Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl įgaliojimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – notaras M. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2016 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 21 d. dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) nuo jų sudarymo momentų, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui pinigines lėšas, iš viso 11 150 Eur sumą, bei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pasinaudojo sunkia ieškovo sveikatos būkle, įkalbėjo sudaryti įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę disponuoti ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis Swedbank, AB sąskaitoje, taip pat sudaryti dovanojimo sutartį, kuria ieškovas neatlygintinai padovanojo atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl sunkios savo sveikatos būklės ieškovas nesuprato jo pasirašytų dokumentų esmės. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 11 150 Eur sumai areštuoti atsakovui A. K. priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taipogi areštuoti nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovui A. K.. Nurodė, kad siekiant užtikrinti ieškovo teisę į turto sugrąžinimą natūra, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems sąžiningiems įgijėjams arba sumažinti turto vertę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – ieškovo A. G. reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) areštuoti atsakovui A. K. priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ne didesnei nei 11 150 Eur sumai, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį; (2) areštuoti atsakovui A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį 2016 m. spalio 21 d. dovanojimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teise, t. y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Teismas laikė, kad ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės bei pridėti įrodymai leidžia spręsti ieškinį esant preliminariai pagrįstą. Kadangi ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai bei prašoma taikyti restituciją natūra, teismas pripažino, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio teisinio statuso pasikeitimu, taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo objektui, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas galėtų tapti nebeįmanomas. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo prašymą patenkino. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas net ir taikius jo turtui areštą, bet kokiu atveju turi teisę patenkinti savo minimalius poreikius, teismas leido atsakovui naudoti iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Konkrečią lėšų sumą teismas pavedė nustatyti antstoliui.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovui leista disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant vienos MMA, pakeisti, nustatant, jog atsakovas gali disponuoti visu gaunamu darbo užmokesčiu; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad teismo nustatyta pinigų suma, kuria atsakovui leista disponuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, yra neproporcinga jo turimiems įsipareigojimams. Atsakovas iš gaunamų lėšų išlaiko du nepilnamečius vaikus ir šiuo metu nedirbančią sutuoktinę. Taip pat atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, valstybės nefinansuojamoje vietoje, todėl turi mokėti už mokslą. Teismui leidus atsakovui disponuoti tik tokia darbo užmokesčio dalimi, kuri neviršija vieno MMA, nepagrįstai apribojamos ne tik atsakovo, bet ir jo šeimos narių teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – santuokos bei gimimo liudijimų kopijas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. kovo 2 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą kopiją, VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos 2017 m. vasario 2 d. pažymos kopiją. Atsižvelgęs į tai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta atsakovui nepranešus ir tokiu būdu jis iki atskirojo skundo padavimo neturėjo galimybės pateikti teismui jokių savo argumentus pagrindžiančių rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutartimi jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų arešto, tačiau nesutinka su teismo įpareigojimu antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, kurią atsakovas gali per mėnesį naudoti operacijoms, susijusioms su jo interesų ir pareigų tenkinimu. Apelianto teigimu jo kasmėnesiniai įsipareigojimai yra didesni nei vienas MMA ir uždraudžiant jam naudotis likusia darbo užmokesčio suma yra pažeidžiami ne tik jo, bet ir jo šeimos interesai. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais iš dalies sutinka.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Bylos duomenys patvirtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas be kita ko vadovavosi ir CPK 145 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog „Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.“ Tačiau šiuo atveju teismas taip pat nustatė ir papildomą ribojimą antstoliui nurodydamas, kad jo nustatytina suma negali būti didesnė nei vienas MMA. Tokie teismo veiksmai, byloje nebuvus jokių duomenų apie atsakovo turinę padėtį bei turimus įsipareigojimus, laikytini nepagrįstais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-914-117/2015). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė nuo 2016 m. spalio mėnesio nedirba. Be to, atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, nuolatine valstybės nefinansuojama studijų forma ir dėl to per 2015-2018 metus turės sumokėti kolegijai 5 145 Eur. 2017 m. vasario 2 d. duomenimis jis buvo sumokėjęs 3 430 Eur. Tokiu būdu, vien jau minėtos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo savarankiškai apriboti per vieną mėnesį atsakovui leidžiamos naudoti sumos viena MMA. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apelianto nuomone, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą leisti jam disponuoti visu gaunamu darbo užmokesčiu. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie konkrečius jo ar jo šeimos poreikius, taip pat neareštuotą turtą, iš kurio šie poreikiai galėtų būti tenkinami. Dėl šios priežasties teismas pakeičia pirmosios instancijos nutartį dalyje dėl pavedimo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, neišrijančią vieno MMA, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo interesų ir pareigų tenkinimu, nurodydamas, jog tokių lėšų sumą antstolis gali nustatyti neapsiribodamas viena MMA. Tuo tarpu apeliantas, norėdamas įgyvendinti šią savo teisę, visus konkrečias išlaidas pagrindžiančius įrodymus turės pateikti tiesiogiai antstoliui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo A. K. interesų ir pareigų tenkinimu, atlikti, pakeisti, nurodant, kad antstoliui pavedama nustatyti lėšų suma nėra ribojama vienos minimalios mėnesinės algos dydžiu.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.