinės operacijos. Taip pat byloje nenustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos buvo apsimestinės, kad bendrovės turtas būtų panaudotas ne pagal paskirti, pasisavintas ar iššvaistytas. Pagal bylos medžiagą teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog V. M. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą.

3.11. Neišsaugotiems dokumentams esant įtrauktiems į buhalterinę apskaitą (t. y. minimos buhalterinės operacijos buvo identifikuotos pagal pačios UAB „V.“ apskaitą) ir sudarant tik nežymią dalį (tiek aritmetiškai vertinant neišsaugotų dokumentų skaičių, tiek ir piniginių sumų, kurias šie dokumentai pagrindžia, dydį) visų pirminių buhalterijos dokumentų, tokie veiksmai (dokumentų neišsaugojimas) negali būti laikomi kaip sukeliantys BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Praktika, kad tokie nedideli buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai, ar netgi netikslių duomenų (nurodant ne tą finansinių operacijų datą) įtraukimas į buhalterinę apskaitą, netrukdo iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, formuojama ir kasacinio teismo sprendimuose. Iš bylos duomenų nepakanka duomenų teigti, kad nuteistasis V. M. tyčia paslėpė dalį dokumentų ir kad jis yra atsakingas dėl dokumentų neišsaugojimo, todėl ir atsiradusios pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negali būti siejamos su V. M. veiksmais. Byloje kilusios abejonės dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo teismo turėjo būti aiškintinos nuteistojo V. M. naudai.

3.12. Mano, kad lemiamą įtaką nuosprendžiui turi 2019 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „V.“ buvo iškelta bankroto byla. Taip pat to paties teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, kuria pripažinta, kad UAB „V.“ veikla pasibaigė dėl bankroto ir nemokumo administratoriui buvo nurodyta šią įmonę išregistruoti iš registro. Cituoja šią nutartį. Nurodo, kad nemokumo administratorius nustatė ir įvertino visą UAB „V.“ turtą, kreditorinius įsipareigojimus, jų dydžius ir struktūrą, o tai paneigia specialisto išvadoje nurodomus teiginius, kad atliktus tyrimą iš dalies negalima nustatyti 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei 2015 ir 2016 metų trumpalaikio turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.13. Teigia, kad teismas atsisakė suteikti V. M. teisę duoti paaiškinimus 2022 m. gruodžio 13 d. teisiamajame posėdyje, formaliai konstatavęs, kad baigtas įrodymų tyrimas, o paprašius jį atnaujinti, atmetė šį prašymą be motyvų. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje siekia pateisinti savo veiksmus, nurodydamas priežastis dėl kaltinamųjų parodymų nedavimo.

3.14. Dar prieš 2022 m. lapkričio 8 d. posėdį ir jo metu teikė prašymą iškviesti į liudytojų apklausą nemokumo administratorių: UAB „T.“ ir UAB „S.“ atstovus: R. V. ir M. O. ir juos apklausti. Teismas visiškai formaliais pagrindais atmetė prašymą dėl įrodymų tyrimas pabaigos. Taip pat 2022 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą prijungti prie baudžiamosios bylos nemokumo administratoriaus UAB „S.“ UAB „V.“ bankroto ir likvidavimo procedūrų dokumentus, kurie buvo pateikti Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie patvirtino, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino UAB „V.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, o klausimas dėl BUAB „V.“ pabaigos (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 2 dalis) buvo išspręstas šio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, tačiau teismas ir šį prašymą atmetė, motyvuodamas pasibaigusiu baudžiamojoje byloje įrodymu tyrimu. Mano, kad kadangi bankrutavusios UAB „V.“ administratorius UAB „S.“ atliko ir užbaigė šios įmonės nemokumo procedūrą ĮBĮ pagrindu, tokiu atveju, buvo teisiškai reikšminga apklausti šio administratoriaus vadovą apie aplinkybes, kurios tiesiogiai susijusios su šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, šios apskaitos procesais bankrutavusioje UAB „V.“ dėl baudžiamojoje byloje konstatuotų ir nustatytų aplinkybių dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, arba buhalterinės apskaitos dalies dokumentų neišsaugojimo, ar tai turėjo teisines pasekmes UAB „V.“ bankroto procedūrai siekiant nustatyti šios įmonės 2015, 2016 ir 2017 metų turto ir įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, bei kokių veiksmų ėmėsi bankrutavusios UAB „V.“ administratorius UAB „S.“ dėl buhalterinės apskaitos dalies dokumentų neišsaugojimo jo vadovo atžvilgiu. Kaip jau minėta, teismas atsisakė tenkinti prašymus, statiškai nurodydamas, kad baigtas įrodymų tyrimas ir suplanuotos baigiamosios kalbos. Tokiu būdu buvo visiškai apribotos V. M. teisės apklausti liudytojus, jiems užduoti klausimus, girdėti atsakymus dėl jam pareikšto kaltinimo, taip pat buvo apribota jo gynyba gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir suvaržytos teisės rinkti ir teismui teikti įrodymus. Liudytojų iškvietimas į apklausą nebūtų nulėmęs ilgesnio bylos nagrinėjimo.

3.15. Aiškina, kad V. M. neprivalėjo įrodinėti faktinių aplinkybių, kurių neužfiksavo, nevertino ikiteisminio tyrimo subjektai. Be to, nustatyta, kad specialistui buvo pateikti ne visi UAB „V.“ dokumentai. 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad segtuvuose Nr. 6, 13, 28, 34-35, 37, 60-65, 67-71, 74-80, 84, 86 -87, nėra konkrečiais numeriais sužymėtų lapų, pvz.: 2016, 2017, 2018 metų avanso apyskaitos dokumentų. Taip pat aplinkybes dėl dokumentų trūkumo patvirtino ir teisme apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė M. B. ir specialistė A. Kaušylienė. Tokie teismo nepašalinti prieštaravimai bylos faktinėms aplinkybės, sudaro pagrindo, manyti, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo neteisus ir jo sprendime pateikiamos neteisingos ir nepagrįstos išvados.

3.16. Mano, kad teismas, paskyręs V. M. 25 000 Eur baudą padarė esminius bausmės skyrimo nuostatų pažeidimus. Pažymi, kad aptariamu nuosprendžiu V. M. nuteistas pirmą kartą, netrukdė ikiteisminio tyrimo atlikimui, pats savarankiškai teikė dokumentus, į apklausas atvykdavo laiku ir jam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. Teismas, skirdamas tokio dydžio baudą net nevertino kaltinamojo turtinės padėties, pajamų, kreditorinių reikalavimų užtikrinimo, nesiaiškino, ar jis sugebės taikiu būdu sumokėti jam paskirtą baudą, ar tai bus valstybės įgalioto asmens antstolio veikla dėl priverstinio baudos išieškojimo. Be kita ko, teismas nurodė, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje ir V. M. buvo vykdytojas, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo.

4. Nuteistojo I. Š. gynėjas advokatas V. Ptašinskis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir priimti naują nuosprendį – jį iš šių veikų išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jų padaryme. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą – prijungti naujus dokumentus, kuriuos 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje atsisakė priimti ir prijungti pirmosios instancijos teismas; kviesti į teismo posėdį liudyti nemokumo administratorius – UAB „T.“ ir UAB „S.“ atstovus R. V. ir M. O..

4.1. Nesutinka su nuosprendyje išdėstytais teismo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neteisingais, pažeidžiančiais BK bendrosios dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) esminius baudžiamojo proceso principus – objektyvumo, išsamumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo, nekaltumo prezumpcijos, kaltinamojo teisės pasisakyti. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį.

4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė suteikti I. Š. teise duoti paaiškinimus 2022 m. gruodžio 13 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, formaliai konstatavęs, kad baigtas įrodymu tyrimas, o gynėjui paprašius atnaujinti įrodymu tyrimą, atmetė ši prašymą iš esmės be motyvų.

4.3. Pažymi, kad kaltinamojo V. M. gynėja dar prieš teisiamąjį posėdį ir jo metu (2022 m. lapkričio 8 d.) teikė prašymus apklausti nemokumo administratorius – UAB „T.“ ir UAB „S.“ atstovus: R. V. ir M. O.. Kaltinamasis I. Š. šį prašymą palaikė. Tačiau teismas visiškai formaliais pagrindais šį gynėjos prašymą atmetė, neva įrodymų tyrimas baigtas. Taip pat V. M. gynėja 2022 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos nemokumo administratorių – UAB „T.“ ir UAB „S.“ įmonių UAB V. ir UAB „S.“ bankroto ir likvidavimo procedūrų baigiamuosius dokumentus, kurie buvo pateikti Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie patvirtino, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažino UAB „S.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms, klausimas dėl BUAB „S.“ pabaigos (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis) buvo išspręstas šio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir šį prašymą atmetė, motyvuodamas pasibaigusiu baudžiamojoje byloje įrodymu tyrimu.

4.4. Nurodo, kad tiek visos bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose metu, tiek paskelbiant pirmosios instancijos teismui nuosprendį UAB „S.“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip likviduota po bankroto procedūros, tokiu atveju, buvo būtina išsiaiškinti kaltinamajam pareikštus kaltinimus apie tai, kad: 1) kaltinamasis, eidamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalį būdamas atsakingas už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinių dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, nenustatęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir nepaskyręs už jų saugojimą atsakingo asmens, bendrovės veiklos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neišsaugojo dalies UAB „S.“ 2015-2016 metų dokumentų; 2) tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, 2017 m. spalio 2 d. Susitarimą dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų anuliavimo <...>; 3) suklastojo 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) <...>.

4.5. Vertinant tai, kad bankrutavusios UAB „S.“ administratorius UAB „T.“ atliko ir užbaigė UAB „S.“ nemokumo procedūrą ĮBĮ pagrindu, neišvengiamai buvo teisiškai reikšminga apklausti administratoriaus UAB „T.“ vadovą apie aplinkybes, kurios tiesiogiai susijusios su UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, šios apskaitos procesais bankrutavusioje UAB „S.“ ir ar šioje baudžiamojoje byloje valstybės kaltintojo nustatytos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, arba buhalterinės apskaitos dalies dokumentų neišsaugojimo, turėjo teisines pasekmes UAB „S.“ bankroto procedūrai siekiant nustatyti šios įmonės 2015 – 2016 metų turto ir įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, bei kokių veiksmų ėmėsi bankrutavusios UAB „S.“ administratorius UAB „T.“ dėl buhalterinės apskaitos dalies dokumentų neišsaugojimo jo vadovo atžvilgiu, pvz.: ar buvo su ieškiniu kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, ar buvo skirtos baudos ir pan.

4.6. Tokie teismo veiksmai (neveikimas) visiškai apribojo kaltinamojo I. Š. teisę liudytojų apklausos metu jiems užduoti klausimus, išgirsti jų atsakymus dėl jam pareikšto kaltinimo, taip pat buvo apribota jo gynyba gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir suvaržytos teisės rinkti ir teismui teikti įrodymus visiškai formaliais pagrindais – buvo baigtas įrodymu tyrimas, tačiau tai nebuvo priežastis neatnaujinti įrodymų tyrimo, nes nebuvo pasakytos visų proceso dalyvių baigiamosios kalbos, ir teismas neišėjo rengti ir skelbti kaltinamajam teismo sprendimo.

4.7. Atkreipia dėmesį, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu konstatavo, kad kaltinamasis I. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2015-2016 metu nedirbo UAB „S.“ įmonės direktoriaus pareigose. I. Š. UAB „S.“ direktoriaus pareigas vykdė pertraukiamai nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d, nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Prokurorės teiginiai apie tai, kad I. Š. nepadarė BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, net neturėjo jokios įtakos baudžiamosios bylos ir įrodymų vertinimui teisiamuosiuose posėdžiuose, nes šios aiškios ir faktinės aplinkybės prokurorei buvo žinomos dar ikiteisminio tyrimo metu. Tokie prokurorės veiksmai prieštarauja BPK nuostatoms tiek dėl kaltinamojo akto surašymo, tiek dėl kaltinimo pakeitimo iki įrodymų tyrimo pabaigos. Mano, kad prokurorė privalėjo iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo, nutraukiant kaltinimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas prokurorės teiginių ir prašymo neišgirdo.

4.8. Nurodo, kad I. Š. pateiktuose kaitinimuose nurodyta, kad jis yra kaltinimas neišsaugojęs užskaitas 400 132,75 Eur sumai tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ pagrindžiančių dokumentų, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas be argumentų ir motyvų nurodo, kad I. Š. neišsaugojo užskaitas 374 409,65 Eur sumai tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Visiškai neaiškūs teismo motyvai ir vertinimas dėl I. Š. veiksmų likusios užskaitų 25 723,10 Eur sumos atžvilgiu. Teismas vadovavosi tik vienu įrodymu – 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvada.

4.9. Pažymi, kad I. Š. tinkamai vykdė prievoles pagal BAĮ ir paskyrė asmenį, kuris tvarkė ūkio subjekto apskaitą – liudytoją L. K.. Byloje nėra duomenų, kad pradėjusi eiti buhalterės pareigas, L. K. būtų nustačiusi, jog trūksta dalies finansinės apskaitos dokumentų. Iki L. K. įdarbinimo, UAB „S.“ apskaitą tvarkė liudytoja I. K., kuri taip pat nenurodė, kad kokių nors finansinės apskaitos dokumentų trūktų, ar jie būtų neišsaugoti. Liudytoja I. K. taip pat patvirtino, kad jai išeinant iš darbo dokumentų priėmimo – perdavimo aktai nebuvo pasirašyti. Tačiau nepaisant to, kad formalus buhalterinę politiką priimantis įsakymas nebuvo priimtas, nei vienam iš UAB „S.“ finansinę apskaitą tvarkančiam profesionalui nekilo abejonių dėl finansinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Visos byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad jų darbo teisinių santykių laikotarpiu egzistavo patalpa – archyvas, kuriame buvo saugomi dokumentai. Tokiu atveju, akivaizdu, kad UAB „S.“ finansinę apskaitą tvarkantiems subjektams buvo aiški ir suprantama finansinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka (be kita ko, kylanti teisės aktų pagrindu), todėl pripažintina, kad kaltinamasis I. Š. ėmėsi aktyvių veiksmų, kurių tikslas – finansinės apskaitos dokumentų išsaugojimas.

4.10. Teismas, priimdamas nuosprendį nevertino to, kad bendrovė buvo įsteigta dar (duomenys neskelbtini), o išregistruota tik (duomenys neskelbtini). Per bendrovės veiklos trukmę, bendrovės finansinėje apskaitoje buvo nerasta tik mažiau nei keturių dešimčių dokumentų, nors akivaizdu, kad tokių dokumentų buvo dešimtys tūkstančių. Būtent aplinkybė, kad praktiškai absoliuti dauguma UAB „S.“ dokumentų buvo išsaugota, patvirtina, kad de facto dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje egzistavo, finansinę apskaitą tvarkantiems asmenims ji buvo išaiškinta, suprantama ir jos buvo laikomasi. Mano, kad aplinkybė, jog keletas dokumentų, tarp kurių yra ir užskaitos L. AB, buvo prarasti, nėra pakankama spręsti, kad buvo padaryta teisei prieštaringa ir pavojinga veika.

4.11. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad: a) keičiantis UAB „S.“ finansinę apskaitą tvarkantiems asmenims, dokumentų praradimas nebuvo nustatytas – priešingai, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad duomenys į sistema būdavo įvedami tik pirminių dokumentų pagrindu; b) iškėlus bankroto bylą UAB „S.“ atžvilgiu, visi bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto (nemokumo) administratoriui. Duomenų, kad dalis dokumentų liko neperduota ar, kad pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų ar struktūros – nėra; c) duomenų, kad būtų padaryta žala asmenų turtiniams interesams – nėra; d) dalis dokumentų buvo prarasta ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad dalis dokumentų buvo prarasta ikiteisminio tyrimo metu, net nebelieka galimybės pašalinti abejones, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prarasti būtent šiai bylai reikšmingi dokumentai, ar bent jų dalis. Mano, kad bendrojo pobūdžio teismo teiginys apie tai, kad įrodymu, jog I. Š. būtų perdavęs saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus kitam asmeniui, byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvada, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje neįrodyta, nėra nei teisine prasme, nei faktiniais įrodymais pagrįstas.

4.12. Teigia, kad kaltinamasis neprivalėjo įrodinėti faktinių aplinkybių, kurių neužfiksavo, nevertino ikiteisminio tyrimo subjektai. Be to, buvo nustatyta, kad specialistui buvo pateikti ne visi UAB „S.“ dokumentai. 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad segtuvuose Nr. 29, 30, 33, 34, 41, 42, 44 nėra konkrečiais numeriais sužymėtų lapų, pvz.: 2016, 2017, 2018 metų avanso apyskaitos dokumentų. Aplinkybes dėl dokumentų trūkumo patvirtino ir teisme apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūnė M. B. ir specialistė A. Kaušylienė, tačiau šiems asmenims nebuvo taikoma drausminė atsakomybė dėl prarastų dokumentų, arba aplaidžiai ir nerūpestingai įvertintų priėmimo metu.

4.13. Teismas, pasisakydamas dėl I. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apie šią nusikalstamą veiką individualiai nepasisakė, o tik atkartojo teiginius dėl 2016 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto dėl 69 700,00 Eur sumos ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto dėl 200 000,00 Eur sumos, bei dėl 2017 m. spalio 2 d. susitarimo dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų, pripažinimo negaliojančiais, suklastojimo įrašant juose tikrovės neatitinkančią informaciją ir neregistruojant šių ūkinių operacijų UAB „S.“ buhalterinės apskaitos registruose.

4.14. Vertinant 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų sudarymo aplinkybes, pažymėtina, kad 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas galėjo būti sudarytas. Teismas, vertindamas šias abiejų įmonių ūkines operacijas, visiškai nepasisakė dėl tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad specialistė A. Kaušylienė 2020 m. birželio 29 d. išvadoje nurodė, kad UAB „S.“ įsiskolinimas UAB „V.“ buvo 272 581,75 Eur, dėl ko vertinant įrodymus buvo panaikintas vienintelis argumentas dėl įskaitymo negalimumo, taip pat skolų įskaitymas neprieštarauja CK 6.130 ir 6.156 straipsniams.

4.15. Dėl 2017 m. spalio 2 d. susitarimo dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų anuliavimo, akcentuoja, kad tokių duomenų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nerasta ir ši aplinkybė aiškintina tuo, kad ūkinės operacijos anuliavimo atveju naikinama ir pradinė operacija, ko pasekmėje nelieka jokiu pėdsakų apie ūkinės operacijos atlikimą. Šią aplinkybę patvirtino specialistas Č. M.. Tačiau ūkinės operacijos atlikimas, o vėliau ūkinės operacijos anuliavimas nedaro jokios įtakos įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams bei veiklos rezultatui, nes išlaikomas status quo. Pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių valstybei padarytą žalą, įmonės mokestiniai įsipareigojimai nesumažėjo.

4.16. Pažymi, kad specialistas patvirtino, kad UAB „S.“ turėjo teisę sudaryti tokius tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus ir tai patvirtino buhalterinės apskaitos registruose esanti informacija įmonės skolos UAB „V.“ atžvilgiu, tik visa įrodinėjimo problema – šie aktai nebuvo užregistruoti įmonės buhalterinės apskaitos registre kaip ir 2017 m. spalio 2 d. susitarimas dėl šių aktų anuliavimo ir jo neįregistravimas buhalterinės apskaitos registruose. Teismas tik vadovaudamasis prielaidomis konstatavo, kad I. Š., turėdamas teismo sprendimus (2015 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis N. (duomenys neskelbtini)) ir jų pagrindu priteistą turtinę prievolę – skolos sumokėjimą, kreditoriaus UAB „T.“ naudai ir UAB „V.“, siekiant šios prievolės išvengti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., suklastojo buhalterines apskaitos dokumentus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus bei 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų anuliavimo.

4.17. Atkreipia dėmesį, kad rašysenos ekspertizė byloje nebuvo paskirta, todėl teiginys, kad dokumentuose už vyr. buhalterę pasirašė nenustatytas asmuo, tėra prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek teismas „įtikėjo“ liudytojos L. K. subjektyvaus pobūdžio parodymais, kad ant jai parodytų kasos pajamų orderių (2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne jos parašai.

4.18. Mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės – baudos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas skirdamas galutinę 25 000 Eur (500 MGL) baudą nevertino nei I. Š. turtinės padėties, nei teisiamojo pajamų šaltinio ir ar jis bus pajėgus sumokėti tokio dydžio baudą, nei kitų bausmės rūšių skyrimo ir jų tikslingumo.

5. Nuteistojo I. Š. gynėjas advokatas V. Ptašinskis atsiliepime į V. M. gynėjos skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti. Nurodo, kad teismas V. M. atžvilgiu buvo šališkas. I. Š. duomenimis, iki paskyrimo į teisėjo pareigas, N. S. (N. S.) nuo 2005 m. buvo praktikuojantis advokatas ir jis 2016-2017 m. atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. (A. K.) teisinius interesus prieš UAB „V.“ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. balandžio 28 d. buvo nutraukta, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Tokiu atveju, suprantama, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisiniai lūkesčiai nebuvo pasiekti, o UAB „V.“ neteismine tvarka netenkino advokato N. S., veikiančio atstovaujamojo vardu, reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Nuo 2005 m. iki 2020 m. buvusiam advokatui N. S. pradėjus eiti teisėjo pareigas (nuo 2020 m. gruodžio 2 d.) ir paskyrus jam nagrinėti šią baudžiamąją bylą (2022 m. sausio 20 d.), matyti, jog procesiniuose dokumentuose užfiksuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios laikytinos įrodymais laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m., ir kurios susijusios su galimai tuo metu buvusio advokato N. S. profesine veikla atstovaujant UAB „V.“ (tuo metu direktoriaus pareigas ėjo nuteistasis V. M.) darbuotojo A. K. teisinius interesus. Mano, kad teisėjas N. S. turėjo nusišalinti arba bent tokias aplinkybes deklaruoti teismo posėdžio metu.

6. Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėja bei nuteistasis I. Š. ir jo gynėjas, atitinkamai, prašė jų pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė V. M. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o I. Š. ir jo gynėjo – tenkinti iš dalies, panaikinant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje I. Š. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – I. Š. iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Išteisinus I. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, už kitas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, ir I. Š. paskirti galutinę bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo V. M. gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo I. Š. gynėjo advokato V. Ptašinskio – tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

9. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistieji V. M. ir I. Š. nebuvo apklausti. 2022 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje apylinkės teisme, paskelbus kaltinamąjį aktą, V. M. ir I. Š. pareiškė, kad nepadarė kaltinime nurodytų veikų ir sutiko duoti paaiškinimus po liudytojų apklausos (18 t., 170-172 b.l.). 2022 m. liepos 20 d. teisiamajame posėdyje, jau esant apklaustiems liudytojams, V. M. bei I. Š. nurodė, kad nori ir sutinka duoti parodymus po to, kai jie išklausys papildomą išvadą (20 t., 62-64 b.l.). 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje, gavus UAB „V.“ 2022 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausus specialistą Č. Maculevičių, V. M. ir I. Š. sutiko duoti parodymus, tačiau ne posėdžio dieną, nurodydami, kad jiems reikia pasiruošti, kadangi gauta daug informacijos. Teismas netenkino šio jų prašymo pasiruošti apklausai. Du kartus klausė, ar V. M. ir I. Š. pageidauja duoti parodymus, tačiau jie atsisakė (20 t., 126-132 b.l.). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir suteikta galimybė V. M. bei I. Š. paaiškinti su kaltinimais susijusias aplinkybes, taip įgyvendinant jų teisę duoti paaiškinimus bei gintis nuo pareikštų kaltinimų.

10. V. M. apklausiamas apygardos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. Pažymėjo, kad visa ūkinė veikla, kuri buvo vykdoma keliose įmonėse, buvo tikrinama įvairių institucijų ir mokesčių inspekcijos. Po įvairiausių patikrinimų jiems nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Jis, kaip vienos įmonės vadovas ir kaip kitos įmonės valdybos narys, pakankamai kompetentingai vykdė buhalterinę apskaitą. Nebuvo prarasta nei vieno dokumento ir visa įmonių dokumentacija buvo tvarkoma tinkamai. Vadovavo gal 2015 m., 2014 m., 2017 m. Laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2017 m. buhalterinę apskaitą tvarkė keturi jų įmonės žmonės, taip pat buvo pasamdyta buhalterinės apskaitos įmonė. Iš pradžių buvo N. V., paskui I. G., vėliau buhalteriją tvarkė L. K.. Dokumentus tvarkė visa jų komanda. Jis tvarkė, kaip vadovas, ir įmonės teisininkas tvarkė, ir sekretorė. Paruoštus dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) teikė jis asmeniškai ir įmonės teisininkas. Pagal tai, kad abi bendrovės vykdė bendrą veiklą, tai bendrovių valdybų iniciatyva ir buvo pasirašyta sutartis, nes vykstant bendrai veiklai, reikėjo ir įforminti bendra sutartimi. Kai viena sutartis buvo skundžiama - tiesiog tokia praktika egzistuoja, jie bendru nutarimu visa tai tiesiog atkūrė į pradinę stadiją. Tai reikėjo daryti dėl finansinių sumetimų, nes buvo abipusiai įsiskolinta ir UAB „S.“, ir UAB „V.“. Šitos sutartys buvo įtrauktos į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą. Visą jų buhalterija buvo tvarkoma tiktai dokumentų pagrindu. Ir buhalterė, duodama parodymus, tai patvirtino. Kilo mintis civilinėje byloje su UAB „T.“ priimti sprendimą ir teisiškai pagrįstą tarpusavio įskaitymą 2016 m., 2017 m. panaikinti ir atstatyti į pradinę padėtį visą skolą, tiek jų, tiek UAB „S.“. Tai ne jiems tokia mintis kilo, o tai finansinei institucijai, kuri vedė buhalteriją. 2016 m. tarpusavio įskaitymo dokumentus parengė buhalterija. Ant abipusių užskaitymų dokumentų pirmiausia pasirašydavo buhalteriai, paskui atnešdavo pasirašyti jiems. Buvo tada vyr. buhalterė L. K.. Kai buhalteriai atnešdavo, visą laiką būdavo sąrašas kreditorių, debitorių. Buvo atitinkami stulpeliai tuose dokumentuose. 2017 m. anuliavimo dokumentą rengė vyriausioji buhalterė L. K.. Visi buhalteriniai dokumentai buvo registruojami. Visi dokumentai, kurie buvo parengiami, taip pat buvo registruojami. Tuo metu UAB „V.“ buvo sunkūs laikai. Todėl visi pavedimai, visi atlyginimai ėjo per jo asmeninę sąskaitą. Jis pasitikėjo vyr. buhaltere L. K., todėl ji turėjo jo sąskaitos generatorių ir darė tas finansines operacijas. Tokie prašymai, pranešimai, buvo iš UAB „V.“, kad UAB „S.“ apmokėtų jų patiriamas išlaidas per UAB „S.“ buhalteriją. Jie buvo reguliarūs, po keletą kartų į savaitę. Buvo abipusiai užskaitymai, kadangi ir UAB „V.“ buvo skolinga, turėjo įsipareigojimų. Ir UAB „S.“ turėjo įsipareigojimų. Dėl dokumentų pateikimo Panevėžio FNTT ir paaiškėjimo, kad dalis dokumentų nėra pateikta FNTT nors lydraščiuose yra nurodyta, kad pateikta. Šitą atvejį labai gerai atsimena, nes per apklausą (duomenys neskelbtini) tiesiog paprašius išeiti vertėjui, jam tyrėjo tiesiogiai buvo pasakyta, kad reikia pakeisti registrą, nes pusę, gal kažkokios tai dalies dokumentų nėra. Iki ikiteisminio tyrimo UAB „V.“ daugybę kartų tikrino mokesčių inspekcija. Dar anksčiau tikrino FNTT. Buvo toks atvejis, kai tarp korporacijų vyko nesutarimai ir buvo pareikšti kaltinimai buvusiems vadovams. Po to juos tikrino dar daug kartų, bet nerado jokių neatitikimų. Tiesa, reikėjo pataisyti keletą momentų. Bet su buhalterija susijusiuose dalykuose nerasta jokių trūkumų. Tiesiog jiems buvo duotas nurodymas ištaisyti vieną dalyką, kadangi dar iki jiems ateinant, įmonė statėsi pastatą, bet dėl finansinių sudėtingumų nesugebėjo pastato išlaikyti 10 metų ir pardavė anksčiau. Todėl patikrinimo metu jiems buvo liepta primokėti PVM, ką jie ir padarė. Sąskaitomis su UAB „T.“ rūpinosi buhalterė ir apie tai kalbėjo savo parodymuose, kuriuos patvirtino jie visi. Tai buvo padaryta tinkamai. Buvo grąžinta į tą padėtį, kuri buvo. Taip kalbėjo UAB „T.“ buhalterė. Pas juos visi dokumentai buvo registruojami. Viskas buvo daroma pagal registruotus dokumentus ir negalėjo taip būti, kad jų tiesiog neužregistruotų. Dokumentai buvo laikomi buhalterijoje. Turėjo patalpą, kurioje buvo laikoma visa dokumentacija. Vieną kartą buvo toks atvejis, toks gedimas skaitmeninėje laikmenoje. Tada ir vyko ta utilizacija, tačiau dokumentai naikinami nebuvo. Jis nei vienai buhalterei neinicijavo galimo teisės pažeidimo tyrimo dėl netinkamo darbo, dėl dokumentų neišsaugojimo, dėl neatidumo tvarkant buhalterinę apskaitą. Nekilo įtarimų, kad dokumentai ne taip saugomi, kad ne viskas saugoma, kad ne tose vietose saugomi. Šiaip visa buhalterija buvo tvarkoma. Yra vienas toks įdomus atvejis, liečiantis L. K., kai prasidėjo visas šitas reikalas. Ji iš pradžių turėjo specialaus liudytojo statusą. Davė parodymus du ar tris kartus, kaip specialusis liudytojas. Paskui jos statusas buvo pakeistas į liudytojos, o teisme ji apskritai ėmė tvirtinti, kad su ja tai nėra nieko bendro ir netgi ant darbo sutarties ne jos parašas, kaip ir visur kitur ne jos parašas. Labai keista, kad žmogus taip pasikeitė, nors yra turėję ir labai gerus darbinius ir draugiškus santykius. Ateidavo buhalterė ir pasakydavo, kad galima vykdyti finansinę operaciją grynaisiais pinigais, nes yra pinigų ir jais galima uždengti kreditus, skolas. Nebuvo gauta iš buhalterės informacijos, kad tuo metu kasoje nėra pinigų. Ar dėl jo priimamų sprendimų buhalterė būtų prieštaravusi. Buvo kažkokie klausimai apsvarstomi, bet po apsvarstymų būdavo priimamas sprendimas. Kasos pajamų orderius galėdavo rengti visi buhalteriai. Šie dokumentai būdavo atspausdinami ir dedami į buhalteriją. Kasos knygą fiziškai pildė vyriausioji buhalterė. Buhalterinė programa buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kaip pildoma, jis nežino. „(duomenys neskelbtini)“ lenteles darė L. K.. Jai taip buvo patogiau. Jeigu pildė kasos knygą elektroniniu būdu, tai jis nepasirašinėjo. Niekas nedavė tokių nurodymų, kad vesti kasos knygą „(duomenys neskelbtini)“ programa. Kaip buhalterei buvo patogiau vesti apskaitą, taip ji ir darė. Nežino, kodėl 2016 m. spalio 30 d., 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai nebuvo registruojami UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje. Nežino kodėl buvo anuliuojami užskaitymo aktai. Veikla buvo vykdoma. Buvo finansai. Dėl 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. sąskaitų – faktūrų su UAB „T.“: normali praktika, nors ir nepasirašomos sutartys, bet darbai padaromi, išrašomos sąskaitos. Nebuvo UAB „V.“ susitarimų su UAB „T.“. Buvo numatyti darbai, dabar nepamena, ar dirbo, ar ne, ar anuliavo, ar atsisakė. Įmonei „T.“ nebuvo taikoma atsakomybė už analogiškus veiksmus. Ginčo sąskaitas į registrą pirmoji įkėlė UAB „T.“. Kokiu tikslu UAB „S.“ paskolino UAB „V.“ 13 399 Eur pagal 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, tiksliai neprisimena. Visada buvo pasirašomos sutartys dėl paėmimo, dėl išdavimo. Kyla klausimas - jie padavė dokumentus, o paskui pasirodė, kad pusės dokumentų nėra. I. Š. tikriausiai kontoroje sumokėjo grynaisiais pinigais, kadangi pas juos vyko daug grynųjų pinigų judėjimų. Kas konkrečiai 2015 m. gruodžio mėn. buvo vyriausiuoju buhalteriu nepamena, kažkuris iš jų, kuriuos išvardino. Be tų išvardytų dar buvo K. ir B.. Už vyriausiąjį buhalterį galėjo pasirašyti kitas buhalteris, nes jie vienas kitą pakeisdavo. 2016 m. balandžio 25 d. 30 000 Eur UAB „S.“ suteikė paskolą UAB „V.“, kad padengti ūkinės veiklos įsiskolinimą. Nežino, negali atsakyti kodėl šios paskolos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. L. K. buvo buhalterė paskutiniuoju metu. Ji tiesiog viską paliko ir išėjo (21 t., 109-115 b.l.).

11. I. Š., apklausiamas apygardos teisme, kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Parodė, kad teismo posėdžio metu liudytojai ir kiti žmonės pilnai patvirtino jo kaip vadovo kompetenciją ir jokių pretenzijų nėra. Buvo tris kartus skirtingais etapais paskirtas UAB „S.“ direktoriumi. Negali tiksliai pasakyti kada - tai buvo nuo 2019 m. gruodžio mėn., kitų metų nepamena, ar 2014 m., ar 2016 m. UAB „S.“ direktoriumi buvo I., paskui buvo K., paskui akcininku paskirtas (asmuo) lygtai iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jų nepažinojo, kai atvažiavo, tada tik susipažino. Kai keitėsi direktoriai, buvo perduodami dokumentai. Kai buvo iškelta bankroto byla, tikriausiai jis buvo direktoriumi. Iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentaciją perdavė bankroto administratoriui. Jis pasirašė, kad perduoda dokumentus. Kas buvo paprašyta bankroto administratoriaus, tas ir buvo pateikta. Įmonėje veikė buhalterija, buvo tvarkomi dokumentai. Įmonėje vyko normali ūkinė veikla. Įmonė buvo tikrinama Sodros, mokesčių inspekcijos. Buhalterija turėjo savo kabinetą. Kai prasidėjo bankroto procesas, visi dokumentai, kai tiktai buvo pareikalauta, buvo perduodami. Jokių klausimų nebuvo jiems keliama. Aiškino, kad buvo vykdomas buhalterinių dokumentų saugojimas. Kiekvienas buvo atsakingas už savo dokumentus. Kiekvieną padalinį tikrino, kiekvienais metais. Galvoja, kad buvo paskirtas žmogus, atsakingas už dokumentų saugojimą, privalėjo būti. Gal prieš tai buvusio direktoriaus. Buvo sutartinė bendra veikla tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“. UAB „V.“ buvo statybinė kompanija, o UAB „S.“ – elektros montavimo. Darbus tiesiog vykdydavo kaip rangovai, kaip subrangovai. Buvo sudaromos atitinkamos sutartys, kad būtų lengviau, naudingiau būtų dirbti tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“. Tiesiog vykdė sutartinai tokią bendrą, aptartą veiklą. Tiesiog sėsdavo ir žiūrėdavo gal šitie skolingi, kiti skolingi, susitardavo. Galbūt tas sprendimas buvo priimtas valdyboje. Jis buvo vadovas, direktorius. Buvo dar ir valdyba. Matė, kad buvo protokolai, sprendimai. Taip nebuvo, kad tik atneša jam pasirašyti. Visa tai buvo aptariama. Negali pasakyti koks žmogus priėmė sprendimą dirbti su UAB „V.“. Sutartį iš UAB „S.“ pusės pasirašė jis, už UAB „V.“ pasirašė V. M.. Sprendimas buvo bendrai priimamas. Pirmiausia buhalterija peržiūrėdavo ir jie teikdavo ne pasiūlymą, o tiesiog pasakydavo, kad galima va tiek pinigų, galima padaryti užskaitymą. Pažymėjo, jog L. K. buvo ir UAB „S.“ ir UAB „V.“ buhalterė. Dėl dokumentų nesaugojimo, neapdairaus, neatsakingo buhalterių elgesio, buhalterinių duomenų vedimo buhalteriams pretenzijų jis nereiškė. Viskas buvo normaliai, viskas buvo registruojama. Nebuvo jokių problemų su dokumentais. Dėl L. K. pranešimų, kad ji prašo apmokėti kitos įmonės sąskaitas, tai pirmiausia buvo forminamas prašymas, kad prašoma apmokėti. Tai buvo dokumentai, ne tai, kad paprašydavo žodžiu. Jis be buhalterės parašo niekada dokumento nepasirašinėjo. Ji ruošdavo tuos dokumentus, pasirašydavo, o tik tada jis. UAB „V.“ dokumentai privalėjo būti užregistruoti. Tarpusavio atsiskaitymo aktai 2017 m. spalio 2 d. susitarimu buvo anuliuoti, nes buvo būtina finansinei veiklai. Nežino, kas priėmė sprendimą pasirašyti tokį susitarimą, buvo derinama su abejomis pusėmis. UAB „S.“ paskolino UAB „V.“, nes jai UAB „V.“ pagelbėdavo. Dirbo abipusiu susitarimu, tai ir pagelbėdavo vieni kitiems padengti skolas. Paskolą UAB „V.“ suteikė grynais pinigais, nes įmonė kasoje jų turėjo. Dirbo ir su grynais pinigais ir su pavedimais. Visus dokumentus ruošė buhalterė. Buhalterės tiesiog sakė, kad buvo grynųjų pinigų, kad galime apmokėti. Jis ir pasakydavo apmokėti. Buhalteris būtinai pateikdavo dokumentus. Paskutinis buhalteris buvo L. K.. Buvo paskolos sutartis su UAB „V.“ abiem atvejais. Finansiniai dokumentai buvo buhalterijoje, o sutartys pas sekretorę. Apie V. M. ryšius, pažintį, bendradarbiavimą su N. S., dabar jau teisėju, jis žino, kadangi su V. M. jie bendravo. Žino, kad tarp jų buvo įvykęs kaip ir konfliktas. Buvo atvejis, kai N. S. dar buvo advokatas, o UAB „V.“ - mirtinas nelaimingas atsitikimas. N. S. teisme gynė. Jam tai tapo žinoma, kai jį nuteisė (21 t., 109-115 b.l.).

12. Taip pat pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme apeliantų prašymu buvo apklausta specialistė Asta Kaušylienė, taip pat liudytojai M. O., P. P. ir R. V., taip užtikrinant V. M. ir I. Š. teisę jiems užduoti klausimus ir gintis nuo pareikštų kaltinimų.

13. Specialistė A. Kaušylienė parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d., 2020 m. birželio 29 d. išvados padarytos pagal pateiktus tirti dokumentus. Patvirtino šių išvadų teisingumą. Pažymėjo, jog specialistas tiria tik tuos dokumentus, kurie yra pateikti. Nurodė, kad buvo pateiktos kaltinamųjų asmeninės sąskaitos. Iš tų sąskaitų buvo matyti paprasti pavedimai. Tie išrašai nebuvo įtraukti nei į UAB „S.“, nei į UAB „V.“ sąskaitas. Kai iš ikiteisminio tyrimo tyrėjo gavo dokumentus, pastebėjo, kad verčiant lapus, neatitinka numeracija. Numeracija nuo 1 iki 10, paskui nuo 20 iki 30. Jos yra sužymėta, kur kokių numeriukų trūko. Ji negali atsakyti, ar tai tik numeravimo klaidos, ar dokumentų trūkumas. Sudėti yra atskiri dokumentai. Jų numeracija segtuve eina ne iš eilės. Kokius dokumentus gavo, tai ir pažymėjo išvadoje. Sąskaita LDS reiškia laisvo disponavimo sąskaita. Apie (duomenys neskelbtini) sistemą negirdėjo, duomenimis nesirėmė. Jai buvo pateikta daug avansinių apyskaitų. Į atskaitingo asmens apskaitą jos nebuvo įtrauktos, į avansinę apyskaitą irgi nebuvo įtrauktos (21 t., 109-115 b.l.).

14. Liudytojas M. O. parodė, kad yra UAB „S.“ vadovas ir nemokumo administratorius. Kaip nemokumo administratorius UAB „V.“ bankroto proceso nevedė, jį vedė nemokumo administratorius A. P.. Jo jokio vaidmens šioje įmonėje nebuvo. UAB „V.“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jau 25 mėnesiai, kaip įmonės nėra. Rado keletą taikos sutarčių, kurios pasirašytos prieš 4 metus spalio mėn. Šios sutartys buvo pasirašytos A. P.. Jas patvirtino teismas (21 t., 144-146 b.l.).

15. Liudytojas P. P. apklausiamas parodė, kad 2016 m. – 2020 m. dirbo UAB „S.“ ir dar keliose darbovietėse. UAB „S.“ dirbo administratoriumi ir teisininku. UAB „V.“ vadovų dokumentai buvo perduoti, dalis dokumentų, kurie nebuvo perduoti buvo policijoje. Sandorius patikrino. Buvo pareikšta ieškinių teisme. Visos bylos užsibaigė taikos sutartimis, kurios buvo įgyvendintos. Taikos sutartys buvo patvirtintos teismuose. UAB „V.“ bankroto procedūra yra baigta. Dėl bendrovės tyčinio bankroto nesikreipė, nes nenustatė tyčinio bankroto požymių. Dėl dokumentų tikrumo abejonių nekilo. UAB „V.“ buhalterija buvo vedama skrupulingai. Viskas buvo tvarkoje ir dėl kasos knygos, įrašų autentiškumo, kasos pajamų, kasos išlaidų orderių. Kad būtų kažkas netvarkinga, nepastebėjo. Sandoriai visi buvo peržiūrėti. Dokumentai, kurie buvo policijoje, peržiūrėti. Nieko blogo dokumentuose nerasta. Įmonės kreditoriai bankroto procedūroje aktyviai dalyvavo, pretenzijų nereiškė. Nepamena, kad kažkas tai būtų ne taip dėl UAB „V.“ PVM sąskaitų faktūrų ir teiktų deklaracijų. Popierinių įmonės dokumentų buvo labai daug. Kad buvo sugedęs įmonės kompiuteris, ir dėl to negalėjo perduoti dokumentų, tokio dalyko nepamena.

16. Liudytoja R. V. parodė, kad kai vykdė UAB „S.“ bankroto procedūras, iš pradžių įmonė neperdavė dokumentų, turtas buvo sukeistas. Buvo butas su nuomininkais paliktas. Prašė skirti baudą įmonės vadovui, kad neperduoda laiku nei turto, nei dokumentų. Dėl UAB „S.“ tyčinio bankroto požymių buvimo į teismą nesikreipė. Kokie buvo perduoti dokumentai, reikia žiūrėti bankroto byloje. Neatsimena, kokią jie darė analizę, reikia žiūrėti dokumentus. Vieną iš pavardžių prisimena – M.. Kai nuvyko pradžioje dėl bankroto, bendravo ne su juo, o su buhaltere. Dokumentai dalimis buvo pristatyti. Ar jie visi buvo, pasakyti negali. Tikrino bankroto procedūrą iš to, kiek turi dokumentų.

17. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo gauta UAB „V.“ 2022 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, ją vertino kritiškai ir ja nesivadovavo. V. M. gynėjos pateiktame apeliaciniame skunde, įrodinėjant jo nekaltumą, šia išvada remiamasi, prašoma į ją atsižvelgti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad minėta G. M. surašyta išvada bei jo teisiamajame posėdyje apylinkės teisme duoti parodymai, ką, be kita ko, teisingai pažymėjo ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme, negali būti vertinami kaip objektyvūs. Šiuo atveju kyla abejonių dėl G. M. suinteresuotumo bylos baigtimi ir galėjo teikti V. M. palankią išvadą, kadangi 2020 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminiame tyrime apklausta K. Š. parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti UAB „V.“ buhaltere. UAB „V.“ yra susijusi su UAB „A.“. UAB „A.“ paveda atlikti tam tikrus darbus UAB „V.“. Nuo 2018 m. sausio ar vasario mėnesio, direktorius Č. M. įsakymu pavedė jai tvarkyti UAB „V.“ buhalterinę apskaitą (3 t., 28-29 b.l.). Apklausiama teisme, liudytoja patvirtino, kad nuo 2018 m. pradėjo vesti UAB „V.“ apskaitą, kol ji bankrutavo. Vedė apskaitą, kaip įgaliotas asmuo. Paslaugas teikė UAB „A.“ (19 t., 103-104 b.l.). Bylos duomenimis, 2017 m. balandžio 4 d. UAB „A.“ ir UAB „V.“ pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 149-151 b.l.). Taigi, kaip matyti, UAB „V.“ direktorius G. M. pavedė UAB „A.“ tvarkyti UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, už ką gavo atlygį. Taip pat, nustatyta ir tai, kad UAB „V.“ buvo UAB „V.“ kreditorius (1 t., 77-82 b.l.). Esant šioms aplinkybėms, G. M., kaip specialisto pateiktą išvadą, kuri beje, yra priešinga byloje esančiai specialistės A. Kaušylienės išvadai, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai ir ja priimame nuosprendyje nesivadovavo. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl V. M. ir I. Š. nuteisimo pagrįstumo, ja nesivadovauja ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių suklastojimo

18. V. M. ir I. Š. yra nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

veikdami kartu, V. M. būnant UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, o I. Š. būnant UAB „S.“ direktoriumi, su I. Š. siekdami pagrįsti dalį 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktuose tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ nurodytų užskaitų, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo:

- 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui V. M. nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 13 399,40 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „tikslinė paskola“, nors realiai UAB „S.“ direktorius I. Š. pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo), I. Š. pasirašius už pinigus įnešusį asmenį, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už gautą sumą kaip kasininkas, ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ gautos 13 399,40 Eur paskolos;

- 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui jo (V. M.) nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „S.“ įneša į UAB „V.“ kasą 30 000,00 Eur, ūkinės operacijos turinį nurodant „paskola“ nors realiai UAB „S.“ direktorius I. Š. pinigų neperdavė (UAB „S.“ kasoje tuo metu tokios pinigų sumos nebuvo), I. Š. pasirašius už pinigus įnešusį asmenį, nenustatytam asmeniui pasirašius už vyr. buhalterę L. K., jis pasirašė už gautą sumą kaip kasininkas, ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl UAB „V.“ gautos 30 000,00 Eur paskolos;

- 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui V. M. nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 13 399,40 Eur, neva gautų UAB „V.“ pagal suklastotą 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „S.“ kaip tikslinę paskolą, išmokėjimo V. M., kaip atskaitingam asmeniui, pasirašė už įmonės vadovą, vyr. finansininką, gavėją ir pinigus išdavusį asmenį ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl 13 399, 40 Eur gavimo, nes realiai pinigai jam išmokėti nebuvo;

- 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tyrimo metu nenustatytam asmeniui V. M. nurodymu kompiuteriu įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 30 000,00 Eur, neva gautų UAB „V.“ pagal suklastotą 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „S.“ kaip paskolą, išmokėjimo V. M., kaip atskaitingam asmeniui, pasirašė už įmonės vadovą, vyr. finansininką, gavėją ir pinigus išdavusį asmenį, ir tokiu būdu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją dėl 30 000,00 Eur gavimo, nes realiai pinigai išmokėti nebuvo.

V. M. suklastotus dokumentus – 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudojo 2018 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu per UAB „V.“ įgaliotą atstovą J. T. pateikdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

I. Š. suklastotų dokumentų – 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – kopijas, patvirtintas jo parašu ir UAB „S.“ antspaudu panaudojo 2018 m. balandžio 27 d. lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentu yra kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-241-976/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011).

20. V. M. savo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo neigia. Parodė, kad tiksliai neprisimena, kokiu tikslu UAB „S.“ paskolino UAB „V.“ 13 399 Eur pagal 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį. Visada buvo pasirašomos sutartys dėl pinigų paėmimo, dėl išdavimo. I. Š. tikriausiai kontoroje sumokėjo grynaisiais pinigais, kadangi pas juos vyko didelis grynųjų pinigų judėjimas. 2016 m. balandžio 25 d. 30 000 Eur paskolą UAB „S.“ suteikė UAB „V.“ padengti ūkinės veiklos įsiskolinimui. Nežino ir negali atsakyti, kodėl šios paskolos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

21. I. Š. savo kaltės dėl aptariamo nusikaltimo padarymo taip pat nepripažino. Parodė, kad UAB „S.“ paskolino UAB „V.“, nes jai (UAB „V.“) pagelbėdavo. Dirbo abipusiu susitarimu, tai ir pagelbėdavo vieni kitiems padengti skolas. Paskolą UAB „V.“ suteikė grynais pinigais, nes įmonės kasoje jų turėjo. Dirbo ir su grynais pinigais ir su pavedimais. Visus dokumentus ruošė buhalterė. Buhalterės tiesiog sakė, kad buvo grynųjų pinigų, kad gali apmokėti. Jis ir sakydavo apmokėti. Buhalteris būtinai pateikdavo dokumentus.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos V. M. ir I. Š. paaiškinimus ir vertina juos, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukščiau minimų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

23. Iš byloje esančio 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „S.“ į UAB „V.“ kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 13 399,40 Eur dydžio tikslinę paskolą. Kasos pajamų orderis yra pasirašytas kasininko V. M. ir vyr. buhalterės L. K. (4 t., 83 b.l.).

24. 2015 m. gruodžio 22 d. buvo surašytas kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ generaliniam direktoriui V. M. išduodama 13 399,40 Eur avansinė suma ūkinėms išlaidoms. Orderis pasirašytas įmonės vadovo, vyriausiojo (vyresniojo) finansininko, gavėjo ir kasininko (4 t., 84 b. l.).

25. Byloje esančiame 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog UAB „S.“ į UAB „V.“ kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 30 000 Eur dydžio paskolą. Kasos pajamų orderį pasirašė kasininkas V. M. ir vyr. buhalterė L. K. (4 t. 91 b. l.).

26. 2016 m. balandžio 25 d. buvo surašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ generaliniam direktoriui V. M. išduodama 30 000 Eur avansinė suma ūkinėms išlaidoms. Orderis pasirašytas įmonės vadovo, vyriausiojo (vyresniojo) finansininko, gavėjo ir kasininko (4 t., 92 b.l.).

27. 2020 m. birželio 29 d. specialistės A. Kaušylienės surašytoje išvadoje nurodoma, kad UAB „S.“ į 2015 m. ir 2016 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė minėtų paskolų išmokėjimų UAB „V.“, t. y. į UAB „V.“ kasą grynaisiais pinigais pagal 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėtos tikslinės paskolos 13 399,40 Eur sumai ir pagal 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais išmokėtos paskolos 30 000 Eur sumai (15 t., 156-191 b. l.).

28. Specialistė A. Kaušylienė 2020 m. rugsėjo 21 d. duodama paaiškinimus nurodė, kad pagal UAB „S.“ tirti pateiktas 2015 ir 2016 m. kasos knygas ir apskaitos registrus, UAB „S.“ kasoje 2015 m. gruodžio 22 d. grynųjų pinigų likutis pradžioje buvo 0,00 Eur, gauta įplaukų 100 Eur (I. Š. (atskaitingas asmuo) grąžino avansą grynais pinigais), išmokėta 100 Eur darbo užmokesčio, likutis dienos pabaigoje 0,00 Eur. Taigi, UAB „S.“ 2015 m. gruodžio 22 d. negalėjo iš kasos išmokėti grynaisiais pinigais 13 399,40 Eur, nes tokios sumos kasoje tiesiog nebuvo. UAB „S.“ kasoje 2016 m. balandžio 25 d. grynųjų pinigų likutis pradžioje taip pat buvo 0,00 Eur, o gauta įplaukų 185 Eur (I. Š. (atskaitingas asmuo) grąžino avansą grynais pinigais), išmokėta 140 Eur darbo užmokesčio, likutis dienos pabaigoje 45 Eur. Taigi, UAB „S.“ 2016 m. balandžio 25 d. negalėjo iš kasos išmokėti grynaisiais pinigais 30 000 Eur, nes tokios sumos kasoje nebuvo. Pagal UAB „S.“ tirti pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“ išrašą, UAB „S.“ banko sąskaitoje 2015 m. gruodžio 22 d. pinigų likutis dienos pradžioje buvo 10,16 Eur, gauta įplaukų 5997,17 Eur, išmokėta 0,00 Eur, likutis dienos pabaigoje 6007,33 Eur. Taigi UAB „S.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“, 2015 m. gruodžio 22 d. negalėjo išmokėti 13 399,40 Eur, nes tokios sumos banko sąskaitoje neturėjo. UAB „S.“ banko sąskaitoje 2016 m. balandžio 25 d. pinigų likutis dienos pradžioje buvo 0,35 Eur, banko sąskaitoje 2016 m. balandžio 25 d. operacijos nevyko, likutis dienos pabaigoje 0,35 Eur. Taigi, UAB „S.“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“, 2016 m. balandžio 25 d. negalėjo išmokėti 30 000 Eur, nes tokios sumos banko sąskaitoje neturėjo. Pagal UAB „S.“ tirti pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke išrašą, UAB „S.“ banko sąskaitoje 2015 m. gruodžio 22 d. pinigų likutis pradžioje buvo 0,68 Eur, banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d. operacijos nevyko, likutis laikotarpio pabaigoje 0,68 Eur. Taigi, UAB „S.“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke, 2015 m. gruodžio 22 d. išmokėti 13 399,40 Eur ir 2016 m. balandžio 25 d. išmokėti 30 000 Eur negalėjo, nes tokių sumų neturėjo. Pagal UAB „S.“ tirti pateiktas 2015 ir 2016 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitas, apskaitos registrą, UAB „S.“ atskaitingi asmenys 2015 m. gruodžio 22 d. nemokėjo bendrovei UAB „V.“ 13 399,40 Eur tikslinės paskolos, nes tokia ūkinė operacija tirti pateiktose avanso apyskaitose ir apskaitos registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) apyvarta Atskaitingi asmenys Laikotarpiu: 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., neužregistruota. UAB „S.“ atskaitingi asmenys 2016 m. balandžio 25 d. nemokėjo bendrovei UAB „V.“ 30 000 Eur paskolos, nes tokia ūkinė operacija tirti pateiktose avanso apyskaitose ir apskaitos registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) apyvarta Atskaitingi asmenys Laikotarpiu: 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., neužregistruota (15 t., 196-198 b.l.).

29. 2019 m. spalio 18 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus nurodė, kad UAB „V.“ į 2015 ir 2016 m. apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su trumpalaikio turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. 1) tarp tirti pateiktų UAB „V.“ kasos dokumentų yra 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „S.“ vardu, pagal kurį į UAB „V.“ kasą įnešama 13 399,40 Eur grynaisiais pinigais, ūkinės operacijos paskirtis – tikslinė paskola. 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į UAB „V.“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygą, tačiau UAB „V.“ 2015 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 13 399,40 Eur neužregistruotas, t. y. neužregistruotas pinigų kasoje (sąskaita (duomenys neskelbtini) Kasa) padidėjimas 13 399,40 Eur suma ir įsipareigojimų bendrovei UAB „S.“ (paskola) padidėjimas 13 399,40 Eur; 2) tarp tirti pateiktų UAB „V.“ kasos dokumentų yra 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš UAB „V.“ kasos generalinio direktoriaus V. M. vardu išmokėta grynaisiais pinigais 13 399,40 Eur, pagrindas avansinė suma ūkinėms išlaidoms. 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į UAB „V.“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygą, tačiau UAB „V.“ 2015 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), suma 13 399,40 Eur neužregistruotas, t. y. neužregistruotas pinigų kasoje (sąskaita (duomenys neskelbtini) Kasa) sumažėjimas 13 399,40 Eur suma ir atskaitingo asmens V. M. avanso ūkinėms išlaidoms (sąskaita (duomenys neskelbtini) – Atskaitingi asmenys) padidėjimas 13 399,40 Eur suma; 3) tarp tirti pateiktų UAB „V.“ kasos dokumentų yra 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytas UAB „S.“ vardu, pagal kurį į UAB „V.“ kasą įnešta 30 000 Eur grynaisiais pinigais, ūkinės operacijos paskirtis – paskola. 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į UAB „V.“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygą, tačiau UAB „V.“ 2016 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 30 000 Eur neužregistruotas, t. y. neužregistruotas pinigų kasoje (sąskaita (duomenys neskelbtini) Kasa) padidėjimas 30 000 Eur suma ir įsipareigojimų bendrovei UAB „S.“ (paskola) padidėjimas 30 000 Eur suma; 4) tarp tirti pateiktų UAB „V.“ kasos dokumentų yra 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš UAB „V.“ kasos generalinio direktoriaus V. M. vardu išmokėta grynaisiais pinigais 30 000 Eur, pagrindas – avansinė suma ūkinėms išlaidoms. 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į UAB „V.“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygą, tačiau UAB „V.“ 2016 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), suma 30 000 Eur neužregistruotas, t. y. neužregistruotas pinigų kasoje (sąskaita (duomenys neskelbtini) Kasa) sumažėjimas 30 000 Eur suma ir atskaitingo asmens V. M. avanso ūkinėms išlaidoms (sąskaita (duomenys neskelbtini) – atskaitingi asmenys) padidėjimas 30 000 Eur (14 t., 170-189 b.l.).

30. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apklausoje specialistė A. Kaušylienė paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į UAB „V.“ 2015 ir 2016 m. kasos knygas, tačiau neužregistruoti UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje ir neapibendrinti apskaitos registruose. Kadangi šios su pinigų išmokėjimu iš kasos susijusios ūkinės operacijos neužregistruotos UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje ir nesugrupuotos buhalterinėse sąskaitose pagal jų ekonominę prasmę, nėra galimybės nustatyti, kaip atskaitingas asmuo V. M. atsiskaitė už gautą 43 399,40 Eur avansą ūkio išlaidoms: kam naudojo gautas lėšas ir kaip jų panaudojimas paveikė įmonės veiklą – ar pirko žaliavas, atsargas, prekes ar paslaugas, ar perdavė kitiems atskaitingiems asmenims ūkio išlaidoms, ar naudojo atsiskaitymams su kreditoriais, ar naudojo užskaitoms su kreditoriais, ar kita (15 t., 141-145 b. l.).

31. Liudytoja L. K. bylos duomenimis, nuo 2015 m. sausio 5 d. pradėjo dirbti UAB „V.“ ekonomiste, o nuo 2016 m. vasario 11 d. ji tapo vyriausiąja buhaltere (2 t., 168-169 b. l.). Apklausiant ją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir parodžius 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), teigė, kad ji nežino, kieno parašas šalia jos vardo ir pavardės, tačiau tai ne jos parašas. Su grynais pinigais jai dirbti neteko. Grynųjų pinigų nebuvo, kasos netvarkė. Įmonės vyriausiojo finansininko pareigybės nebuvo. Parodžius 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog tarp esančių parašų jos parašo nėra. Parodžius 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kasos išlaidų orderyje jos parašo nėra. Tokio kasos pajamų orderio nematė. Parašas šalia pavardės L. K., yra ne jos. Pagal pareigas ji nieko pasirašyti negalėjo. Apklausos metu taip pat pažymėjo, kad dirbant ekonomiste, į jos pareigas įėjo analitinis darbas t.y. duomenų surinkimas, statybinių objektų medžiagų analizė (19 t., 147-150 b.l.).

32. Liudytoja I. K., apklausiama apylinkės teisme parodė, kad UAB „S.“ dirbo su grynais pinigais, tačiau dėl 2015 m. gruodžio 22 d. UAB „S.“ paskolos UAB „V.“ neprisiminė, ar iš kasos buvo išduota tokia suma (19 t., 71-74 b.l.).

33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suklastoti, o juose esanti informacija neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog nei UAB „V.“, nei UAB „S.“ nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės buvo sudariusios paskolos sutartis. Be to, UAB „S.“ negalėjo iš kasos grynaisiais pinigais 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. išmokėti UAB „V.“, atitinkamai 13 399,40 Eur ir 30 000 Eur paskolų, kadangi kasoje tokių sumų apskritai nebuvo. Jų nebuvo ir UAB „S.“ atidarytose bankų sąskaitose. Taip pat tokių paskolų UAB „V.“ neišmokėjo ir atskaitingi asmenys. Be to, į UAB „S.“ 2015 ir 2016 m. tvarkytą buhalterinę apskaitą kasos pajamų orderiai, kuriais neva patvirtinami paskolų išmokėjimai grynaisiais pinigais UAB „V.“ taipogi nebuvo įtraukti. Kaip matyti, 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukti į UAB „V.“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. kasos knygą, o 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti į 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygą. Tačiau UAB „V.“ 2015 m. ir 2016 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti jokie pinigų kasoje padidėjimai 13 399,40 Eur bei 30 000 Eur sumomis, bei skolų UAB „S.“ padidėjimas. Taip pat 2015 m. ir 2016 m. tvarkytoje UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti pinigų kasoje sumažėjimai 13 399,40 Eur ir 30 000 Eur sumomis ir atskaitingo asmens - V. M. avanso ūkinėms išlaidoms padidėjimas, atitinkamai 13 399, Eur ir 30 000 Eur sumomis. Kadangi pinigų išmokėjimai iš kasos neužregistruoti UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje ir nesugrupuotos buhalterinėse sąskaitose pagal jų ekonominę prasmę, negalima nustatyti, kaip V. M. gautas lėšas, viso 43 399,40 Eur, panaudojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d., kuomet buvo išduotas kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. UAB „V.“ dirbo ekonomiste, todėl jo, kaip vyriausioji buhalterė, pasirašyti negalėjo. Be kita ko, ji viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme) nuosekliai teigė, kad ant minėto kasos pajamų orderio ties jos vardu ir pavarde yra ne jos parašas. Taip pat liudytoja neigė pasirašiusi ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bei tikino, kad su grynaisiais pinigais jai dirbti neteko. Teisėjų kolegija šiomis jos nurodomomis aplinkybėmis neturi pagrindo abejoti, kadangi jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, nepriklausomai nuo jos procesinio statuso, ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, L. K. parašų nėra ant 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), nors jie buvo surašyti atitinkamai tomis pačiomis dienomis, kaip ir kasos pajamų orderiai, ir buhalterė tokiu atveju pinigų paėmimą iš kasos taipogi turi patvirtinti. Tai paneigia liudytojos galimą prisidėjimą prie nagrinėjamų finansinių operacijų. Nėra abejonių, kad paminėtus kasos išlaidų orderius pasirašė pats V. M., tiek už įmonės vadovą, tiek už vyriausiąjį finansininką, kurio pareigybės, L. K. teigimu, įmonėje net nebuvo, tiek už gavėją ir kasininką. V. M. gynėjos ir I. Š. gynėjo skunde prašoma rašysenos ekspertizė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikalinga, nes ji neturėtų jokios teisinės reikšmės, įrodinėjant V. M. ir I. Š. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. neneigė pasirašinėjęs minėtus dokumentus. Aukščiau aptartų įrodymų visiškai pakanka jų kaltei pagrįsti, t. y. jog V. M. ir I. Š. kartu suklastojo 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), o V. M. dar ir 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėti dokumentai buvo surašyti atgalinėmis datomis ir jais siekiamos pagrįsti ūkinės operacijos realiai nevyko.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kas kompiuteriu atspausdino aptariamus kasos pajamų ir išlaidų orderius. Bet nėra abejonių, kad tai buvo daroma V. M. nurodymu ar iniciatyva, kadangi tokiu būdu, fiktyviai padidinant UAB „V.“ skolą UAB „S.“ sąskaita, o po to parodant pinigų išmokėjimą jam, jis turėjo tikslą išvengti UAB „V.“ įsiskolinimų išmokėjimo kreditoriams, kurių, bylos duomenimis, jau buvo susidariusi gana ilga eilė. Vien tai, kad orderius surašęs (atspausdinęs) asmuo nebuvo nustatinėjimas, šiuo atveju teismo išvadų dėl V. M. ir I. Š. padarytų dokumentų klastojimų nekeičia, nes jiems inkriminuotų veikų esmę sudaro ne fizinis dokumento pagaminimas, o jo, kaip neegzistuojančią finansinę operaciją atvaizduojančio dokumento pasirašymas, o tuo pačiu - jo patvirtinimas.

35. V. M. gynėjos apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo nustatinėjama, kokiu įrenginiu kasos pajamų orderiai buvo pagaminti (atspausdinti). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė, dėl motyvų, išdėstytų aukščiau. V. M., kuris minėtuose dokumentuose pasirašė, aiškaus atsakymo apie šių dokumentų kilmę nepateikė, todėl nėra abejonių, kad jis kaip juridinio asmens vadovas ir yra pats atsakingas už jų sukūrimą ir patekimą į apyvartą.

36. Bylos duomenimis, 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „V.“ generalinis direktorius įgaliojo darbuotoją J. T. atstovauti UAB „V.“ visose valstybinėse, savivaldybės ar visuomeninėse institucijose, taip pat santykiuose su kitomis įstaigomis, įmonėms, organizacijoms ar bendrovėms, juridiniais ir fiziniais asmenimis, nepriklausomai nuo jų statuso ar priklausomybės, teikti, gauti visus dokumentus (prašymus, pažymas ir pan.), susijusias su UAB „V.“ veikla ar interesais (4 t., 71 b. l.). Iš byloje esančio 2018 m. birželio 1 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „V.“ įgaliotas atstovas J. T. pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ dokumentus, tarp kurių buvo 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 72-73). Taigi, įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad suklastoti dokumentai V. M. buvo panaudoti, juos per įgaliotąjį atstovą pateikiant ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai.

37. Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 27 d. UAB „S.“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų, matyti, kad I. Š. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pateikė 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, patvirtintas UAB „S.“ antspaudu bei jo parašu (7 t., 72-73, 126, 161 b. l.), tokiu būdu šiuos suklastotus dokumentus panaudodamas.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. M. ir I. Š. ne tik suklastojo minėtus kasos pajamų orderius bet ir juos panaudojo, o V. M., be kita ko, dar panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius, juos pateikdami ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Jų veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir jie kaltais dėl jo padarymo pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti pagrįstai.

Dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio užskaitymo aktų ir 2017 m. spalio 2 d. susitarimo suklastojimo

39. V. M. ir I. Š. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

- veikdami kartu, V. M. būnant UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, o I. Š. būnant UAB „S.“ direktoriumi, UAB „V.“ turint teismo sprendimų (2015 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu priteistą turtinę prievolę – skolos sumokėjimą kreditoriui UAB „T.“ ir UAB „V.“ siekiant šios prievolės išvengti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.: tyrimo metu nenustatytam asmeniui V. M. nurodymu kompiuteriu surašius 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija – nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 69 700,00 Eur sumai ir 2016 m. spalio 30 dienai UAB „S.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 69 700,00 Eur sumai bei, kad 2016 m. spalio 31 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 200 000,00 Eur sumai ir 2016 m. spalio 31 dienai UAB „S. sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 200 000,00 Eur sumai, V. M. 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus su įrašyta žinomai neteisinga informacija patvirtino savo parašu bei UAB „V.“ antspaudu, o I. Š. – savo parašu ir UAB „S.“ antspaudu.

V. M. minėtus žinomai suklastotus dokumentus panaudojo kaip tikrus 2017 m. lapkričio 21 d. pateikdamas Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

- I. Š. buvo inkriminuotos ir šios aplinkybės: po to, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017 m. lapkričio 20 d., tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų, kuriuo UAB „V.“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M., ir UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus I. Š., nusprendė pripažinti negaliojančiais 2016 m. spalio 30 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 69 700,00 Eur sumos ir 2016 m. spalio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 200 000,00 Eur sumos, V. M. savo parašu ir UAB „V.“ antspaudu patvirtinus 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais su įrašyta žinomai neteisinga informacija, I. Š. šiuos dokumentus pasirašė bei patvirtino UAB „S.“ antspaudu.

40. V. M. kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė. Aiškino, jog tarpusavio įskaitymus reikėjo daryti dėl finansinių sumetimų, nes buvo abipusiai įsiskolinimai ir UAB „S.“, ir UAB „V.“. 2016 m. tarpusavio įskaitymo dokumentus parengė buhalterija. Nežino, kodėl 2016 m. spalio 30 d., 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai nebuvo registruojami UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje. Mintis 2017 m. panaikinti 2016 m. tarpusavio įskaitymą ir atstatyti į pradinę padėtį, kilo civilinėje byloje su UAB „T.“ finansinei institucijai, kuri vedė buhalteriją. Nežino, kodėl tai buvo daroma. Anuliavimo dokumentą rengė vyriausioji buhalterė L. K..

41. I. Š. kaltės dėl šio nusikaltimo taip pat nepripažino. Paaiškino, jog pirmiausia buhalterija peržiūrėdavo ir jie teikdavo ne pasiūlymą, o tiesiog pasakydavo, kad galima va tiek pinigų užskaityti. Nurodė, kad tarpusavio atsiskaitymo aktai 2017 m. spalio 2 d. susitarimu buvo anuliuoti, nes tai buvo būtina finansinei veiklai. Nežino kas priėmė sprendimą pasirašyti tokį susitarimą.

42. Teisėjų kolegija šiuos V. M. ir I. Š. duotus parodymus vertina tik kaip jų pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl jų kaltės, padarius šį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, abejonių nekyla.

43. 2015 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., 26-33 b.l.), pakeistu 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (20 t., 112-125 b. l.), kuri palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., 35-45 b. l.), iš UAB „V.“ buvo priteista UAB „T.“ 185 141,49 Eur skolos ir 10 036,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. 2016 m. spalio 30 d. buvo pasirašytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, kuriuo UAB „V.“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M., ir UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus I. Š., susitaria, kad 2016 m. spalio 30 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 69 700 Eur sumai, o 2016 m. spalio 30 dienai UAB „S.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 69 700 Eur sumai. Šį aktą V. M. ir I. Š. patvirtino savo parašais bei įmonių antspaudais (4 t., 81 b.l.).

45. 2016 m. spalio 31 d. buvo pasirašytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, kuriuo UAB „V.“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M., ir UAB „S., atstovaujama direktoriaus I. Š., susitaria, kad 2016 m. spalio 31 dienai UAB „V.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „S.“ 200 000 Eur sumai, o 2016 m. spalio 31 dienai UAB „S.“ sumažina mokėtiną sumą UAB „V.“ 200 000 Eur sumai. Šį aktą V. M. ir I. Š. patvirtino savo parašais bei įmonių antspaudais (4 t., 80 b.l.).

46. 2017 m. spalio 2 d. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo UAB „V.“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M., ir UAB „S., atstovaujama direktoriaus I. Š., nusprendė pripažinti negaliojančiais 2016 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 69 700 Eur sumos ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 200 000 Eur sumos, bei jais ateityje nesivadovauti. Pripažinus negaliojančiais 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, nustatyta, kad UAB „V.“ skola UAB „S.“ sudaro 350 449,76 Eur, o UAB „S.“ skola UAB „V.“ sudaro 269 700 Eur. Nurodyta, kad šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento (4 t., 82 b.l.).

47. 2019 m. spalio 18 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. pasirašyti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“, iš viso 269 700 Eur sumai, tačiau suvestiniuose UAB „V.“ registruose šios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo registruojami, grupuojami ir apibendrinami. UAB „V.“ 2016 m tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktai neužregistruoti. 2017 m. spalio 2 d. susitarimas dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitose užregistruotas (sąskaitos (duomenys neskelbtini) – Pirkėjai debete ir sąskaitos (duomenys neskelbtini)-Prekybos skolos tiekėjams kredite) (14 t., 170-189 b.l.).

48. 2020 m. birželio 29 d. specialistės A. Kaušylienės surašytoje išvadoje nurodoma, kad UAB „S.“ į tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su tarpusavio įsiskolinimų užskaitymais, t. y. į 2016 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su 2016 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu (69 700 Eur), 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu (200 000 Eur) ir į 2017 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinės operacijos, susijusios su 2017 m. spalio 2 d. susitarimu dėl tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų anuliavimu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 d. UAB „S.“ įsiskolinimas bendrovei UAB „V.“ yra 326 324,25 Eur, o UAB „V.“ įsiskolinimas UAB „S.“ – 272 581,75 Eur. UAB „V.“ įsiskolinimą, be kita ko, sudaro ir 43 399,40 Eur UAB „S.“ suteiktos paskolos grynaisiais pinigais į UAB „V.“ kasą (2015 m. gruodžio 22 d. – 13 399,40 Eur ir 2016 m. balandžio 25 d. – 30 000 Eur) (15 t., 156-191 b.l.).

49. Pažymėtina, jog 2015 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „S.“ į UAB „V.“ kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 13 399,40 Eur dydžio tikslinę paskolą bei 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „S.“ į UAB „V.“ kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 30 000 Eur paskolą, nagrinėjamu atveju buvo pripažinti suklastotais.

50. Iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismui buvo teiktas minėtas 2017 m. spalio 2 d. susitarimas. Tačiau jis buvo pateiktas tik tuomet, kai teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „V.“ ir UAB „S.“ vadovams paskyrė po 100 Eur baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, t. y. už tai, kad pagal reikalavimą nepateikė ginčijamų 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. skolų užskaitymo aktų. Abu aktus ir susitarimą UAB „V.“ pateikė tik 2017 m. lapkričio 11 d. Be to, sprendime pažymėta, kad 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. skolų užskaitymo aktai buvo panaikinti jau po ieškinio pareiškimo ir po to, kai įmonių vadovai buvo nubausti (14 t., 1-4 b. l.).

51. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad UAB „V.“, turėdama UAB „T.“ sumokėti priteistą skolą bei civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekė šios prievolės įvykdymo išvengti. V. M. ir I. Š. suklastojant ankščiau minėtus 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderius, dirbtinai buvo padidinta UAB „V.“ skola UAB „S.“, taip siekiant pateisinti 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. atliktus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymus. Pažymėtina, kad nei į UAB „S.“, nei į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą šie tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų aktai nebuvo įtraukti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. aktai buvo suklastoti ir tą padarė būtent V. M. su I. Š., kurie ir neneigė juos pasirašę. Konstatavus šį aktų suklastojimą, laikytina, jog ir 2017 m. spalio 2 d. susitarimas, kuriuo jie panaikinami, I. Š. buvo suklastotas. To, kad pasirašė ir šį dokumentą, I. Š. neneigė.

52. 2019 m. spalio 18 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus nurodė, kad tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ galėjo būti atliktas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas, tačiau vien ši aplinkybė nešalina V. M. ir I. Š. kaltės dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų suklastojimo. Neabejotina, kad įmonės bendradarbiavo, viena kitai turėjo skolų, bet kaip matyti iš aukščiau pateiktų įrodymų, UAB „V.“ skola UAB „S.“ buvo dirbtinai padidinta, pateisinant padarytus užskaitymus, kas juos leidžia vertinti, kaip suklastotus.

53. Atsakant į I. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog jokia žala valstybei nagrinėjamoje situacijoje nebuvo padaryta, pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-43-495/2024), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pažymėtina, jog byloje esantis 2018 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog V. M., be kita ko, suklastotus 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus dar ir panaudojo, juos 2017 m. lapkričio 21 d. nurodytoje civilinėje byloje pateikdamas teismui.

54. V. M. gynėjos apeliaciniame skunde, ginčijant V. M. kaltę, dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodoma, kad šiuo atveju buvo reikalinga taip pat atlikti materialaus objekto specialiuosius tyrimus dėl pagaminto dokumento surašymo techninių aplinkybių, įrenginių nustatymo ir pan. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese neturi būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų gavimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiuo atveju susipažinus su byloje esančiais 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktais bei 2017 m. spalio 2 d. susitarimu dėl jų pripažinimo negaliojančiais, akivaizdu, kad jie rašyti kompiuteriu ir nėra priežasčių abejoti, kad buvo atspausdinti spausdintuvu, o ne parašyti ranka, atspausdinti spausdinimo mašinėle, ar sukurti panaudojant kokias nors kitas ypatingas technologines priemones. Tokioms aplinkybėms išsiaiškinti nėra reikalingos specialios žinios, nes kiekvienas asmuo, kuris naudojasi šiomis kompiuterinėmis technologijomis, gali būti kompetentingas tai pasakyti.

55. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kas kompiuteriu surašė 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus bei 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl jų anuliavimo, tačiau tai šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl V. M. ir I. Š. kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jie minėtus dokumentus pasirašė, patvirtino įmonių antspaudais ir to nepaneigė. Todėl pagrįstai buvo pripažinta, kad jie abu kartu suklastojo nurodytus įsiskolinimų užskaitymo aktus, o I. Š. dar ir susitarimą, kuris juos pripažįsta negaliojančiais.

56. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti V. M. ir I. Š. veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir jie kaltais dėl jo padarymo pripažinti pagrįstai.

Dėl UAB „S.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo

57. I. Š. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „S.“ direktoriumi, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų, o būtent neišsaugojo užskaitas 374 409,65 Eur sumai tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ 2015 ir 2016 metų turto ir įsipareigojimų dydžio.

58. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-648/2023). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-594/2023).

59. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį aptariamoje dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas. Tą patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

60. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvados matyti, jog buvo nustatyta, kad tarp tirti pateiktų UAB „S.“ dokumentų, nėra apskaitos dokumentų ar buhalterinių pažymų, patvirtinančių 2015 m. ūkines operacijas 82 144,66 Eur sumai (2015 m. sausio 9 d. – 5 000 Eur, 123,87 Eur, 1 616,57 Eur, 259,56 Eur; 2015 m. sausio 14 d. – 4 240,07 Eur; 2015 m. sausio 23 d. – 292,65 Eur, 13,02 Eur; 2015 m. vasario 18 d. – 13,23 Eur; 2015 m. kovo 27 d. – 41,04 Eur; 2015 m. gegužės 31 d. – 1 769,88 Eur; 2015 m. birželio 3 d. – 4 992,20 Eur, 116,22 Eur, 5 007,80 Eur; 2015 m. birželio 11 d. – 1 779,09 Eur, 8 220,91 Eur, 3 837 Eur; 2015 m. birželio 17 d. – 357,38 Eur; 2015 m. birželio 18 d. – 3 488,27 Eur, 1 323,35 Eur, 66,83 Eur, 2 729,57 Eur; 2015 m. birželio 19 d. – 415,36 Eur; 2015 m. birželio 22 d. – 2 896,20 Eur; 2015 m. birželio 30 d. – 3 041,55 Eur; 2015 m. liepos 15 d. – 7 838,36 Eur, 13 604,65 Eur; 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 68,81 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2 171,04 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. – 6 820,18 Eur) ir 2016 m. – 317 988,09 Eur sumai (2016 m. sausio 2 d. – 4 199,63 Eur; 2016 m. sausio 29 d. – 6 913,66 Eur; 2016 m. spalio 31 d. – 126 421,25 Eur, 408,38 Eur, 56 632,24 Eur; 2016 m. gruodžio 31 d. – 117 710,21 Eur, 5 702,72 Eur) (viso 400 132,75 Eur) susijusias su užskaitymais tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ (15 t., 156-191 b.l.).

61. 2020 m. rugsėjo 21 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus nurodė, kad UAB „S.“ neišsaugojus 2015 - 2016 m. pirminių apskaitos dokumentų pažeidė BAĮ Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias duomenų saugumą (1 dalis). Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Be to, pažeidė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatų 10.15 punkto reikalavimus, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas yra 10 metų (15 t., 196 - 198).

62. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojos I. K., A. M., L. K. patvirtino, kad į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą nebuvo registruojamos ūkinės operacijos neturint jas patvirtinančių dokumentų. Specialistės išvadoje nurodytos 2015 m. ir 2016 m. ūkinės operacijos į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos. Tai reiškia, kad finansines operacijas patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau tyrimui jų bendrovė nepateikė ir nėra žinoma, kur jie randasi. Todėl yra konstatuojama, kad jie neišsaugoti.

63. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neišsaugojus dokumentų, pagrindžiančių 2015 m. ir 2016 m. UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje registruotas ūkines operacijas iš viso 400 132,75 Eur sumai, kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. tapo iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ 2015 m. ir 2016 m. turto ir įsipareigojimų dydžio. Gi, neišsaugojus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, yra neįmanoma patikrinti, ar apskaitoje fiksuotos operacijos tikrai įvyko, ar duomenys suvesti teisingai, ar nepadaryta klaidų, o kartu ir nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Š. buvo pareikšti kaltinimai dėl visų 2015 m. ir 2016 m. UAB „S.“ apskaitos dokumentų, patvirtinančių registruotas ūkines operacijas 400 132,75 Eur sumai, susijusias su užskaitymais tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“, neišsaugojimo, tačiau, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į I. Š. buvimo UAB „S.“ direktoriumi laikotarpius, šį kaltinimą pakeitė, pripažindamas jį kaltu tik dėl jo vadovavimo laiku registruotų ūkinių operacijų dokumentų neišsaugojimo, 374 409,65 Eur sumai.

65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs I. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, prokurorės teisiamojo posėdžio metu išsakytą poziciją, I. Š. duotus parodymus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. Š. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

66. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. Š. UAB „S.“ direktoriumi, kaip ir pats nurodė, buvo skiriamas tris kartus, skirtingais laikotarpiais. T. y. nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., nuo 2019 m. sausio 25 d iki 2019 m. birželio 20 d. (13 t. 176 b.l.). Nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. birželio 18 d., nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. sausio 24 d. UAB „S.“ direktoriaus pareigas ėjo kiti asmenys. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad I. Š. UAB „S.“ vadovu buvo su pertraukomis, ką beje ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog UAB „S.“ nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Keičiantis bendrovės vadovams, jokie buhalterinių dokumentų priėmimo - perdavimo aktai surašomi nebuvo. Byloje nebuvo surinkta jokių tai patvirtinančių duomenų. Kaip matyti iš I. Š. inkriminuoto kaltinimo, konkretus dokumentų neišsaugojimo momentas nustatytas nebuvo. Tad šiuo atveju lieka neaišku, kuris konkrečiai UAB „S.“ direktorius galėjo neišsaugoti 2015 m. ir 2016 m. finansinės apskaitos dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai I. Š. pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Todėl iš šio jam pareikšto kaltinimo I. Š. yra išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl UAB „V.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo

67. V. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „V.“ 2015, 2016, 2017 metų buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2015 ir 2016 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2017 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. įtraukti į apskaitą žinomai suklastotus, neturinčius juridinės galios dokumentus, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su UAB „V.“ trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y.:

- fiksavo realiai neįvykusią ūkinę operaciją – 2017 m. spalio 2 d. susitarimą dėl suklastotų ir juridinės galios neturinčių 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymų aktų anuliavimo, kuriuo pripažįstami negaliojančiais UAB „S.“ direktoriaus I. Š. ir UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. 2016 m. spalio 30 d. pasirašytas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktas (be numerio) 69 700,00 Eur sumai bei 2016 m. spalio 31 d. pasirašytas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktas (be numerio) 200 000,00 Eur sumai, ir šį suklastotą, neturintį juridinės galios dokumentą pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. užregistruoti 2017 m. bendrovės apskaitoje;

- pateikė buhalteriją tvarkiusiai A. M. 2017 m. bendrovės apskaitoje užregistruoti žinomai suklastotus UAB „T.“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos su pardavimais UAB „T.“ susijusios ūkinės operacijos: 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 106 843,00 Eur sumai (88 300,00 Eur apmokestinamoji vertė ir 18543,00 Eur PVM) ir 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 91 476,00 Eur sumai (75 600 Eur apmokestinamoji vertė ir 15 876,00 Eur PVM), tačiau apskaitoje fiksuotos ūkinės operacijos su UAB „T.“ neįvyko.

nenustatęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir nepaskyręs už jų saugojimą atsakingo asmens, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

- neišsaugojo užskaitas pagrindžiančių dokumentų – 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. pasirašytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ 126 421,25 Eur, 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur sumoms (buhalterinėje apskaitoje 2016 m. spalio 30 d. užregistruota užskaita tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 126 421,25 Eur sumai ir 2016 m. spalio 31 d. užregistruotos užskaitos tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur (iš viso 57 040,62 Eur) sumai;

- neišsaugojo UAB „S.“ skolos sumokėjimą patvirtinančio dokumento (pinigų priėmimo kvito, skolos užskaitymo akto, skolos sudengimo akto ar kt.) (UAB ,,V.“ pateiktoje atskaitingo asmens V. M. 2017 m. liepos 31 d. Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas UAB „S.“ skolos sudengimas su V. M. suma 29 505,7 Eur; UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2017 m. liepos 31 d. užregistruota pirkėjo UAB „S.“ skolos sumažėjimas 29 505,70 Eur suma ir UAB „V.“ atskaitingam asmeniui V. M. avanso padidėjimas 29 505,70 Eur suma);

- neišsaugojo 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto UAB P. vardu 1 560,00 Eur sumai;

- neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių jam (V. M.) kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtas pinigines lėšas, viso 193 402,17 Eur sumai;

- neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų pagrindžiančių savo, kaip atskaitingo asmens, patirtas išlaidas, viso 51 095,07 Eur.

68. V. M. dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savo kaltę neigia. Apklausiamas apygardos teisme nurodė, kad visa ūkinė veikla, kuri buvo vykdoma keliose įmonėse, buvo tikrinama įvairių institucijų ir mokesčių inspekcijos. Po įvairiausių patikrinimų jiems nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Jis, kaip vienos įmonės vadovas ir kaip kitos įmonės valdybos narys, pakankamai kompetentingai vykdė buhalterinę apskaitą. Nebuvo prarasto nei vieno dokumento ir visa įmonių dokumentacija vyko tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad pateikus dalį dokumentų FNTT paaiškėjo, kad dalis jų nepateikta, nors FNTT lydraščiuose nurodyta, kad pateikta. Pažymėjo, jog iki ikiteisminio tyrimo UAB „V.“ tikrino daugybę kartų mokesčių inspekcija. Dar iki to, tikrino FNTT. Net buvo toks atvejis kai tarp korporacijų vyko nesutarimai ir buvo pareikšti kaltinimai buvusiems vadovams. Po to juos tikrino dar daug kartų, bet nerado jokių neatitikimų. Tiesa, reikėjo pataisyti keletą dalykų, bet su buhalterija susijusiuose dalykuose nerado jokių trūkumų. Pas juos visi dokumentai buvo registruojami. Viskas buvo daroma pagal registruotus dokumentus ir negalėjo taip būti, kad jų tiesiog neužregistruotų. Dokumentai buvo laikomi buhalterijoje. Turėjo patalpą, kurioje buvo laikoma visa dokumentacija. Vieną kartą buvo toks atvejis, toks gedimas skaitmeninėje laikmenoje. Tada ir įvyko tokia utilizacija, tačiau dokumentai nebuvo naikinami. Jo veikloje nei vienai buhalterei jis neinicijavo (tyrimo) dėl galimo darbo teisės pažeidimo, dėl dokumentų neišsaugojimo, dėl neatidumo tvarkant buhalterinę apskaitą. Nekilo įtarimų, kad dokumentai ne taip saugomi, kad ne viskas saugoma, kad ne tose vietose saugomi.

69. Teisėjų kolegija šiuos V. M. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius aptariamą, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas jį nuteisė pagrįstai.

70. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-788/2023).

71. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamos veikos metu galiojusio BAĮ 4 straipsnyje numatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. O 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

72. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. T. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal BAĮ apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-788/2023). Tokiais atvejais įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (tarpinis vykdymas), nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį.

73. Dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų, žinomai suklastotų, neturinčių juridinės galios dokumentų:

73.1. Specialistė A. Kaušylienė, 2019 m. spalio 18 d. duodama paaiškinimus nurodė, kad UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje yra užregistruotas 2017 m. spalio 2 d. susitarimas dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais (sąskaitos (duomenys neskelbtini) – Pirkėjai debete ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) – Prekybos skolos tiekėjams kredite) (14 t., 170-189 b.l.). Kaip buvo nustatyta, minėtas susitarimas yra suklastotas. Taigi, akivaizdu, kad UAB „V.“ apskaitoje buvo fiksuota neįvykusi ūkinė operacija. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta A. M. parodė, kad UAB „V.“ buhalterinę apskaitą ji vedė nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. pabaigos. Tad ji minėtą sutartį joje ir užregistravo. Neabejotina, kad šią sutartį jai pateikė ne kas kitas, o pats V. M., kuris ją su I. Š. pats ir pasirašė. V. M. neabejotinai žinojo, kad A. M. duodamas registruoti susitarimas yra netikras, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo pripažinti sąmoningais ir tyčiniais.

73.2. 2019 m. rugsėjo 26 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje užregistruotos 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. su pardavimais susijusios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, t. y. užregistruotos bendrovės UAB „T.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų jų nėra (14 t., 75-112 b.l.).

73.3. 2019 m. spalio 18 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad UAB „V.“ tirti pateiktame 2017 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpio išrašytų sąskaitų faktūrų sąraše yra įrašas, kad 2017 m. lapkričio 30 d. pirkėjo UAB „T.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris su „(duomenys neskelbtini)“ raide neatitinka numeracijos, kiti numeriai sudaryti skaitmenimis didėjančia tvarka), suma be PVM 88 300 Eur (PVM 18 543 Eur). Tirti pateiktoje UAB „V.“ 2017 m. kovo 31 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio sąskaitos (duomenys neskelbtini) Pirkėjai išklotinėje 2017 m. lapkričio 30 d. yra įrašas apie pirkėjo UAB „T.“ skolos padidėjimą 88 300 Eur suma (dokumentas (duomenys neskelbtini)) ir pajamų padidėjimą 88 300 Eur suma statybos padalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos (duomenys neskelbtini) kredite), tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos UAB „T.“ vardu, suma 88 300 Eur be PVM. Kokios prekės ar paslaugos buvo parduotos UAB „T.“ vardu pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kokios pajamos uždirbtos statybų padalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra duomenų, patvirtinančių, kad ūkinis įvykis įvyko: nėra 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra sutarties tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“, ar kitų dokumentų. UAB „V.“ tirti pateiktame 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio išrašytų sąskaitų - faktūrų sąraše yra įrašas, kad 2017 m. gruodžio 21 d. pirkėjo UAB „T.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) suma be PVM 75 600 Eur (PVM 15 876 Eur). Tirti pateiktoje UAB „V.“ 2017 m. kovo 31 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio sąskaitos (duomenys neskelbtini) Pirkėjai išklotinėje 2017 m. gruodžio 21 d. yra įrašas apie pirkėjo UAB „T.“ skolos padidėjimą 75 600 Eur suma (dokumentas (duomenys neskelbtini)) ir pajamų padidėjimą 75 600 Eur suma statybos padalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos (duomenys neskelbtini) kredite), tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos UAB „T.“ vardu, 75 600 Eur sumai be PVM. Kokios prekės ar paslaugos buvo parduotos UAB „T.“ vardu pagal 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kokios pajamos buvo uždirbtos statybų padalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nėra galimybės, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra duomenų, patvirtinančių, kad ūkinis įvykis buvo: nėra 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra sutarties tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ ar kitų dokumentų (14 t., 170-189 b.l.).

73.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „V.“ pirminėje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nurodyta, kad PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais) sudaro 89 505 Eur (13 t., 33 b.l.). Ši deklaracija buvo pateikta 2017 m. gruodžio 27 d. (13 t., 22 b. l.). 2018 m. liepos 31 d. buvo pateikta nauja UAB „V.“ PVM deklaracija už minėtą laikotarpį (13 t., 57 b.l.). UAB „V.“ pirminėje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais) sudaro 75 600 Eur (13 t., 62 b. l.). Ši deklaracija pateikta 2018 m. sausio 25 d. (13 t., 58 b.l.). 2018 m. liepos 31 d. pateikta patikslinta UAB „V.“ PVM deklaracija už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kurioje punktas „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje numatytais atvejais)“ yra tuščias (13 t., 61 b.l.).

73.5. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „V.“ minėtas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas tikslino jau žinodama apie vykstantį ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalies požymius (4 t., 51 b.l.).

73.6. UAB „T.“ 2017 m. gruodžio 27 d. pirminėje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pardavimo PVM (96 straipsnyje nustatytais atvejais) sudaro 18 543 Eur (5 t., 83 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikslintoje UAB „T.“ PVM deklaracijoje už minėtą laikotarpį, punktas „Pardavimo PVM (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ yra tuščias (5 t., 82 b.l.). 2018 m. sausio 25 d. UAB „T.“ pirminėje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pardavimo PVM (96 straipsnyje nustatytais atvejais) sudaro 15 876 Eur (5 t., 80 b.l.). 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikslintoje UAB „T.“ PVM deklaracijoje už minėtą laikotarpį, punktas „Pardavimo PVM (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ yra tuščias (5 t., 81 b.l.).

73.7. Registro duomenys patvirtina, kad UAB „T.“ gaunamų sąskaitų registre buvo įregistruotos UAB „V.“ 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokestinamoji vertė – 88 300 Eur, PVM suma – 18 543 Eur); 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokestinamoji vertė – 75 600 Eur, PVM suma – 15 876 Eur); 2018 m. birželio 15 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokestinamoji vertė – -88 300 Eur, PVM suma – -18 543 Eur); 2018 m. birželio 15 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr.(duomenys neskelbtini) (apmokestinamoji vertė – -75 600 Eur, PVM suma – -15 876 Eur) (5 t., 105-107 b.l.).

73.8. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas UAB „T.“ tuometinis direktorius J. Č. parodė, kad jam dirbant direktoriumi, buvo samdoma įmonė tvarkyti visą buhalterinę apskaitą, buhalterio vardas buvo P. S.. UAB „T.“ vykdė statybinius darbus ir samdė subrangovus. UAB „V.“ jiems darbų neatliko, buvo klaidingai išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus savo parodymus. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime J. Č. teigė, kad UAB „V.“ jam nėra žinoma. Jam dirbant UAB „T.“ direktoriumi, jokių sutarčių su UAB „V.“ nesudarė, bendrų projektų nevykdė (5 t., 92, 95-96 b. l.).

73.9. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas P. S. parodė, kad vedė UAB „T.“ apskaitą. Dėl UAB „T.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2017 m. gruodžio mėn., kuri buvo pateikta 2018 m. sausio 25 d., kurios 33 punkte nurodyta suma 15 876 Eur ir UAB „T.“ patikslintos PVM deklaracijos už tą patį laikotarpį, kuri surašyta 2018 m. rugpjūčio 21 d., kurios 33 punkte nieko nenurodyta, paaiškinti nieko negalėjo, teigė jų neatsimenantis. Tik paaiškino, kad PVM sumą įvesdavo pagal pateiktus dokumentus, o jeigu patikslino, reiškė, gavo kažkokią sąskaitą tai pačiai sumai, kai pateikia dokumentus mokesčių deklaracijos sudarymui, jis registruoja į apskaitą ir deklaruoja. UAB „V.“ neatsimena. Nurodė neatsimenantis, kas teikė UAB „T.“ PVM deklaracijas 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn., kurios po to buvo patikslintos. Jis vienas tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, liudytojas patvirtino, kad 2017 m. UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats. Buvo pasirašytas susitarimas, kad jis pateiks deklaracijas 2018 m. ir 2017 m. Dėl PVM deklaracijos, užpildytos 2017 m. gruodžio 27 d. už 2017 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. koregavimo, paaiškino, kad buvo pateikta UAB „T.“ PVM sąskaita, nuo kurios sumos jis nudeklaravo mokėtiną PVM - 18 543 Eur. Vėliau buvo pateikta kreditinė sąskaita ir jis pakoregavo PVM deklaraciją bei panaikino 18 543 Eur sumą. Dėl šio anuliavimo kreipėsi VMI ir prašė paaiškinti. Jei gerai pamena, jis nusiuntė kreditinę sąskaitą el. paštu. Dėl PVM deklaracijos, užpildytos 2018 m. sausio 25 d. už 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. koregavimo, nurodė, kad tai analogiška situacija. Iš pradžių jam pateikė PVM sąskaitą - faktūrą, nuo kurios jis paskaičiavo PVM ir įrašė į 33 deklaracijos langelį. Vėliau jam pateikta kreditinė sąskaita, kuria anuliuojama prieš tai buvusi sąskaita (5 t., 77-79 b.l.).

73.10. Liudytoja A. M. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad UAB „T.“ pirko paslaugą. Tai buvo statybos darbai, nes buvo atvirkštinis PVM. Jei ji įvedė sąskaitas, reiškia jas matė. Sąskaitą iš UAB „T.“ taip pat matė. Prisimena ją, o vėliau kitų metų pradžioje buvo kreditinė sąskaita, t. y. ja mažinamos įmonės sąnaudos.

73.11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad UAB „T.“ direktorius patikino, jog jokie ūkiniai santykiai tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ niekada nevyko. Jokios sutartys su UAB „V.“ nebuvo sudarytos, jos bendrų projektų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas šiomis jo nurodomomis aplinkybėmis neturi pagrindo abejoti, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių tą paneigiančių duomenų. Tad, akivaizdu, kad UAB „V.“ 2017 m. buhalterinėje apskaitoje buhalterės A. M. užregistruotos PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo jokios juridinės galios, jos iš esmės buvo netikros, fiksuojančios nebūtus įvykius. Jų realumas nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei bylą nagrinėjant teisme V. M. jokiais dokumentais patvirtintas nebuvo. O vien jo teiginiai, jog yra normali praktika nepasirašyti sutarčių, bet padaryti darbus ir išrašyti sąskaitas, nėra pakankami jų tikrumui įrodyti. Tai, kad vėliau buvo pateiktos patikslintos UAB „V.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, kuriose duomenų susijusių su aptariamomis PVM sąskaitomis faktūromis nebeliko, V. M. kaltės šiame epizode nešalina. Akivaizdu, kad tai buvo padaryta, sužinojus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir siekiant išvengti atsakomybės. Iš V. M. apeliacinės instancijos teisme duotu paaiškinimų matyti, kad apie minėtų PVM sąskaitų - faktūrų egzistavimą jis žinojo, o tai reiškia, jog, nėra abejonių, kad jis suprato, kad jos yra netikros, tačiau, tyčia, sąmoningai pateikė jas buhalterei A. M. registruoti. Tokie jo veiksmai atitinka apgaulingos apskaitos vedimo objektyviuosius požymius.

73.12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigiama V. M. gynėjos apeliaciniame skunde, vien tik tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidimų dėl PVM deklaracijų pateikimo ir patikslinimo nenustatė, nereiškia, kad aptarti V. M. veiksmai nėra nusikalstami. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka mokestinius patikrinimus, t. y. tik tai, kas susiję su mokesčių valstybei skaičiavimu ir mokėjimu. Aplinkybių, susijusių su apskaitos dokumentuose fiksuotomis ūkinėmis operacijomis ir jų realumu, ji netiria. Taigi, kad darydama patikrinimus, ji nenustatė pažeidimų dėl buhalterijos vedimo bendrovėje, V. M. kaltės nešalina.

73.13. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje yra tiriamas tik UAB „V.“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, V. M. veiksmai ir tai, kad joks ikiteisminis tyrimas dėl UAB „T.“ nebuvo pradėtas, jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi bei minėtų teismo išvadų nekeičia. Kaip ir tai, kad dėl aptartų PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo kaltinimai niekam nebuvo pareikšti. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar būtent V. M. valia ir veiksmais į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti juridinės galios neturintys dokumentai – fiksuojantys neįvykusias ūkines operacijas, kas ir buvo išspręsta, priimant skundžiamą nuosprendį.

74.1. 2016 m. spalio 30 d. užskaitų tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 126 421,25 Eur sumai pagrindžiančių dokumentų neišsaugojimo įrodo 2019 m. spalio 18 d. specialistės A. Kaušylienės duoti paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad tirti pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „V.“ suvestiniame registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Pirkėjai apyvarta pagal klientus yra užrašas (duomenys neskelbtini) užskaita 2016 m. spalio 10 d. suma 126 421,25 Eur kredite (pirkėjo UAB „S.“ skolos sumažėjimas). Taip pat tirti pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „V.“ suvestiniame registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Kitos skolos apyvarta pagal klientus yra įrašas (duomenys neskelbtini) užskaita 2016 m. spalio 30 d. suma 126 421,25 Eur debete (bendrovei UAB „S.“ kitų skolų sumažėjimas), tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2016 m. spalio 30 d. pasirašyto tarpusavio įsipareigojimų užskaitos akto tarp UAB „V.“ ir UAB „S.: 126 421,25 Eur sumai (14 t., 170-189 b. l.).

74.2. 2016 m. spalio 31 d. užskaitos tarp UAB „S.“ ir UAB „V.“ 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur (iš viso 57 040,62 Eur) sumai pagrindžiančių dokumentų neišsaugojimo įrodo 2019 m. spalio 18 d. specialistės A. Kaušylienės paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad tirti pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „V.“ suvestiniame registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Pirkėjai apyvarta pagal klientus yra užrašas (duomenys neskelbtini) užskaita 2016 m. spalio 31 d. suma 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur kredite (iš viso 57 040,62 Eur) (pirkėjo UAB „S.“ skolos sumažėjimas). Taip pat tirti pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „V.“ suvestiniame registre Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Prekybos skolos tiekėjams, Lietuvos tiekėjams pagal klientus yra įrašai (duomenys neskelbtini) sąskaita 2016 m. spalio 31 d. suma 408,38 Eur ir 56 632,24 Eur (iš viso 57 040,62 Eur) debete (bendrovei UAB „S.“ prekybos skolų sumažėjimas), tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2016 m. spalio 31 d. pasirašytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktų tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ (14 t., 170-189 b.l.).

74.3. 2017 m. liepos 31 d. UAB „S.“ skolos 29 505,70 Eur sumai sumokėjimą patvirtinančio dokumento neišsaugojimą patvirtina 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atliekant tyrimą ir ištyrus UAB „V.“ tirti pateiktas 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitas, UAB „V.“ 2017 m. kovo 31 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio suvestinį registrą Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Atskaitingi asmenys išklotinė nustatyta, kad 2017 m. liepos 31 d. UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. vardu užpildytoje Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas apie UAB „S.“ skolos sudengimą su V. M., suma 29 505,70 Eur. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) Atskaitingi asmenys išklotinėje už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d., 2017 m. liepos 31 d. yra įrašas - (duomenys neskelbtini) skolos sudengimas su V. M. (duomenys neskelbtini) suma 29 505,70 Eur. UAB „V.“ tirti pateiktuose dokumentuose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra apskaitos dokumento, kurio pagrindu buvo padaryti 2017 m. liepos 31 d. įrašai Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) Atskaitingi asmenys išklotinėje (14 t., 75-112 b.l.). Specialistė A. Kaušylienė 2019 m. spalio 18 d. paaiškinimuose nurodė analogiškas aplinkybes, tuo pačiu patvirtindama savo duotą išvadą (14 t., 170-189 b. l.).

74.4. 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto UAB „P.“ vardu 1 560 Eur sumai neišsaugojimą įrodo 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad kasos knygoje 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. yra įrašas apie 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos orderį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „P.“, koresp. sąsk. (duomenys neskelbtini) Išlaidos 1 560, tačiau tarp tirti pateiktų dokumentų, 2015 m. rugsėjo kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Restruktūrizuojamos UAB „V.“ 2019 m. birželio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra informacija, kad 2015 m. spalio 13 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) surasti nepavyko ir manoma, kad jis pasimetė (14 t., 75-112 b. l.). Šias išvadoje nurodomas aplinkybes specialistė A. Kaušylienė patvirtino ir duodama paaiškinimus 2019 m. spalio 18 d. (14 t., 170-189 b. l.).

74.5. Tai, kad nebuvo išsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys V. M., kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtas pinigines lėšas, viso 193 402,17 Eur, matyti iš 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priedo, kuriame pateiktos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos be tą patvirtinančių dokumentų, t. y. V. M. atlikti išmokėjimai: 2015 m. sausio 1 d. – 99,34 Eur, 2015 m. balandžio 16 d. – 8,77 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. – 10,43 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 294,50 Eur, 2016 m. sausio 2 d. – 50 Eur, 2016 m. gruodžio 21 d. – 6 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. – 123 412,94 Eur; 2017 m. liepos 31 d. – 29 505,70 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 14,49 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 40 000 Eur (15 t., 86-97 b. l.).

74.6. Taip pat minėtos išvados priedo matyti ir tai, kad nebuvo išsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys V. M., kaip atskaitingo asmens patirtas išlaidas, viso 51 095,07 Eur. Nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos be tą patvirtinančių dokumentų, t. y. V. M. atlikti mokėjimai: 2015 m. sausio 1 d. – 406,18 Eur ir 14,14 Eur; 2015 m. sausio 2 d – 21,14 Eur ir 1,51 Eur; 2015 m. vasario 25 d – 41,38 Eur; 2015 m. birželio 4 d. – 1 210 Eur; 2015 m. birželio 11 d. – 27,75 Eur; 2015 m. birželio 18 d. – 1 323,35 Eur ir 66,83 Eur; 2015 m. birželio 23 d. – 21,96 Eur; 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 500 Eur; 2015 m. rugpjūčio 5 d. – 1 100 Eur; 2015 m. rugpjūčio 21 d. – 3 000 Eur; 2015 m. rugpjūčio 28 d. – 1 000 Eur ir 1 000 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 1 000 Eur ir 14,60 Eur; 2015 m. rugsėjo 1 d. – 1 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 4 d. – 256 Eur; 2015 m. rugsėjo 10 d. – 1 918,54 Eur; 2015 m. rugsėjo 14 d. – 122,02 Eur ir 426 Eur; 2015 m. rugsėjo 22 d. – 72,87 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. – 1 555,96 Eur; 2015 m. spalio 2 d. – 1 030 Eur; 2015 m. spalio 7 d. – 1 000 Eur; 2015 m. spalio 15 d. – 206,41 Eur ir 608,20 Eur; 2015 m. lapkričio 9 d. – 110,92 Eur; 2015 m. gruodžio 29 d. – 76 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. – 200 Eur ir 228 Eur; 2016 m. sausio 1 d. – 380 Eur; 2016 m. sausio 5 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 6 d. – 1 329,31 Eur ir 1 329,31 Eur; 2016 m. sausio 8 d. – 4,19 Eur; 2016 m. sausio 11 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 13 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 18 d. – 500 Eur; 2016 m. sausio – 19 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 21 d. – 20 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. sausio 25 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 27 d. – 5,70 Eur; 2016 m. sausio 28 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 1 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 3 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 5 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 9 d. – 1 210 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. vasario 11 d. – 120 Eur; 2016 m. vasario 12 d. – 5,70 Eur ir 9,16 Eur; 2016 m. vasario 19 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 22 d. – 5,70 Eur; 2016 m. vasario 29 d. – 5,70 Eur; 2016 m. kovo 7 d. – 5,70 Eur; 2016 m. kovo 15 d. – 5,70 Eur; 2016 m. kovo 22 d. – 16,22 Eur; 2016 m. kovo 31 d. – 5,70 Eur; 2016 m. balandžio 15 d. – 300 Eur, 150 Eur, 100 Eur ir 250 Eur; 2016 m. balandžio 19 d. – 5,70 Eur, 5,70 Eur, 76 Eur, 5,70 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. balandžio 20 d. – 5,70 Eur; 2016 m. balandžio 29 d. – 5,70 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 2 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 3 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 5 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 9 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 10 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 25 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 26 d. – 5,70 Eur, 5,70 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. gegužės 31 d. 5,70 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. birželio 2 d. – 17,10 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 400 Eur; 2016 m. birželio 8 d. – 11,40 Eur; 2016 m. birželio 13 d. – 5,70 Eur; 2016 m. birželio 14 d. – 5,70 Eur; 2016 m. birželio 16 d. – 5,70 Eur; 2016 m. birželio 17 d. – 17,10 Eur; 2016 m. birželio 21 d. – 5,70 Eur; 2016 m. birželio 23 d. – 250 Eur ir 44 Eur; 2016 m. birželio 30 d. – 5,70 Eur ir 5,70 Eur; 2016 m. liepos 7 d. – 5,70 Eur; 2016 m. liepos 8 d. – 5,70 Eur; 2016 m. liepos 13 d. – 5,70 Eur; 2016 m. liepos 28 d. – 156 Eur ir 44 Eur; 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 11 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugpjūčio 19 d. – 700 Eur; 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 50 Eur; 2016 m. rugsėjo 6 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 7 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 12 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 13 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 14 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 15 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 19 d. – 5,70 Eur; 2016 m. rugsėjo 20 d. – 5,70 Eur ir 69,16 Eur; 2016 m. spalio 3 d. – 42,76 Eur; 2016 m. spalio 4 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 5 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 6 d. – 9,99 Eur; 2016 m. spalio 10 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 11 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 12 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 13 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 14 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 18 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 21 d. – 2,85 Eur; 2016 m. spalio 24 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 25 d. – 5,70 Eur; 2016 m. spalio 26 d. – 34,58 Eur; 2016 m. lapkričio 15 d. – 5,70 Eur; 2016 m. lapkričio 17 d. – 5,70 Eur; 2016 m. lapkričio 18 d. – 250 Eur; 2016 m. lapkričio 21 d. – 5,70 Eur; 2016 m. lapkričio 23 d. – 5,70 Eur; 2016 m. lapkričio 24 d. – 5,70 Eur; 2016 m. lapkričio 30 d. – 5,70 Eur; 2016 m. gruodžio 7 d. – 2,85 Eur; 2016 m. gruodžio 30 d. – 70,30 Eur ir 112 Eur; 2016 m. gruodžio 31 d. – 4,92 Eur; 2017 m. sausio 9 d. – 43,33 Eur; 2017 m. sausio 12 d. – 5,70 Eur; 2017 m. sausio 13 d. – 112,81 Eur ir 5,70 Eur; 2017 m. liepos 31 d. – 35,04 Eur, 700 Eur, 704 Eur, 182 Eur, 60,60 Eur, 558,72 Eur, 372,98 Eur, 9 923,23 Eur, 6 085 Eur, 351,89 Eur, 338,02 Eur, 178,77 Eur, 45,10 Eur, 419,63 Eur, 528,21 Eur, 112,63 Eur, 194,35 Eur, 360 Eur, 180 Eur, 1 040,97 Eur ir 480,23 Eur (15 t., 86-97).

74.7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojos J. M., K. Š., A. M. ir L. K. patvirtino, kad į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą nebuvo registruojama ūkinių operacijų, be jas patvirtinančių dokumentų. Taigi, akivaizdu, kad aukščiau aptartos ūkinės operacijos į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tokius dokumentus turint. Tačiau atliekant tyrimą, jie pateikti nebuvo, dėl ko pagrįstai buvo konstatuota, kad yra neišsaugoti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „V.“ būtų buvusi nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, paskirtas už tai atsakingas asmuo, taigi, atsakomybė už aptartų dokumentų neišsaugojimą kyla būtent UAB „V.“ generaliniam direktoriui – V. M., kadangi pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako būtent ūkio subjekto vadovas. Jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų išsaugojimą ir tvarką apskaitoje.

75. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukeliami šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-1073/2020). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

76. 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepateikus tirti UAB „V.“ 2017 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje užregistruotų bendrovės UAB „T.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų: 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2017 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (14 t., 75-112 b.l.).

77. 2019 m. spalio 18 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus nurodė, kad tirti nepateikus 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto UAB „P.“ vardu, 1 560 Eur sumai, iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2015 m. trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nepateikus 2017 m. liepos 31 d. UAB „S.“ skolos sumokėjimą 29 505,70 Eur sumai patvirtinančio dokumento, iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2017 m. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nepateikus 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutarčių tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ ar kitų dokumentų, iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2016 m. spalio 30 d. pasirašyto tarpusavio įsipareigojimų užskaitos akto tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ 126 421,25 Eur sumai; 2016 m. spalio 31 d. pasirašytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktų tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ 57 040,62 Eur sumai, iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2016 m. trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nurodyta, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. (14 t., 170-189 b.l.).

78. 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialistė A. Kaušylienė, duodama paaiškinimus dėl aukščiau paminėtų UAB „V.“ neišsaugotų dokumentų, nurodė, kad UAB „V.“, jų neišsaugodama pažeidė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (1 dalis). Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai yra saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (2 dalis). Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimo ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių asmenų fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kirų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatų 10.15 punkto reikalavimus, jog ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas yra 10 metų.

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialistės A. Kaušylienės nustatytas aplinkybes tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad dėl V. M. veiksmų, neišsaugant kaltinime nurodytų dokumentų, taip pat įtraukus į apskaitą juridinės galios neturinčius dokumentus, kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų tapo iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2015 m. trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2016 m. – trumpalaikio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2017 m. – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Gi, neišsaugojus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tampa neįmanomu patikrinti, ar apskaitoje fiksuotos operacijos tikrai įvyko, ar duomenys suvesti teisingai, ar nepadaryta klaidų, o kartu ir nustatyti, jos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Kaip ir į apskaitą įtraukiant nebūtas ūkines operacijas.

80. Tai, kad specialistė nenustatė BAĮ pažeidimo, susijusio su 2017 m. spalio 2 d. susitarimu, minėtų teismo išvadų nekeičia ir nesudaro pagrindo šios aplinkybės šalinti iš V. M. pareikšto kaltinimo. Pažymėtina, kad konstatuojant BK 222 straipsnyje numatytų padarinių kilimą, teismas vertina ne tik specialisto išvadas ar paaiškinimus, bet ir kitus bylos įrodymus. Byloje buvo nustatyta, kad minėtas susitarimas yra suklastotas, taigi, V. M. paleipimu į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktas juridinės galios neturintis dokumentas ir jo įtraukimas akivaizdžiai turėjo įtakos tam, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

81. V. M. gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog nemokumo administratorius, įvertino visą UAB „V.“ turtą, kreditorinius įsipareigojimus, jų dydžius ir struktūrą ir priešingai, nei specialistė šioje byloje, nenustatė, kad iš dalies negalima nustatyti 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei 2015 m. ir 2016 m. trumpalaikio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad UAB „V.“ tyčinio bankroto požymių nustatyta nebuvo, dėl dokumentų tikrumo abejonių nekilo, buhalterija buvo skrupulingai vedama, viskas buvo tvarkoje. Kad būtų kažkas netvarkinga nepastebėjo, nepamena, kad kažkas būtų buvę ne taip dėl UAB „V.“ PVM sąskaitų faktūrų, teiktų deklaracijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik šios liudytojo nurodytos aplinkybės, nėra pagrindas suabejoti specialistės A. Kaušylienės nustatytais faktais bei pažeidimais, o V. M. iš jam pareikštų kaltinimų išteisinti. Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto proceso metu nemokumo administratorius vertina tik tai, kas reikalinga bankroto procedūrai - jis netikrina ūkinių operacijų pagrįstumo, neturi specialių žinių vertinti dokumentų tikrumo, ar ūkinės operacijos buvo atliekamos tinkamai. Be to, kaip nurodė apygardos teisme liudytoja apklausta R. V., bankroto procedūra tikrinama tik iš to, kiek turima dokumentų. Vien tai, kad nebuvo nustatyti tyčinio bankroto požymiai, nereiškia, kad jokios kitos nusikalstamos veikos padarytos nebuvo. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl V. M. kaltės, yra itin svarbu tai, ką nustatė baudžiamojoje byloje objektų tyrimą atlikusi specialistė, kadangi būtent ji turi reikiamų žinių įvertinti įmonėje vedamą apskaitą ir jos išvadomis nėra priežasčių abejoti.

82. Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados matyti, kad specialistei A. Kaušylienei buvo pateikti ne visi UAB „V.“ dokumentai. Tai, kad dokumentai galėjo dingti, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, byloje nenustatyta. Tad akivaizdu, jog jų nepateikė pati UAB „V.“, kas dar sykį patvirtina, kad dokumentai V. M. vadovaujamoje įmonėje nebuvo saugomi tinkamai. Specialistė tyrimą atliko turėdama būtent tą medžiagą, kuri jai buvo pateikta. UAB „V.“ jokių papildomų dokumentų, kurie galbūt leistų daryti kitokias išvadas dėl buhalterinės apskaitos įmonėje vedimo, nepateikė, nors tokią galimybę turėjo.

83. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų, pateikimo protokolo matyti, kad UAB „E.“ direktorius pateikė buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“, su kuria dirbo UAB „V.“ duomenų kopijas (2 kompaktinius diskus ir 1 atmintuką) (14 t., 165-167 b.l.). 2019 m. spalio 18 d. specialistė, duodama paaiškinimus, atsižvelgdama į gautus naujus duomenis reikšmingus tyrimui, patikslino savo 2019 n. rugsėjo 26 d. išvadą (14 t., 170-189 b. l.). Dėl gautų papildomų duomenų patikimumo šiuo atveju nei specialistei, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems subjektams, nei pirmosios instancijos teismui jokių abejonių nekilo. Jų nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Nei V. M., nei jo gynėja nepateikė jokių duomenų, leidžiančių sudvejoti jų teisingumu. Pažymėtina, kad specialistės paaiškinimų protokole aiškiai yra išdėstyta kokie konkretūs gauti papildomi duomenys buvo atspausdinti ir jie buvo prie jo pridėti (15 t., 1-43 b.l.). Be to, byloje yra ir laikmena su programos „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais duomenimis (15 t., 44 b.l.). Baigus ikiteisminį tyrimą V. M. ir jo gynėja turėjo galimybę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, be kita ko, ir su minimu specialistės paaiškinimų protokolu, jo priedais ir programos „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais duomenimis.

84. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-1073/2020).

85. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia. Jis, kaip įmonės generalinis direktorius, privalėjo žinoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tačiau tyčia juos vykdė netinkamai, įtraukdamas į apskaitą juridinės galios neturinčius dokumentus bei nenustatydamas jokios dokumentų saugojimo tvarkos ir nepaskirdamas už tai atsakingo asmens. Taip neišsaugodamas dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir to norėjo. Šiuo konkrečiu atveju tai, kokiu būdu ar aplinkybėmis kaltinime nurodyti dokumentai buvo prarasti, teisinės reikšmės neturi.

Dėl bausmės V. M.

86. V. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį.

87. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai.

88. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Matyti, kad be kitų straipsnių taip pat buvo priimti ir šiai nagrinėjamai situacijai aktualūs pakeitimai, susiję su BK 222 straipsnio nuostatomis.

89. V. M. veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytos šios galimos skirti bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Naujausioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., numatytas platesnis bausmių sąrašas, t. y. be jau buvusių minėtų bausmių, dar atsirado ir laisvės apribojimo bausmė. Todėl V. M. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, kadangi ji lengvina V. M. teisinę padėtį.

90. Pirmosios instancijos teismas V. M. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą, už BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių suklastojimo) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, už BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų suklastojimo) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

91. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena – apysunkių. Lengvinančių V. M. atsakomybę aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Jo atsakomybę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (2 veikos) padarymo sunkina tai, kad juos padarė bendrininkų grupėje su I. Š.. V. M. ankščiau neteistas, nusikaltimų padarymo metu administracine tvarka nebaustas, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba.

92. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įmanoma pasiekti V. M. paskyrus baudos bausmes, kurių dydžiai nustatyti pagal sankcijų vidurkį (BK 47 straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs V. M. bausmes, nurodė jų dydžius, 1 MGL prilygindamas 50 Eur, kuris galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. V. M. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų) buvo padaryta 2017 m. lapkričio 21 d. (kai jie buvo pateikti Panevėžio apygardos teismui), o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. M. inkriminuotos veikos laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuomet dar galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo buvo nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Taigi, apskaičiuojant nuteistajam už minėtas veikas skirtinų baudų dydžius, turėjo būti vadovaujamasi šiuo nutarimu ir apeliantui paskirtos sumokėti ne 12500 Eur ir 25000 Eur dydžio baudos, o 9415 Eur ir 18830 Eur atitinkamai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

93. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi paskirtų bausmių dydžiai už paminėtas veikas ir keičiama taikomo BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, yra reikalinga iš naujo subendrinti V. M. paskirtas bausmes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, V. M. paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrino netinkamai, t. y. V. M. paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), turėjo būti bendrinamos ne apėmimo, o dalinio arba visiško sudėjimo būdu, kadangi minėtos veikos nesudaro idealiosios sutapties ir labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priimame nuosprendyje minėtos klaidos ištaisyti negali, kadangi tą padarius, būtų pabloginta V. M. teisinė padėtis ir tai prieštarautų BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Įvertinant tai, apeliacinės instancijos teismas V. M. paskirtas bausmes bendrina tuo pačiu būdu, kaip ir apylinkės teismas – jas apimant, tik netaikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto pagrindo. V. M. skirtina bauda sudarytų 18830 Eur sumą (500 MGL x 37,66 Eur = 18830 Eur).

Dėl bausmės I. Š.

94. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas I. Š. tiek už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderių suklastojimo ir jų panaudojimo), tiek už BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų ir 2017 m. spalio 2 d. susitarimo suklastojimo) skyrė vienodo dydžio baudos bausmes – 300 MGL (15 000 Eur). Kaip minėta, šiuo nuosprendžiu I. Š. yra išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

95. Taigi, I. Š. lieka pripažintas kaltu padaręs 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Pastebėtina, kad ankstesnis jo teistumas, be kita ko, buvo taip pat ir už dokumentų klastojimą. Jis yra dirbantis, nusikaltimų padarymo metu administracine tvarka nebaustas.

96. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už dvi padarytas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įmanoma pasiekti I. Š. paskyrus baudos bausmes, kurių dydžiai būtų didesni už sankcijos vidurkį (BK 47 straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). I. Š. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų) buvo padaryta ne vėliau, kaip iki 2017 m. lapkričio 20 d., kuomet dar galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo„ pakeitimo, kuriuo buvo nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Taigi, apskaičiuojant nuteistajam už minėtą veiką skirtinos baudos dydį, turėjo būti vadovaujamasi šiuo nutarimu ir apeliantui paskirta sumokėti ne 15000 Eur dydžio bauda, o 11298 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

97. Atsižvelgiant į tai, kad I. Š. yra išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei pakeičiamas skirtinos baudos dydis, yra reikalinga iš naujo subendrinti bausmes, paskirtas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės turi būti bendrinamos I. Š. palankesnio, dalinio sudėjimo būdu, jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (300 MGL x 50 Eur + 100 MGL x 37,66 Eur = 18766 Eur) dydžio baudą. Tokia I. Š. paskirta bausmė nėra laikytina per griežta ir varžančia jo teises daugiau, negu reikalinga baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

98. Apeliaciniame procese taip pat keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo N. S. šališkumo V. M. atžvilgiu. I. Š. gynėjo pateiktame atsiliepime į V. M. gynėjos apeliacinį skundą nurodoma, kad nuo 2005 m. N. S. buvo praktikuojantis advokatas ir jis 2016 - 2017 m. atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. teisinius interesus prieš UAB „V.“ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. balandžio 28 d. buvo nutraukta, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Mano, kad teisėjas turėjo nusišalinti arba bent tokias aplinkybes deklaruoti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos I. Š. gynėjo pateiktus argumentus, duomenis apie paminėtą bylą informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ bei nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad pripažinti, jog byla pirmojoje instancijoje buvo išnagrinėta šališko teismo, nėra pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinimai buvo pareikšti ne UAB „V.“ direktoriui V. M., o šios įmonės darbuotojui. Šios bylos nagrinėjime V. M. tiesiogiai nedalyvavo, taip pat jo nebuvo tarpe asmenų, kuriems dėl įvykusios nelaimės būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Vien tai, kad V. M. tuo metu buvo UAB „V.“ direktoriumi ir N. S. baudžiamojoje byloje, patraukiant UAB „V.“ darbuotoją atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, atstovavo nukentėjusiojo (žuvusiosios sūnaus) interesus, nesudaro pagrindo manyti, kad teisėjas N. S. galėjo būti šališkas kaltinamojo atžvilgiu. Be to, nei V. M., nei jo gynėja, nušalinimų bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisėjui nereiškė, taigi, jo šališkumu neabejojo. Šis klausimą buvo imta kelti tik apeliacinės instancijos teisme, ir pirmiausia tai padarė ne pats V. M., o kitas nuteistasis – I. Š. ir jo gynėjas. Tik po to teisėjo N. S. šališkumo klausimas buvo iškeltas V. M. ir gynėjos, kaip vienas iš skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo šališkumas negali būti siejamas su priimto procesinio sprendimo nepalankumu ar teikiamų prašymų netenkinimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, dėl I. Š. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

I. Š. (I. Š.) išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, I. Š. paskirtas bausmes už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2 veikos) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (18766 Eur) dydžio baudą.

V. M. (V. M.) nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 500 MGL (18830 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 500 MGL (18830 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalimi, baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiam(-iems) asmeniui(-ims) nustatyti.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

V. M. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą atmesti.