Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

pareiškimą surašiusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedusio, patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl įstatymo nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – teises, nesumokėdamas 24728,65 Eur skolos valstybės biudžetui ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

VMI pareiškime nurodyta, kad G. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: pagal kasos knygos apyvartos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31 gauta 180861,00 Eur (44341,80 Eur-pajamos, 127368,14 Eur –gauta iš atskaitingų asmenų), išmokėta 183987,00 Eur (26165,00 Eur įnešta į banko sąskaitą,76953,12 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 29551,80 Eur išmokėtas darbo užmokestis,16622,10 Eur apmokėtos skolos tiekėjams. Bendrovė turi sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31 Bendrovė gavo pajamų už – 242763,73 Eur (93015,00 Eur pajamų įnešimas, 74030,38 Eur-iš įmonių pagal sąskaitas –faktūras, 63518,35 Eur –bendrovės baro G. N. pajamos); išlaidos sudarė 243337,40 Eur, iš jų: 97252,75 Eur –apmokėtos skolos tiekėjams, 71057,92 Eur atsiskaityta už paslaugas, 42719,39 Eur – išmokėta atskaitingiems asmenims,14766,82 Eur atsiskaityta už pirkinius, - 11904,10Eur VSDFV įmokos, 5256,68 Eur - įmokos VMI prie FM, 3959,60 Eur grynieji (paskutinė įplaukų operacija -2017-03-01). Remiantis Swedbank sąskaitos išrašu, nustatyta, kad vien 2017-01-04 Bendrovė gavo iš UAB „DOMMO NERIJA“ 17895,60 Eur įplaukų, 2000,00 Eur sugrąžino įmonės vadovas G. L., kas bendroje sumoje sudaro 19 895,60 Eur. 2017-01-04 balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 17 858,76 Eur. Tačiau skolininkė nepanaudojo jų atsiskaitymui su mokestinėmis prievolėmis, o pirmenybę suteikė kitiems kreditoriams, ar atskaitingiems asmenims, t. y. nuo 2017-01-04 iki 2017-02-03 vykdė mokėjimus, atsiskaitinėjo už prekes ar paslaugas: pvz. 2017-01-04 pervesta 6500 Eur (2000,00 Eur+ 2500,00 Eur+2000,00 Eur) įmonės vadovui G. L., -547,30 Eur UAB „BENNET DISTRIBUTORS, UAB „Gobana“-500 Eur, UAB „Medingė“ (2017-01-05 pavedimas 3000Eur), AB „Volfas Engelman (2017-01-19 -300Eur), UAB „Mineraliniai vandenys“-400,00 Eur. Tokiu būdu per banko sąskaitas nuo 2017-01-01 iki 2017-02-03 į įmonės sąskaitas įplaukė 22593,48 Eur, išlaidos sudarė 22480,48 Eur, o skola biudžetui iki 2017-02-03 padidėjo iki 21512,62 Eur, kas pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Buvęs bendrovės vadovas G. L. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, kai mokėjimų dieną turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 2-9).

Byloje pateiktas V. L. atsiliepimas į VMI pareiškimą, kuriame nurodo, kad po vidinio audito įmonėje paaiškėjo daug neatitikimų, buvo 2017 m. vasario ir kovo mėnesiais tikslinamos deklaracijos ir taip atsirado didelė skola valstybei, 2017 m. vasario mėn. viduryje įmonės veikla buvo sustabdyta. 2017 m. birželio mėnesį kreiptasi dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, kadangi paaiškėjo, kad įmonė tapo nemoki ir visų kreditorinių įsipareigojimų padengti nepajėgs. Iki 2016 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė, mokėjo mokesčius valstybei, bendradarbiavo su tiekėjais, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Pagal VMI prie LR FM pateiktas deklaracijas nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 aiškiai matosi, kad įmonė veiklą vykdė, mokesčius mokėjo. 2016 m. gruodžio mėnesį pagal pateiktą deklaraciją įmonė turėjo apie 1000 eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir tikėjosi artimiausiu metu šią skolą padengti. Realios skolos valstybės biudžetui atsirado tik 2017 m. vasario, kovo mėnesiais, o ne 2016 m. mokestiniu laikotarpiu, kaip teigia pareiškėja. 2017 m. sausio mėnesį bandyta gelbėti įmonės finansinę padėtį, apmokėti senas skolas, bendradarbiauti su tiekėjais, kad tik įmonė veiktų ir gautų pajamas. Piktybiškumo iš įmonės vadovo pusės nebuvo, mokesčiai buvo mokami, bandomas vystyti verslas, paaiškėjus skoloms jas bandoma dengti, mokėjimai tiekėjams atliekami pagal buhalterinius dokumentus. Gal kurie atsiskaitymai ir buvo įvykdyti ne pagal pareiškėjos nurodomą eiliškumą, remiantis CK 6.930¹ str., bet įmonei nebuvo pareikšti reikalavimai atsiskaityti (vykdomųjų raštų nebuvo). Pažymėtina, kad sausio mėnesį buvo atsiskaitoma ir su valstybe: pagal 2017-01-04 pateiktą balansą bendra skola valstybei buvo 32.165,76 Eur (17.858,76 Eur suėję mokėjimo terminai, 14.307 Eur nesuėję mokėjimo terminai), o pagal 2017-02-03 pateiktą balansą bendra skola valstybei jau 24.120,62 Eur (21.512,62 Eur suėję mokėjimo terminai, 2.608 Eur nesuėję mokėjimo terminai) t. y. skola sumažėjo 8045,14 Eur. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad įmonės vadovas žinodamas apie įsiskolinimą valstybei pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir tenkino tik jų kreditorinius reikalavimus ir nurodo 2017 m. sausio mėnesį įmonėje buvusį pinigų judėjimą. Nepriemoka valstybei atsirado tik tikslinant deklaracijas 2017 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais. D. L. nežinodamas apie mokestinės nepriemokos buvimą ir vykdydamas eilinę įmonės veiklą negalėjo pažeisti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą VMI prie LR FM 2017-07-26 bankroto administratoriui pateikė finansinį reikalavimą 24.977,04 Eur sumai. Finansinį reikalavimą sudaranti skola 112,20 Eur mažesnė, nei nurodyta 2017-02-03 balanse, tik priskaičiuoti didesni delspinigiai. Pareiškėja nepagrįstai prašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. L. atlyginti jai padarytą žalą, pateikdama tokį prašymą, neatsisako savo kreditorinių reikalavimų iškeltoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1377-777/2017. Pareiškėja VMI siekia dvigubo žalos atlyginimo, t. y. prašo priteisti žalą iš įmonės vadovo bei siekia išieškoti žalą iš pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens (t. 1, b. l. 92-97).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą nustato CK 6.930¹ straipsnis. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad apie mokestinę nepriemoką VMI sužinojo po to, kai 2017 m. sausį bendrovėje buvo atliktas vidinis patikrinimas ir paaiškėjo daug neatitikimų, 2017 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo tikslinamos deklaracijos ir taip atsirado didelė skola valstybei. Paaiškėjus, jog įmonė skolinga VMI, jokie mokėjimai kitiems kreditoriams nebuvo atliekami. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2017-06-01 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola biudžetui sudarė 24728,65 Eur, iš jų: 12799,92 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); 983,04 Eur PVM delspinigių (PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-01-25 pateikus deklaracijas už laikotarpį 2015-12-01-2017-03-31); 8993 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM); 870,42 Eur GPM mokesčio delspinigių (GPM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-02-29 pateikus deklaracijas už laikotarpį 2016-02-01 - 2017-02-28); 1000 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau - NTM); 42,35 Eur NTM delspinigių (NTM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15 pateikus deklaracijas už laikotarpį 2016-06-01 - 2016-12-31); 39 Eur aplinkos taršos mokesčio (toliau - ATM); 0,92 Eur ATM delspinigių (ATM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15 pateikus deklaracijas už laikotarpį 2016-01-01 - 2016-12-31).

Pažymoje taip pat nurodyta, jog pagal preliminarią 2017 m. sausio mėn. - balandžio mėn. 23 d. bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės turtas - 3534 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas - 3472 Eur, trumpalaikis turtas- 62 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 91977 Eur (91977 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 0 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai). Pardavimo pajamos - 6933 Eur, veiklos sąnaudos - 48543 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) - (52403) Eur. Bendrovės sąskaitoje „Swedbank”, AB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-01-01 piniginių lėšų likutis - 968,35 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31 gauta pajamų - 242763,73 Eur (93015,00 Eur - pajamų įnešimas, 74030,38 Eur - iš įmonių pagal sąskaitas-faktūras, 63518,35 Eur - bendrovės baro G. N. pajamos), išlaidos sudarė 243337,40 Eur, iš jų: 97252,75 Eur - atsiskaityta su tiekėjais už prekes (2017-01-21 pervesta BIDVEST LIETUVA, UAB, - 100,00 Eur; 2017-01-19 AB Volfas Engelman, - 300,00 Eur, UAB „MINERALINIAI VANDENYS“, - 400,00 Eur; 2017-01-17 UAB „SANITEX“ - 100,00 Eur; 2017-01-04 UAB „Benet Distributors“ - 547,30 Eur, UAB „3B Solutions“ - 86,13 Eur; 2016-12-19 UAB „MINERALINIAI VANDENYS“ - 100,00 Eur, UAB „Manjana“ - 156,39 Eur); 71057,92 Eur - už paslaugas (2017-01-04 pervesta UAB saugos tarnybai „Argus“ - 515,93 Eur, DNSB „Bastas“ - 200,00 Eur, UAB „PAMARIO RESTAURATORIUS“ - 205,76 Eur, UAB „LAIVAKROVYS“ - 135,93 Eur; 2017-01-23 AB „Energijos skirstymo operatorius“ - 259,53 Eur); 42719,39 Eur - išmokėta atskaitingiems asmenims, 11766,82 Eur - atsiskaityta už pirkinius, 11904,10 Eur - VSDF įmokos, 5256,68 Eur - įmokos VM1 prie FM, 3959,60 Eur - grynieji. Paskutinė įplaukų operacija 2017-03-01. Likutis 2017-05-31 - (-3,92 Eur). Bendrovės avansinių apyskaitų išrašo 2016-01-01 duomenimis likutis pas atskaitingus asmenis 12563,04 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31 pagal avansines apyskaitas atskaitingi asmenys gavo 243811,10 Eur (iš kasos išmokėta 76953,12 Eur, iš banko sąskaitos - 42719,39 Eur). Per tą patį laikotarpį atskaitingi asmenys išleido 256374,14 Eur, iš jų: atsiskaityta su kitais kreditoriais 45375,55 Eur (apmokėjimai už prekes/paslaugas: 15776,23 Eur UAB „Sanitex“; 4300,00 Eur Volfas Engelman, AB; 4273,13 Eur UAB „MINERALINIAI VANDENYS”, grąžinta į kasą 127368,14 Eur, grąžinta į banką - 79450,00 Eur. Pagal avansines apyskaitas pas atskaitingus asmenis likutis 2017-05-31 - 0,00 Eur. Bendrovė pateikė kasos knygos apyvartos žiniaraščius nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31. Kasos likutis 2016-01-01 sudarė 3145,15 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-31 gauta 180861,00 Eur (44341,80 Eur - pajamos, 127368,14 Eur - gauta iš atskaitingų asmenų), išmokėta 183987,00 Eur (26165,00 Eur įnešta į banko sąskaitą, 76953,12 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 29551,80 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 16622,10 Eur apmokėtos skolos tiekėjams). Kasos likutis 2017-05-31 - 1089,89 Eur

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo - bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises (t. 1 , b. l. 10-13).

G. L. teigė, kad iki 2017 m. sausio 25 d. jam nebuvo žinoma apie įsiskolinimą valstybei. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai laikytini nepagrįstais ir vertintini kritiškai. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų – informacijos iš VMI elektroninės informacinės sistemos „Mano VMI“ – matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perskaičiusi 52 mokesčių mokėtojui siųstų įvairaus pobūdžio informacinių pranešimų (t. 2, b. l. 10, 11-12). Iš VMI sistemoje „Mano VMI“ bendrovei siųstų dokumentų sąrašo matyti, kad sisteminiai pranešimai apie nesumokėtus mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti dar 2016 m. pabaigoje, t. y. 2016-11-23, 2016-11-28, 2016-12-20, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perskaityti. Be to, 2016-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neperskaitė. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi portalu „Mano VMI“, gavo mokesčių administratoriaus sisteminius pranešimus, tačiau skaitydavo juos pasirinktinai.

Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad bendrovė dar 2016 m. turėdama įsiskolinimą biudžetui ir būdama apie tai informuota, 2017-01-04 į įmonės sąskaitą įplaukus 17895,60 Eur (iš UAB „DOMMO NERIJA“) atliko mokėjimus kitiems bendrovės kreditoriams: 2017-01-21 pervesta BIDVEST LIETUVA, UAB, - 100,00 Eur; 2017-01-19 AB Volfas Engelman, - 300,00 Eur, UAB „MINERALINIAI VANDENYS“, - 400,00 Eur; 2017-01-17 UAB „SANITEX“ - 100,00 Eur; 2017-01-04 UAB „Benet Distributors“ - 547,30 Eur, UAB „3B Solutions“ - 86,13 Eur; 2016-12-19 UAB „MINERALINIAI VANDENYS“ - 100,00 Eur, UAB „Manjana“ - 156,39 Eur); 71057,92 Eur - už paslaugas (2017-01-04 pervesta UAB saugos tarnybai „Argus“ - 515,93 Eur, DNSB „Bastas“ - 200,00 Eur, UAB „PAMARIO RESTAURATORIUS“ - 205,76 Eur, UAB „LAIVAKROVYS“ - 135,93 Eur; 2017-01-23 AB „Energijos skirstymo operatorius“ - 259,53 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovė veikė nuostolingai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje ištirti rašytiniai įrodymai, tačiau ir paties G. L. paaiškinimai, jog norėdamas išsaugoti įmonę veikiančią, mokėjo seniausias skolas tiekėjams, kadangi neapmokėjus šių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų gavusi prekių, o be jų nebuvo galima užtikrinti maitinimo paslaugų teikimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad G. L. veiksmai vykdant mokėjimus kitiems kreditoriams (prekių ir paslaugų tiekėjams) neatsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriumi – mokesčių administratoriumi pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką. Tokiu būdu įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. G. L. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes G. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. G. L. kaip buvusiam bendrovės vadovui skirtina administracinė nuobauda.

G. L. padarė vieną administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakoymėbs traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs. Duomenų apie G. L. patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje negauta. G. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai G. L. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Dėl VMI pripažinimo nukentėjusiąją ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismui pateiktu pareiškimu VMI taip pat prašo pripažinti ją nukentėjusiąją ir priteisti iš G. L. 20336,12 Eur nuostolių atlyginimą jos naudai.

Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šiuo įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamoje byloje, teismo manymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti VMI prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja, kadangi VMI patirtą turtinę žalą tapatina su nesumokėtos mokestinės prievolės dydžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. VMI prašoma priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką su turtine žala. G. L. padarė administracinį nusižengimą, kaip įmonės vadovas, jis nubaustas už tai, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Byloje nenustatyta, kad G. L. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės vadovas G. L.. Už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą VMI įstatymų nustatyta tvarka turi teisę prisiteisti netesybas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, nagrinėjamu atveju buvo skaičiuojamos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos VMI patyrė dėl įmonės kaltės, atlyginimo klausimas, yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Taigi šioje byloje priimtas sprendimas galėtų turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą. ANK nenumato civilinio ieškinio instituto, todėl teismas neturi galimybės išspręsti šį reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, todėl visi reikalavimai bendrovei sprendžiami bankroto byloje. Kreditorė VMI yra pareiškusi 24977,04 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas 2017 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei įvertinus susiklosčiusią teismų praktiką to paties pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad VMI reikalavimas dėl 20336,12 Eur nuostolių atlyginimo nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eAN2-194-195/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-655/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-06-14 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-616/2017, Kauno apygardos teismo 2017-11-09 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-608-290/2017; Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017, 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, 2016-03-04 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eATP-296-870/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-344-382/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) Eur baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą pripažinti nukentėjusiuoju ir priteisti iš buvusio vadovo G. L. 20336,12 Eur dydžio nuostolių atlyginimą palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį Nr. A6-1627-795/2017 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.