- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-237-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13849-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. K., R. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) D. K. (toliau – ir pareiškėja arba atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ieškovė arba bendrija) ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-230-340/2021; atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-230-340/2021 ir pateiktą ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; atnaujinus procesą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
2. Procesą prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
3. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu iš atsakovų ieškovei priteista 1961,88 Eur skola už ieškovės suteiktas paslaugas. Teismas vadovavosi tuo, kad ieškovė pateikė pažymą apie susiformavusią skolą (t. y. nepatikrino pažymos realumo bei pagrįstumo), o atsakovės teiginius apie netinkamą, klaidingą duomenų apskaitą bendrijos buhalterijoje (dėl to ieškovė pateikė teismui duomenis apie realiai neegzistuojančios skolos buvimą) atmetė kaip deklaratyvius. Paaiškino, kad nors laikė sprendimą nepagrįstu, sprendimui įsiteisėjus, jį vykdė ir siekė išsiaiškinti, kuo grindžiama priteistos skolos suma. Pažymėjo, kad ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove, atsisakė pateikti duomenis apie jai priklausančio buto rodmenų deklaravimą ir jų fiksavimą buhalterinėje apskaitoje. Paaiškino, kad 2021 m. rinko ieškovės buhalterijos dokumentus susijusius su vandens apskaitos tvarkymu, analizavo taikomą skaičiavimo metodiką bei kreipėsi į specializuotą buhalterijos įmonę su prašymu atlikti pareiškėjai priklausančiam butui priskaičiuotų mokesčių už vandenį pagrįstumo reviziją. Buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad 2014 m. – 2020 m. pareiškėjai buvo padaryta žala dėl neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką. Buvo konstatuota, kad pareiškėjai priklausančiam butui neteisėtai priskaičiuota 1 858,36 Eur mokesčių. Minėta suma buvo sąmoningai formuojama bendrijoje, nevedant bendrijoje kiekvienam butui deklaruojamų duomenų (rodmenų) apskaitos, kuriama padėtis, kai negalima nustatyti ir įvertinti išnaudotų vandens kiekių kiekvienam butui. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja jokios skolos už karštą, šaltą vandenį, gyvatuką ieškinio padavimo dienai neturėjo. Buhalterinėje išvadoje aprašyti veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė slepia vandens vagystės faktus, nevykdo savo tiesioginės funkcijos tinkamai ir įstatymo pagrindais organizuoti buhalterinę apskaitą, pažeidžia socialinio teisingumo principą ir, siekdama nuslėpti nuo bendrijos narių bei gyventojų neteisingo ir neteisėto mokesčių už vandenį taikymą, neprileidžia narių prie buhalterijos duomenų. Pareiškėjos teigimu, teismas, priteisdamas iš jos bendrijos naudai ieškinyje reikalaujamą sumą, nepatikrino ieškovės reikalavimo teisingumo ir pagrįstumo. Teisminio proceso metu pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kurie tapo žinomi tik po to, kaip buvo atliktas ginčo atsiskaitymų pagrįstumo buhalterinis patikrinimas. Nurodė, kad buhalterinis vertinimas bei duomenų rinkimas užtruko keletą metų.
4. Pažymėjo, kad apie savo teisių pažeidimą ir aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2022 m. birželio 1 d., kai gavo jos butui priskaičiuotų mokesčių už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką pagrįstumo patikrinimo aktą už 2014-2020 m.
5. Pareiškėja papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad advokatė G. V. neturi teisės atstovauti bendrijai, nes bendrijos pirmininkės L. S. (toliau – ir pirmininkė) įgaliojimai pasibaigę ir pirmininkė neturi teisės bendrijos vardu sudaryti atstovavimo sutarties. Be to, bendrijai pradėtas likvidavimas. Mano, kad advokatė turi pateikti ne tik atstovavimo sutartį, bet ir bendrijos valdybos sprendimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. K. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą patenkinti. Palaikė pareiškėjos išdėstytus argumentus.
7. Ieškovė likviduojama (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, atstovaujama advokatės G. V., atsiliepimu prašė prašymo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad pareiškėja siekia įrodinėti tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismo jau buvo išklausyta, tik pasitelkdama naują įrodymą, t. y. UAB „Butrina“ vardu veikiančios atstovės B. G. 2022 m. birželio 1 d. parengtą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 2014-2020 m. priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktą (toliau – ir patikrinimo aktas). Pažymėjo, kad patikrinimo aktą pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti bylą nagrinėjant iš esmės, bet to nepadarė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir net nepaaiškino, kodėl į minėtą bendrovę ji nusprendė kreiptis 2022 m. birželio mėn.
9. Pažymėjo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertinamos kaip ieškinio pagrindas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, taip pat aplinkybėmis, kurios apskritai išeina už išnagrinėtos bylos nagrinėjimo ribų. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia tuo, kad bendrijos apskaitoje nėra fiksuojami karšto ir šalto vandens skaitiklių rodmenys ir dėl šios ydingai suformuotos vandens apskaitos išnaudojimo registracijos duomenų įrašo negalima patikrinti kiekvieno buto deklaruotų kiekių teisingumo. Tačiau 2022 m. birželio 1 d. patikrinimo akte yra konstatuojama ne ši aplinkybė, kuri buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bet pateikiami skaičiavimai dėl pareiškėjai taikant nurodytą mokesčių paskirstymo metodiką padarytos žalos dydžio. Atsakovų argumentai (teismui pateikti neteisingi paskaičiavimai; jokių skolų bendrijai už teiktas paslaugas (už vandenį) nėra; skola dirbtinai suformuota) ir juos pagrindžiantys įrodymai (atsakovų skaičiavimai) buvo pateikti ir išnagrinėti bylą nagrinėjusių teismų, todėl jie nėra nei nauji, nei nežinomi bylą nagrinėjus iš esmės. Pažymėjo ir tai, kad pateiktu 2022 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu yra apskaičiuota neva pareiškėjos žala, tačiau išnagrinėtoje byloje jokių klausimų dėl žalos nebuvo spręsta.
10. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrijos pirmininkė yra vienasmenis valdymo organas, turintis teisę sudaryti atstovavimo sutartį. Atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 8 d. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje byloje, todėl atstovavimo sutartis galioja, nes sudaryta atstovauti visais byloje kylančiais klausimais. Pasibaigus 3 metų išrinkimo laikotarpiui L. S. bendrijos pirmininko pareigas ėjo laikinai, iki likvidatoriaus paskyrimo. L. S. bendrijos pirmininke dirbo nuo 2019 m. birželio 28 d. darbo sutarties pagrindu, ši darbo nebuvo nutraukta, tik pakeista 2022 m. spalio 3 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo. Priteisė ieškovei iš pareiškėjos 490,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš pareiškėjos į valstybės biudžetą 26,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas. Taip pat laikė, kad nebuvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti.
13. Nurodė, kad pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su UAB „Butrina“ 2022 m. birželio 1 d. parengtu priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktu. Teismo vertinimu, tai, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo ir procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjos užsakymu buvo atliktas mokesčių patikrinimas ir jo pagrindu parengtas aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių ieškovė patyrė žalos, savaime neteikia pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Pažymėjo, kad aplinkybe dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas pareiškėja rėmėsi nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir šios aplinkybės teismų buvo įvertintos. Vien tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neturėjo pakankamai įrodymų savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, nereiškia, jog pareiškėja tokių įrodymų negalėjo gauti. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu būtų egzistavusios objektyvios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjai surinkti įrodymus, kuriais ji byloje įrodinėjo netinkamai apskaičiuotų mokesčių faktą. Nurodė, kad pareiškėja teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodymo pareigai tinkamai atlikti. Siekdama įrodyti atsiliepimo į ieškinį pagrindą sudarančias aplinkybes dėl tariamai netinkamai apskaičiuotų mokesčių, pareiškėja aktyvių veiksmų iš esmės ėmėsi, t. y. kreipėsi į buhalterinių paslaugų įmonę dėl atliktų mokesčių patikrinimo, jau praėjus kuriam laikui po civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atkreipė dėmesį, kad įrodymai aplinkybėms, kuriomis pareiškėja rėmėsi nagrinėjant bylą teisme, pagrįsti galėjo ir turėjo būti surinkti dar teisminio proceso metu.
14. Teismas pažymėjo, kad mokesčių patikrinimo aktą parengusi B. G. nėra įtraukta į Lietuvos auditorių sąrašą ir nėra pateikta jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktą parengęs subjektas turėjo reikalingą kvalifikaciją tokiam tikrinimui atlikti, kokios apimties ir pobūdžio informacija buvo pateikta ir t.t. Vien tai, jog aplinkybės apie tariamai netinkamą mokesčių skaičiavimą yra įformintos pareiškėjos užsakymu buhalterinę apskaitą tvarkančio subjekto parengtame akte, savaime nereiškia, kad šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios.
15. Teismas konstatavo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl sprendė, kad nėra nustatytas pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pareiškėjos prašymą atmetė.
16. Nurodė, kad byloje esančios 2020 m. balandžio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir advokatės G. V., patvirtina advokatės teisę atstovauti ieškovei. Pažymėjo, kad bendrijos vardu veikia juridinio asmens vadovas bendrijos pirmininkas (vienasmenis atstovavimas), o pradėjus bendrijos likvidavimo procedūrą – likvidatorius. 2020 m. balandžio 24 d. atstovavimo sutartis suteikė advokatei teisę bendrijos vardu rengti, teikti, pasirašyti reikalingus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis buvo atnaujinta, todėl net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, atsiliepimo į prašymą parengimo metu advokatė nebuvo įgaliota atstovauti bendrijai, šis galimas formalus trūkumas buvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos argumentus dėl netinkamo atstovo atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, teismas ieškovei iš pareiškėjos priteisė 490,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėja D. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl 490 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos kaip nepagrįstą ir neatitinkanti bendrijos tikslų.
19. Nurodė, kad aplinkybė, jog pateiktą mokesčių buhalterinio patikrinimo aktą pasirašiusi B. G. nėra įtraukta į Lietuvos auditorių sąrašą, nėra kliūtis nevertinti pateikto dokumento turinio ir spręsti apie dokumento įtaką bylai. Teigė, kad teismas turėjo pareigą įvertinti pateikto įrodymo tūrinį ir įtaką priimtam įsiteisėjusiam sprendimui. Nors teismui nėra pateikta ištirtų dokumentų apimtis, tačiau pateikti dokumentai ir jų apimtis yra išdėstomi pačiame buhalteriniame akte, kas leidžia ne tik konstatuoti pateiktų dokumentų apimti, bet ir įvertinti aktui surašyti pritaikytą metodologiją. Pažymėjo, kad pateikė informaciją (patikrinimo aktą), kuris turi loginį ryšį su išnagrinėta byla bei paneigia byloje nustatytas aplinkybes.
20. Nurodė, kad Covid-19 pandemija dėl bendravimo ribojimų buvo rimta kliūtimi ieškovei rinkti įrodymus. Bendrijos pirmininkė bei valdyba pandemijos metu nebendravo su bendrijos nariais. Teigė, kad bendrijos pirmininkė atsisakydavo pateikti bet kokius dokumentus, teikti informaciją apie taikomus apskaičiavimo metodus. Teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantis, kad pareiškėjai buvo atsisakoma išduoti bendrijos buhalterinius dokumentus. Pareiškėja negalėjo surinkti įrodymų nagrinėjant bylą, jai buvo nuolat atsisakoma suteikti duomenis apie mokesčių skaičiavimą, taikomas metodikas, motyvuojant tuo, kad šie duomenys pareiškėjai nereikalingi. Pažymėjo, kad neturėjo ir negalėjo turėti duomenų. Tik atlikus patikrinimą paaiškėjo naujos aplinkybės, nežinomos nei proceso metu, nei po proceso baigties, nes jų išaiškinimui buvo reikalingos specialios žinios ir prieiga prie buhalterinių dokumentų, kuo proceso metu atsakovams užtikrinta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad buhalterijos patikrinimas dėl apskaitos duomenų pagal registrus užėmė daug laiko.
21. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą egzistavo neteisingas rodmenų ir mokesčių apskaičiavimas. Pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad pažeidimai egzistuoja bendrijos buhalterinėje apskaitoje. Pažeidimų (neteisingų mokesčių skaičiavimų) išaiškinimas reikalavo specialių žinių ir pilnos prieigos prie bendrijos buhalterinių dokumentų, prie kurių pareiškėja neturėjo realios galimybės prieiti. Tik priverstinai išreikalavus dokumentus iš bendrijos, pareiškėja įgijo galimybę kreiptis į specialistus. Po patikrinimo akto surašymo, pareiškėjai tapo žinoma apie apgaulingą mokesčių skaičiavimą. Teigė, kad patikrinimo aktas turi esminę reikšmė išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes paneigia teismo sprendimo pagrįstumą ir įrodo, kad dėl daugybės pažeidimų apskaitoje yra abejotina pareiškėjos skola.
22. Nurodė, kad teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl skolos priteisimo bendrijos pirmininkė sudarė atstovavimo sutartį su advokate G. V. bei iš bendrijos sąskaitos apmokėjo advokatei už atstovavimą. Toks sprendimas nebuvo svarstomas visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir yra išskirtinai vienasmenis bendrijos pirmininkės sprendimas. Teigė, kad bendrijos pirmininkė savavališkai panaudojo bendrijos lėšas. Teismo išvada, kad bendrijos pirmininkas yra vienasmenis vadovas neatitinka bendrijos įstatų. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo būtina samdyti advokatą ieškiniui parengti, kadangi ieškinio parengimas nereikalavo specialių žinių, o naudojantis advokato paslaugomis buvo siekiama didinti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesant bendrijos narių sutikimo, bendrijos pirmininkės sprendimas samdyti advokatą bei apmokėti jo darbą turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovų teises, kadangi sukuria turtinę prievolę bendrijos nariams. Nurodė, kad bendrijos sutartis su advokatė buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 4 d., o tai reiškia, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti teismui iki sutarties sudarymo. Todėl teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir nepateisinamas, nes reikalavimą teikė neįgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad bendrijos pirmininkės įgaliojimai baigėsi 2022 m. sausio 13 d. Visuotinio susirinkimo, įvykusio 2022 m. gegužės 10 d., metu pirmininkė viešai paskelbė, kad atsisako ir nevykdo bendrijos pirmininko pareigų. Vėliau buvusiai bendrijos pirmininkei nuo 2022 m. spalio mėn. pavesta būti bendrijos likvidatore. Nei advokatė G. V., nei bendrijos likvidatorė L. S. nepateikė visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo, kur būtu išspręstas klausimas dėl bendrijos atstovavimo ir apmokėjimo. Todėl darytina išvada, kad advokatė priėmė atlyginimą už atstovavimą be bendrijos narių sutikimo, t. y. neteisėtai.
Atsiliepimas
23. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo apeliantės atskirąjį skundą prašė tenkinti - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl 490 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos kaip nepagrįstą ir neatitinkanti bendrijos tikslų.
24. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu su atskirojo skundo reikalavimais nesutiko, prašė priteisti 363 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
25. Pažymėjo, kad jokių naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė, o pateiktas patikrinimo aktas nėra nauja aplinkybė, o dar vienas naujas įrodymas, kurio pareiškėjai niekas netrukdė pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų aplinkybių pareiškėjos pateikta pažyma nepatvirtina, nes išnagrinėtoje byloje buvo spręstas klausimas dėl skolos priteisimo, o pareiškėja pateikusi prašymą atnaujinti procesą įrodinėja jos patirtą žalą. Išnagrinėtoje skolos priteisimo byloje jokie klausimai dėl pareiškėjos patirtos žalos nebuvo sprendžiami. Pareiškėja tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ginčijo bendrijos taikomą mokesčių apskaičiavimo metodiką, įrodinėdama, kad pastaroji yra netinkama ir teismai jau įvertino pareiškėjos argumentus apie mokesčių apskaičiavimo metodiką ir jos tinkamumą.
26. Nurodė, kad visa informacija pareiškėjai būdavo teikiama. Pažymėjo, kad procese pareiškėja nereiškė jokių prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, neprašė teismo išduoti liudijimą gauti rašytinius įrodymus. Pareiškėja turėjo visas sąlygas teikti į bylą procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jeigu šie įrodymai jai nebuvo teikiami. Byloje pareiškėja tokių prašymų nereiškė ir tokiomis aplinkybėmis nesirėmė. Pažymėjo, kad atskirojo skundo teiginiai, esą ieškovės buhalterinė apskaita yra apgaulinga yra teisiškai nemotyvuoti. Jokie įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad pačios pareiškėjos netenkina jai priskaitomi mokesčiai, neleidžia daryti išvados, kad apskaita apgaulinga. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nesikreipė į bendrijos pirmininkę dėl susipažinimo su dokumentais. Pirmieji pareiškėjos prašymai pateikti jai buhalterinius dokumentus buvo gauti tik 2021 m. gegužės 30 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. Teigė, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos susipažinti su bendrijos dokumentais.
Šalies argumentai
27. Nurodė, kad atstovavimo sutartį su atstove šiuo atveju sudarė ne bendrijos pirmininkė L. S., o pati bendrija, atstovaujama pirmininkės. Bendrija kreipėsi į teismą dėl skolos iš buto savininkės (pareiškėjos) priteisimo ir tokiems ginčams spręsti nei įstatymas, nei bendrijos įstatai nedraudžia naudoti bendrijos lėšų. Pažymėjo, kad atstovavimo teisė proceso atnaujinimo klausimu buvo aptarta šalių sudarytoje atstovavimo sutartyje, šią teisę priskiriant prie kitų atliktinų veiksmų. Paaiškino, jog kadangi procesą buvo prašoma atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020, kurioje 2020 m. balandžio 8 d. atstovavimo sutarties pagrindu bendrijai teisines paslaugas teikė advokatė, advokatės įgaliojimai šioje byloje nebuvo pasibaigę. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra nagrinėjama toje pačioje byloje, kurioje advokatė sutarčių pagrindu yra tinkamai įgaliota teikti klientei visas reikalingas teisines paslaugas ir atstovauti šioje byloje kylančiais klausimais, įskaitant ir dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad Nauja atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad nuo 2022 m. spalio 11 d. pasikeitė ieškovės statusas (į likviduojamo juridinio asmens), taip pat ieškovei atstovaujantis organas (iš bendrijos pirmininko į likvidatorių).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
29. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
31. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
32. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent šiuo pagrindu apeliantė grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
33. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 1 961,88 Eur skolą už suteiktas komunalines ir ūkines paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai priimtose procesiniuose sprendimuose įvertino atsakovų argumentus, kuriais jie reiškė abejones dėl įsiskolinimo pagrįstumo, dėl netinkamai apskaičiuoto vandens kiekio, taip pat vertino atsakovų motyvus dėl skolos apskaičiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Prašydama atnaujinti procesą, savo prašymą pareiškėja iš esmės grindė patikrinimo aktu, kuriame buvo nustatyta, jog pareiškėjai buvo padaryta žala dėl neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šaltą, karštą vandenį, gyvatuką bei konstatuota, jog pareiškėjai priklausančiam butui neteisėtai buvo priskaičiuota 1 858,36 Eur mokesčių.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl apeliantės nurodytos, naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes tokios nenustatyta.
39. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo vertinami pareiškėjos argumentai dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslauga. Po civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėja kreipėsi į buhalterinių paslaugų įmonę dėl atliktų mokesčių patikrinimo, kur buvo sudarytas patikrinimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepateikė teismui dokumentų, kurių pagrindų buvo sudarytas patikinimo aktas. Vien pateiktas patikrinimo aktas, kuris iš esmės vertina pirminius šaltinius (dokumentus, duomenis), nesant pirminių šaltinių, neleidžia spręsti apie atsiradusias naujas aplinkybes bei savaime neteikia pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas procesui atnaujinti.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškėja, siekdama įrodyti atsiliepimo į ieškinį pagrindą sudarančias aplinkybes dėl tariamai netinkamai apskaičiuotų mokesčių, teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodinėjimo pareigai tinkamai atlikti. Nors pareiškėja teigė, kad negalėjo surinkti įrodymų nagrinėjant bylą, jai buvo nuolat atsisakoma suteikti duomenis apie mokesčių skaičiavimą, taikomas metodikas, tačiau tokių įrodymų iš esmės į bylą nepateikė. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog pareiškėja neteikė teismui prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, neprašė teismo išduoti liudijimą gauti rašytinius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmų surinkti įrodymus pareiškėja ėmėsi tik išnagrinėjus bylą, o teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodymo pareigai tinkamai atlikti. Taigi negalima daryti išvados, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės jai negalėjo būti žinomos priimant sprendimą.
41. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą teismas vertino argumentus dėl rodmenų ir mokesčių apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien tai, kad aplinkybės apie tariamai netinkamą mokesčių skaičiavimą yra įformintos pareiškėjos užsakymu buhalterinę apskaitą tvarkančio subjekto parengtame akte, savaime nereiškia, kad šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios. Taigi apeliantės nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jos nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, t. y. egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, apeliantei nebuvo ir negalėjo būti žinomos, apeliantei tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylos išsprendimui.
43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2022 m. spalio 11 d. ėjo bendrijos pirmininkės pareigas, o nuo 2022 m. spalio 11 d. eina bendrijos likvidatoriaus pareigas. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateikta 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokatės G. V. ir bendrijos, atstovaujamos bendrijos pirmininkės L. S.. Taip pat pateikta 2022 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokatės G. V. ir likviduojamos bendrijos, atstovaujamos likvidatorės L. S.. Pažymėtina, kad atstovavimo sutartį su atstove šiuo atveju sudarė ne bendrijos pirmininkė, o pati bendrija. Pagal į bylą pateiktus bendrijos įstatus, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilinės pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus – bendrijos priminką (Įstatų 52 punktas). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad bendrijos pirmininkas, veikdamas bendrijos vardu, negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartos atstovavimo sutartys suteikė advokatei teisę bendrijos vardu rengti, pasirašyti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, todėl advokatė bendrijos vardu pagrįstai galėjo teikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
45. Pastebėtina, jog netgi vertinant, jog bendrija turėjo pasirašyti naują atstovavimo sutartį su advokate prieš teikiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, toks trūkumas buvo ištaisytas pasirašant 2022 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, vertinant, kad toks formalus trūkumas buvo pašalintas.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, nesvarbu, ar klausimas sprendžiamas. Todėl pareiškėjos argumentas, jog klausimas dėl proceso atnaujinimo nebuvo sudėtingas, bendrijai nereikėjo samdyti advokato ir todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, atmestinas kaip nepagrįstas.
47. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl ieškovei iš pareiškėjos priteistų bylinėjimosi išlaidų.
48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bendrijai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Bendrija pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos bendrijai iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui (ieškovei) likviduojamai (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124804167) iš pareiškėjos D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.