Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės 334-osios Vilniaus miesto Paškevič – Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams D. K. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės D. K. prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) D. K. iš dalies nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašė iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės D. K. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, aprašomosios ir motyvuojamuosios dalių pašalinti teismo padarytą išvadą, jog atsakovė D. K. lieka skolinga 334-osios Vilniaus miesto Paškevič – Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai 395,66 Eur. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Kadangi ieškovė – Bendrija, yra likviduota, ji byloje negali būti išieškotoja, negali turėti jokio atstovo ir negali teismui teikti jokių įrodymų. Be to, buhalterinė apskaita Bendrijoje buvo vedama aplaidžiai (atkreipia dėmesį, kad dalis Bendrijos dokumentų yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje), todėl teismo išvada dėl likusios nepadengtos įsiskolinimo dalies, kuri teismo buvo grindžiama „tariamo ieškovės atstovo“, neturinčio teisės atstovauti, negali būti laikoma įrodymu.

10.2. Atliekant mokėjimus, skiltyje „mokėjimo pagrindas“ nebūtina nurodinėti, kad mokėjimas vyksta pagal teismo priimtą sprendimą, pakanka nurodyti mokėjimo paskirtį, kaip mokėjimą už paslaugas. O priimant mokėjimą, pati Bendrija privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalimi ir gautus mokėjimus nukreipti seniausios turimos skolos padengimui, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Dėl naujai pateiktų įrodymų

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) D. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus: 2022 m. vasario 24 d. Mokėjimo nurodymą 121,88 Eur sumai (mokėtoja – D. K., mokėjimo paskirtis – „pagal teismo nutartį 2021.02.24“), 2022 m. rugpjūčio 29 d. Mokėjimo nurodymą 127 Eur sumai (mokėtojas – K. K., mokėjimo paskirtis – „už paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini)“), 2022 m. spalio 30 d. Mokėjimo nurodymą 63,05 Eur sumai (mokėtojas – K. K., mokėjimo paskirtis – „už paslaugas 09 mėn., adresu (duomenys neskelbtini)“), D. K. 2022 m. kovo 25 d. Skubų pranešimą, adresuojamą Bendrijai (buhalterei ir pirmininkei), D. K. 2022 m. sausio 29 d. Skubų pranešimą dėl įmokos įskaitymo, adresuojamą Bendrijos buhalterei, D. K. 2022 m. balandžio 16 d. Skubų prašymą, adresuojamą Bendrijos valdybos nariams.

14. Ieškovės 334-osios Vilniaus miesto Paškevič – Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovė (buvusi pirmininkė) L. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skunda pateikė teismui įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2A-19723-918/2022, Banko išrašus, iš kurių matyti K. K. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2022 m. spalio 30 d. atlikti mokėjimai 63,05 Eur ir 127 Eur sumoms, D. K. 2022 m. sausio 28 d. atlikti mokėjimai 121,88 Eur ir 169,86 Eur sumoms, ir Buhalterijos išrašą apie D. K. bendrą skolą.

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių – tiek apeliantės (atsakovės) D. K., tiek ieškovės atstovės L. S. – į bylą pateiktus įrodymus, kadangi, visų pirma, dalis apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų (2022 m. vasario 24 d., rugpjūčio 29 d., spalio 30 d. mokėjimo nurodymai bei banko išrašai) jau yra pateikta į bylą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; antra, kita dalis teikiamų įrodymų (D. K. pranešimai Bendrijai ir jos nariams, Teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2A-19723-918/2022, buhalterijos išrašas apie D. K. bendrą skolą), viena vertus, galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui (minėti rašytiniai įrodymai yra datuoti ankstesne, nei priimta skundžiama nutartis, data), kita vertus, įvertinus šių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie nėra aktualūs šiuo nagrinėjamu klausimu, t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo, tiek dėl skundžiamų motyvų dėl atsakovės įsiskolinimo likučio buvimo / nebuvimo.

Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) D. K. iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, t. y. nutarties rezoliucine dalimi, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą ir panaikino atsakovei teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliantė nesutinka su nutartyje (nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse) teismo padarytomis išvadomis (konstatuotomis aplinkybėmis), kad atsakovės D. K. likusi neapmokėta ieškovei skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. nutartis yra 395,66 Eur. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kurio užtikrinimui 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pilna apimtimi įvykdytas.

20. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio, teismas konstatavo (ir ginčo dėl to nėra), kad atsakovės D. K. skola, kuri išdėstyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo) ir 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi (dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties) yra lygi 2 924,88 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs bei įvertinęs šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog atsakovė D. K. ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. yra sumokėjusi iš viso 2 529,22 Eur skolos, todėl atsakovės likusi neapmokėta skola ieškovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. nutartis yra 395,66 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš esmės dėl 395,66 Eur sumos.

21. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino / nepagrįstai ir neteisingai vertino 4 (keturis) atliktus mokėjimus, t. y.: 2021 m. sausio 28 d. mokėjimo 169,86 Eur sumai, 2022 m. vasario 24 d. – 121,88 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 127 Eur sumai ir 2022 m. spalio 30 d. - 63,05 Eur sumai. Atsakovės vertinimu, visi šie mokėjimai bendrai 481,79 Eur sumai, nepaisant to, kas juos atliko (D. K., ar K. K.) ir nepaisant to, kas nurodyta mokėjimų paskirtyse (t. y. už ką atliekamas tas mokėjimas), turėjo būti pirmiausiai ieškovės, o esant ginčui – teismo, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, įskaityti kaip įsiskolinimo pagal teismo nutartis padengimas. Taigi, apeliantės vertinimu, įtraukus šiuos atliktus mokėjimus kaip skolos dengimą, atsakovės įsiskolinimas laikytinas padengtas pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais apeliantės teiginiais sutikti.

22. CK 6.55 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

23. Visų pirma pažymėtina, kad atmetami, kaip nepagrįsti, atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ir neapskaitė K. K. 2022 m. vasario 24 d. atlikto mokėjimo 121,88 Eur sumai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio, teismas 2022 m. vasario 24 d. atliktą 121,88 Eur mokėjimą įskaitė į skolos pagal teismo nutartis dengimą, konstatuodamas, kad „Iš ieškovę atstovavusio asmens pateiktų mokėjimų nurodymų nustatyta, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, tačiau sumokėjo 121,88 EUR įmoką <...>“ (Skundžiamos nutarties 3 psl. 3 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atskirajame skunde nors ir nurodo, jog 2022 m. vasario 24 d. mokėjimą 121,88 Eur sumai atliko K. K., tačiau (i) iš mokėjimo nurodymo matyti, kad jį atliko būtent atsakovė D. K.; (ii) atsakovė nepateikė teismui jokio kito įrodymo (pvz. kito mokėjimo nurodymo), iš kurio būtų galima spręsti, jog buvo atliktas dar vienas mokėjimas. Dėl minėtų argumentų laikytina, jog 2022 m. vasario 24 d. atsakovės D. K. atliktas 121,88 Eur mokėjimas (pastebėtina, kad šio mokėjimo paskirtyje nurodoma „PAGAL TEISMO NUTARTĮ 2021.02.24“) pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įskaitytas į skolos pagal teismo nutartį įskaitymą.

24. Iš kitų trijų mokėjimų nurodymų (jų turinio, t. y. grafos „Paskirtis“) matyti, kad jie atlikti ne kaip skolos pagal teismo nutartis grąžinimas, o būtent už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini):

24.1. 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo, kuriuo ieškovei buvo sumokėta 169,86 Eur suma, paskirtyje nurodyta „KOMUNALINIAI MOKESČIAI UŽ 12 MĖN.“. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią 2022 m. sausio 28 d. atsakovė D. K. buvo atlikusi dar vieną mokėjimą 121,88 Eur sumai, kuriuo mokėjimo paskirtyje nurodyta būtent „PAGAL TEISMO NUTARTĮ 2021.02.24“.

24.2. 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo, kurį atliko K. K., kuruo ieškovei buvo sumokėta 127 Eur suma, paskirtyje nurodyta „Už paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini),“.

24.3. 2022 m. spalio 30 d. mokėjimo, kurį atliko irgi K. K., kuruo ieškovei buvo sumokėta 63,05 Eur suma, paskirtyje nurodyta „Už paslaugas 09 men, adresu (duomenys neskelbtini)“.

25. Taigi, įvertinus visus atsakovės už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atliktus mokėjimus ieškovei, akivaizdu, kad atsakovė (nepaisant to, kas atliko mokėjimą – D. K., ar K. K.) išreiškė aiškią poziciją, už ką daromas kiekvienas mokėjimas, t. y. ar dengiamas įsiskolinimas pagal teismo 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. nutartis, ar apmokamos suteiktos komunalinės paslaugos. Tad įvertinus šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, kur aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog tik tuo atveju, jei skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad nei ieškovė, nei teismas atsakovės nurodytų mokėjimų (2022 m. sausio 28 d. mokėjimo 169,86 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo 127 Eur sumai, bei 2022 m. spalio 30 d. mokėjimo 63,05 Eur sumai) neturėjo pagrindo įskaityti į skolos pagal teismo nutartis padengimą, kadangi šie mokėjimai buvo atlikti tikslingai, t. y. sumokant už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini).

26. Nors tiek atskirajame skunde atsakovė D. K., tiek atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. K. (atstovaujamas atsakovės D. K.) nurodo, kad Bendrija, kuri likviduota nuo 2023 m. kovo 6 d. ir neturi jos teisių perėmėjo, (i) negali būti išieškotoja nagrinėjamoje byloje, taip pat (ii) teikti įrodymų byloje, dėl ko atsakovas R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš bylos medžiagos pašalinti Bendrijos nuo 2023 m. kovo 6 d. teiktus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, ieškovės likvidavimas neatleidžia skolininko (šiuo atveju – atsakovės) nuo prievolės vykdymo, t. y. nuo pareigos pilna apimtimi padengti įsiskolinimą pagal aukščiau minėtas teismo nutartis; antra, pirmosios instancijos teismas išaiškino, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, jog atsakovė šiuo atveju likusią mokėtiną sumą gali sumokėti į buvusios Bendrijos sąskaitą arba į naują namo sąskaitą, kurią valdys paskirtas administratorius.

27. Taip pat pažymėtina, jog apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tuo tarpu atsakovai atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo procesinį elgesį (t. y. įrodymų rinkimą iš asmenų, kurie byloje, anot atsakovų, neturi nei pareigos, nei teisės teikti įrodymus), kuris nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, kadangi tuos pačius įrodymus, kuriuos teikė Bendrija / jos atstovaujantis asmuo, ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, kuris, be kita ko, yra palankus atsakovams, yra pateikusi ir pati atsakovė, t. y. atsakovės D. K. ir K. K. atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus (mokėjimo nurodymai, kvitai, banko išrašai), tuo tarpu atsakovė net ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagristų atskirajame skunde nurodytus argumentus / teiginius apie pilną įsiskolinimo padengimą bei sudarytų apeliacinės instancijos teismui ginčo situaciją vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos baigties

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo institutą, tinkamai atliko įrodymų rinkimą ir vertinimą, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalys) paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.