- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1199-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13849-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. K., R. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės apeliantės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė D. K. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2-19163-862/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba priimti alternatyvų sprendimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, nustatant atsakovams laisvai disponuojamą pinigų sumą kiekvienam iš atsakovų kiekvieną mėnesį, skirtą tenkinti jų minimalius asmeninius poreikius gyvenimui, lygią 1 MMA.
2. Nurodo, kad minėtas teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai atskyrė atsakovus nuo bet kokios galimybės ir bet kokios lėšų apimties disponavimo, išskyrus turimus ir/ar gaunamas lėšas sąskaitose naudoti išskirtinai atsiskaityti su kreditoriumi bei mokėti valstybei mokesčius. Atsakovės nuomone, toks sprendimas draudžia atsakovams tenkinti net minimalius ir būtiniausius poreikius, kadangi atsakovė turi nuolat skolintis lėšų iš pažįstamų tam, kad išgyventų ir maitintų nepilnametį vaiką. Tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padaro neproporcingai didelę žalą atsakovų teisėms, iškraipo pusiausvyrą tarp kreditoriaus ir atsakovo teisių, ir neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti jos naudai skolą neviršijant 2 500 Eur, atsakovams yra suvaržytos ne tik naudojimosi, bet ir valdymo bei disponavimo savo turtu teisės.
3. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje yra priimtas galutinis procesinis sprendimas – teismas patenkino ieškinį ir priteistą skolą išdėstė mokėti 24 mėnesius, ir tuo pačiu, paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones. Vertintinas ir atsakovų elgesys – nepriklausomai nuo to, kad atsakovai sutinka ar nesutinka su teismo sprendimu dėl skolos priteisimo, atsakovė sąžiningai vykdo mokėjimus kiekvieną mėnesį, ir tai jau vykdoma daugiau kaip metus, todėl teismui nėra pagrindo vertinti, kad atsakovai nevykdys teismo sprendimo. Nurodo, kad išnagrinėtoje byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl pažeidė proceso šalių interesų pusiausvyrą ir paliko atsakovus be galimybės bet kokia forma tenkinti šeimos minimalius poreikius.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip neatitinkančią ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygybės principų, neužtikrinant atsakovų ir jų šeimos vaikų minimalių poreikių gyvenimui.
5. Ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atsiliepime į prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu.
6. Pažymi, kad atsakovai dar neatsiskaitė su ieškove – už komunalines paslaugas skola sudaro 1 184,84 Eur, už advokato paslaugas – 551,83 Eur, viso skola sudaro 1 736,67 Eur. Panaikinus areštą, šio reikalavimo įvykdymas nebus užtikrintas, o tai gali neigiamai paveikti reikalavimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos (atsakovės) D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
8. Teismas nutartyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi areštuotas 2 561,88 Eur atsakovų D. K. ir R. K. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, ir atsakovų piniginės lėšas, esančios atsakovų sąskaitose ir/ar kituose bankuose, ir/ar kredito įstaigose, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditoriumi, mokant mokesčius valstybei, nepažeidžia atsakovų teisių bei teisėtų interesų, proporcingumo principo ir nevaržo atsakovų teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Atsakovai gera valia vengė atsiskaityti su ieškove, todėl šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovai vis dar yra skolingi už komunalines paslaugas 1 184,84 Eur, o už advokato paslaugas – 551,83 Eur, viso – 1 736,67 Eur. Panaikinus areštą, ieškovės reikalavimo įvykdymas nebus užtikrintas. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog byloje esančios aplinkybės pasikeitė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra išnykęs, atsakovai pilnai neatsiskaitė su ieškove (CPK 150 straipsnio 3 dalis), taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
10. Atsakovė prašė teismo priimti alternatyvų sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti, nustatant atsakovams laisvai disponuojamą pinigų sumą kiekvienam iš atsakovų kiekvieną mėnesį, skirtą tenkinti jų minimalius asmeninius poreikius gyvenimui lygią 1 MMA, tačiau kartu su prašymu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų įvertinti šio prašymo pagrįstumą, todėl teismas šį atsakovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovė D. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos D. K. prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti arba priimti alternatyvų sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti, nustatant atsakovams D. K. ir R. K. laisvai disponuojamą pinigų sumą kiekvienam iš atsakovų kiekvieną mėnesį, skirtą tenkinti jų minimalius asmeninius poreikius pragyvenimui (1 MMA).
12. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad ja pažeidžiamos jos konstitucinės teisės. teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Teismas nevertino atsakovės argumentų nei proporcingumo, nei ekonomiškumo aspektais.
13. Pažymi, kad bet kokie piniginių lėšų naudojimo būdai yra uždrausti, apeliantė ir jos šeima neturi ir negali turėti jokių lėšų, kurių gali naudoti pagal savo nuožiūra tenkinant bent minimalius šeimos poreikius. Teismui buvo ir yra pateikti dokumentai, kad atsakovas R. K. yra sunkiai sergantis, neturintis jokios galimybės gauti jokių pajamų išskyrus mokamą jam pensiją dėl visiškai prarasto darbingumo. teismui pateiktų duomenų nustatoma, kad atsakovai neturi jokių pajamų išskyrus pensijų bei tikslinių išmokų. Minėtos lėšos gaunamos tik pavedimais į turimas banko sąskaitas. Taigi, teismas visiškai atskirdamas pareiškėja nuo gaunamų lėšų, ir uždrausdamas visas galimas operacijas sąskaitoje išskyrus mokėti valstybei mokesčiu bei kreditoriui, pažeidė ekonomiškumo principą, suvaržydamas pareiškėjai jos turtines teisės.
14. Teigia, kad būtent teismas turi pareigą nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Teigia, kad yra areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamas turtas (butas) apie 70 000 Eur vertės, apribotas disponavimas, tvarkymas ir valdymas pinigais, nenurodant apimties, ir t. t.
15. Pažymi, kad ieškovė teismui pateikė netikslius duomenis apie likusį skolos dydį. Iš teismo priteistos 1 961,88 Eur skolos liko mokėti 1 062,63 Eur, o iš 600 Eur bylinėjimosi išlaidų likutis sudaro 325 Eur. Todėl nepagrįstas teiginys, kad faktinė situacija nėra pasikeitusi, byloje esančia padėtis nepasikeitė – ji nuolat keičiasi, pareiškėja 11 mėnesių tinkamai vykdo teismo nutartį dėl skolos išdėstymo, ir teismas nenustatė ir nekonstatavo ne vieną faktinę aplinkybę, kuri leistų suabejoti tuo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimas liktų neįvykdytas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliantės D. K. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės D. K. ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai 242 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Atsiliepime nurodo, kad vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijose. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga). Vykdymo procese yra numatytos garantijos skolininkams, užtikrinančios vykdymo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Be to, skolininkui yra nustatoma ir laisvai disponuojama lėšų suma, kuria jis gali disponuoti nepaisant arešto.
18. Atsiliepime teigiama, kad apeliantė turėtų kreiptis į antstolį ir prašyti nustatyti jai laisvai disponuojamų sumą areštuotoje sąskaitoje, o ne prašyti areštą apskritai panaikinti. Apeliantė nepasinaudojo aukščiau nurodytomis teisėmis vykdymo procese, o prašymą dėl turto arešto panaikinimo ir atskirąjį skundą grindžia būtent tokiais argumentais, kuriuos turėjo išdėstyti antstoliui.
Šalies argumentai
19. Apeliantė savo skunde pripažįsta, kad su ieškove dar nėra atsiskaičiusi, tačiau neteisingai nurodo skolos sumą. Apeliantės negrąžintas teismo priteistų sumų dalis sudaro 1492,58 Eur. =( 980,88 + 300 + 211.70 ), taip pat apeliantė nėra sumokėjusi ir procesinių palūkanų.
Atsiliepimas
20. Atsakovas R. K. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su juo sutinka ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, arba ją pakeisti, nustatant atsakovams D. K. ir R. K. laisvai disponuojamą pinigų sumą kiekvienam iš atsakovų kiekvieną mėnesį, skirtą tenkinti jų minimalias asmeninius poreikius (1 MMA).
21. Atsiliepime teigia, kad teismas nenurodė jokių kitų motyvų, išskyrus tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovų teisių bei teisėtų interesų ir proporcingumo principo. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas užkirto kelią atsakovams gauti bet kokias pajamas. Nurodo, jog tokia nutartis užkerta kelią mokėti eilines įmokas bankui dengiant kreditą už butą, mokėti už butui teikiamas paslaugas, taigi formuojasi naujos skolos, o atsakovai vedami link skurdo ribos.
22. Pažymi, kad atsakovui R. K. yra nustatytas darbingumas 10 proc. ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - tai reiškia, kad atsakovas serga nepagydoma liga, yra visiškai nedarbingas ir neišgyvens, jeigu nebus teikiama nuolatinė medicininė pagalba bei medikamentinis gydymas, taigi, būtina turėti prieigą prie gaunamų pajamų sumai ne mažesnei nei 251 eurų per mėnesį.
23. Teismui yra pateikti dokumentai, kad atsakovas R. K. yra sunkiai sergantis, neturintis jokios galimybės gauti jokių pajamų išskyrus mokamos jam pensijos dėl visiškai prarasto darbingumo, pareiškėja D. K. taip pat gauna dėl sveikatos būklės tikslines išmokas, nepilnametis vaikas negali turėti jokių pajamų dėl savo amžiaus. Taigi, atsakovai neturi jokių pajamų, išskyrus pensijų bei tikslinių išmokų. Minėtos lėšos gaunamos tik pavedimais į turimas banko sąskaitas.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime teigia, kad antstolis, atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, turi pareigą (privalo) nustatyti skolininkui laisvai disponuojamų pinigų sumą kiekvienam mėnesiui, tačiau atsakovas mano, kad tokią pareigą turi teismas. Pats antstolis, nesant teismo sprendimo, neturi nei teisės, nei galimybės nustatyti pareiškėjai laisvai disponuojama pinigų sumą bei jos apimtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
26. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti prašymo panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
27. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
28. Skolininkas R. K. pateikė naujus įrodymus – mokėjimo kvitus už 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. balandžio 5 d., pranešimus dėl susiformavusių naujų skolų atsakovams, atsakovo medicininius dokumentus ir Vilniaus miesto savivaldybės raštą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokėjimai išieškotojui atlikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, laikytini pertekliniais, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai dengia savo įsiskolinimą, todėl šių mokėjimų išrašų priimti nėra pagrindo. Pranešimai dėl naujai susiformavusių įsiskolinimų (o tiksliau, pranešimai dėl reikalavimų perleidimo) datuojami 2022 m. vasario 15 d., vasario 17 d., atsakovai turėjo galimybę juos teikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas R. K., be kita ko, teikė atsiliepimą, šie dokumentai nėra betarpiškai susiję su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis, todėl jų priimti nėra pagrindo. Taip pat, kaip nesavalaikiai pateikti, vertintini ir kiti papildomai teikiami įrodymai – R. K. neįgaliojo pažymėjimo kopija, 2020 m. liepos 8 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, R. K. 2021 m. sausio 14 d. išmokėta 266,87 Eur išmoka. Su byloje vertintinomis aplinkybėmis – ar pagrįstai nebuvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – nėra susijęs ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atsakymu dėl Bendrijos veiklos. Tuo tarpu, vertintina, kad yra pagrindas priimti 2022 m. kovo 16 d. SEB, AB įspėjimus dėl galimo kredito sutarties nutraukimo ir vertinti juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2 561,88 Eur sumai areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, ir atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose ir/ar kituose bankuose, ir/ar kredito įstaigose, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditoriumi, mokant mokesčius valstybei.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir solidariai priteisė iš atsakovų R. K. ir D. K., ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, skolą – 1 961,88 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 961,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 647,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nutarta išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl 1 961,88 Eur įvykdymą 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovę D. K., ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, mokėti kas mėnesį po 81,75 Eur iki visiško skolos apmokėjimo; išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl 600 Eur įvykdymą 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovę D. K., ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, mokėti kas mėnesį po 25 Eur iki visiško skolos apmokėjimo.
33. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama prašymą teismui panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2-19163-862/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba priimti alternatyvų sprendimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, nustatant atsakovams laisvai disponuojamą pinigų sumą kiekvienam iš atsakovų kiekvieną mėnesį, skirtą tenkinti jų minimalius asmeninius poreikius gyvenimui, lygią 1 MMA, siekė, kad teismas atsakovams leistų kiekvieną mėnesį iš areštuotų lėšų naudotis 1 MMA suma savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti.
35. CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-845-302/2017). Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
36. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, laikosi pozicijos, kad tokiais atvejais nėra pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų nurodytu būdu, nes būtent antstolis, vykdantis nurodytą teismo nutartį, o ne teismas turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama būtiniausiems atsakovų ir jų šeimos poreikiams tenkinti. Taigi įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami ne teismui, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį vykdančiam antstoliui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-387-180/2018).
37. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį vykdantį antstolį su prašymu nustatyti konkrečią atsakovų ir jų šeimos poreikiams tenkinti būtiną sumą, kaip tą numato CPK 145 straipsnio 6 dalis. Jeigu antstolis nepagrįstai atsisako vykdyti ar netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, atsakovai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (neveikimą). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos ar pakeistos, dėl šių priežasčių atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
38. Netenkinus atskirojo skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Bylinėjimosi išlaidų realumą pagrindžia 2022 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vis tik, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas vertina Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Šiuo atveju ginčas nėra sudėtingas, atsakovai ne pirmą kartą kreipiasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, be to, atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimo vykdymas byloje buvo išdėstytas, į pakankamai sunkią atsakovų finansinę ir sveikatos būklę, atsiliepimo apimtį ir teisinio klausimo neypatingą sunkumą, taigi yra pagrindas mažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. K. ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, į. k. 124804167, iš apeliantės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.