Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Š. 2025 m. balandžio 9 d., apie 9.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,99 promilių girtumas, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė savo sutuoktinei K. Š. į kairįjį skuostą, nukentėjusiajai ginantis, mosikuodamas rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių K. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas K. Š. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinėje, dešiniame žaste, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, blauzdose, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, tai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tuo sukeldamas K. Š. fizinį skausmą. Taip mušdamas ir smurtaudamas A. Š. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui –sutuoktinei K. Š.. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis A. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad žodinis konfliktas įvyko balandžio 9 d. ryte, apie 9.00–10.00 val., prasidėjo provokacija, jis sakė, kad ji išeitų į lauką, nusiramintų, netyčia ranka pataikė į veidą ir pastūmė link durų. Sutinka, kad neturėjo taip daryti. Kaltę pripažįsta, bet nevisai tiksliai parašyta. Po to ji išėjo iš namų. Kad išlietų emocijas, jis sudaužė telefoną ir tada atvyko policija, jį suėmė. Vienas smūgis gavosi į veidą, trenkė plaštaka. Nesudavė nenustatyto smūgių kiekio. Iš vakaro vienas buvo vartojęs brendžio ir viskio, 0,7 l. Dvi dienos prieš tai ji buvo „gerai“ išgėrusi, prikėlė vaikus, ji daužėsi į duris, jie sakė „Mama, ką tu darai?“. Neiškvietė policijos vien dėl to, kad reikėjo į darbą važiuoti. Jo neblaivumas buvo apie 2 prom. Tai buvo pirmas rimtesnis konfliktas. Ji visada, kai išgeria, nesusilaiko, viskas negerai. Siūlė skirtis, tada jai viskas gerai, kai išgeria, vėl tas pats. Buvo apklaustas porą kartų ikiteisminio tyrimo metu, pozicija nelabai kito. Pirmą kartą apklausiamas sakė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, kitą kartą apklausiamas kaltę pripažino visiškai. Gyvenimas nesustoja, o dar skyrybų byla. Jie jau ilgai nebendrauja, gyvena skirtinguose kambariuose, šiek tiek matosi. Jis nematė, ar ji buvo sužalota. Plaštaka sudavė į skruostą, žandikaulį. Stūmė į kambarį, kad konfliktas baigtųsi, kad išeitų. Ji mojavo rankomis ir jam apdraskė veidą, tik jis niekur nesikreipė. Rankomis jis nemojavo, tik stūmė. Sumušti minčių neturėjo. Pagal tai, kaip viskas buvo surašyta, atrodė lyg traukinys pervažiavo, jis tikrai nėra tas traukinys. Bute (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, ten jie kartu gyvena. Apie civilinį ieškinį žino, tačiau nepripažįsta ieškinio, reikėtų ženkliai pamažini skaičius – iki 200 Eur sumažinti neturtinę žalą. Nėra atlyginęs civilinio ieškinio, nes kalbėjosi apie taikos sutartį, tačiau sumos buvo kosminės (apie 5000 Eur), nesutiko. Konflikto metu bute buvo dviese. Stumiantis kontaktas buvo rankomis, galėjo būti suspaudimas, bet ne mušimas. Galėjo suspausti pečių srityje, rankas. Jis nepadarė tų sužalojimų. Jos nemušė, o stumdė, galėjo stumdant ją „užgauti“. Stūmė iš kambario į koridorių. Ji nenorėjo niekur eiti ir „maskatavosi“. Ji nebent kažkur užsikabino, jis neturėjo daugiau kontakto su niekuo. Taip, ji priešinosi stumiant. Ji nenorėjo išeiti, ji norėjo, kad jis išeitų. Taip žodinis ginčas prasidėjo. Konfliktas buvo prasidėjęs kambayje. Ji stovėjo prie lovos, netoli durų. Po stumdymo ji apsirengė, jis ją paleido prie išėjimo durų, nuėjo daužyti telefoną, o ji apsirengusi išėjo. Grįžo su policija. Nežino, ar sakė, kad grįš su policija, greičiausiai ne. Tą rytą atsikėlė anksti, pabudęs įsijungė televizorių. Vaikai pradėjo ruoštis į (duomenys neskelbtini) ir išvyko. Jis liko namuose. Nukentėjusioji išvedė vaikus į (duomenys neskelbtini). Ryte negėrė daugiau alkoholio, nebent stikliuką, tai seniai buvo. Iš vakaro, kaip ir minėta, buo išgėręs 0,7 l viskio. Jis girdėjo, kai grįžo nukentėjusioji, buvo miegamajame, žiūrėjo televizorių. Po to jis išėjo į virtuvę, o ji pradėjo kabinėtis žodžiais. Telefonas buvo virtuvėje, su mėsos plaktuku sudaužė jos telefoną. Šio veiksmo nukentėjusioji nematė, ji buvo išėjusi. Gali būti, kad policiją iškvietė iš kaimynės telefono. Kai jis ją pastūmė, ji išėjo savo noru. Provokacijos vyko labai dažnai. Sužinojo, kad jie skirsis ir kiekvieną dieną pradėjo kabinėtis, šį kartą jis nesusilaikė. Po įvykio buvo savo namuose. Paskirta kardomoji priemonė, tyrėja pasakė, kad grįžti namo gali, bet bendrauti negali. Buvo parašyta, kad negali lankytis tuo adresu, bet jis ten gyvena, tai – skirtingi dalykai. Jis nežadėjo išlaužti durų, žadėjo iškviesti įmonę, kuri tuo užsiima, kad atrakintų duris. Po įvykio gal savaitę pagyveno tame bute. Vis dar laikosi kardomosios priemonės. Dėl panašių atvejų labai seniai vyko tyrimas. Situacija buvo su kita sutuoktine, ji parašė pareiškimą ant jo, kad jis ją sudaužė. Kad nereikėtų važinėti į policiją, jis pasirašė taikos sutartį. K. neatsiprašinėjo, nes jie nesimatė ir nebendravo tos savaitės metu. Raštu neatsiprašė. Jam irgi reikėjo susidėti rūbus, todėl ir buvo viskas išversta, jos tuo momentu nebuvo namuose. Jis daug dirba, vaiką matė, nes grįždavo ir jis ateidavo pas jį. Telefono sudaužymo nukentėjusioji nematė. Nežino, kaip pareigūnams pranešė nukentėjusioji, kad jis sudaužė jos telefoną, gal kai ji rengėsi matė, kaip daužė tą telefoną. Nukentėjusiajai negrasino, kad jai bus taip, kaip telefonui. Gailisi, kad nesusilaikė ir suprato, kad taip daryti negalima, bet taip įvyko ir tiek. Gailisi dėl savo veiksmų, taip netyčia gavosi, kad trenkė į veidą ir pastūmė. Norėjo uždaryti burną, kad nekalbėtų nesamonių ir taip gavosi. Ant nukentėjusiosios veido žymių ar paraudimų nematė. Telefonas, kurį sudaužė, buvo jo. Tuo metu buvo santuokoje. Jis pasiėmė sau telefoną, kad atsinaujintų, ji irgi paprašė pasinaudoti telefonu „Iphone“, jis davė. (duomenys neskelbtini) mėnesį nukentėjusiosios gimtadienis. Dovanojo plaukų džiovintuvą. Telefono nedovanojo.

3. Nukentėjusioji K. Š., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tai buvo balandžio 9 d., apie 9.20 val. Ji nuvedė vaikus į (duomenys neskelbtini). Suprato, kad sutuoktinis buvo vartojęs, nes matė, kad nuo vakaro geria. Kai baigia 4 dienų darbą, jis visada pasiima alkoholio ir visą naktį nėra ramybės, kalbasi, geria. Ryte matė, kas ten pas jį ant staliuko stovi. Išvedusi vaikus grįžo namo, atsigulė žiūrėti filmą, o jis, būdamas virtuvėje, kvietė pasikalbėti. Ji jam pasakė, kad kalbės, kai jis prasiblaivys. Jis sušuko, kad galvą sudaužys. Išgirdo žingsnius iš virtuvės. Ji pusiau gulėdama turėjo apsiginti, kaip „meška“ pradėjo mojuoti abiejomis rankomis. Jai buvo šokas, nesuprato, kas vyksta. Kojomis atsirėmė, kad jis nesiartintų arčiau veido ir mojavo rankomis, praleido daug smūgių. Kojomis pastūmė jį stipriau, o jis atsirėmė į stalą, pastebėjo, kad nuo lūpos pradėjo varvėti kraujas. Jis sustojo ir pažiūrėjo, kad šalia jos gulėjo telefonas, paėmė jį ir į virtuvę nuėjo. Ji šgirdo smūgius, jis sakė, kad jokio jai telefono, kad ji užsidirbtų pati. Ji šoko iš lovos, apsirengė, kadangi jai kitą dieną turėjo būti (duomenys neskelbtini), pasiėmė kompiuterį ir bėgo prie durų. Jis sudaužė jos telefoną, metė ant jos. Raktai buvo duryse, pradėjo atrakinti, jis ją stūmė, pasiėmė raktus ir pasakė, kad nebandytų grįžti su tėvų raktais, nes bus kaip su telefonu. Pas tėvus yra atsarginis raktas, jei kas nutiktų. Ji lėkė nesuprasdama, ką jai daryti, pamatė kaimynę lauke, paprašė, kad padėtų iškviesti policiją. Ši pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), gal ji galėtų padėti. Pasakė, kad ją sumušė vyras. Pirma kalbėjo su kaimynės (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad reikia kviesti policiją. Pati su policija kalbėjo. Policija ir greitoji atvažiavo po 10 min. ir, kai policija išvedė jį, jis siuntė žinutę jos tėvui, kad pasiimtų „tą savo barakudą“, nes už savo veiksmus neatsako. Eidamas pro duris su policija jis irgi kažką sakė. Jokio žodinio konflikto nebuvo. Telefonas buvo jai sutuoktinio padovanotas gimtadienio proga, plaukų džiovintuvas buvo dovanotas praėjusiais metais. Iš tolo užsimodamas smūgiavo ir taip ant jos griuvo. Nesakė, kad jis spardėsi kojomis. Ji gal ne viską prisimena, ne visai prisimena, kai išėjo. Niekada nevadino jo įžeidžiančiais žodžiais, niekada sau to neleido, nes jis linkęs kelti rankas prieš moteris, ji net balso „nekeldavo“. Žinutės buvo parašytos kelios dienos iki įvykio. Gal čia buvo toks manipuliavimas, kad ji ateitų pirma, atsiprašytų, per (duomenys neskelbtini) santuokos metus jis nė karto nebuvo atsiprašęs, nors turėjo už ką. Buvo įžeidžiančio turinio žinutės, neprisimena, kokie žodžiai, buvo gal 6 žinutės. Sutuoktinis iki konflikto į tas žinutes nereagavo. Jo rankos „lėkė“ į veidą ir per visą kūną. Ji iš karto nepajuto fizinio skausmo, buvo šokas. Pajuto, kai išvažiavo policija, visą kūną skaudėjo. Ji tokio būdo, kad nebijo skausmo, aukštas skausmo slenkstis ir nesikreipė į gydytojus. Kreipėsi po 4–5 dienų. Jai buvo stresas, nenorėjo nieko matyti, nesuprato, kas gyvenime vyksta. Niekada nematė tokių akių, tokio sužvėrėjusio veido. Po mėnesio pamatė sutuoktinį, kai jis norėjo duris laužti. Tai buvo pirmas toks konfliktas. Jie net nesikalbėjo, kai jis girtas, nors jis norėdavo kalbėtis, bet ji nenorėdavo, norėdavo su blaiviu kalbėtis. Iš jo žingsnių suprato, kad eina muštis. Buvo skubūs ir ryžtingi žingsniai. Ji pasakė, kad nebandytų, nes ji ginsis. Ji mokėsi, buvo pietų pertrauka. Jis atėjo neblaivus, klausė jos, ar ji kažką gamins valgyti. Ji sakė, kad jai dabar kavos pertrauka, jis priėjo prie jos ir pasakė „Aš tau tuoj trenksiu į galvą“, bet netrenkė. Ji drebėjo. Jų jėgos yra nelygiavertės, bet ji neturi leistis mušama. Prisimena, kad surinko Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numerį ir pasakė, kad ją sumušė vyras. Ką daugiau sakė, nepamena. Nesuprato, kodėl medikai atvyko. Pirmas smūgis buvo į veidą, o paskui – kaip migloje, vidinis balsas sakė, ar ji išgyvens. Smūgis buvo stiprus, bet skausmo to metu nejautė. Kai policija išvažiavo, jai labai skaudėjo krūtinę. Kitą rytą pamatė mėlynę. Buvo suduotas smūgis į veidą, konkrečiai į galvą. Jis taikėsi į galvą. Ginantis visur kliuvo – ir į galvą, ir į rankas, visur tie smūgiai „atlėkė“. Ji užsimerkdavo, kai „atlėkdavo“ smūgis. Su kojomis prilaikė, kad jis ant jos negriūtų, į kojas irgi pataikė. Visi smūgiai buvo suduoti rankomis. Koridoriuje jis pasiėmė telefoną, išėjo į virtuvę daužyti, ji nubėgo į vonią, paėmė džinsus, kompiuterį, pagriebė raktus. Jis į ją metė tą telefoną, sakė „turėkis“. Ji jį pasiėmė. Paėmusi telefoną pamatė, kad jis ateina, galvojo, kaip jai išbėgti, gal rėkti, bet niekas nieko negirdės. Jis atidarė duris, sakė, kad ji negrįžtų ir ją išstūmė iš buto. Ant lovos būnant daugiau smurtinių veiksmų tikriausiai nebuvo. Su ja susisiekė moterų pagalba, jie jai padeda iki šiol, yra psichologas, labai pergyveno dėl vaiko, ką jam pasakyti. Jai gydymas nebuvo paskirtas. Buvo poliklinikoje, jai suteikta skubi psichologinė pagalba. Tuo metu baiginėjo mokslus, nedarbingumo nereikėjo. Buvo didelė psichologinė trauma, nežino, kaip susitaikyti su tuo, jai dar vis reikia psichologinės pagalbos, reabilitacijos, geria raminamuosius, negali miegoti, su vyresniuoju sūnumi jis taip ir nerado bendros kalbos, nes matė, kaip jis elgiasi išgėręs, kad gali būti agresyvus. Jis, praeidamas pro miegamajį, pasakė, kad dabar pasikalbės. Iš virtuvės sakė, kad dabar trenks į galvą. Ji galėjo gyventi socialinį gyvenimą, gyvena dėl vaikų. Jos asmeninis gyvenimas suluošintas, sužlugdytas, nes patikėjo žmogumi, čia jai (duomenys neskelbtini). Advokatas jau buvo, nes ji konsultavosi dėl skyrybų, jie dar ta tema nekalbėjo. Dėl mediacijos ji sužinojo po įvykio, t. y. po savaitės ar dviejų. Šiuo metu papildų, vaistų nevartoja. Mėlynes gydė kremais. Per šventes kartu vartodavo alkoholį, išgerdavo taurę vyno. 5000 Eur nori panaudoti savo sveikatos gydymui, nes reikės ne tik psichologinei sveikatai, bet ir imunitetui. Emocinė būsena pagerėjo dabar, tačiau visiškai neatsistatė, nes vyksta posėdžiai, negali į tą žmogų žiūrėti, tas žvėriškas veidas, baimės jausmas. Neišrašė siuntimo, nes ji yra stipri moteris, tuo momentu jai išrašė stipresnes raminančias tabletes. Ji bando pati dirbti, klauso psichologų patarimų. Būdama blaiva sakė, kad kalbėtūsi. Į veidą pataikė, į akį. Delnais pataikė, negali pasakyti, kiek kartų. Būtų gavusi žymiai daugiau smūgių, jeigu nebūtų gynusis. Tą dieną apžiūrėjo medikai, ji tuo momentu negalėjo atsakyti į klausimus, kur skauda ar kur sudavė. Nesiūlė vykti į gydymo įstaigą. Pasidarė nuotraukas kitą dieną besiruošdama į (duomenys neskelbtini).

4. A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 10 d. savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jo, žmona K. Š. ir (duomenys neskelbtini) vaikai. Abu vaikai yra (duomenys neskelbtini), konflikto metu vaikų namuose nebuvo, nes vienas buvo (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini). Su žmona yra kartu (duomenys neskelbtini) metų. Apie 3 paskutinius metus pas juos dažnai būna žodiniai konfliktai, vienas kito negerbia, todėl jis jau ne kartą yra siūlęs jai skirtis, tačiau ji nesutinka. Dirbantis šeimoje yra tik jis, jo žmona mokosi ir gauna tik stipendiją ir vaikų pinigus. Tokių konfliktų, kad iš jo ar jo žmonos pusės ankščiau būtų buvęs fizinis smurtas, nėra buvę. 2025 m. balandžio 9 d. dieną, maždaug 8 val., ryto jis išgėrė viskio, tačiau nedaug, daugiau buvo gėręs prieš tai iš vakaro. Jų vaikai jau buvo (duomenys neskelbtini) o jis kartu su žmona namuose. Jam einant į tualetą, jie su žmona pradėjo konfliktuoti dėl to, kad ji dieną prieš tai buvo labai daug išgėrusi alkoholio ir namuose darė nesąmones, vaikas buvo užrakinęs jo kambario duris o ji jas daužė, dėl to 2025 m. balandžio 9 d. tarp jų ir kilo konfliktas. Dar prieš tai ji jam buvo prirašiusi negražių žinučių, todėl jis, eidamas į tualetą, pasakė žmonai, kad jam jau nusibodo šios visos nesąmonės, kad susirinktų daiktus ir gali eiti iš namų. Butas nuosavybės teise priklauso abiem, tačiau jis mokėjo pradinį įnašą ir moka įmokas bankui. Jo žmona jam į tai atsakė, kad tai jis susikrautų daiktus ir išeitų, tas jam nepatiko, todėl pradėjo savo žmoną stumti link durų kad išeitų, ji užsidėjo batus ir išėjo. Po kurio laiko atvažiavo policija ir jį išvežė, matyt, todėl, kad buvo neblaivus. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir tik dėl to, kad stūmė žmoną per duris, stūmė nestipriai, visiškai jokių smūgių jai nesudavė, kai jis ją stūmė, ji jam apdraskė veidą, tačiau jis jai tikrai jokių sužalojimų padaryti negalėjo, nors buvo neblaivus, viską gerai prisimena. Jo žmona greičiausiai kvietė policiją todėl, kad neturėjo kur eiti. Dalinai jaučiasi kaltas dėl to, kad ją stūmė, tačiau jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Su savo žmona susitaikyti nenori, yra parašęs prašymą dėl privalomos mediacijos, kuri reikalinga prieš skyrybų procesą. Dar nori pasakyti dėl telefono, kad jis paėmė iš jos telefoną, kurį buvo davęs jai pasinaudoti, jis priklauso jam, jis jį pirko. Nori pasakyti, kad jis dabar kurį laiką pagyvens jiems priklausančioje sodyboje, kuri yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88-90).

5. A. Š. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 15 d. apklausiamas savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad 2025 m. balandžio 9 d. namuose kilus konfliktui, jis stūmė savo sutuoktinę K. Š. iš namų, reikalaudamas jos išeiti. Nenorėjo ir nesiekė savo veiksmais sukelti jai fizinio skausmo. Supranta, kad galėjo tą dieną pasielgti kitaip ir tiesiog išeiti iš namų pats, nesivelti į jokį konfliktą. Dabar supranta, kad jo sutuoktinė K. jį tyčia provokavo. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir K. Š. mėgina prisiteisti didesnę dalį jų bendro turto. Nori nurodyti, kad pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jis netrenkė K. Š. į veidą, nebandė jai suduoti smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis nesimosikavo. Niekaip negalėjo jai sukelti sužalojimų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Iškart po įvykio išvyko gyventi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ten gyvena iki šiol. Nurodė, kad jis sudaužė K. Š. mobilaus ryšio telefoną, tačiau telefonas buvo ne K. Š., o jo paties. Telefoną pirko jis, iki šiol moka įmokas. Telefoną buvo laikinai davęs pasinaudoti K. Š.. Telefoną sudaužė apimtas pykčio, kadangi kelias dienas prieš konfliktą K. Š. rašė jam jį žeminančias žinutes (kad jis blogas vyras, kad yra nevyriškas, kad jam reikia „pasitaisyti sijoną, kad stringai matytųsi“ ir pan.). Nei konflikto dieną, t. y. 2025 m. balandžio 9 d., nei kitu metu prieš K. jis jokio fizinio smurto nenaudojo. Buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. K. Š. niekuomet nedirbo, jos pajamos, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, buvo stipendija, vaikų pinigai, taip pat pinigai, kuriuos ji gaudavo iš buvusio vyro. Mano, kad K. tyčia išprovokavo konfliktą, turėdama tikslą tai panaudoti prieš jį skyrybų ir turto dalybų metu. Kaip ant jos kūno atsirado sužalojimai, kurie nurodomi pranešime apie įtarimą, jis nežino, jis tų sužalojimų jai nepadarė (t. 1, b. l. 102-104).

6. A. Š. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 24 d. apklausiamas parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nori pasakyti, kad viską apgalvojęs, apsvarstęs savo veiksmus, kaltę su jam pareikštu įtarimu pripažįsta visiškai. Žodinio konflikto metu su K. Š. sudavė savo sutuoktinei į kairįjį skruostą, vėliau jiems besistumdant, vienas nuo kito galėjo užgauti ir įtarime minėtas vietas, kur buvo nustatyti K. Š. sužalojimai. Konflikto metu, kaip jau ir minėjo, K. Š. buvo sužalojusi ir jį, tačiau jis dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Konfliktą išprovokavo K. Š., o jis jaučiasi kaltas, kad nesusilaikė. Jo advokatė buvo susisiekusi su K. Š. advokate tikslu pasikalbėti dėl civilinio ieškinio, advokatė sumos neįvardino, pasakė kad civilinį ieškinį pateiks teisme. Dėl civilinio ieškinio sumos nepavyko susitarti, kaip vėliau sužinojo iš K. Š. advokatės, kad civilinis ieškinys jau yra paruoštas ir jis yra pateiktas 5000 Eur sumai. Jiems pasiteiravus, kodėl suma tokia didelė, K. advokatė paaiškino, kad K. lankosi pas psichologus. Kadangi su K. Š. nesusiklostė šeimyninis gyvenimas, ji nenori išsiskirti geruoju, ji nuolat provokuoja konfliktus, jį žemina, sukelia jam nervinį stresą, dėl ko jis net pradėjo vartoti alkoholį, dėl ko ir įvyko paskutinis konfliktas, kurį išprovokavo K. Š.. Kai tik K. Š. pamatydavo, kad yra išgėręs, ji tyčia provokuodavo konfliktus, jis visada nuo jų susilaikydavo, tik šio įvykio metu nesusilaikė. Šiuo metu jis pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nori lygiomis dalimis padalinti šeimos turtą, nepaisant to, kad K. Š. nepagrįstai sau nori prisiteisti didesnę turto dalį (t. 1, b. l. 117-118).

7. Nukentėjusioji K. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 9 d. nuvežusi vaiką į (duomenys neskelbtini), pamatė uždarytas miegamojo duris, kur buvo jos vyras. Ji atsigulė ant sofos esančios svetainėje, jai gulint iš miegamojo išėjo jos vyras A. Š., kuris jai pakeltu tonu pasakė, kad dabar jie pasikalbėtų, ji jam atsakė, kad pasikalbės, kai jis bus blaivas. Jis agresyviai nusiteikęs sparčiu žingsniu pradėjo eiti link jos. Priėjęs ir nieko nesakęs dešinės rankos delnu trenkė jai į kairįjį skruostą. Po ko jis jai pusiau gulint ant sofos, mojavo toliau abiem rankomis bandydamas jai suduoti į įvairias kūno vietas. Tuo metu ji nuo jo gynėsi, bandė dengtis rankomis ir kojomis, jis mojuodamas rankomis jai pataikė į įvairias kūno vietas. Ji buvo labai išsigandusi, gindamasi ji galėjo apdraskyti jį ir pati bandydama atremti smūgius, ir, kad apsigintų nuo jo suduodamų smūgių. Kai jos vyras jai sudavė į veidą ir bandė suduoti smūgius į įvairias kūno vietas, ji jautė stiprų fizinį skausmą. Kitą dieną po įvykio nuo sumušimų jai skaudėjo visą kūną. Jai dar būnant ant sofos, vyras pamatė šalia jos gulintį telefoną, matyt, galvodamas, kad ji filmuoja, paėmęs telefoną, nusinešė į virtuvę ir daužė jį į vieną virtuvės stalo kampą, po to į kitą, po ko paėmęs metalinį plaktuką, jį sudaužė - telefoną daužė būdamas labai agresyvus. Jai pamačius, kaip jis daužo telefoną, ji, nieko nelaukusi, skubėjo išeiti iš namų, nes ji labai jo bijojo. Jam paėmus iš jos telefoną, ji jo prašė, kad jis jai jį grąžintų, o daužydamas jis jai pasakė, kad jei nori kažką turėti, kad pati įsigytų už savo pinigus. Telefonas vyro jai buvo dovanotas jos gimtadienio proga. Ji, susiradusi savo automobilio raktus, ėjo į lauką, jos vyras tuo metu stovėdamas su platuku rankoje jai grasino sakydamas, jog nebandytų su tėvų raktais grįžti, nes jai bus taip kaip su telefonu. Išėjus į lauką, pamatė kaimynę iš jos laiptinės, kurios paprašė pagalbos iškviečiant policiją, jai paaiškino kad pati negali, nes vyras sudažė telefoną. Kaimynei surinkus numerį, ji pati iš jos telefono išsikvietė policiją. Minėtos kaimynės nei vardo nei pavardės ji nežino, matė pirmą kartą. Minėta moteris buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plaukai ilgi, maždaug (duomenys neskelbtini) ūgio. Kartu su policijos pareigūnais buvo atvykę ir medikai, apžiūrėję jie labai greit išvažiavo. Po įvykio maždaug po savaitės ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas šeimos gydytoją, nurodydama kad vyras prieš ją smurtavo, kad jai skauda nuo sumušimų kūną, jaučia pastovų nerimą. Su vyru kartu yra nuo (duomenys neskelbtini), o susituokę nuo (duomenys neskelbtini) 4 pirmuosius gyvenimo metus gyveno visai be jokių pykčių, sutarė labai gerai. Po 4 metų šiek tiek atitolo, tačiau sutardavo neblogai. Nuo 2024 metų jos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) ir labai pasikeitė, tarp jų prasidėjo dažnesni šeiminiai konfliktai, tačiau jie nebūdavo rimti. Iki 2025 m. balandžio 9 d. jos vyras niekada prieš ją nenaudojo fizinio smurto. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Šiuo metu ji lankosi pas psichologę, dėl stresinės savo būklės po įvykio (t. 1, b. l. 56-58).

8. Liudytojas A. S. (A. S.), apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistas. Nepasakys, kada buvo įvykis. Buvo sudaužytas telefonas. Gavo iškvietimą dėl smurto, juos lauke pasitiko moteris. Ji buvo labai išsigandusi, veide paraudonavę. Mobiliojo ryšio telefonas buvo sudaužytas plaktuku. Ką ji pasakojo, neprisimena. Ant veido kraujo nebuvo, paraudonavimas, patinimas, ji buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi. Aplinkybių neprisimena, ar trenkė, kuo trentkė, kaip tai įvyko, neprisimena. Kolega daugiau bendravo su vyru, kuris buvo bute, jis – su nukentėjusiąja. Vyras galimai buvo neblaivus, jei gerai atsimena, buvo išgėręs, bent jau jam taip pasirodė. Neprisimena, ar kolega bendravo su nukentėjusiąja, taip pat neprisimena, kokie veiksmai buvo naudoti. Jiems atvykus vyras buvo bute, užėjus į jį šiek tiek dešiniau. Plaktuką matė, nukentėjusioji parodė jį virtuvėje. Paaiškino, kad sudaužė jos mobilio ryšio telefoną, modelio neprisimena. Jis matė sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną, jo spalvos neprisimena. Jie yra patruliai, jeigu smurtas patvirtinamas, jie atlieka pirminius veiksmus. Jam įsiminė moters baimė, susijaudinimas, atrodė, kad tiesą sako, nemeluoja. Abu turėjo būti tikrinami dėl neblaivumo, bet jis to neprisimena. Jam pasirodė, kad vyras buvo išgėręs. Jeigu nebuvo tikrintas blaivumas moteriai, reiškia, kad nesudarė pagrindo tikrinti. Užėjus į patį butą kažkiek buvo bendrauta su vyru, tačiau vėliau kolega bendravo su juo. Ant vyro veido žymių neprisimena. Kolega V. S. buvo kartu ir tą dieną vyras buvo sulaikytas. Jis skambino tyrėjams ir jie priėmė sprendimą. Neatsimena, dėl kokių aplinkybių buvo priimtas sprendimas sulaikyti. Esminiai dalykai, kurie tai lemia: jei nėra galimybės atskirti nuo visų, yra agresyvus ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Vyras buvo sulaikytas.

9. Iš 2025 m. balandžio 9 d. K. Š. pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad ji gyvena su savo vyru A. Š. ir dviem (duomenys neskelbtini) vaikais, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2025 m. balandžio 9 d., apie 9.30 val., ji buvo svetainės kambaryje, žiūrėjo televizorių, o jos neblaivus vyras, kuris gėrė iš vakaro, tuo metu atsikėlė iš lovos ir, eidamas pro svetainę į virtuvę, pasakė jai, kad tuoj trenks. Ji jam atsakė, jei pabandys jai trenkti, ji ginsis. Tada vyras, ryžtingai atėjęs iš virtuvės, pradėjo ją pulti, mosikavo rankomis norėdamas trenkti jai į veidą. Ji, sėdėdama ant sofos, kojomis bandė nustumti vyrą nuo savęs, tačiau jis vis tiek dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į kairįjį skruostą ir mosikavo toliau, ketindamas trenkti dar. Ji gindamasi su dešine ranka griebė jam už veido ir bandė atstumti nuo savęs. Po to, kai nustūmė, pamatė ant jo veido įdrėskimus. Tada vyras truputį atsitraukė ir, pamatęs šalia jos ant sofos gulintį telefoną, paėmė jį ir nusinešė į virtuvę, po to plaktuku, skirtu mėsai daužyti, sudaužė telefoną. Telefoną „Iphone 16“ jai padovanojo vyras prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius gimtadienio proga, už telefoną jis kas mėnesį moka lizingo įmokas, dokumentai yra pas jį. Ji tuo metu greitai apsirengė ir norėjo pasišalinti iš buto. Tuo momentu vyras metė į ją sudaužytą telefoną, tačiau nepataikė. Ji pakėlė telefoną nuo grindų ir pabėgo iš buto išsikviesti pagalbos. Jai bėgant iš buto, vyras jai grasino, kad ji nebandytų grįžti atgal, nes susidoros su ja kaip su telefonu. Savo veiksmais vyras jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje vertina 6 balais, įvykio metu labai išsigando, kadangi jau prieš savaitę grasino fiziniu smurtu, tačiau į policiją kreipėsi pirmą kartą. Įvykio metu alkoholio nevartojo, vietoje ją apžiūrėjo medikai, tačiau į ligoninę nevežė. Taip pat įvykio metu patyrė materialinę žalą, kadangi liko be telefono, šiuo metu padarytos žalos dydžio nurodyti negali. Vaikų įvykio metu bute nebuvo (t. 1, b. l. 20–27).

11. Iš 2025 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta kūno kamerų įrašų apžiūra: apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20250409-095332utc, kurį atidarius matoma, kaip pareigūnai prieina prie moters, šalia jos stovi greitosios pagalbos medikai, moteris paaiškina, kad jai vyras vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į skruostą ir spardėsi kojomis. Pareigūnams pasiteiravus, ar pajuto fizinį skausmą, moteris atsako, kad tuo metu nieko nepajuto, taip pat moteris pareigūnui parodo telefoną, kuris yra sudaužytu ekranu, paaiškina, kad jie šiuo metu skiriasi. Taip pat moteris verkdama paaiškina, kad tai buvo pirmas smurto atvejis. Pareigūnams užėjus į butą, vyro pasiteiraujama dėl smurto, vyras paaiškina, kad smurto nenaudojo. Pareigūnas kalbasi su moterimi, ją apklausinėja. Apžiūrimas vaizdo įrašas PS-20250409-095334utc, kurį atidarius matoma analogiškas įrašas pirmajam apžiūrėtam. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20250409-1023354utc, kurį atidarius matoma, kaip pareigūnas bendrauja su įtariamu nusikaltimą padariusiu vyru, bendrauja ramiai, įvykiui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20250409-105335ut, įrašas analogiškas apžiūrėtam, reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimi vaizdo įrašai PSS-20250409-1123354utc ir PSS-20250409-113457utc, reikšmingos informacijos įrašuose neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20250409-121047utc, kurį atidarius matoma, kaip pareigūnas bendrauja su moterimi, pasirašomi protokolai, moteris susijaudinusi, verkia (t. 1, b. l. 40-41).

12. Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta papildoma kūno kamerų įrašų apžiūra: apžiūrėtas vaizdo įrašas PSS-202500409-095332UTC+0300(1), kurį atidarius matoma, kaip pareigūnas eina link moters, kuri stovi ir kalbasi su greitosios pagalbos mediku. Priėjęs prie moters, policijos pareigūnas jos pasiteirauja, kas nutiko, moteris sako, kad vyras girtas atsikėlė ir pradėjo prie jos lįsti, kad ji gulėjo ir jis priėjęs davė jai dešine ranka į skruostą ir su kojomis į ją visur. Pareigūnui paklausus, ar vyras į skruostą trenkė kumščiu, ji atsako, kad ne, rankomis parodo, kad jai sudavė delnu, po to papasakoja, kad vyras sudaužė jos telefoną. Paklausus, ar jautė skausmą, ji atsakė, kad tuo momentu ji nieko nepajuto, nes turėjo nuo jo gintis. Vėliau moteris kalba, kad su vyru yra ant skyrybų ribos, kad vyras fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą. Moteris kalbėdama visą laiką verkia, yra susijaudinusi. Moteris sako, kad ji turi buto raktus pas tėvus, bet jai vyras yra pasakęs, kad nebandytų užeiti, nes ir ją sumuš su plaktuku. Moteris su pareigūnais liftu pakyla iki buto, duris atidaro vyras, kuriam pareigūnas sako, kad yra iškvietimas, kad smurtavo prieš žmoną, į tai vyras atsako, kad niekada gyvenime, kad jis tiesiog išvarė žmoną iš namų. Pareigūnas dar kartą paklausia, ar jis prieš ją smurtavo, į tai vyras atsako, kad tai yra nesąmonė, kad tegu moteris važiuoja, kad ją apžiūrėtų medikai. Pareigūnas sako, kad medikai buvo atvykę ir jau apžiūrėjo, vyras pareigūno klausia, ar yra matomi sužalojimai, pareigūnas jam į tai atsako, kad taip, kad ant moters skruosto matė žymę. Pareigūnas vyro pasiteiravo, ar jis yra vartojęs alkoholio, į tai jis atsako, kad taip, vėliau pildomi protokolo duomenys. Vėliau pareigūnas nueina pabendrauti tik su moterimi, kurios pasiteirauja, kur viskas vyko, moteris atsako, kad svetainėje, kai ji gulėjo ir iš virtuvės atėjęs vyras jai dešinės rankos delnu trenkė į skruostą ir dar norėjo trenkti, bet ji gynėsi nuo jo su kojomis. Pareigūnui moteris nurodo, kad ji jo bijo. Vėliau pareigūnas bendrauja su vyru (t. 1, b. l. 42–43).

13. Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad medikai iškviesti dėl to, kad pranešėjos vyras smurtauja, susimušė tarpusavyje, išvarė ją iš namų, trenkė į veidą. Moteris šoko būsenoje, vaikų nėra. Vyras grasina, jeigu ji grįš namo, ją sudaužys. Laukia lauke (t. 2, b. l. 19–20).

14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1251/2025(01) matyti, kad 1) K. Š. padaryti poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, krūtinėje, dešiniame žaste, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, blauzdose, kairiajame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje(du taškiniai), kairėje alkūnėje, kietu buku ir/ar briaunų turinčiu daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 9 d. 2) Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas veide galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu. 4) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. 5) K. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 50–51).

15. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti. 2025 m. balandžio 9 d. 10.06 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 A. Š. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 80–81).

16. Iš 2026 m. sausio 22 d. Mokėjimo nurodymo matyti, kad A. Š. K. Š. pervedė 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „moralinė žala” (t. 1, b. l. 166).

17. Iš priedo prie telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad telefono Apple iPhone 16 256GB Balta IMEI: (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra A. Š. (t. 1, b. l. 167)

18. Iš telefono ekrano nuotraukų matyti, kad 2025 m. balandžio 8 d. tarp A. Š. ir K. Š. vyko susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis (t. 1, b. l. 171–183).

19. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 9 d. Sprendimo dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti matyti, kad civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo A. Š. ir K. Š. paskirtas mediatorius (t. 1, b. l. 184–185).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

20. Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

21. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

22. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

24. Tačiau teismas konstatuoja, jog pačios nukentėjusiosios veismai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš baudžiamojoje byloje esančių telefono ekrano nuotraukų (t. 1, b. l. 171–183), kuriose užfiksuotas 2025 m. balandžio 8 d. vykęs bendravimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, matyti, kad nukentėjusioji labai intensyviai kaltinamajam rašė įvairias įžeidžiančias, kaltinamąjį žeminančias žinutes, pvz., „tu niekingas, vyrioku besivadinąs berniukas nykštukas <...>. Vargeta“, „ir kad tave (necenzūrinis žodis) į užpakalį, kaip tau patinka“, „<...>, ar tu myžaila? Didvyris tik tada, kai nusitašęs“, „<...>. Tu iš tiesų nesupranti, koks tai elgesys? Grynai moteriškas!!! Sėkmės ieškant vyriškio, pasitaisyk sijoną, kad stringų nebūtų matyti. Fu“, „Prisipažink, kad apsidirbai, nepatraukei“. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad, atsižvelgdama į tai, jog kaltinamąjį jau pažįsta, todėl vengdavo su juo kalbėti, kai jis neblaivus. Tačiau toks intensyvus žinučių rašymas neblaiviam kaltinamajam (dėl šios aplinkybės nebuvo ginčo, tiek kaltinamasis pripažino, kad dieną prieš konfliktą vartojo alkoholį, suvartojo 0,7 l stipriojo alkoholinio gėrimo (brendžio ar viskio) butelį, tiek ir nukentėjusioji nurodė, kad jis dieną prieš konfliktą vartojo alkoholį) tik parodo nukentėjusiosios siekį kaltinamąjį provokuoti. Be to, tokio turinio žinutės neabejotinai žemina žmogų, žeidžia jo orumą, gavęs tokio turinio žinutes kiekvienas žmogus neabejotinai gali jaustis pažemintas ir siekti sustabdyti patyčias. Tačiau net ir šis faktas neeliminuoja kaltinamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo.

25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. Š. 2025 m. balandžio 9 d., apie 9.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė savo sutuoktinei K. Š. į kairįjį skuostą, nukentėjusiajai ginantis, mosikuodamas rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių K. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas K. Š. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinėje, dešiniame žaste, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, blauzdose, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, tai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tuo sukeldamas K. Š. fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai, kad specialistas nukentėjusiajai padarytus sužalojimus kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sužalojimą, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog, smūgių jai sudavimo metu ji tikrai jautė stiprų fizinį skausmą, specialistas nurodė, kad smūgių sudavimo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą, konstatuotina, jog kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

26. Vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalimi, K. Š. yra kaltinamojo šeimos narė, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei.

27. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybės

28. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas prašymas atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jį perduoti Č. P. atsakomybėn (t. 2, b. l. 3–4).

29. Kaltinamasis A. Š. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį Č. P. atsakomybėn. Prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis nėra teistas ir iki šiol nėra padaręs jokių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai K. Š. moralinę žalą, pažada gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis įstatymų, supranta, kad neišlaikė neigiamų emocijų ir neteisėtų veiksmų sutuoktinės K. Š. atžvilgiu. Jis visiškai suvokia savo neapdairiai ir neapgalvotai padarytos veikos pavojingumą, savo klaidą ir šį įvykį vertina kaip rimtą gyvenimo pamoką bei pažada ateityje elgtis protingai, atsakingai, kad nedarytų neteisėtų veikų. Mano, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Prie prašymo pridėta kaltinamojo A. Š. charakteristika iš darbovietės (t. 2, b. l. 1–2).

30. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Č. P. teigė, kad nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskutinį kartą baustas praėjusiais metais. Nėra daug baudžiamas per metus, praėjusiais metais buvo baustas 2 kartus administracine tvarka. A. Š. pažįsta keletą metų, kartu dirbo (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvą, bendrauja pastoviai. Jį pažįsta kaip atsakingą, žodžio žmogų, kuris visada yra nusiteikęs padėti. Vienas kitam pasipasakoja, pasidalina gyvenimo aktualijomis, todėl mano, kad A. Š. buvo išprovokuotas. Kaltinamasis suprato, kokią klaidą padarė, smurtas – ne priežastis, o emocijos. Žmogus turi būti kaip nors nubaustas, bet A. Š. ir taip yra gerai nubaustas. Iš karto po koflikto sužinojo, kas įvyko, A. Š. paskambino ir pasakė, kad atsirado problemų, pabendravo. Šeimoje buvo daug nesusipratimų, mano, kad buvo paveiktas emocijų. Žino, kad įvyko konfliktas su žmona, paklausus, pasakė, kad įvyko rimtas konfliktas su policija. Anksčiau konfliktinės situacijos pas juos būdavo. Kaip jis suprato, žmona pradėjo kažką jam aiškinti, jis su tuo nesutiko ir įvyko konfliktas. Č. P., mano, kad A. Š. pasielgė blogai, nežinojo, kad buvo smurtas, tai išaiškėjo vėliau, tačiau jis nežino, kiek buvo smūgių. A. Š. jam tikrai nesakė, kad labai gerai padarė, sakė, kad bus problemų. Nepasakytų, kad kaltinamasis yra impulsyvus žmogus, jų darbas reikalaujantis stiprių nervų, tačiau jis kažkiek išgeria. Č. P. nežino, ar kaltinamasis konflikto metu buvo išgėręs. Nori būti laiduotojui ir mano, kad kaltinamajam galima padaryti poveikį, nes jis nelinkęs į konfliktą ir pasišnekėjus išeičių visada galima rasti. Į jį kaltinamasis kreipiasi dėl sunkumų ar darbiniais klausimais, gyvenimiškais klausimai. Abu bendrauja artimai – važiuodami į darbą susiskambina, susitinka mieste. Nors Č. P. yra iš (duomenys neskelbtini) ir atvažiuoja tik į darbą, tačiau jie susitinka, nueina pavalgyti, papramogauti, jeigu turi laiko. A. Š. vienareikšmiškai kaltas. A. Š. yra seniai minėjęs, kad nori skirtis, jog nesutampa charakteriai. Č. P. gyvai nukentėjusiosios nėra matęs, tik per mobilio ryšio telefoną. Jis galėtų daryti teigiamą įtaką A. Š., nes jis pats turi šeimą, vaikų, dalyvauja bendruomenės veikloje, yra (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Abu apie 2,5 metų bendrauja labai artimai. Č. P. žmona žino, kad jis žada būti laiduotoju, ji A. Š. nepažįsta, tačiau laidavimui pritaria. Matė, kad A. Š. gailisi, yra nusiminęs dėl įvykusio konflikto. Kai vyko konfliktas, jis 4 dienas dirbdavo, po to 4 dienas turėjo laisvas, dirbdavo ir papildomai. Laisvalaikiu jie nuvykdavo į PC „Akropolis“ pavalgyti, filmą pažiūrėti. Pastebėjo, kad savo laisvomis dienomis kaltinamasis vartojo alkoholį. Šiuo metu Č. P. neturi geresnio draugo. Mano, kad yra geriausias jo draugas. Šeimomis nebendrauja. Žino tik tiek, kad telefonas sudužo konflikto metu. Nekalbėjo, kur jis smogė ir kodėl. Sakė, kad sužalojo nelabai stipriai, kad trenkė ir viskas. Apie užstatą su sutuoktine nekalbėjo. Mokėtų, jeigu išgalėtų tai padaryti, šiuo metu galėtų sumokėti apie porą tūkstančių eurų. Turi santaupų, nedidelį ūkį. Jis A. Š. pasitiki ir nemano, kad jis ateityje daugiau taip darys. Pusę metų žmogus gyveno sode, kur vėjai švilpia, todėl Č. P. abejoja, ar kaltinamasis taip toliau norės. Jis pats labai galisi, Č. P. juo tiki, kad daugiau jis taip nesielgs. Nežinojo, kad tai yra ne pirmas kartas. Pasitikėjimas nekrinta, bendrauja toliau, pasekmės liko, tai aptars, bet A. Š. nėra linkęs nusikalsti. Yra sakęs, kad buvo baustas už greitį. A. Š. buvo grįžęs namo, nes tyrėja panaikino draudimą grįžti į namus, nukentėjusioji iškvietė policiją ir sakė jam išsikraustyti. Jis grįžo į namus, nes jam leido, po to sakė jam išsikraustyti. Jis nenorėjo išlaužti durų spynos, norėjo atrakinti, buvo išsikvietęs meistrą, kuris neatvažiavo. Neminėjo kodėl. Apie apie civilinį ieškinį pasakojo, moralinė žala – 5 000 Eur. Nežino, kada atlygino moralinę žalą ir kokia ji buvo, tačiau žino, kad atlygino. Kalbėjo apie neturtinę, tačiau ar ji pakankama – kiekvieno žmogaus požiūris, o moralinė nuoskauda išliks visada. Neturtinė žalos suma (5 000 Eur) yra labai didelė ir, atsižvelgiant į padarytą sužalojimą, per didelė.

31. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

32. Vertinant galimybę atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatyta, kad A. Š. nusikalstama veika – nesunkus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą ir gali būti svarstoma galimybė tokį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Tačiau, teismo vertinimu, analizuojant BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nagrinėjamoje byloje nesnustatyta šių būtinųjų sąlygų visuma. Aptariant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – pažymėtina, kad kaltinamasis A. Š., nors teisiamojo posėdžio metu išreiškė savo kaltės pripažinimą, tačiau nurodė, kad „nevisai tiksliai parašyta”. Tuomet kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad jis nukentėjusiajai apskritai nesudavė, tačiau vieną kartą plaštaka kliudė jos skruostą, bet taip įvyko tik todėl, kad jis nukentėjusiąją norėjo nutildyti, kad ji jo neįžeidinėtų. Tačiau jokių kitų smūgių jis nukentėjusiajai nesudavė. Visgi, šiuo nuosprendžiu yra konstatuota kaltinamojo A. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl vieno smūgio dešinės rankos delnu sutuoktinei K. Š. į kairįjį skuostą bei nenustatyto skaičiaus smūgių K. Š. į įvairias kūno vietas sudavimo. Be to, vertinant kaltinamojo A. Š. gailėjimąsi, jis nebuvo nuoširdus. Iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu dėstomos pozicijos akivaizdu, jog jis gailis ne dėl pasirinkto konflikto sprendimo būdo ir nukentėjusiajai sukeltų pasekmių, o dėl to, kad sau pridarė problemų. Kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, neišreiškė jokio apgailestavimo dėl prieš ją panaudoto smurto. Priešingai, viso proceso metu bandė atsakomybę perkelti nukentėjusiajai, kad ji jį nuolat provokavo ir konflikto metu taip pat nukentėjusioji atsakinga už kilusius padarinius, nes ji, matydama, kad kaltinamasis yra neblaivus, galėjo pasirinkti jo neįžeidinėti, nes žinojo, kad kaltinamasis gali pratrūkti. Iš tokios kaltinamojo pozicijos akivaizdi kritikos savo elgesiui stoka, siekis minimizuoti savo neteisėtus veiksmus bei atsakomybę už kilusius padarinius – smurtą prieš nukentėjusiąją – siekis perkelti pačiai nukentėjusiajai. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes negalima išvada apie nuoširdų kaltinamojo gailėjimąsi. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš būtinų BK 40 sraipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Analizuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas – buvimą, pripažintina, kad A. Š. savo noru ir iniciatyva pervedė nukentėjusiajai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nurodė, jog, jo vertinimu, tik tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė, diodsnės žalos atlyginimui jis nemato pagrindo. Todėl, teismo vertinimu, abejotinos kaltinamojo deklaracijos apie tariamą visišką nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Manytina, kad 200 Eur pervedimas, atliktas nukentėjusiajai kaltinamojo, yra tik siekis patvirtinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą, tačiau ne realus kaltinamojo noras atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą ir tuo labiau ne įsipareigojimas dėl tokios žalos atlyginimo ateityje. Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numtytos vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimas. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos – yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – buvimą, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad, nors kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog jis Vilniaus apygardos proluratūros 2015 m. birželio 2 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Paties kaltinamojo teigimu, situacija buvo su kita sutuoktine, ji parašė pareiškimą ant jo, kad jis ją sudaužė. Kad nereikėtų važinėti į policiją, jis pasirašė taikos sutartį. Akivaizdu, kad kaltinamasis stokoja kritikos savo elgesiui. Analogiška nusikalstama veika pasikartojo, kaltinamasis vėl gi visą atsakomybę dėl susidariusios situacijos siekia perkelti savo sutuoktinei K. Š.. Todėl, įveritnęs visas aplinkybes, minėta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl visiško žalos atlyginimo galimybės teismas pasisakė analizuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos (ne)buvimą, todėl nesikartoja.

33. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nenustatytas nė vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų būtinųjų sąlygų egzistavimas, konstatuotina, jog nėra pagrindo BK 40 straipsnio taikymui ir kaltinamojo A. Š. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nenustačius pagrindo BK 40 straipsnio nuostatų taikymui ir kaltinamojo atleidimui nuo baudžuiamosios atsakomybės, potencialaus laiduotojo tinkamumo klausimas nebeanalizuotinas.

V. Dėl A. Š. skirtinos bausmės

34. Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

35. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtas, juo sukeltos pasekmės – nežymiai sutrikdyta šeimos nario sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

36. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. Š. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. Š. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka 2024–2025 m. kelis kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 2, b. l. 1–6), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 74–75), Sodros duomenimis – dirbantis (t. 1, b. l. 70–71). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina teigiamai ir vertintinos jam palankiai. Analizuojant kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatytmo klausimą, pastebėtina, kad nors, minėta, kaltinamasis teigė, jog nusikalstamą veiką pripažįsta, tačiau įvertinus tai, kad šiame nuosprendyje jau aptarta, jog prisipažinimas buvo tik deklaratyvus, formalus, o ne nuoširdus, kaltinamasis nukentėjusiosios net neatsiprašė, nėra pagrindo jo tokio kaltės pripažinimo vertinti kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažįsta ir dalies (200 Eur) nukentėjusiosios patirtos moralinės žalos atlyginimo, nes tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą vertina tik kaip siekį būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne nuoširdų norą bent iš dalies atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, ypač tai įvertinus atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad kaltinamasis nemato poreikio nukentėjusiosios atsiprašyti. Tačiau kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – ypač intensyvus įžeidžiančių, žeminančių kaltinamąjį žinučių rašymas 2025 m. balandžio 8 d. vėlų vakarą.

37. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Viena vertus tai patvirtina pats kaltinamasis, parodydamas, kad dienos prieš konliktą vakare jis išgėrė 0,7 l talpos butelį stipriojo alkoholinio gėrimo (viskio ar brendžio), taip pat vartojo alkoholį konflikto dienos rytą, šią aplinkybę taip pat patvirtino nukentėjusioji. Be to, kaltinamojo neblaivumas objektyviai užfiksuotas policjijos pareigūnų – 2025 m. balandžio 9 d. 10.06 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 A. Š. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 80–81). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad dėl to, jog buvo neblaivus, nesulaikė emocijų ir įvyko konfliktas, kuris vėliau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, peraugo į fizinį kontaktą. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinana tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti A. Š. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, į vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui trukmę – 1 metus, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti be kita ko ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgus į tai, kad A. Š. analogišką nusikaltimą padaro ne pirmą kartą, jis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti ir užbaigti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismo nuomone, šis įpareigojimas darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Įvertinus A. Š. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio, teismo vertinimu, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

VI. Dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų

39. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

40. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. Š. pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Iškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo jai sukelto fizinio skausmo, ji jautė didelę moralinę žalą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, kuriuos tebesigydo ir šiuo metu. Prie ieškinio pridėtos 2025 m. birželio 2 d. ir 2025 m. birželio 10 d. Medicinos dokumentų išrašų/siuntimų kopijos (t. 1, b. l. 63–67).

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Kartu teismas atsižvelgia į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.???

42. Teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Vis dėl to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

43. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją įvykdytą nusikaltimą, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje objektyviai užfiksuotas nukentėjusiajai padrytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat į tai, kad kaltinamajam prieš nukentėjusiąją smurtaujant ji nebaejotinai jautė fizinį skausmą, daro išvadą, jog nukentėjusioji taip pat neabejotinai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytas nusikaltimu sukeltas pasekmes – didelę moralinę žalą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Todėl konstatuotina, kad nukentėjusiajai kaltais kaltinamojo veiksmais padaryta moralinė žala. Tačiau nukentėjusioji, teigdama, kad ieškinyje nurodytus nusikaltimo prieš ją sukeltus padarinius tebejaučia ilgą laiką ir po nusikalstamos veikos padarymo, nes lanko psichologo konsultacijas, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė. Pastebėtina, jog baudžiamojoje byloje pateiktos tik 2025 m. birželio 2 d. ir 2025 m. birželio 10 d. Medicinos dokumentų išrašų/siuntimų kopijos (t. 1, b. l. 64–67). Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiąjai yra užsitesę nusikaltimu sukelti liekamieji padariniai, kuriuos ji, kaip teigia, gydosi, teismui nepateikta. Minėta, pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio poceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, teigdama, jog patyrė moralinę žalą be kita ko ir dėl po nusikaltimo prieš ją padarymo ilgą laiką užsitęsusių liekamųjų reiškinių, kuriuos gydėsi pas psichologą, jokių įrodymų, patvirtinančių šias civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė.

44. Taip pat minėta, kad vienas iš neturtinės žalos kriterijų yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dydžiai. Sutiktina su kaltinamojo gynėjos pozicija, kad teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžiui svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz. Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022 priimti procesiniai sprendimai, Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021).

45. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo prieš ją atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, įvertinus aplinkybę, kad smurtą nukentėjusioji patyrė iš žmogaus, kuriuo įprastai galėjo pasitikėti, kuris niekada anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs, o tai, teismo vertinimu, padidina ir netikėtumo, ir išgąsčio faktorių, įvertinus ir pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį prieš pat nusikalstamos veikos padarymą ir tokio elgesio įtaką nusikaltimo padarymui, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosiajai neturtinė žala bus atlyginta priteisus jai 700 Eur kompensaciją. Tokio dydžio kompensacija, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai yra pervedęs 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 166), šiuo nuosprendžiu priteisiama likusi neatlyginta 500 Eur dydžio kompensacijos dalis.

46. Teismas, įvertinęs įstatymo reikalaujamus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. Š. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant 700 Eur jai priteistinos neturtinės žalos dydį ir, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis 200 Eur nukentėjusiajai jau yra atlyginęs, jai iš kaltinamojo priteisiant likusią 500 Eur dydžio priteistinos kompensacijos dalį.

47. 2026 m. kovo 23 d. teisme nukentėjusiosios atstovė advokatė J. Pališaitienė pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo 2 500 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl teisinės pagalbos. Teismui pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo ir priteisimo baudžiamojoje byloje, taip pat trys mokėjimo nurodymai bendrai 2 500 Eur sumai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiąją atstovavo advokatė J. Pališaitienė. Nukentėjusioji dėl to patyrė 2 500 Eur dydžio išlaidas, kurias patvirtino į bylą pateiktomis mokėjimo nurodymų kopijomis. Advokatė be kita ko detalizavo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atliktų neteisėtų veiksmų, konstatuoja, kad šios išlaidos nukentėjusiajai priteistinos iš kaltinamojo.

VII. Kiti klausimai

48. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. A. Š. buvo sulaikytas 2025 m. balandžio 9 d. 10.30 val., paleistas 2025 m. balandžio 10 d. 8.05 val. (t. 1, b. l. 76; 93). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. Š. sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

49. Kaltinamjam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

50. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vokas su jame esančiomis kompaktinėmis plokštelėmis su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 307 straipsniais ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi bei per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją užbaigti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikinojo sulaikymo nuo 2025 m. balandžio 9 d. 10.30 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 8.05 val. laiką (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. K. Š. iš A. Š. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

K. Š. iš A. Š. priteisti 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voką su jame esančiomis kompaktinėmis plokštelėmis su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniuose.

2. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

3. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.