Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Žaluma“ dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B., A. J., V. K., R. B., A. N., D. O., S. R., P. J., N. S., N. B., L. N., S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. N. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento 2024 m. gegužės 11 d. pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Žaluma“ (toliau – ir Bendrija) narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, nurodytus protokolo 8 punkte, kuriame nutarta: 1.1. Buhalterio darbo užmokesčiui skirti 6 600 Eur per metus. 1.2. Bendrijos valdybos pirmininko atlygiui skirti 12 230 Eur iki kito metinio ataskaitinio susirinkimo. 1.3. Kitoms išlaidoms (pašto, kanceliarinėms, kuro, interneto svetainės domeno palaikymui ir pan. skirti 1 200 Eur per metus. 1.4. Bankinėms paslaugoms ir mokesčiams skirti 300 Eur per metus. 1.5. Teisinėms ir notarinėms paslaugoms skirti 2 000 Eur per metus. 1.6. Bendrojo naudojimo objektų priežiūrai skirti 14 500 Eur per metus. 1.7. Skolų padengimui pagal teismo ir užskaitos sutartis skirti 15 000 Eur per metus. 1.8. Bendrijos nenumatytoms išlaidoms (pvz., asociacijos mokestis) skirti 1 400 Eur per metus. 1.9. 2024 metams mokestį įvardyti „Administravimo mokesčiu“ ir nustatyti jį 10 Eur už arą. Mokestis taikomas tiek nariams, tiek ne nariams. Kitų mokesčių dedamųjų nėra numatoma; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Bendrijos valdyba paskelbė apie organizuojamą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą ir nurodė darbotvarkę. Neįvykus pirmam susirinkimui, suorganizuotas pakartotinis susirinkimas, kurio metu 8 klausimu spręsta dėl tų klausimų, kurie nebuvo nurodyti darbotvarkėje, kuri buvo paskelbta skelbimų lentoje, Bendrijos Facebook puslapyje ir Bendrijos svetainėje. Iš anksto balsavę nariai negalėjo žinoti, kokiais klausimais bus užskaityti jų balsai. Susirinkimo organizatorius turi ne tik paskelbti susirinkimo darbotvarkę, bet ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti, kur su jais susipažinti. Šiuo atveju darbotvarkės klausimai buvo suformuluoti, nurodyta, kad su svarstomų dokumentų projektais galima susipažinti bendrijos Facebook paskyroje, www.sb-zaluma.lt. Vis dėlto nebuvo paskelbti siūlomų sprendimų projektai, priimant sprendimus nesilaikyta darbotvarkėje numatytų klausimų. Darbotvarkės aštuntas klausimas suformuluotas taip: „Pajamų-išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas (sprendimui)“. Tačiau vietoje šio klausimo susirinkime svarstyti kiti 9 klausimai. Darbotvarkėje pastarieji 9 klausimai nebuvo nurodyti. Nesant darbotvarkėje visų klausimų, kurie buvo svarstyti ir dėl kurių priimti sprendimai, pažeistas imperatyvus reglamentavimas, pagal kurį darbotvarkėje turi būti numatyti visi klausimai, o pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

1.2. Ieškovo teigimu, 2024 m. gegužės 11 d. Bendrijos narių susirinkime 8 punkte priimti sprendimai turi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, neproporcingai ir nesąžiningai suvaržo ieškovo teises ir nustato jam pareigas. Nesilaikant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto, visuotiniame narių susirinkime 8 punktu, be kitų darbotvarkėje nenumatytų klausimų, nutarta 2024 metams mokestį įvardyti „Administravimo mokesčiu“ ir nustatyti jį 10 Eur už arą. Mokestis taikomas tiek nariams, tiek ne nariams. Vadinasi, mokesčiai iš Bendrijos narių ir ne narių bus renkami ne pagal realias bendrijos išlaidas ir proporcingai jiems tenkančias dalis. Toks mokestis nepagrįstas jokiais skaičiavimais, sąskaitomis ir argumentais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios išlaidos yra einamaisiais metais, iš visų narių ir kitų asmenų, turinčių žemės sklypą, –iš jų ir ieškovo – bus reikalaujama mokėti konkretų mokestį. Visiškai nepaaiškinama, kur bus naudojamas lėšų perteklius, jeigu lėšų nereikės Bendrijos veiklos išlaidoms padengti tiek, kiek jų bus surinkta. Tai yra susirinkimo organizatorių piktnaudžiavimas ir savivaliavimas. Šiuo atveju, nesant konkrečių išlaidų, nepagrįstai nutarta rinkti lėšas iš Bendrijos narių ir kitų žemės sklypų savininkų.

1.3. Ieškovas pažymi, kad ginčijamais sprendimais, kurie protokole pažymėti 8 punkte, pažeistos ne tik ieškovo, bet ir kitų Bendrijos narių teisės. Tuo atveju, jeigu ieškovas ar kiti Bendrijos nariai ar žemės sklypų savininkai būtų žinoję tokius siūlymus ir matę dokumentų projektus, tikėtina, kad būtų aktyviau dalyvavę Bendrijos visuotiniame susirinkime. Šiuo atveju dalyvavo tik 6,5 proc. visų Bendrijos narių. Svarbu ir tai, kad Bendrijos dalyviai, balsavę iš anksto, negalėjo tinkamai įvertinti klausimų, kurie bus sprendžiami Bendrijos susirinkime, nes darbotvarkėje nurodyta, kad bus sprendžiama dėl pajamų ir išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimo, valdybos pirmininko atlygio nustatymo, o ne dėl lėšų skirstymo kitiems asmenims ir paslaugoms, kurie detaliai išvardyti protokolo 8 punkte, bet nėra nurodyti darbotvarkėje.

2. Atsakovė Bendrija atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1 Nurodo, kad ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Darbotvarkėje buvo numatyta: Pajamų-išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas (sprendimui). Pagal Lietuvių kalbos žodyną, sąmata – būsimų pajamų ir išlaidų apskaičiavimas, biudžetas. Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, sąmata – kokios nors veiklos būsimųjų išlaidų ar sąnaudų finansinis planas, detalizuotas pagal jų rūšis ar tikslinę paskirtį. Sodininkų bendrija „Žaluma“ yra ne pelno siekianti organizacija, todėl bendrijos pajamos yra tik narių ir ne narių mokamos įmokos / mokesčiai. Tai, kad nutarta šį mokestį pavadinti „Administravimo mokestis“ dėl susirinkime dalyvavusių ir svarsčiusių, kaip įvardyti šias įplaukas aiškumo, kad visiems būtų paprasčiau ir aiškiau, jog jos skirtos Bendrijos objektų eksploatacijos, priežiūros, bendro naudojimo žemės tvarkymo, bendro naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir pan. išlaidoms dengti, kaip tai numatyta SBĮ, nekeičia jų paskirties ar nereikalauja jų traktuoti kaip kitaip. Juo labiau, kad tai pateikta ir protokolo 8 punkto apraše, jog mokestis įvardijamas kaip „Administravimo mokestis“. Numatyta, kad už vieną arą – 10 Eur. Iš viso arų Bendrijos administruojamoje teritorijoje yra 5 323, todėl planuojama, kad metinės įplaukos sudarys 53 230 Eur. Šiame apraše šalia numatyta, kad per metus planuojama 53 230 Eur išlaidų. Taigi 2024 m. sąmata sudaryta, ji subalansuota, tai yra, kad išlaidos neviršys pajamų. Ieškinys nepagrįstas, nes tam, kad teiktų Bendrijos paslaugas, jos susideda iš tam tikrų dedamųjų, kurios ir buvo detalizuotos protokole. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad panašius protokolus tvirtindavo ir pirmininkaujant pačiam ieškovui, kai jis ėjo Bendrijos pirmininko pareigas. Juo labiau, kad detalizuoti išlaidų eilutes nedraudžiama ir dauguma bendrijų taip daro, o patiems bendrijų nariams netgi yra patogiau ir aiškiau, kai jie balsuoja konkrečiai už kiekvieną išlaidų eilutę, o ne už sąmatą apskritai.

2.2 Atsakovės teigimu, apie Bendrijos visuotinį narių susirinkimą, datą, vietą, darbotvarkę pranešta vadovaujantis SBĮ 16 straipsnio 3 ir 4 dalimis net keliuose šaltiniuose: socialiniame tinkle Facebook, Bendrijos interneto puslapyje, Bendrijos skelbimų lentose, esančiose Bendrijos teritorijoje, papildomai išsiunčiant SMS žinutes. Informuojant aiškiai įvardyta, kur yra įdėti siūlomi sprendimų projektai, kur galima būtų su jais susipažinti (Bendrijos socialiniame tinkle Facebook, www.sb-zaluma.lt, taip pat kreipiantis el. paštu (duomenys neskelbtini) arba iš anksto susitarus telefonu (duomenys neskelbtini) ir atvykus adresu (duomenys neskelbtini)), vėlgi sudarytos sąlygos įvairiais būdais turėti galimybę susipažinti su susirinkimo sprendimų protokolais ar prieš susirinkimą su siūlomais sprendimų projektais.

2.3 Atsakovė pažymi, kad Bendrijos puslapyje, būtent 33 puslapyje iš 34 puslapių, yra pateiktas visas pajamų ir išlaidų detalizavimo projektas. Jei ieškovas dėl kokių nors asmeninių ir nuo Bendrijos nepriklausančių priežasčių negalėjo / nesugebėjo atsiversti siūlomų sprendimų projekto kokio nors puslapio, jis turėjo visas galimybes pasinaudoti kitais alternatyviais būdais tokią informaciją gauti, t. y. kreipiantis el. paštu ar atvykstant susitarus iš anksto nurodytu adresu. Ieškovas nepasinaudojo nė viena iš kitų teikiamų alternatyvų ir tikslingai klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Analogiška informacija įdėta ir Bendrijos socialiniame tinkle Facebook.

2.4 Atsakovė akcentuoja, kad nė vienas Bendrijos narys, balsavęs iš anksto ar dalyvavęs susirinkime, nepareiškė pastabų Bendrijos valdymo organui dėl netinkamo informavimo ar nesuteiktos informacijos, dėl kurios jam būtų buvę neįmanoma užpildyti biuletenį ir balsuoti iš anksto ar apsispręsti ir balsuoti susirinkimo metu. O ieškovas, kuris net nedalyvavo Bendrijos narių susirinkime ir nėra vienas iš tų asmenų, balsavusių iš anksto, neturi teisės skųsti šio dalyko, nes ieškovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Visi kiti klausimai, kurie nebuvo teikti ir detalizuoti klausimo projekte, nėra įtraukti į protokolą.

2.5 Atsakovė pabrėžia, kad ieškovas vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, taikytinu ne Bendrijos nariams. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti įrodymus, kokiais pagrindais pastarasis atstovauja ir prisiima įgaliojimus atstovauti ne Bendrijos nariams ir jau tada argumentuoti, kokias būtent jų teises Bendrijos sprendimai pažeidžia. Ieškovas vis dėlto neturi teisės ginčyti to, kas nepažeidžia jo teisių ar pareigų. Ši byla nėra viešojo intereso byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik Bendrijos nariai, bet ir visi kiti turi galimybę susipažinti su priimtais sprendimais ir juos skųsti, bet niekas be ieškovo neskundė.

2.6 Dėl protokoliniu sprendimu nustatyto mokesčio atsakovė nurodo, kad Bendrijos nariai moka mokestį už einamuosius metus, kuris panaudojamas tų metų išlaidoms padengti. Jei Bendrija tais metais nepanaudos visų surinktų mokesčių, tai likęs surinktas mokesčio likutis pereis į kitus metus ir tą likutį bus galima panaudoti kitais metais, žinoma, tik Bendrijos narių susirinkimui priėmus tokį sprendimą. Jei Bendrijos narių susirinkimas nustatė vienodą mokestį nariams ir ne nariams, tai nereiškia, kad buvo pažeistos Bendrijų įstatymo normos. Nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis Bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Vadovaujantis tuo, ne Bendrijos nariams galima nustatyti tokius pačius mokesčius kaip ir nariams, ir pateikti išankstinę sąskaitą (administracinio mokesčio avansas).

2.7 Atsakovė pastebi, kad 42 susirinkime dalyvavę ir balsavę nariai neskundė šio susirinkimo 8 punkto rezultatų, balsavime raštu dalyvavo tik du dalyviai. Nė vienas iš jų nesakė, kad neturėjo pakankamos informacijos, kad galėtų apsispręsti ir balsuoti. Šie dalyvavę asmenys būtent balsavimu galėjo išreikšti nepritarimą siūlytiems projektams ar pareikšti atskirą prieštaravimą per tam numatytą laiką. Tokių prieštaravimų nėra pateikta, o vos ne vieningas balsavimas rodo, kad visa informacija tikrai pakankamai aiškiai pateikta.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. J. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų jo ir kitų sodininkų interesus. Nurodo, kad apie planuojamus didinti nario mokesčius jam nebuvo žinoma, žinučių negavo, skelbimų lentose paskelbtoje darbotvarkėje taip pat nenurodyta, kad bus didinami nario mokesčiai. Apie priimtus naujus mokesčius sužinojo tik po įvykusio susirinkimo. Bendrauti tiesiogiai su valdyba nėra galimybės, nes nėra buveinės, nėra budėjimo valandų. Yra skelbiama, kad iš anksto, suderinus abipusiškai tinkamą laiką, galima apsilankyti pas norimą valdybos narį ir gauti pageidaujamos informacijos. Tokia galimybe naudotis negali, nedrįsta, prisibijo, tokia bendravimo galimybė jo netenkina. Dalis dabartinės pozicijos asmenų elgdavosi agresyviai, grasino susidoroti su nepritariančiais.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų jos ir kitų sodininkų interesus. Nurodo, kad apie planuojamus didinti nario mokesčius jai nebuvo žinoma, žinučių negavo, skelbimų lentose paskelbtoje darbotvarkėje taip pat nenurodyta, kad bus didinami nario mokesčiai. Apie priimtus naujus mokesčius sužinojo tik po įvykusio susirinkimo. Bendrauti tiesiogiai su valdyba nėra galimybės, nes nėra buveinės, nėra budėjimo valandų. Yra skelbiama, kad iš anksto, suderinus abipusiškai tinkamą laiką, galima apsilankyti pas norimą valdybos narį ir gauti pageidaujamos informacijos. Tokia galimybe naudotis negali, nedrįsta, prisibijo, tokia bendravimo galimybė jos netenkina. Dalis dabartinės pozicijos asmenų elgdavosi agresyviai, grasino susidoroti su nepritariančiais.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų jo ir kitų sodininkų, ypač ne narių, interesus. Nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su planuojamais priimti naujais mokesčiais, nes apie tai pranešimo žinutėmis negavo. Bendrijos skelbimų lentose paskelbtoje darbotvarkėje 8 punkte nenumatyta apie naujų mokesčių priėmimą. Nėra Bendrijos narys, prieštarauja dėl susirinkime priimtų administravimo mokesčių. Turi būti pateikiama sąskaita už bendro naudojimo sklypų ir už objektų priežiūrą.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų jos ir kitų sodininkų interesus. Nurodo, kad apie planuojamus didinti nario mokesčius jai nebuvo žinoma, žinučių negavo, skelbimų lentose paskelbtoje darbotvarkėje taip pat nenurodyta, kad bus didinami nario mokesčiai. Apie priimtus naujus mokesčius sužinojo tik po įvykusio susirinkimo. Bendrauti tiesiogiai su valdyba nėra galimybės, nes nėra buveinės, nėra budėjimo valandų. Yra skelbiama, kad iš anksto, suderinus abipusiškai tinkamą laiką, galima apsilankyti pas norimą valdybos narį ir gauti pageidaujamos informacijos. Tokia galimybe naudotis negali, nedrįsta, prisibijo, tokia bendravimo galimybė jos netenkina. Dalis dabartinės pozicijos asmenų elgdavosi agresyviai, grasino susidoroti su nepritariančiais.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. J. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų jo ir kitų sodininkų interesus. Nurodo, kad apie planuojamus didinti nario mokesčius jam nebuvo žinoma, pranešimų ar raginimų dalyvauti Bendrijos narių susirinkime, kai svarstomas itin svarbus visiems klausimas, kaip mokesčių kėlimas, negavo, skelbimų lentose paskelbtoje darbotvarkėje taip pat nebuvo nurodyta apie planuojamus didinti mokesčius. Bendrija neturi buveinės, nėra budėjimo valandų. Apie priimtus naujus mokesčius sužinojo tik po įvykusio susirinkimo. Darbotvarkėje nebuvo numatytas mokesčių kėlimas, todėl valdyba neturėjo teisės susirinkime šį klausimą spręsti. 2024 m. pajamų ir išlaidų ataskaita taip pat netikslinga ir klaidinanti sodininkus, joje neatskleidžiama, kokiu pagrindu ketinama kelti mokesčius, kokiems klausimams bus paskirstytos surinktos lėšos ir pan., nustatytas mokestis neproporcingas. Argumentai, kad visuomet galima kreiptis į valdybą iš anksto pranešus, neatitinka tikrovės ir yra klaidingi. Dauguma Bendrijos narių yra vyresnio amžiaus ir nesinaudoja technologijomis, todėl neturėjo galimybės susipažinti su darbotvarke. Nurodo, kad stenduose buvo iškabinta tik darbotvarkė, nurodant galimybę susipažinti atvykus. Bendrijos interneto svetainė jau daugelį metų nėra atnaujinama, informacija yra padrika, įdėtas pranešimas nukeliauja per kelis puslapius žemyn, taip ieškantysis nemato naujos informacijos, kuri nėra aiški. Galimybė iš anksto balsuoti apribota, nėra galimybės balsuoti papunkčiui. Į susirinkimą nevyko, o galimybe pasinaudoti balsavimu iš anksto nepasinaudojo, nes suprato, kad bus apgaulė, žinojo, kad priimti sprendimai bus neteisėti, bus prieštaravimas įstatymui, Bendrijos įstatams ir visuotinai tvarkai.

8. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo, kuriuose akcentuoja, kad apie numatomus didinti mokesčius ir planuojamas išlaidas sodininkams nebuvo pranešta, nebuvo paskelbta Bendrijos skelbimų lentose, jis negavo žinutės, nebuvo pranešta el. paštu, paskelbtas 8 darbotvarkės klausimas buvo suprantamas vienareikšmiškai, mokesčiai bus tie patys, jų keisti neplanuojama, Bendrijos interneto svetainė nesusisteminta, padrika, sudėtinga surasti norimą informaciją, nesinori tikėti jos autentiškumu, dėl to ja domisi maža dalis sodininkų, ieškovui ir sodininkams priimti nauji padidinti mokesčiai buvo staigmena, paskelbti reikalavimai dėl balsavimo iš anksto yra neteisėti, naujų administravimo ir kitų mokesčių priėmimo klausimas atsirado tiktai pakartotinio susirinkimo metu, į Bendrijos visuotinį susirinkimą susirinko daugiausia suinteresuotieji, dėl buveinės nebuvimo neįmanoma ir nenumatyta galimybė tiesiogiai bendrauti su Bendrijos vadovybe. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, tai apsaugotų ieškovo ir kitų sodininkų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:

9.1. Nenustatė, kad būtų pažeista SBĮ 16 straipsnio 3 dalis ar kad ieškovui nebūtų sudarytos sąlygos susipažinti su darbotvarke ir projektu.

9.2. Pažymėjo, jog darbotvarkės klausimas dėl pajamų ir išlaidų sąmatos ir pirmininko atlygio buvo tinkamai pateiktas. Atmetė ieškovo argumentą, jog buvo svarstyti nepagrįsti ar papildomi klausimai.

9.3. Konstatavo, jog ieškovo paaiškinimai apie informavimą dėl administravimo mokesčio didinimo buvo prieštaringi. Teismas nusprendė, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su informacija, įskaitant siūlymą nustatyti 10 Eur už arą administravimo mokestį.

9.4. Pabrėžė, jog ieškovui buvo sudarytos sąlygos: susipažinti su darbotvarke ir sprendimų projektais, kreiptis į Bendriją dėl klausimų, dalyvauti susirinkime arba balsuoti iš anksto. Objektyvių kliūčių, trukdžiusių tai padaryti, nenustatyta.

9.5. Akcentavo, kad ieškovui, buvusiam pirmininkui, turėjo būti žinomi rūpestingo ir atidaus elgesio standartai.

9.6. Atmetė ieškovo argumentą, kad lėšos renkamos nepagrįstai nesant konkrečių išlaidų. Nurodė, jog šią aplinkybę paneigia viešai prieinama sąmatos projekto informacija, kurioje detalizuotos 2024 m. išlaidos.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

10. Ieškovas J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė tik dėl ginčijamojo sprendimo įtakos ieškovo teisėms darydamas išvadą, jog civilinė byla nėra viešojo intereso byla.

10.2. Tvirtina, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja viešo juridinio asmens dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimą ir sprendimų priėmimą.

10.3. Pažymėjo, jog teismas neatsakė į klausimą dėl į susirinkimo numatytą dienotvarkę neįtrauktų klausimų sprendimo, visiškai nepasisakė dėl 8 punkte nurodytų priimtų nutarimų teisėtumo.

3. Atsakovė SB „Žaluma“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad juo siekiama apginti kitų asmenų, o ne ieškinį pareiškusio J. N. interesus. Be to, J. N. nėra tas subjektas, kuris tiesiogiai gali iškelti bylą ginant viešąjį interesą. Nesutinka ir su apelianto teiginiais, kad teismas neatsakė į klausimą dėl į susirinkimo numatytą dienotvarkę neįtrauktų klausimų sprendimo. Teismo sprendimo 32–51 punktuose labai detaliai ir nuosekliai atsakyta, dėl kokių priežasčių ieškinys buvo atmestas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi, remiantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Pažymėtina tai, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

9. Byloje kilo ginčas dėl 2024 m. gegužės 11 d. pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių susirinkimo metu priimtų sprendimų, nurodytų protokolo 8 punkte, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tik dėl ginčijamojo sprendimo įtakos ieškovo (apelianto) teisėms ir padarė klaidingą išvadą, jog nagrinėjama civilinė byla nėra viešojo intereso byla. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešo juridinio asmens dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimą bei sprendimų priėmimo tvarką. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į klausimą dėl susirinkimo dienotvarkėje nenumatytų klausimų svarstymo ir visiškai nepasisakė dėl priimtų nutarimų, nurodytų 8 punkte, teisėtumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog susirinkimo sušaukimą bei sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančios normos pažeistos, nepasisakyta dėl susirinkimo metu priimtų nutarimų ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos bei jo metu priimtų sprendimų teisėtumo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks sprendimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Sodininkų bendrijos prigimtis, be kita ko, suponuoja imperatyvą, kad bendrijos valdymo organai, spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, privalo vadovautis narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2009, 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-469/2021).

13. Pažymėtina, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami.

14. SBĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodininkas mėgėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste. Taigi sodininku laikomas ne tik fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tačiau taip pat ir asmuo, kuris kitomis teisėmis valdo žemės sklypą. Įstatyme taip pat įtvirtinta ,,kito asmens“ sąvoka – tai fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Taigi sąvoka ,,kitas narys“ siejama su narystės sodininkų bendrijoje nebuvimu (SBĮ 2 straipsnio 2 dalis).

15. SBĮ 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat visus bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

16. SBĮ 22¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Kiti asmenys, be kita ko, turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sumokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas (SBĮ 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas).

17. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas; 5 punkte numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti; 8 punkte numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus. Taigi kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl įvardytų klausimų, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

18. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

19. Taigi apeliantas šiuo atveju turėjo įrodyti, jog 2024 m. gegužės 11 d. pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių susirinkimo metu priimti sprendimai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, neproporcingai ar (ir) nesąžiningai suvaržo jo teises ar (ir) nustato jam pareigas.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą, datą, vietą, darbotvarkę buvo pranešta socialiniame tinkle Facebook, Bendrijos interneto puslapyje www.sb-zaluma.lt, Bendrijos skelbimų lentose, esančiose Bendrijos teritorijoje, informuojama SMS žinutėmis. Apeliantas neįrodinėjo, jog susipažinti jam nebuvo leista. Apeliantui buvo sudarytos realios ir įvairiapusės galimybės susipažinti su šaukiamo Bendrijos narių susirinkimo darbotvarke bei su siūlomo sprendimo projektu „Pajamų–išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas“. Minėtas klausimas, taip pat jo turinys bei detalizacija buvo aiškiai atskleisti pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2024 m. gegužės 11 d., protokolo 8 punkte. Be to, visas projekto tekstas buvo viešai paskelbtas Bendrijos interneto svetainėje, o alternatyviais kanalais – kreipiantis į Bendriją ar jos įgaliotus atstovus nurodytais kontaktais – taip pat buvo sudaryta galimybė su juo susipažinti. Objektyvių kliūčių, kurios būtų ribojusios ar eliminavusios ieškovo teisę gauti šią informaciją, konstatuoti nėra pagrindo. Priešingai, tiek techninės, tiek organizacinės priemonės buvo užtikrintos, kad kiekvienas Bendrijos narys, įskaitant ir apeliantą, galėtų tinkamai pasiruošti susirinkimui, susipažinti su svarstomų klausimų esme bei iš anksto suformuoti ir pareikšti savo poziciją. Apeliantas turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, naudotis jam suteiktomis teisėmis, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad apelianto deklaratyvūs teiginiai, esą jis nebuvo informuotas ar neturėjo galimybės susipažinti su darbotvarkėje numatytais klausimais bei sprendimų projektais, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tokie teiginiai prieštarauja tiek susirinkimo protokoluose užfiksuotoms aplinkybėms, tiek viešai paskelbtai informacijai. Todėl akivaizdu, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas, turėjo faktines galimybes su visa informacija susipažinti, o jo argumentai šiuo klausimu tėra formalūs ir siekiantys paneigti akivaizdžias faktines aplinkybes.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog susirinkime priimti nutarimai dėl darbotvarkėje iš anksto nepaskelbtų klausimų.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo paskelbta tokia sodininkų bendrijos Žaluma“ narių susirinkimo darbotvarkė: 1. Informacijos apie esamą ūkinę ir finansinę situaciją pristatymas (informacijai). 2. Pajamų ir išlaidų ataskaitos už 2023 m. tvirtinimas (sprendimui). 3. Bendrijos buveinės registracijos adreso tvirtinimas (sprendimui). 4. Naujos redakcijos įstatų tvirtinimas (sprendimui). 5. Dėl stojimo į Vilniaus susivienijimą „Sodai“ (sprendimui). 6. Dėl pritarimo, kad Bendrija inicijuotų papildomų valstybinės žemės sklypų nuomą, atsižvelgiant į gautus Bendrijos narių prašymus (sprendimui). 7. Gautų prašymų išsinuomoti iš Bendrijos bendro naudojimo valstybinę žemę svarstymas (sprendimui). 8. Pajamų ir išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas (sprendimui). 9. Kiti klausimai.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog SB „Žaluma“ narių susirinkimo protokole ginčijamu 8 punktu patvirtinti sprendimai (nutarta): buhalterio darbo užmokesčiui skirti 6 600 Eur per metus; Bendrijos valdybos pirmininko atlygiui skirti 12 230 Eur iki kito metinio ataskaitinio susirinkimo; kitoms išlaidoms (pašto, kanceliarinėms, kuro, interneto svetainės domeno palaikymui ir pan.) skirti 1 200 Eur per metus; bankinėms paslaugoms ir mokesčiams skirti 300 Eur per metus; teisinėms ir notarinėms paslaugoms skirti 2 000 Eur per metus; bendrojo naudojimo objektų priežiūrai skirti 14 500 Eur per metus; skolų padengimui pagal teismo ir užskaitos sutartis skirti 15 000 Eur per metus; Bendrijos nenumatytoms išlaidoms (pvz., asociacijos mokestis) skirti 1 400 Eur per metus; 2024 metams mokestį įvardyti „Administravimo mokesčiu“ ir nustatyti jį 10 Eur už arą. Mokestis taikomas tiek nariams, tiek ne nariams. Kitų mokesčių dedamųjų nėra numatoma.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad būsimo sodininkų bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės paskelbimas sudaro sąlygas bendrijos nariams iš anksto žinoti, kokius klausimus numatoma svarstyti susirinkimo metu, taip pat sudaro galimybę tinkamai pasiruošti sodininkų bendrijos susirinkimui. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkrečių susirinkimo darbotvarkės formulavimo reikalavimų, tačiau, įvertinus minėtus darbotvarkės paskelbimo tikslus, darytina išvada, kad iš darbotvarkės turinio bendrijos nariams turi būti aišku, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu. Nors apeliantas nurodo, kad 8 darbotvarkės klausimas – Pajamų ir išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas (sprendimui) – buvo suformuluotas pernelyg abstrakčiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Bendrijos tinklalapyje buvo paskelbta darbotvarkė ir visa aktuali susirinkimui skirta medžiaga (34 puslapiai). Šioje medžiagoje, kuri prieinama internetu (https://www.sb-zaluma.lt/naujienos/sodininku-bendrija-zaluma-valdybos-posedis-2024-m-balandzio-11-d/), buvo pateikti konkretūs duomenys bei siūlomų sprendimų turinys: 8 darbotvarkės klausimas aiškiai įvardijo sąmatos tvirtinimą ir valdybos pirmininko atlygio nustatymą, o 33 puslapyje buvo detalizuoti išlaidų dydžiai pagal 9 punktus. Todėl negalima teigti, jog nebuvo paskelbti siūlomų sprendimų projektai – jie buvo viešai prieinami interneto svetainėje ir pristatyti su darbotvarke. Dėl darbotvarkės klausimų teisėjų kolegija, susipažinusi su internete prieinama medžiaga (https://www.sb-zaluma.lt/naujienos/sodininku-bendrija-zaluma-valdybos-posedis-2024-m-balandzio-11-d/), įsitikino, jog Susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta pirmame puslapyje. Joje aiškiai įvardytas 8 punktas: „Pajamų–išlaidų sąmatos už 2024 m. tvirtinimas, valdybos pirmininko atlygio nustatymas (sprendimui)“. Susirinkime aptartos sąmatos detalės, pateiktos dokumente iki 34 puslapio. Aptariant sąmatą neišvengiamai nagrinėjamos skirtingos išlaidų rūšys (kurios tekste apibūdintos kaip „9 klausimai“). Tai nėra nauji ar papildomi darbotvarkėje nenumatyti klausimai, o detali to paties 8 klausimo – sąmatos tvirtinimo – dalis. Taigi darbotvarkės ribos nebuvo pažeistos, nes sąmatos tvirtinimas pagal savo turinį apima konkrečių pajamų ir išlaidų eilučių aptarimą bei patvirtinimą. Darbotvarkėje būtų nurodyti visi klausimai, dėl kurių bus priimami sprendimai. Šiuo atveju taip ir buvo: buvo numatytas sprendimas dėl sąmatos tvirtinimo. Sąmata, kaip kompleksinis dokumentas, savaime susideda iš kelių išlaidų ir pajamų pozicijų. Jos aptarimas negali būti vertinamas kaip naujų, darbotvarkėje nenumatytų klausimų įtraukimas.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto teiginys, kad buvo svarstomi darbotvarkėje nenurodyti 9 klausimai, neatitinka faktinės situacijos – buvo tik detalizuojamas ir svarstomas darbotvarkėje įrašytas 8 klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog visi reikalavimai dėl darbotvarkės paskelbimo ir sprendimų projektų pateikimo buvo įvykdyti – informacija buvo paskelbta viešai interneto svetainėje, darbotvarkė buvo aiškiai suformuluota, o aptarti klausimai atitiko joje numatytą sąmatos tvirtinimą.

27. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškinį pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, įvertino apelianto ieškinio argumentus dėl susirinkimo organizavimo, darbotvarkės ir siūlomų sprendimų projektų paskelbimo ir pateikė atsakymus į šiuos klausimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto ieškinyje kvestionuoto 10 Eur už arą mokesčio, nustatęs, jog apeliantas turėjo galimybę susipažinti su sprendimo projektu, dalyvauti susirinkime, išdėstyti argumentus dėl nesutikimo su sprendimo projektais.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog apelianto pateikti teiginiai dėl mokesčio neteisingumo yra deklaratyvūs. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl susirinkimo organizavimo ir siūlomų sprendimų projektų paskelbimo, taip pat nepateikė argumentų dėl kitų skundžiamų nutarimų nustatytų mokesčių dydžių, jų teisėtumo ar pagrįstumo nekvestionavo. Apeliantas be nurodytų formalių teiginių nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog skundžiami bendrijos narių susirinkimo sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams, kas būtų pakankamas teisinis pagrindas juos panaikinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo narių priimtų sprendimų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad ši civilinė byla yra viešojo intereso byla.

30. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi valstybei, visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms pamatinėms visuomenės vertybėms užtikrinti. Viešojo intereso požymis yra jo bendrumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 47 punktą).

31. Pagal CPK 5 ir 49 straipsnių nuostatas teisę ginti viešąjį interesą turi prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Nurodomos nuostatos reiškia, kad aptariama galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra nustatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose. Nors asmuo priklauso kuriai nors iš paminėtų asmenų kategorijų, savaime nereiškia, jog jis gali kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą.

32. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendro naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

33. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie viešojo intereso gynimą, atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Ieškovo argumentas dėl viešojo intereso gynimo yra nepagrįstas, kadangi pagal įstatymą teismas gina viešąjį interesą tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, jog yra akivaizdus tokio gynimo būtinumas arba kai tokį įgaliojimą tiesiogiai suteikia įstatymas. Šiuo atveju byloje nebuvo jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad teismas turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų viešajam interesui ginti. Pažymėtina, jog tretieji asmenys byloje nepateikė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl jų procesinė pozicija negali būti vertinama kaip savarankiškų teisių gynimas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimas yra išimtinė procesinė priemonė, kuri taikoma tik esant aiškiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Šioje byloje tokių pagrindų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismas turėjo veikti savo iniciatyva, ginant tariamai pažeistą viešąjį interesą. Priešingai – ginčo dalykas yra susijęs tik su konkrečių šalių teisėmis ir pareigomis, todėl nagrinėjant bylą nebuvo būtina peržengti šalių suformuluoto ginčo ribų.

34. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento 2024 m. gegužės 11 d. pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, nurodytus protokolo 8 punkte. Ieškinį pareiškė gindamas savo privačius interesus. Ieškinyje ieškovas nenurodė aplinkybių, susijusių su viešojo intereso gynimu, tačiau apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, jog teismas turėjo ginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kelia naujus reikalavimus apeliacinėje instancijoje. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio ginti viešąjį interesą.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas šioje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, todėl atsakovė neturi pareigos šias išlaidas apeliantui kompensuoti.

39. Atsakovė bylai pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas (2025 m. kovo 12 d. sąskaitą faktūrą; 2025 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimą).

40. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo.

41. Tretieji asmenys įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Žaluma“ iš ieškovo J. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.